Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtino A. G. (P.) ir G. G. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties 1.4. punkte buvo numatyta, kad tėvai susitaria lygiomis dalimis apmokėti papildomas būtinąsias dukters R. G. gydimo išlaidas, t. y. būtinąsias ir valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas. Apie tokias išlaidas turi būti pranešama iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, išskyrus skubią medicinos pagalbą. Sutarties 1.6. punkte buvo sulygta, kad nurodytas išlaidas motina ar tėvas sumoka per 5 darbo dienas po išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus tėvai vienas kitam pateikia elektroniniu paštu ar kitu tėvų konkrečiu atveju sutartu būdu. Pareiškėja pažymėjo, kad nors teismo sprendimu nustatytą terminą informavimui apie papildomas išlaidas pradžioje praleido, tačiau 2021 m. gruodžio 31 d. G. G. buvo išsiųsta pretenzija dėl dukrai R. G. suteiktų nekompensuojamų medicininių sveikatos priežiūros išlaidų. Taigi nuo 2021 m. gruodžio 31 d. G. G. buvo tinkamai informuojamas apie dukrai R. G. suteiktas nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas. Šios išlaidos vaiko interesams užtikrinti yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl vadovaujantis sutarties 1.4. punktu G. G. atsirado prievolė atlyginti dalį išlaidų, skirtų papildomiems būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti. Patirtų išlaidų suma vadovaujantis sutarties 1.4. punktu privalo būti paskirstyta lygiomis dalimis tėvui ir motinai po 2632,73 Eur. Apie patirtas papildomas išlaidas bei su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais G. G. informuotas elektroniniu paštu, tačiau minėtų išlaidų neapmokėjo.

8. Apeliantė (pareiškėja) A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį, kuria buvo panaikinta Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis ir iš pareiškėjos A. P. pareiškėjui G. G. priteistos 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

8.2. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis buvo priimta pažeidžiant įstatymo normas, kadangi vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties 1.4. punktą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo išduotas. Jis apėmė ir 1.5. ir 1.6. punktus (t. y. dėl 1.4. – 1.6. punktų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pakartotinai išduotas vykdomasis raštas). Teismas tokį vykdomąjį raštą išdavė 2021 m. spalio 27 d. ir jis yra pateiktas antstolei Brigitai Palavinskienei, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl antrą kartą išduoti tokį patį vykdomąjį raštą nebuvo teisinio pagrindo. Teismas, remdamasis šiomis pareiškėjo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, su jomis sutiko, todėl skundžiama 2022 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikino. Apeliantė (pareiškėja) nesutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis priimta pažeidžiant įstatymo normas. Teismas, priimdamas 2022 m. spalio 3 d. nutartį, rėmėsi pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. duomenimis iš Antstolių informacinės sistemos. Apeliantės (pareiškėjos) įsitikinimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus iš Antstolių informacinės sistemos, iš kurių matyti tik tai, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2021 m. spalio 27 d. vykdomasis raštas priimtas vykdyti ir nurodoma, kokiu pagrindu vykdoma – „išlaikymas“. Apeliantės (pareiškėjos) nuomone, pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai visiškai neinformatyvūs, dėl ko negalėjo būti priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis.

