- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-302-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08893-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovo ir atsakovės R. B. (buvusi pavardė – P.) Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytos ir įregistruotos, įrašo Nr. 102, santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo iš ieškovo priteisti 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaikų motiną R. B..
Šalies argumentai
3. Prašyme atsakovė nurodė, kad ieškovas, gyvendamas skyriumi nuo nepilnamečių vaikų, nors ir nereguliariai, teikdavo savo vaikams po ne mažesnį kaip 400 Eur per mėnesį (po 200 Eur kiekvienam vaikui) materialinį išlaikymą, tai akivaizdžiai rodo, jog jo turtinė padėtis jam nesunkiai leido tai daryti. Tačiau pastaruoju metu ieškovas išlaikymo vaikams nebeteikia, tai sutuoktinė – atsakovė supranta kaip tam tikro psichologinio spaudimo jai priemonę. Tačiau dėl tokio ieškovo elgesio kyla grėsmė nepilnamečių vaikų interesams, todėl, atsižvelgiant į būtinybę maksimaliai užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus, byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo priėmimo iš ieškovo priteistinas ligi šiol jo mokėtas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą, prašė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
5. Atsiliepime ieškovas nurodė, kad atsakovė jokių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nėra pareiškusi, todėl, ieškovo nuomone, atsakovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti atmestas. Paaiškino, kad ieškovas vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, t. y. tiek piniginėmis lėšomis, tiek ir pirkiniais ar kitų išlaidų, susijusių su vaikų poreikiais, apmokėjimu. Tarp šalių iki šiol nebuvo kilęs ginčas dėl išlaikymo prievolės, nes išlaidas gyvenant skyrium sutuoktiniai buvo iš esmės pasidaliję. Tuo labiau, kad vaiko pinigus pagal susitarimą taip pat gauna atsakovė, juos privalo naudoti vaikų poreikiams tenkinti. Teigė, kad ieškovas apmokėjo sūnaus treniruočių ir varžybų išlaidas, vaikų stovyklas ir vaikų atostogas, taip pat pirko kompiuterinę techniką, apmokėjo vaiko gimtadienio šventę, pirko vaikams rūbų, avalynės ir t. t.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovės R. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad iš pačios atsakovės prie prašymo pateiktų priedų matyti, kad ieškovas iš esmės vykdo savo pareigą išlaikyti vaikus: 2019 m. nuo balandžio iki spalio mėnesio ieškovas kiekvieną mėnesį pervesdavo po 400 Eur išlaikymo vaikams. Be to, 2020 m. spalio 12 d. ieškovas batams pirkti pervedė 100 Eur, o 2020 m. spalio 2 d. vaikams pervedė 1 000 Eur, už kokį laikotarpį – nenurodyta. Tai, kad ieškovas vykdo pareigą išlaikyti vaikus, patvirtina ir ieškovo patekti įrodymai, t. y.: 2020 m. gegužės 9 d. nupirkta striukė, 2020 m. birželio 29 d. nupirkta klaviatūra sūnui, 2020 m. spalio 23 d. apmokėta slidinėjimo stovykla vaikams, ir kt. Teismo vertinimu, atsakovė šioje proceso stadijoje nepagrindė būtinumo taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą, kadangi, kaip jau minėta, nustatyta, kad ieškovas vykdo pareigą išlaikyti vaikus. Įvertinus tai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms (nebeteikiant išlaikymo ir pan.) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovė R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir atsakovės R. B. prašymą tenkinti: pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo iš ieškovo A. B. priteisti 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaikų motiną R. B..
