Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-03-04 · Civilinė byla Nr. e2S-87-589/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
e2S-87-589/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01497-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo
A. M.
Pareiškėjas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-87-589/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01497-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.1.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-32744-1153/2024, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos A. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12104-1153/2023, suinteresuotas asmuo A. M..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12104-1153/2023 buvo nutraukta pareiškėjų A. M. (dabartinė pavardė – V.) ir A. M. (t. y. šios bylos pareiškėjos ir suinteresuoto asmens) santuoka bendru sutikimu ir patvirtina pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir sutartis). Sutarties 3 punkte pareiškėjai susitarė dėl nepilnametės dukters E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo, t. y. numatė, kad A. M. įsipareigoja kas mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Eur, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (sutarties 3.1 punktas), taip pat susitarė, kad A. M. papildomai apmokės ½ dalį dukters lankomų papildomo ugdymo būrelių, stovyklų. Numatė, kad vaikas kiekvienais kalendoriniais metais lankys ne mažiau kaip 1 būrelį ir ne mažiau kaip 2 stovyklas (sutarties 3.2 punktas). Nepilnametei dukrai skirtas išlaikymo lėšas A. M. įsipareigojo pervesti į A. M. nurodytą banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos (sutarties 3.4 punktas). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 11 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja A. V. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12104-1153/2023 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo (sutarties 3.1 ir 3.2 punktų) bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. M. gera valia nevykdo sutarties 3.2 punkto, t. y. neapmoka ½ dalies dukters lankomų papildomo ugdymo būrelių ir stovyklų išlaidų, taip pat nuo 2024 m. vasario 1 d. nevykdo pareigos indeksuoti priteistą periodinį išlaikymą (sutarties 3.1 punktas). Papildomai paaiškino, jog šalių vaikas nuo 2024 m. kovo mėn. lanko kartingų būrelį, kurio organizatorė (paslaugos teikėja) yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis mokestis už būrelį yra 4 savaitėms – 120 Eur / mėn., 5 savaitėms – 150 Eur / mėn. Teigė, kad ji šiai dienai faktiškai yra patyrusi 1 560,80 Eur išlaidų, susijusių su vaiko lankomu kartingų būreliu. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad pagal sutarties 3.2 punktą suinteresuotas asmuo įsipareigojo apmokėti ½ dalį išlaidų už būrelį, todėl prašymo pateikimo dienai jis turėjo padengti 780,40 Eur (1 560,80 Eur / 2) jos patirtų išlaidų, tačiau tai padaryti kategoriškai atsisakė ir gera valia savo įsipareigojimų pagal minėtą sutarties punktą nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjos A. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies. Išdavė pareiškėjai ykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-12104-1153/2023 dalyje dėl sutarties 3.2 punkto, t. y. „Šalys susitaria, kad A. M. papildomai apmoka ½ dalį dukters E. M. lankomų papildomo ugdymo būrelių, stovyklų (šalys sutaria, kad vaikas kiekvienais kalendoriniais metais lankys ne mažiau kaip 1 būrelį ir ne mažiau kaip 2 stovyklas)“. Nustatė, kad iš pareiškėjo (suinteresuoto asmens) A. M. išieškotina papildomo išlaikymo išlaidų suma pagal sutarties 3.2 punktą sudaro 617,50 Eur. Priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 1 205,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12104-1153/2023 buvo nutraukta bendru sutarimu A. M. ir A. M. (šiuo metu pavardė – V.) santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad A. M. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai E. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad A. M. papildomai apmoka ½ dalį dukters E. M. lankomų papildomo ugdymo būrelių, stovyklų (šalys sutaria, kad vaikas kiekvienais kalendoriniais metais lankys ne mažiau kaip 1 būrelį ir ne mažiau kaip 2 stovyklas). Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad A. M. yra skiriama E. M. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad A. M. dukrai E. M. skirtas išlaikymo lėšas perveda į A. M. nurodytą banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 d.