8.3. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad apeliantė (pareiškėja) 2021 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad sutarties 1.3. punktu pareiškėjas G. G. įsipareigojo šalių nepilnametei dukrai R. G. kiekvieną mėnesį skirti po 250,00 Eur išlaikymą iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į A. P. banko sąskaitą. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriama suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjas G. G. tinkamai nevykdo teismo sprendime nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, neatsižvelgia į išlaikymo dydžio indeksavimą, atsisako tai daryti, dėl ko kas mėnesį kaupiasi išlaikymo dydžio įsiskolinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėja A. P. teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdymo. Teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, kaip ir nurodo pareiškėjas savo atskirajame skunde, 2021 m. spalio 27 d. išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą, tačiau jis dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių buvo išduotas didesnės apimties nei prašė pati pareiškėja, t. y. apėmė teismo sprendimo 1.2. – 1.6. punktus. Už tai, kad vykdomasis raštas buvo išduotas dėl sprendimo 1.2. – 1.6. punktų, pareiškėja nėra atsakinga, toks prašymas nebuvo pateiktas. Tačiau pažymėjo, kad vykdomasis raštas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje yra priimtas vykdyti tik dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir šios aplinkybės pareiškėjui yra puikiai žinomos, nes išieškojimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, susijusio su jo indeksavimu, jau yra įvykdytas ir tolimesnis išieškojimas nėra atliekamas. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė (pareiškėja) kartu su atskiruoju skundu pateikia vykdomosios bylos išrašą, kuriame matyti, kad antstolės kontoroje priimtas vykdyti teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2021 m. spalio 27 d. išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Eilutėje „Išieškotina suma“ nurodoma 147 Eur ir 250 Eur fiksuotas mokėjimas nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. Tas aplinkybes, kad išieškojimas nėra vykdomas pagal sprendimo 1.4. punktą patvirtina taip pat kartu su atskiruoju skundu pateikiamas apeliantės (pareiškėjos) ir antstolės Brigitos Palavinskienės susirašinėjimas dar iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sutarties 1.4. punktą dėl 2632,73 Eur sumos už dukros R. G. būtinąsias valstybės nekompensuojamas medicinines sveikatos priežiūros išlaidas. Pareiškėja kreipėsi į antstolę ir 2021 m. gruodžio 14 d. užpildė dar vieną prašymą dėl papildomų būtinųjų medicininių išlaidų priteisimo pagal 2021 m. spalio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą. Iš antstolių kontoros buvo gautas paaiškinimas, kad dviejų bylų su tuo pačiu vykdomuoju dokumentu negali būti, todėl pareiškėjos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymas buvo atmestas. Pareiškėjai pasiteiravus antstolės, kaip pradėti išieškojimą dėl papildomų būtinųjų medicininių išlaidų pagal teismo sprendimo 1.4. punktą išieškojimo, kai jau yra vykdoma byla dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimo, jai buvo paaiškinta, kad antstolis pats neturi teisės ir įgaliojimų įvertinti, ar išlaidos pagal kvitus yra būtinos ir papildomos, todėl išieškojimo kaip skolos šiuo atveju negali būti. Vykdomoji byla galėtų būti užvesta dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagal sutarties 1.4. punktą arba kitas būdas kreiptis į teismą dėl papildomų išlaidų priteisimo. Teismui tokias išlaidas priteisus jau bus piniginis išieškojimas dėl kurio būtų galima vesti piniginio pobūdžio bylą ir priverstinai išieškoti patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į antstolės paaiškinimus pareiškėja ir kreipėsi į teismą su 2022 m. liepos 17 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties 1.4. punktą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2632,73 Eur sumos.

8.4. Pareiškėjas G. G. atskirąjį skundą taip pat grindė tuo, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad jis prisidėjo prie būtinųjų ir nekompensuojamų išlaidų savo dukrai R. G., t. y. 2022 m. balandžio 24 d. pervedė A. P. 10,00 Eur nurodydamas, kad prisideda prie stomatologo paslaugų ir 2022 m. balandžio 8 d. pervedė 5,00 Eur, nurodydamas, kad prisideda prie ortopedinių įdėklų. Su kitomis išlaidomis pareiškėjas G. G. tiesiog nesutiko, nes jos nėra būtinosios ir nekompensuojamos. Todėl, pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties 1.4. punktas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra iš dalies vykdomas. Pareiškėjas prisideda tiek, kiek mano yra protinga ir pagrįsta dokumentais, todėl ir dėl šios priežasties vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas. Apeliantė (pareiškėja) su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Vien tai, kad pareiškėjas savo nuožiūra prisideda prie būtinųjų privalomųjų medicininių išlaidų padengimo nežymiomis 5,00 Eur ar 10,00 Eur sumomis, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kadangi esant tokiai situacijai, jeigu antstolis vykdytų išieškojimą pagal sutarties 1.4. punktą, tiesiog šie pareiškėjo nežymūs prisidėjimai būtų išskaičiuojami iš susidariusio įsiskolinimo sumos. Be to, pareiškėja šių sumų į skolos sumą nėra įtraukusi.

8.5. Apeliantė (pareiškėja) negali paneigti tos aplinkybės, kad 2021 m. spalio 27 d. išduotas vykdomasis raštas apima sutarties 1.2. – 1.6. punktus, tačiau pareiškėja teismui teikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tik dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdymo. Todėl pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad teismas vykdomąjį raštą išdavė didesnės apimties negu buvo prašoma. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai, kad joks priverstinis išieškojimas pagal 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties 1.4 punktą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo nėra vykdomas. Taip pat apeliantė (pareiškėja) atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sutarties 1.4. punktą buvo priimtas nustatant pareiškėjui terminą atsiliepimui pateikti. Pareiškėjas savo atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašyto išdavimo jokių aplinkybių, kuriomis remiasi atskirajame skunde nenurodė, nors jos jam buvo žinomos ir atsiliepimo teikimo metu. Tai patvirtina, kad pareiškėjas puikiai žinojo, kad joks išieškojimas pagal sutarties 1.4. punktą jo atžvilgiu nėra ir nebuvo vykdomas. Teismas, priimdamas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį įvertino visą byloje esančią medžiagą ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sutarties 1.4. punktą 2632,73 Eur sumai tenkino pagrįstai. Pareiškėjas atskirajame skunde dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties panaikinimo išduoto vykdomojo rašto aplinkybes išdėstė neišsamiai, pateikė kartu su skundu rašytinius įrodymus, kurie, apeliantės (pareiškėjos) nuomone, nėra pakankami priimti sprendimą dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties panaikinimo. Atskirasis skundas tik dar vienas pareiškėjo būdas išvengti prisiimto įsipareigojimo vykdymo.