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė kategoriškai nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, nes ji priimta: tinkamai neįvertinus visų atsakovės į bylą pateiktų duomenų, teismui padarius fakto klaidų; teismui suabsoliutinus ieškovo deklaratyvius teiginius ir ieškovo asmeniniams interesams suteikus prioritetą prieš nepilnamečių vaikų interesus; teismui nepasvėrus interesų balanso ir neįvertinus galimų grėsmių laikinąsias apsaugos priemones pritaikius ir jų nepritaikius. Teismo išvados – jog ieškovas tinkamai išlaiko savo vaikus, reikiamu mastu prisideda prie jų poreikių tenkinimo, neatitinka faktinės padėties. Aplinkybės, kad nuo 2020 m. spalio mėnesio ieškovas nustojo pervedinėti išlaikymą atskirai gyvenantiems vaikams, rodo, jog išlaikymo teikimas nėra reguliarus. Aplinkybė, jog ieškovas 2021 m. sausio 11 d., t. y. tik po atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo (ir iki ieškovo atsiliepimo į pateiktą prašymą pateikimo), pervedė vaikų išlaikymui iš viso 200 Eur (po 100 Eur vaikui), rodo tik paties ieškovo manipuliavimą ir siekį sudaryti „tinkamo“ išlaikymo teikimo įspūdį. Nepaisant ieškovo vienašališkų pageidavimų ir teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, šalių vaikai ir toliau faktiškai gyvena su mama R. B., kuri rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais. Tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo ieškovas patvirtina, kad gyvena atskirai nuo sutuoktinės ir vaikų nuo 2019 m. sausio mėnesio. Nors teismas skundžiamoje nutartyje kažkodėl konstatavo, jog ieškovas iš esmės vykdo savo pareigą išlaikyti vaikus: 2019 m. nuo balandžio iki spalio mėnesio ieškovas kiekvieną mėnesį pervesdavo po 400 Eur išlaikymo vaikams, 2020 m. spalio 2 d. vaikams pervedė 1 000 Eur (tūkstantį eurų), už kokį laikotarpį – nenurodyta, tačiau tai neatitinka faktinės padėties ir šalių pateiktų į bylą įrodymų. Atsakovė R. B. pateikė paaiškinimus, kad nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. jokių piniginių lėšų vaikų išlaikymui iš atskirai gyvenančio sutuoktinio apskritai nėra gavusi (skirtingai, nei nutartyje konstatuota teismo).
10. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė kartu su pateiktu prašymu teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė įrodymus apie susidariusį įsiskolinimą vaikų išlaikymui už kone visus metus: nuo 2019 m. sausio mėnesio iki tų pačių 2019 m. spalio mėnesio, ieškovas galų gale kompensavo (iš dalies) savo vienkartiniu 2019 m. spalio 2 d. (o ne 2020 m. spalio 2 d., kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje) 1 000 Eur pervedimu į atsakovės sąskaitą. Teismas visiškai nepagrįstai ir neįsigilinęs į atsakovės pateiktus įrodymus skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 1 000 Eur pervedimas vaikų išlaikymui, „nenurodant už kokį laikotarpį“ (pabrėžta paties teismo), buvo padarytas 2020 m. spalio 2 d., tai galbūt sudarytų pagrindą kalbėti apie kažkokį avansinį išlaikymo apmokėjimą ar pan. Tačiau šis teismo nurodytas 1 000 Eur mokėjimas buvo būtent pirmasis ieškovo pervedimas vaikų išlaikymui po 9 mėnesių gyvenimo atskirai nuo vaikų, tai, nesant kitokių įrodymų apie teiktą visą išlaikymą vaikams (o ne vėlesnius pavienius pirkinius), teismo ir turėjo būti vertinama taip, kad šiuo mokėjimu ir buvo kompensuotas (iš dalies) ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimas už praėjusį ilgą, kone metus trukusį laikotarpį, kai tėvas gyveno atskirai, o vaikai buvo išlaikomi ir prižiūrimi jų mamos – atsakovės. Šiuo atveju bylos duomenimis liko nepaneigti atsakovės paaiškinimai, kad tik po atkaklių ir pakartotinių sutuoktinės prašymų nuo 2020 m. balandžio mėnesio ieškovas pradėjo teikti kiek reguliarų išlaikymą vaikams – po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kurį vėl vis tiek staiga nutraukė 2020 m. spalio mėnesį, ir šiuo metu nėra žinoma, ar vaikams ieškovas savanoriškai teiks ir kokio dydžio teiks išlaikymą. Išlaikymo vaikams teikimas šiuo atveju neturi būti paliktas ieškovo užgaidoms ir vienašališkai jo „nustatytam“ vaikų poreikiui (kaip 2021 m. sausio 11 d. pervestas 100 Eur vienam vaikui išlaikymas), o šita situacija turi būti aiškiai sureguliuota. Kadangi ieškovas be jokių aiškių ir objektyvių priežasčių 2020 m. spalio mėn. staiga nutraukė išlaikymo vaikams teikimą, akivaizdu, jog šiuo atveju yra ir buvo objektyvus poreikis teismui įsikišti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad, kaip matoma iš pateiktų duomenų, nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio, t. y. per 14 mėnesių, atskirai gyvenęs ieškovas vaikų poreikiams tenkinti pervedė sutuoktinei iš viso 1 100 Eur (įskaitant atskirą pavedimą T. batams). Tai yra, per daugiau nei metų laikotarpį (14 mėnesių) ieškovas vaikų poreikiams tenkinti skyrė apie 39 Eur per mėnesį vienam vaikui. Šiuo atveju klausimas yra spręstinas ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ir (ar) negalimumo jo įvykdyti aspektu. Nes šiomis konkrečiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama visai kitų tikslų – būtent laikinai sureguliuoti ginčo situaciją bei užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo bei jo įsiteisėjimo. Kaip matoma iš abiejų šalių pateiktų duomenų į bylą, tarp tėvų yra ginčas dėl vaikams teiktino, kad ir laikino, išlaikymo, esami duomenys neginčijamai patvirtina, kad ieškovo vaikams teiktas išlaikymas per pastaruosius dvejus metus buvo nereguliarus ir nepakankamas. Nuo 2020 m. anksčiau teikto išlaikymo po 200 Eur vaikui per mėnesį ieškovas vienašališkai atsisakė ir pagrindinė vaikų išlaikymo našta visą laiką teko atsakovei, tačiau toliau tokia padėtis tęstis nebegali. Todėl byloje buvo neabejotinai nustatyta, jog egzistuoja grėsmė reguliariam, nuolatiniam ir bent minimalius vaikų poreikius patenkinančiam vaikų išlaikymui, buvo poreikis ir pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti.
Atsiliepimas
12. Ieškovas A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovė apskritai nėra suformulavusi savo priešieškinio reikalavimo. Tuo tarpu, kaip matyti iš CPK 144 straipsnio redakcijos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra siejamas su byloje pareikštais reikalavimais, kurie turi būti jau jų pareiškimo metu pagrįsti argumentais ir įrodymais. Todėl ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti pareikštas. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo ne tik CPK nustatyta tvarka suformuluoti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau ir pateikti motyvus dėl prašomo priteisti laikino išlaikymo, pateikti įrodymus apie nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį. Bylą nagrinėjęs teismas preliminariai įvertino pateiktus duomenis apie vaikų poreikius, preliminariai įvertino šalių turtinę padėtį, įvertino faktą, kad ieškovas teikė ir teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir pagrįstai bei teisėtai atmetė atsakovės nepagrįstą prašymą.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad atsakovė visiškai suabsoliutina vien pinigines lėšas ir ignoruoja faktą, kad ieškovas išlaikymą vaikams teikia ne tik pervesdamas pinigines lėšas, bet ir nupirkdamas nepilnamečiams vaikams reikalingų daiktų, apmokėdamas jų laisvalaikio išlaidas, atostogas, gydymo išlaidas ir kt. Minėtus faktus patvirtinta su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti ieškovo čekiai ir pirkinių išrašai. Tai tik dalis teismui pateiktų įrodymų, kurie patvirtina faktą, kad ieškovas išlaikymą vaikams teikė. Pateikti teismui duomenys patvirtina faktą, kad savo pareigą išlaikyti vaikus ieškovas vykdė. Ieškovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių akcentavo, kad visų čekių nerinko ir nesaugojo vien dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovės jokių ginčų dėl vaikų išlaikymo nebuvo kilę. Be to, esant poreikiui, visos išlaidos gali būti pagrįstos apklausiant nepilnamečius vaikus. Atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl vaikų išlaikymo sutuoktiniams gyvenant skyrium, o reikalavimą suformulavo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Logiška, kad jei ieškovas nebūtų teikęs išlaikymo vaikams, tai atsakovė nuo pat gyvenimo skyrium pradžios – 2019 m. sausio pabaigos būtų pateikusi reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Logiška, kad atsakovės 2 metų delsimas akivaizdžiai įrodo faktą, kad ieškovas savo pareigą išlaikyti vaikus vykdė. Ieškovo manymu, teismui pateikti įrodymai leidžia teigti, kad ieškovas savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą teikė ir teikia. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nepilnamečių vaikų poreikiai, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nėra patenkinti.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog atsakovė nurodo, kad 2021 m. sausio 11 d. ieškovas pervedė apie 100 Eur, t. y. patvirtina faktą, kad ieškovas savo pareigą vykdo. Be to, ieškovas 2021 m. sausio 10 d. nupirko nepilnamečiam sūnui žieminius batus, taip pat tenkino visus kitus nepilnamečio vaiko poreikius, kai vaikas kas antrą savaitę gyvendavo su ieškovu. Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovas savanoriškai vaikams neteikia išlaikymo, yra ne tik kad nepagrįsti, tačiau ir melagingi. Atsakovė, pateikdama teismui nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės siekia, kad teismas pateiktų išankstinę savo poziciją dėl ginčo dalyko, t. y. iš anksto iki nagrinėjimo iš esmės bylos pradžios priimtų sprendimą dėl ginčo dalyko – išlaikymo dydžio. Toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu dėl aukščiau pateiktų motyvų. Akivaizdu, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo ir nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertindamas preliminarius duomenis, teisingai nustatė, kad ieškovas savanoriškai teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą tiek pervesdamas pinigines lėšas, tiek pirkdamas tam tikrus būtinus daiktus bei apmokėdamas laisvalaikio ir kitas išlaidas, todėl toks atsakovės prašymas negali būti tenkinamas. Ieškovas teikti išlaikymo daugiau, nei šiuo metu skiria nepilnamečiams vaikams, ir neturėtų galimybės, nes UAB „Autorusta“ yra įtraukta į sąrašą įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, t. y. įmonė veiklos nevykdo, gauna subsidijas. Ieškovas išlaikyti nepilnamečių vaikų nevengia, prisideda prie jų poreikių tenkinimo, todėl teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis skundo motyvais neturėtų būti keičiama ar naikinama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis dalis, kuria netenkintas atsakovės R. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo – iš ieškovo priteisti 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaikų motiną R. B..
19. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiama teismo nutartis priimta: tinkamai neįvertinus visų atsakovės į bylą pateiktų duomenų, teismui padarius fakto klaidų; teismui suabsoliutinus ieškovo deklaratyvius teiginius ir ieškovo asmeniniams interesams suteikus prioritetą prieš nepilnamečių vaikų interesus; teismui nepasvėrus interesų balanso ir neįvertinus galimų grėsmių laikinąsias apsaugos priemones pritaikius ir jų nepritaikius.
Dėl laikino išlaikymo
20. Nagrinėjamu atveju teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės ir skundžiama nutartimi buvo išspręstas tik laikino išlaikymo klausimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
21. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Priteistinas laikinas išlaikymas būtent ir turi garantuoti nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
22. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nuo 2019 m. sausio mėnesio gyvena atskirai nuo sutuoktinės – atsakovės R. B. ir jų nepilnamečių vaikų – dukros R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena kartu su atsakove, t. y. jų mama. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški – be kita ko, nesutariama ir dėl išlaikymo vaikams teikimo. Atsakovė nurodo, kad nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. jokių piniginių lėšų vaikų išlaikymui iš atskirai gyvenančio sutuoktinio apskritai nėra gavusi ir tai ieškovas tik po atkaklių ir pakartotinių sutuoktinės prašymų kompensavo (iš dalies) savo vienkartiniu 2019 m. spalio 2 d. 1 000 Eur pervedimu į atsakovės sąskaitą. Teigia, kad nuo 2020 m. balandžio mėnesio ieškovas pradėjo teikti kiek reguliarų išlaikymą vaikams – po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, bet jį vėl staiga nutraukė 2020 m. spalio mėnesį. Nurodo, kad, kaip matoma iš pateiktų duomenų, nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. balandžio mėnesio, t. y. per 14 mėnesių, atskirai gyvenęs ieškovas vaikų poreikiams tenkinti pervedė sutuoktinei iš viso 1 100 Eur (įskaitant atskirą pavedimą sūnaus batams), t. y. per daugiau nei metų laikotarpį (14 mėnesių) ieškovas vaikų poreikiams tenkinti skyrė apie 39 Eur per mėnesį vienam vaikui. Ieškovas savo ruožtu nurodo, kad atsakovė visiškai suabsoliutina vien pinigines lėšas ir ignoruoja faktą, kad ieškovas išlaikymą vaikams teikia ne tik pervesdamas pinigines lėšas, bet ir nupirkdamas nepilnamečiams vaikams reikalingų daiktų, apmokėdamas jų laisvalaikio išlaidas, atostogas, gydymo išlaidas ir kt. Teigia, kad atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl vaikų išlaikymo sutuoktiniams gyvenant skyrium, o reikalavimą suformulavo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, ir tai patvirtina faktą, kad ieškovas savo pareigą vykdė.
23. Atsižvelgdamas į tai, ką nurodo abi šalys, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis, reguliarus, pastovaus dydžio ieškovo nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas, t. y. siekiant laikinai iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.
25. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet, kaip minėta, jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki tol, kol bus išnagrinėta byla. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
26. Atsižvelgdamas į tai, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 642 Eur, taip pat į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į tėvų pareigą vienodai išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečių vaikų amžių, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo laikino jų nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistinas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas negali dirbti jokio darbo, gauti pajamų, kad ieškovo darbingumo lygis yra sumažėjęs ir pan.
27. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės –pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1210-639/2021 įsiteisėjimo iš ieškovo A. B. priteisti 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaikų motiną R. B. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1210-639/2021 įsiteisėjimo iš ieškovo A. B. priteisti 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 200 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaikų motiną R. B..
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.