Atsiliepimas

6. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašymo dalies dėl sutarties 3.1 punkto atsisakė, teismas šį atsisakymą priėmė. Pažymėjo, kad pareiškėja atsisakė šioje dalyje reikalavimo (prašymo), kai suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu pateikė įrodymus dėl šalių nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo indeksavimo įsiskolinimo padengimo 2024 m. lapkričio 12 d., t. y. jau po prašymo teismui pateikimo dienos 2024 m. spalio 29 d. Todėl nors pareiškėja atsisakė šioje dalyje pareiškimo dalies, teismas laikė, kad šioje dalyje pareiškėjos reikalavimas buvo pagrįstas ir tai turi įtakos taipogi skirstant byloje patirtas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog šalių nepilnametis vaikas E. M. nuo 2024 m. kovo mėn. lanko kartingų būrelį, pateikta teismui 2024 m. kovo 5 d. Nepilnamečių vaikų mokymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Pagal sutarties 12 punktą mėnesinis mokestis už būrelį yra 4 savaitėms – 120 Eur / mėn., 5 savaitėms – 150 Eur / mėn. Pareiškėja prašyme nurodė, kad patyrė bendras 1 560,80 Eur išlaidas, susijusias su šiuo būreliu, teigė, kad pusę šių išlaidų suinteresuotas asmuo turi padengti pagal sutarties 3.2 punktą. Teismui pateikta detalizuota kartingų būrelio suvestinė (lentelė) su patirtomis išlaidomis, jas detalizavus.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjų tikrieji ketinimai (sutarties 3.2 punkte) nutraukiant santuoką buvo susitarti dėl jų nepilnamečio vaiko papildomų būrelių ir stovyklų, jog vaikas lankytų bent 1 dar papildomą būrelį ir 2 stovyklas, o tėvas prie šių bent 1 būrelio ir 2 stovyklų išlaidų prisidėtų lygia dalimi (t. y. po ½ dalį) kaip ir motina. Taigi tarp tėvų susitarta dėl nepilnamečio vaiko poreikio, kuris vaikui yra reikalingas. Teismas sprendė, kad šalys sutarties 3.2 punkte susitarė, jog suinteresuotas asmuo A. M. papildomai (be mokamo nepilnamečiui vaikui sutarto periodinio išlaikymo) turi dar apmokėti ½ dalį (t. y. lygiai su pareiškėja) savo nepilnametės dukters lankomus papildomus ugdymo būrelius ir stovyklas. Šalys sutarties 3.2 punktu susitarė, kad vaikas kiekvienais metais lankys ne mažiau kaip 1 būrelį ir ne mažiau kaip 2 stovyklas, t. y. faktiškai bent už 1 būrelį ir bent už 2 stovyklas tėvas prisidės lygia dalimi kaip ir motina.

9. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju kartingų būrelis atitinka šią sąlygą, kadangi nurodyta, jog šalys susitarė, jog šalių nepilnametis vaikas privalomai turi lankyti bent 1 būrelį ir suinteresuotas asmuo turi apmokėti ½ dalį šio lankomo būrelio. Tokia sąlyga ir toks aiškinimas atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus. Sutartyje nėra nustatyta, kad konkretus būrelis dar turi būti atskirai suderintas su suinteresuotu asmeniu, o nurodyta, jog tėvas apmoka bent vieno papildomo būrelio ½ dalį. Lankomas yra vienas papildomas būrelis (kartingai), t. y. šio būrelio išlaidos išimtinai susijusios su šalių nepilnamečio vaiko interesais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šis būrelis vaikui patinka, atitinka jo interesus. Suinteresuoto asmens A. M. išreikštos abejonės dėl neva netinkamos vaiko sveikatos tokiam būreliui nėra pagrįstos objektyviais įrodymais, daromos prielaidos, nepagrįstos rašytiniais įrodymais, tas pat pasakytina ir dėl suinteresuoto asmens argumentų, jog šis prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra spaudimo priemonė tėvui kitoje byloje.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys susitarė sutarties 3.2 punkte tik dėl pačio lankomo būrelio (ne mažiau 1 būrelio) ½ dalies dengimo, o ne dėl visų įmanomų susijusių išlaidų dengimo. Šiame sutarties punkte nėra aptarta, kad šalys buvo aptarusios (sutarusios) ir tokias išlaidas dengti plečiamai (kaip papildomo inventoriaus pirkimas (kaip pareiškėja nurodo – saugesnio šalmo pirkimui, nėra įrodymų, jog atitinkamo šalmo nesuteikia pati būrelio paslaugas teikianti įstaigas; taip pat, kad tokio ir panašaus inventoriaus pirkimas nebuvo aptartas nustatant periodinį išlaikymą), kuro išlaidos dėl vežimo į galimai šį būrelį (nėra įrodymų, kad dėl kuro išlaidų dengiant vaiko poreikius nesusitarta nustatant periodinį išlaikymą ir kad tokios nurodomos patirtos kuro išlaidos faktiškai patirtos dėl šio konkrečiai būrelio), nėra aiškus (pagrįstas įrodymais) mokestis ir už papildomus važiavimus kartingais (kokiais pagrindais, nes jei tik savo malonumui, savo vairavimo įgūdžių tobulinimui ar pan., tai jau nėra būrelio sudėtinė išlaidų dalis (tokios aplinkybės nėra aptartos sutarties 3.2 punkte); taip pat nors nurodoma, jog dar papildomos išlaidos važiavimams patirtos paruošiamiesiems važiavimams prieš varžybas, tačiau tai nėra įrodyta ir kiek jos buvo būtinos bei susijusios su būreliu, o ne šiaip papildomai įgūdžiams tobulinti (šalys nėra aptarusios sutarties 3.2 punkte dėl tokių išlaidų padengimo, t. y. už dar papildomus įvairius važiavimus kartingais, kurie neatliekami būrelio lankymo metu), sutarties 3.2 punkte šalys susitarė tik konkrečiai dėl ne mažiau kaip 1 papildomo lankomo būrelio ½ dalies apmokėjimo be papildomų susitarimų, jų neplečiant, taigi, tokia apimtimi ir turi būti vertinamas tiek šalių (tėvų) susitarimas, tiek vaiko interesas, išlaikant proporcingumą, kadangi priešingai vertinant, tokias sąlygas tuomet galima aiškinti be galo plečiamai ir faktiškai tėvas tuomet turėtų dengti viską, kas tik susiję šiuo atveju su kartingais, nors jis sutiko tik su vieno būrelio ½ dengimu.