Šalies argumentai

9.1. Apeliantė nurodo, kad atskirasis skundas priimtas ir išnagrinėtas dėl nutarties, kuri, kaip teismas ir nurodė, yra neskundžiama. Nors 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje teismas nurodė, kad ji neskundžiama, tačiau priimdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, patvirtino, kad suklydo taip nurodydamas. Tam nėra būtina priimti atskirą nutartį dėl klaidos ištaisymo, nes CPK 646 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. Jeigu teismas ir toliau laikytųsi pozicijos, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis neskundžiama, teismas tiesiog nepriimtų atskirojo skundo nagrinėjimui.

9.2. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Kaip matyti iš bylos proceso eigos, šį veiksmą teismas atliko nesilaikydamas CPK nustatyto termino, tačiau tai galėjo nulemti teisėtas teisėjos nebuvimas darbe arba tiesiog labai didelis darbo krūvis. Pareiškėjo nuomone, toks procesinis pažeidimas turėtų būti vertinamas tik kaip formalus ir, vadovaujantis CPK 328 straipsniu, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

9.3. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai visiškai neinformatyvūs, dėl ko negalėjo būti priimta 2022 m. spalio 3 d. nutartis. Pareiškėjas nurodo, kad jo pateikti duomenys buvo pakankami konstatuoti faktą, kad jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo, todėl antrą kartą toks pats vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas, nes jis jau buvo išduotas 2021 m. spalio 27 d. Pažymėjo, kad vykdomasis raštas buvo išduotas dėl visų 2019 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių punktų, susijusių su išlaikymu (1.2. – 1.6. punktai). Teismas skundžiamojoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodo, kad vadovaujantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos. Šiuo atveju, 2021 m. spalio 27 d. išduotas vykdomasis raštas ir 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties punktai, pagal kuriuos turi būti išduotas vykdomasis raštas yra identiški. CPK 647 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Nei į vieną išimtį, nagrinėjama situacija nepatenka, todėl akivaizdu, kad byloje negali būti išduoti du vienodo turinio vykdomieji raštai.

9.4. Apeliantė nurodo, kad teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdymo, o teismas 2021 m. spalio 27 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių didesnės apimties nei prašė pati pareiškėja, t. y. apėmė teismo sprendimo 1.2. – 1.6. punktus. Už tai, kad vykdomasis raštas buvo išduotas dėl sprendimo 1.2. – 1.6. punktų pareiškėja nėra atsakinga, toks prašymas nebuvo pateiktas. Šis apeliantės argumentas iš viso yra nelogiškas ir net absurdiškas. Apeliantė turi atstovę – advokatę, todėl ne tik ji, bet ir atstovė, turi atidžiai skaityti ir susipažinti su teismo išduodamais dokumentais, šiuo atveju su 2021 m. spalio 27 d. vykdomuoju raštu. Ir nors, kaip nurodo apeliantė, ji nėra už tai atsakinga, kad buvo išduotas didesnės apimties vykdomasis raštas, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės pilnai nesusipažinti su teismo dokumentais. Be to, nelabai suprantama, ką tai keičia, kad vykdomasis raštas yra didesnės apimties negu prašė pareiškėja. Kaip tik, tai yra patogiau pačiai pareiškėjai, nes esant reikalui nereikia kreiptis į teismą vėl su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo.

9.5. Apeliantė pažymi, kad vykdomasis raštas antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje yra priimtas vykdyti tik dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis. Pareiškėjas neginčija šio fakto, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja norėjo ir bandė pradėti išieškojimą ir bylą pagal 2021 m. spalio 27 d. vykdomajame rašte nurodytą 1.4. punktą. Vadinasi tuo metu ji jau žinojo ir buvo susipažinusi su 2021 m. spalio 27 d. vykdomuoju raštu. Tiek apeliantė, tiek jos atstovė žinojo, kad vykdomasis raštas yra didesnės apimties, kad į jį įrašyti visi su išlaikymu susiję punktai (1.2. – 1.6. punktai), nes, kaip pati nurodo atskirajame skunde, 2021 m. gruodžio 14 d. užpildė dar vieną prašymą dėl papildomų būtinųjų medicininių išlaidų priteisimo pagal 2021 m. spalio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą. Tačiau išieškojimas nebuvo pradėtas ne dėl to, kad neva reikia dar vieno atskiro tokio pat vykdomojo rašto, o dėl to, kad antstolis pats neturi teisės ir įgaliojimų įvertinti, ar išlaidos pagal kvitus yra būtinos ir papildomos, todėl išieškojimo kaip skolos šiuo atveju negali būti.

9.6. Pati apeliantė nurodo ir pateikia įrodymus, kad 2021 m. gruodžio 17 d. teiravosi antstolės, kaip pradėti išieškojimą dėl papildomų būtinųjų medicininių išlaidų pagal teismo sprendimo 1.4. punktą išieškojimo. Pažymėtina, kad antstolė pareiškėjai išsamiai atsakė, kad yra du būdai: 1) dėl šio punkto užvesti bylą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; 2) kreiptis į teismą dėl papildomų išlaidų priteisimo. Nėra jokio sakinio dėl to, kad netinkamas vykdomasis raštas, kad pareiškėja turėtų išsiimti naują vykdomąjį raštą ir pan. Šis pateiktas pareiškėjos ir antstolės susirašinėjimas dar kartą akivaizdžiai parodo, kad 2021 m. spalio 27 d. vykdomasis raštas dėl sprendimo 1.4 punkto buvo pateiktas antstolei, tik nebuvo priimtas dėl išieškojimo negalimumo.

9.7. Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į antstolės paaiškinimus pareiškėja kreipėsi į teismą su 2022 m. liepos 17 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2019 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties 1.4. punktą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2632,73 Eur sumos. Pareiškėjo vertinimu, toks apeliantės (pareiškėjos) elgesys gali būti prilyginamas piktnaudžiavimui. Antstolė aiškiai nurodė, ką galima ir ką reikėtų daryti, norint išieškoti sumas už neva papildomas būtinąsias medicinines išlaidas: 1) dėl šio punkto užvesti bylą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; 2) kreiptis į teismą dėl papildomų išlaidų priteisimo. Tačiau apeliantė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto pagal 1.4. punktą su konkrečia nurodyta suma (dėl 2632,73 Eur). Apeliantė ėmėsi teismo ir antstolės darbo, pati skaičiuodama, pagal jos įsivaizdavimą, kas yra būtinosios medicininės išlaidos ir pateikė teismui konkrečią sumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi tenkindamas pareiškėjos prašymą, nutarė išduoti vykdomąjį raštą, tačiau aiškiai ir argumentuotai nurodė, jog teismui išduodant vykdomąjį raštą, jame nėra nurodoma konkreti išieškotina suma (šią sumą vykdymo proceso metu pagal šalių pateiktus įrodymus nustato antstolis), o į vykdomąjį raštą su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis perkeliama pažodžiui. Taip ir buvo padaryta. Taigi, akivaizdu, kad byloje būtų du identiški vykdomieji raštai: jau išduotas 2021 m. spalio 27 d. ir išduotas teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties pagrindu, jei ši nutartis nebūtų panaikinta. Todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi pagrįstai panaikino 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

9.8. Apeliantė nurodo, kad negali paneigti tos aplinkybės, kad 2021 m. spalio 27 d. išduotas vykdomasis raštas apima sutarties 1.2. – 1.6. punktus, tačiau pareiškėja teismui teikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tik dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdymo, todėl negali būti atsakinga už išduotą didesnės apimties vykdomąjį raštą. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju ir neprašoma iš pareiškėjos kokios nors atsakomybės, o tik pažymima, kad faktas yra vienas – vykdomasis dokumentas pagal 1.2. – 1.6. punktus yra išduotas, todėl antrą kartą toks pats negali būti išduotas. Tai, kad dėl šio vykdomojo rašto dalies nėra vykdomas priverstinis išieškojimas, nepriklauso nuo vykdomųjų raštų kiekio (prašoma palikti galioti nutartį dėl tokio pat antro vykdomojo rašto išdavimo), o priklauso nuo jo turinio. Tai, kad jeigu pareiškėjai būtų išduotas vykdomasis raštas pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį, situacijos visiškai nepakeistų, nes kaip minėta, tai būtų antras toks pat identiškas vykdomasis raštas ir antstolis jo nepriimtų vykdyti dėl to, kad 1.4. punkto neįmanoma įvykdyti.

9.9. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sutarties 1.4. punktą 2632,73 Eur sumai tenkino pagrįstai. Šioje vietoje apeliantė klaidina teismą ir nurodo ne tiesą, nes 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą tiesiog perkeliantį jį sprendimo punktus, nėra išduotas vykdomasis raštas dėl 2632,73 Eur sumos. O vykdomąjį raštą dėl sprendimo 1.2. – 1.6. punktų pareiškėja jau turi, tai 2021 m. spalio 27 d. vykdomasis raštas, antras toks pats toje pačioje byloje negali būti išduotas ir tam nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties teismas 2022 m. spalio 3 d. skundžiama nutartimi panaikino 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį.