Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. B., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir kt. ir atsakovės R. B. priešieškinį, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto padalinimo ir kitų susijusių klausimų

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl paaiškinimų priėmimo.

18. Apeliantas dvi dienos iki paskirto rašytinio teismo posėdžio pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais prašo panaikinti 2021 m. spalio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-302-524/2021 taikytą laikinąją priemonę - nuo šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1210-639/2021 įsiteisėjimo iš ieškovo priteisti 200 EUR per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą vaikui T. B., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti vaiko T. B. gyvenamąją vietą su apeliantu, nuo 2021 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1210-639/2021 įsiteisėjimo iš atsakovės priteisti 200 EUR per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą vaikui T. B. išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant apeliantą.

19. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktus paaiškinimus, jais formuluojamus reikalavimus, konstatuoja, kad pateikti rašytiniai paaiškinimai su reikalavimais iš esmės yra atskirojo skundo papildymas naujais motyvais, atsižvelgiant į atsakovės pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos ir tapačios aplinkybės dėl 2021 m. spalio 14 d. vaiko apklausos, nenurodoma motyvų, dėl kurių papildomai paaiškinimai teikiami pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl nutariama apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus Nr. DOK-15436, atsisakyti priimti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

20. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tinkamai nenustatė faktinių aplinkybių, teigia, kad vaikas gyvena su tėvu, o šiuo metu atsakovė išlaikymo neteikia, apelianto mokamus vaiko pinigus naudoja savo poreikiams tenkinti ir tuo pažeidžiami vaiko interesai. Atsakovė su apeliantu nesutinka, teigia, kad vaikas pageidauja su tėvu gyventi tam tikrais laikotarpiais, vaikų apklausoje vaikas nurodė, kad jis pasiilgsta mamos ir sesers. Teigia, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

21. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 20 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.

22. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-302-524/2021 panaikindamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsdamas iš esmės pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - nuo šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1210-639/2021 įsiteisėjimo iš ieškovo A. B. priteisė 200 EUR per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai R. B. ir 200 EUR per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę.

23. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tai yra turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

24. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

25. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).

26. Vertindamas byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalių (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas, po skundžiamos nutarties priėmimo, yra išreiškęs nuomonę, kad nori bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau nuo 2021 m. kovo mėnesio gyvena su tėvu. Vaikas paaiškino, kad gyvendamas su tėvu jaučiasi gerai, turi atskirą kambarį, mokymo priemones (2021 m. spalio 14 d. vaikų apklausos garso įrašo 47:30 - 53:00 min.). Byloje nėra duomenų, jog apeliantas ar atsakovė tinkamai nesirūpina nepilnamečiu vaiku, o ir be to, šalys byloje neginčija ir neįrodinėja aplinkybių, jog vaikui būnant su bet kuriuo iš tėvų kyla grėsmė vaiko interesams.

27. Pažymėtina, kaip minėta nutarties 25 punkte, laikina vaiko gyvenamoji vieta nustatytina tik tuo atveju, kai yra reali grėsmė nepilnamečio vaiko interesams, tačiau šiuo aspektu teikiamame atskirajame skunde apeliantas nenurodė ir neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai), kad tik pritaikius specialiąją priemonę, bus apsaugoti vaiko teisės ir interesai iki tėvų ginčas bus išspręstas iš esmės, tokių aplinkybių nenustatyta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, be kita ko, pažymint ir tai, kad nėra prašoma nustatyti ir laikinos bendravimo su atsakove tvarkos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju nesant jokios grėsmės nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių – (duomenys neskelbtini) metų, interesams, nėra pagrindo ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su apeliantu.

28. Kita vertus, sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju susiklosto ydinga situacija, kai apeliantas Klaipėdos apygardos teismo kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-302-524/2021 pagrindu yra įpareigotas teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę, kai faktiškai vaikas 9 mėnesius gyvena kartu su apeliantu.

29. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas apelianto reikalavimą pakeisti nepilnamečiui vaikui mokamo išlaikymo būti kaupiamos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes (tvarką iš esmės nurodė, kad išnagrinėjus bylą iš esmės gali būti atliktas įskaitymas, ar piniginės lėšos gali nutarties 26 punktas), priešpriešinių interesų pusiausvyros ir tėvų lygiateisiškumo principus, su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, kadangi, pirmiausia - šalių nepilnametis vaikas faktiškai nuo 2021 m. kovo mėnesio gyvena kartu su apeliantu, todėl jam tenka didesnė kasdienė rūpinimosi vaiku našta, antra - apeliantas Klaipėdos apygardos teismo kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-302-524/2021 pagrindu yra įpareigotas teikti išlaikymą, nors šalių nepilnametis vaikas gyvena su apeliantu, dėl ko ginčo nėra, trečia - atsakovė nepateikė duomenų, jog savo gaunamomis pajamomis (850 EUR) šiuo metu prisideda prie T. B. išlaikymo, kai tokią pareigą turi abu tėvai (CK 3.192 straipsnis), vien pavienių daiktų įsigijimas, kaip teigiama atsiliepime, neleidžia daryti išvados, kad tai yra proporcingas prisidėjimas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo (CPK 185 straipsnis), ketvirta - šiuo atveju apeliantui teismo nutarties pagrindu mokant 200 EUR kas mėnesį išlaikymą T. B., kai vaikas gyvena su apeliantu ir nesant duomenų, jog apeliantė taip pat proporcingai prisideda prie vaiko išlaikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidžia ir tėvų lygiateisiškumo principą išlaikant nepilnamečius vaikus, kadangi šiuo metu apeliantas ne tik visapusiškai išlaiko šalių kartu gyvenantį nepilnametį vaiką, o ir be to, papildomai moką jam išlaikymą, lėšų tvarkytoją skiriant atsakovę.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 30 punkte, į tai, jog atsakovė nepateikė duomenų, jog apeliantas nevykdė Klaipėdos apygardos teismo kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-302-524/2021, tai yra neteikė 200 EUR išlaikymo T. B., į tai, kad apeliantė nepateikė duomenų apie T. B. išmokėtų piniginių lėšų panaudojimą po minėtos nutarties priėmimo, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus gauti tinkamą išlaikymą, į tėvų lygiateisiškumo principą, nutariama tenkinti apelianto atskirąjį skundą iš dalies ir nuo 2021 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1210-639/2021 įsiteisėjimo iš atsakovės R. B. priteisti 200 EUR per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko tėvą A. B..

Dėl bylos procesinės baigties

32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeitimo, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nutariama apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurią atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, dalyje dėl laikino išlaikymo T. B., gim. (duomenys neskelbtini) priteisimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį pakeisti iš dalies:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-302-524/2021 taikytą laikinąją priemonę - nuo šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1210-639/2021 įsiteisėjimo iš ieškovo A. B. priteisti 200 EUR per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną R. B..

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti, kad nuo 2021 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1210-639/2021 įsiteisėjimo iš atsakovės R. B. priteisti 200 EUR mėnesį dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko tėvą A. B..

Atsisakyti priimti apelianto A. B. pateiktus rašytinius paaiškinimus Nr. DOK-15436.