11. Teismas darė išvadą, kad pagal nurodytą kartingų būrelio išlaidų suvestinę ir kitus pateiktus įrodymus, paaiškinimus, pagrįstomis išlaidomis pagal sutarties 3.2 punktą laikoma – mokesčiai už būrelį, mokestis už varžybas (faktiškai varžybos rengiamos būrelio pagrindu); kitos išlaidos aiškinamos plečiamai nuo faktinio šalių sudaryto susitarimo, todėl laikytina, jog pagrįsti šie mokėjimai (vertinant pagal rašytinius įrodymus ir pateiktą kartingų būrelio išlaidų suvestinę): 2024 m. kovo 6 d. 120 Eur sumai; 2024 m. kovo 26 d. 150 Eur sumai; 2024 m. gegužės 8 d. 55 Eur sumai; 2024 m. gegužės 8 d. 120 Eur sumai; 2024 m. gegužės 18 d. 30 Eur sumai; 2024 m. birželio 12 d. 195 Eur sumai; 2024 m. liepos 3 d. 150 Eur sumai; 2024 m. rugpjūčio 29 d. 240 Eur sumai; 2024 m. rugsėjo 28 d. 175 Eur sumai, bendrai 1 235 Eur sumai. Kitoje dalyje nurodytos išlaidos nėra pagrįstos sutarties 3.2 punkto pagrindo prasme, t. y. 325,80 Eur dalyje. Tai suinteresuotas asmuo A. M. turėjo padengti pusę šių išlaidų (t. y. 617,50 Eur; 1 235 ÷ 2 = 617,50), tačiau bylos duomenimis jų nepadengė. Atitinkamai dėl šių aplinkybių yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą šioje dalyje, t. y. pagal sutarties 3.2 punktą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja patyrė 1 579,05 Eur išlaidas už teisines advokato paslaugas, suinteresuotas asmuo – 2 000 Eur išlaidas už teisines advokato paslaugas. Abi šalys pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, interesai yra priešingi. Pareiškėjos prašymas buvo tenkintas (tačiau faktiškai tam tikroje dalyje pripažinta, kad pareiškėja buvo nurodžiusi per didelę išieškotiną sumą), dėl to faktiškai turi būti atlyginamos priešingą interesą turėjusių pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos pagal proporcingumą. Tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (kurios pagrįstos įrodymais) yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, abiejų šalių atstovų parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė. Todėl laikytina, kad abiejų šalių nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

13. Teismas vertino, kad šiuo atveju teismas nustatė nesumokėtą mažesnę papildomo išlaidų sumą nei nurodė (įrodinėjo) pareiškėja pagal sutarties 3.2 punktą (t. y. vietoje 780,40 Eur, nustatyta 617,50 Eur), tai laikytina, jog faktiškai šioje dalyje pareiškimas tenkintas 79,13 proc. Taip pat nors pareiškėja buvo atsisakiusi reikalavimo dalyje dėl sutarties 3.1 punkto, bet jo buvo atsisakyta dėl to, jog suinteresuotas asmuo padengė indeksavimo skolą, todėl laikytina, jog šioje dalyje reikalavimas buvo pagrįstas (100 proc.), todėl faktiškai tenkinta 89,57 proc. ((79,13 + 100) ÷ 2), o atmesta 10,43 proc. reikalavimų. Atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos pagal šią proporciją, t. y. A. V. priteistina 1 414,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (89,57 proc. nuo 1 579,05 Eur), o A. M. priteistina 208,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (10,43 proc. nuo 2 000 Eur), atlikus tarpusavio įskaitymą, pareiškėjai A. V. priteistina iš suinteresuoto asmens A. M. 1 205,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos A. V. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti, taip pat prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, bei priteisti suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

15. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos.

16. Pažymi, kad esant tėvų sutarties neapibrėžtumui sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į vaiko interesus, laikantis teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad vaikas ne visada žino kas būtent jam yra geriausia. Procese atkreipė teismo dėmesį į tai, kad kartingo būrelis yra skirtas ne vaiko ugdymui ir neatitinka vaiko sveikatos būklės. Šio būrelio lankymą reikėtų sieti su skatinimu vaikui dėl tinkamo vaiko pareigų atlikimo. Nustačius, kad vaiko elgesys rodo netinkamą vaiko pareigų atlikimą, reikėtų pripažinti, jog tėvas, nepritariantis vaiko netinkamam elgesiui, neturi apmokėti vaiko malonumų, teikiamų nežiūrint į pareigų vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Akcentuoja, kad iš į bylą pateiktų trumpųjų SMS žinučių turinio seka, kad E. M. su tėvu nebendrauja. A. V. neskatina dukros bendravimo su tėvu. Tai, kad ji skiria lėšas dukros kartingo būreliui, laikytina ne vaiko ugdymu, bet vaiko papirkinėjimu dėl vaiko netinkamo elgesio su tėvu. 2024 m. gruodžio 4 d. A. M. į bylą pateikė dokumentinius įrodymus, kad E. M. netinkamai atlieka savo pareigas mokytis. Vietoje mokymo įstaigos lankymo lankosi kartingo būrelyje. A. V. šį jos elgesį pateisina, išduodama motinos pasirašytus pateisinimo dokumentus. Teismas papildomų įrodymų prie bylos neprijungė ir nevertino, remdamasis formaliu pagrindu – pavėluotu įrodymų pateikimu.

18. Mano, kad išreikalavimas iš A. M. pinigų apmokėjimui už kartingo būrelį, kurio lankymas laikytinas E. M. skatinimu nesant tam tinkamu vaiko pareigų vykdymu suformuoto pagrindo, laikytinas vaiko interesų pažeidimu.

19. Pažymi, kad byloje pakanka įrodymų, kad A. V. su A. M. nesitaria dėl to, kas vaikui yra geriau. Ji kelia reikalavimus. Jos įtakota E. M. taip pat kelia reikalavimus tėvui. Į A. M. siūlymą vietoje kartingo būrelio pinigus skirti sveikatai – dantų tvarkymui, sutikimo nedavė nei E. M., nei A. V..

20. Teigia, kad E. M. yra konsultuota (duomenys neskelbtini) klinikoje. Medicinos dokumentuose fiksuota, kad neurologas E. M. paskyrė gydymą amitriptilinu (antidepresantas), kuris naudojamas depresijos gydymui, kai reikalingas raminamasis poveikis. Medicinos dokumentuose taip pat užrašyti pačios E. M. nusiskundimai, kad skausmą jai provokuoja šviesa, triukšmas, fiziniai pratimai. Todėl leisdama dukrą į kartingo būrelį, A. V. veikia priešingai dukros interesams, nes patalpina ją į itin triukšmingą aplinką, kas kenkia dukros sveikatai. Teismas neįvertino šių A. V. veiksmų, kaip pinigų leidimo kenkiant vaiko sveikatai.

21. Nurodo, kad šioje byloje nėra duomenų apie A. M. ir A. V. gaunamas pajamas. Teismo nutarties dalis, kad 617,50 Eur išlaidų už kartingo būrelį A. V. turi kompensuoti A. M., nėra priimta įvertinus šalių turtinę padėtį. Kadangi tėvų sutarimo dėl kartingo būrelio nėra, taikyti sutarties nuostatą dėl ½ dalies A. V. išlaidų padengimo nebuvo galima.

22. Mano, kad vykdomojo rašto gavimas yra susijęs su tuo, kad daryti spaudimą A. M. būtent procese civilinėje byloje Nr. e2-13743-892/2024. Neatmeta galimybės, kad pasinaudodama tuo, kad gauna didesnes pajamas nei A. M., A. V. parinks dar brangesnius būrelius dukrai, nekreipdama dėmesio į tai, kad šiuo metu A. M. turi didesnes išlaidas už bendro su A. V. turto – gyvenamojo namo – išlaikymą.

23. Pažymi, kad nesant susitarimo dėl konkrečių stovyklų ir būrelių, stovyklų ir būrelių parinkimas turi būti daromas tėvų sutarimu, užtikrinant vaiko asmenybės raidą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas išvadai, kad A. V. negalima išduoti vykdomojo rašto dėl pinigų išreikalavimo iš A. M., nes kartingų būrelį ji parinko be suderinimo su vaiko tėvu, neatsižvelgė į vaiko sveikatos būklę (nenormalu kai nepilnametė mergaitė gydoma (duomenys neskelbtini)), neatsižvelgė į tai, kad E. M. nevykdo savo tiesioginių pareigų.

Atsiliepimas

24. Pareiškėja A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių faktą ir dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Mano, kad teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal sutarties 3.2 punktą. Pats suinteresuotas asmuo neneigia (patvirtina), kad nevykdo sutarties 3.2 punkto. Nesutinka su teiginiais, kad sutarties 3.2 punkto vykdymas priklauso nuo tėvų turtinės padėties, kad kartingų būrelis nebuvo derintas su suinteresuotu asmeniu ar kad kenkia vaiko sveikatai. Pareiškėja netrukdė ir netrukdo suinteresuotam asmeniui bendrauti su vaiku.

26. Paaiškina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-13743-892/2024 pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir prievolių modifikavimo. Pareiškėja kreipėsi į teismą, nes dėl suinteresuoto asmens veiksmų (trukdymo parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini)) negali realizuoti savo turto dalies ir iš gautų pajamų įsigyti kito gyvenamojo būsto, bei yra priversta nuomotis gyvenamąsias patalpas ir dar turi prisidėti prie suinteresuoto asmens vienasmeniškai naudojamo viso turto būsto kredito ir saulės elektrinės įsigijimui bei sumontavimui paimto vartojimo kredito įmokų mokėjimo. Pareiškėja patiria gyvenamojo būsto, kuriame gyvena su šalių vaiku, ir garažo nuomos išlaidas pagal 2024 m. liepos 24 d. nuomos sutartį (900 Eur / mėn., kuriuos sudaro 850 Eur už buto nuomą ir 50 Eur už garažo nuomą). Suinteresuoto asmens teiginiai, jog pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra spaudimo jam priemonė dėl turtinių klausimų yra klaidinantys.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

28. Šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos A. V. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkto nevykdymo atveju (½ dalies mėnesinio mokesčio už kartingų būrelį apmokėjimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors atskirajame skunde prašoma teismo nutartį panaikinti pilna apimtimi, tačiau teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl kitų išlaudų, susijusių su kartingų būreliu (papildomo inventoriaus įsigijimo, kuro išlaidų dėl vežimo į būrelį, papildomų važiavimų kartingais) yra palanki apeliantui, apeliantas neteikia argumentų dėl šios teismo nutarties dalies, todėl atsižvelgdamas į tai, kad pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ši teismo nutarties dalis nepatenka į atskirojo skundo nagrinėjimo dalyką ir dėl jos apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

29. Suinteresuotas asmuo A. M. atskirajame skunde prašo 2024 m. gruodžio 4 d. į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (DOK-181999) prijungti prie bylos ir juos vertinti priimant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas papildomus įrodymus prie bylos neprijungė ir nevertino, remdamasis pavėluotu įrodymų pateikimu. Apelianto manymu, sprendžiant dėl vaiko interesų svarbūs rašytiniai įrodymai neturi būti atmetami remiantis formaliais pagrindais, o jo teikti įrodymai patvirtina tai, kad dukra E. M. netinkamai atlieka savo pareigas mokytis.

30. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašomų priimti įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, ryšį su byla, sprendžia, kad šie įrodymai nors ir galėjo būti pateikti savalaikiai pirmosios instancijos teismui, vis tik yra susiję ir gali būti svarbūs teisingam klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendimui, todėl atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, nesant pagrindo išvadai, kad šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, pareiškėja turėjo galimybę pasisakyti dėl prašomų priimti naujų įrodymų, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, apelianto 2024 m. gruodžio 4 d. į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (DOK-181999) priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo (ne)pagrįstumo

33. Suinteresuotas asmuo A. M. nesutinka su skundžiama nutarties dalimi, be kita ko, teigdamas, kad pareiškėjai A. V. negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kadangi kartingo būrelį pareiškėja parinko be suderinimo su suinteresuotu asmeniu, neatsižvelgdama į nepilnametės dukros E. M. sveikatos būklę ir į tai, kad ji nevykdo savo tiesioginių pareigų, nevertindama abiejų tėvų gaunamų pajamų ir galimybės prisidėti prie tokių išlaidų apmokėjimo, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo panaudodama kaip spaudimo priemonę apeliantui kitoje byloje. Apelianto įsitikinimu, kartingų būrelio lankymas laikytinas vaiko interesų pažeidimu, pinigai naudojami vaikui žalingai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus.

34. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

35. Teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių) (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019). Sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 – 6.195 straipsnių) taikytinos tiek, kiek reikalinga vykdomajam raštui išduoti, vykdymo tvarkos aiškumui užtikrinti. Tai reiškia, kad iš naujo šiame procese taikos sutarties šalių valia nenustatinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Dėl taikos sutarties turinio (sąlygų) atitikties šalių valiai gali būti sprendžiama atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, o ne vykdomojo rašto išdavimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

36. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

37. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

38. Išduodant vykdomąjį raštą pagal tokio pobūdžio sutarties sąlygas turi būti teismo nutartyje nurodoma ir konkreti išieškotina suma (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-760-273/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2795-852/2022).

39. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas įtvirtina pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-1120/2024).

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, bylos įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkto sąlyga (½ dalies dukters papildomo ugdymo būrelio išlaidų apmokėjimo) nėra vykdyta. Tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą.

41. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkto sąlygas, kiek tai reikalinga vykdomajam raštui išduoti. Minėtame sutarties punkte susitarta, kad A. M. papildomai apmoka ½ dalį dukters E. M. lankomų papildomo ugdymo būrelių, stovyklų (šalys sutaria, kad vaikas kiekvienais kalendoriniais metais lankys ne mažiau kaip 1 būrelį ir ne mažiau kaip 2 stovyklas). Aptariamos sutarties 3.2 punkto sąlygose nėra numatyta galimybė atleisti A. M. nuo kompensacijos mokėjimo arba sumažinti kompensaciją, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nėra aptarta maksimali mokėtina už būrelį kaina. Šiame punkte taip pat nėra numatyta, kad A. M. turi pareigą kompensuoti ½ dalį aptariamų išlaidų tik tuo atveju, jeigu dukra tinkamai vykdo pareigą mokytis, bendrauti su tėvu ir kitas savo, kaip vaiko, pareigas, kas laikoma tinkamu tokių pareigų vykdymu, ar kad konkretus būrelis dar turi būti atskirai suderintas su A. M..

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytomis aplinkybėmis yra keičiama sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkto esmė: eliminuojamas šių išlaidų apmokėjimas lygiomis dalimis, kartu apribojama pareiškėjos A. V. galimybė gauti kompensaciją dukters papildomo ugdymo būrelio išlaidoms apmokėti. Kaip minėta, CPK 646 straipsnio 3 dalies normos draudžia teismui keisti šalių susitarimo esmę sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

43. Be to, iš byloje pateikto apelianto ir dukros susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis matyti, kad apeliantas dukros buvo informuotas apie tai, kad ji lankys kartingų būrelį, kokia bus tokio būrelio kaina per mėnesį. Nors apeliantas nepritarė dukros pasirinkimui lankyti būtent šį būrelį ir nurodė nesutinkantis apmokėti ½ dalį būrelio išlaidų, tai savaime nelemia išvados, kad jam nebekyla pareiga prisidėti prie šių išlaidų apmokėjimo. Tokią pareigą apeliantas savanoriškai prisiėmė sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (konkrečiai – 3.2 punktu).

44. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto reiškiamos abejonės dėl netinkamos dukros sveikatos būklės tokiam būreliui lankyti nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad dukrai (kuriai diagnozuotos ligos: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) dėl sveikatos būklės negalima lankyti tokio pobūdžio būrelių kaip kartingai. Kaip matyti iš byloje pateiktų dukros sveikatos istorijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. ir 2024 m. rugsėjo 11 d. išrašų, dukrą gydanti vaikų neurologė, žinodama apie vaiko lankomą kartingų būrelį, neteikė rekomendacijų jo lankymą nutraukti, o rekomendavo, be kita ko, laikytis režimo, miego higienos, laiku pavalgyti, vartoti pakankamai skysčių, mažinti patiriamą stresą ir prie telefono, kompiuterio ar kitų prietaisų ekranų praleidžiamą laiką. Nors dukros sveikatos istorijos 2024 m. spalio 23 d. išraše fiksuoti pačios dukros įvardijami nusiskundimai, kad skausmą jai provokuoja, be kita ko, ir triukšmas, gydytoja, matydama vaiko sveikatos istoriją, kurioje net kelis kartus nurodyta, kad vaikas lanko kartingų būrelį, taip pat nerekomendavo vaikui nutraukti šio būrelio lankymą.

45. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad apelianto 2024 m. gruodžio 4 d. į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (DOK-181999), priimti apeliacinės instancijos teismo, patvirtina kokius nors vaiko interesų pažeidimus. Apelianto pateikti duomenys nėra pakankami daryti vienareikšmišką išvadą, kad kartingų būrelio lankymas trukdo dukros mokymosi procesui, o pareiškėja toleruoja ir dangsto netinkamą dukros elgesį. Iš apelianto pateikto Tamo dienyno 2024 m. spalio mėn. ir dukros sveikatos istorijos 2024 m. spalio 23 d. išrašo matyti, kad dukra 2024 m. spalio 23 d. pamokų metu lankėsi gydymo įstaigoje pagal išankstinę registraciją, jame nenurodyta, kad apsilankymo metu dukra skundėsi galvos skausmais. Apelianto pateikta kartingų važiavimo suvestinė patvirtina, kad dukra 2024 m. spalio 23 d. vakare (18.20 val. ir 18.45 val.), o ne pamokų metu dalyvavo kartingų būrelio užsiėmimuose. Pagal Tamo dienyno 2024 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn., kartingų važiavimo suvestinės duomenis, visos kitos dienos, kuomet dukros nebuvimas pamokose pareiškėjos (motinos) buvo pateisintas (dėl ligos), išskyrus 2024 m. spalio 23 d., nesutampa su užsiėmimų dienomis kartingų būrelyje. Tiesioginio ryšio tarp dukros mokymosi rezultatų bei pasiekimų ir užimtumo dėl lankomo būrelio, taip pat nenustatyta. Iš kartingų važiavimo suvestinės matyti, kad dukra užsiėmimuose dalyvauja paprastai nuo 3 iki 5 kartų per mėnesį, vakarais. Taigi, byloje nėra duomenų, suponuojančių išvadą, kad kartingų būrelio lankymas neatitinka dukros interesų ir pinigai naudojami vaikui žalingai.

46. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto argumentas, kad pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra spaudimo priemonė apeliantui kitoje byloje, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai dėl šalių tarpusavio turtinio ginčo civilinėje byloje Nr. e2-13743-892/2024 dėl patiriamų išlaidų už turto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą, dėl minėto turto būsto kredito įmokų dengimo, dėl išlaidų už komunalines paslaugas, kitų išlaidų, susijusių su minėtu turtu, nėra susiję su šia civiline byla ir vykdomojo rašto išdavimu.

47. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad apeliantas neįvykdė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkte nustatytos prievolės kompensuoti pareiškėjai ½ dalį jos patirtų dukters būrelio išlaidų (apeliantas šios aplinkybės ir neginčija). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino minėtą sutarties sąlygą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą dėl 617,50 Eur išlaidų už dukters būrelį išieškojimo iš apelianto.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo suformuluotus šių teisės normų išaiškinimus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ar teisinio pagrindo, todėl suinteresuoto asmens A. M. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

50. Atskirojo skundo netenkinus, suinteresuoto asmens A. M. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja A. V. pateikė duomenis, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 1 052,70 Eur. Pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatyto dydžio, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 052,70 Eur (tūkstantį penkiasdešimt du eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė