Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-10-05 · Civilinė byla Nr. e2S-933-826/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-04Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-10Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-30Klaipėdos apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-05Klaipėdos apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
e2S-933-826/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08893-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
A. B.
Trečiasis asmuo
J. A., J. Š., R. V., Tauragės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-933-826/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08893-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 2.6.38 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2022 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys J. A., J. Š., R. V., Tauragės r. 1-ojo notarų biuro notarė A. B., Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notaras E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys J. A., J. Š., R. V., Tauragės r. 1-ojo notarų biuro notarė A. B., Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notaras E. S..

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, išsprendė šalių nepilnamečių vaikų T. B. ir R. B. gyvenamosios vietos klausimus, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir tėvų bendravimo su vaikais klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

4. Trečiasis asmuo J. Š. pateikė prašymą priteisti jos patirtas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės R. B.. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ne savo iniciatyva, o pagal atsakovės R. B. priešieškinį. Trečiasis asmuo, siekdamas atsikirsti nuo priešieškiniu ginčijimo sandorio, teikė atsiliepimą į priešieškinį, patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo rengimo, kurios sudaro 1 252 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį Be to, trečiasis asmuo turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, kurių išlaidos sudaro 200 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį (iš viso 1 452 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi priteisė trečiajam asmeniui J. Š. iš atsakovės R. B. 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priimdamas nutartį patvirtinti šalių taikos sutartį ir nutraukti bylą pirmosios instancijos teismas neišsprendė trečiojo asmens J. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Trečiojo asmens atstovas advokatas Ž. B. teikė atsiliepimą į atsakovės R. B. priešieškinį. Be to, jos atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, iš viso turėjo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalys sudarydamos taikos sutartį šių išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė.

7. Įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovės R. B. iniciatyva, kuriuo ji siekė nuginčyti sandorius, tačiau taikos sutartyje šio reikalavimo buvo atsisakyta, teismas mano, kad trečiojo asmens J. Š. prašymas tenkintinas ir jai iš atsakovės R. B. priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiajam asmeniui J. Š. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės R. B. ir ieškovo A. B.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos šalių – ieškovo ir atsakovės – susitarimui, patvirtintam Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. Trečiojo asmens J. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos lygiomis dalimis tarp ieškovo ir atsakovės, nes dėl tokio bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo šalys susitarė sudaryta taikos sutartimi.

8.2. Nors teismo patvirtintoje taikos sutartyje (5.4. p.) yra naudojama „teismo išlaidų“ sąvoka, tačiau vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, sąžiningumo ir dispozityvumo principais, šalių sudarytos taikos sutarties 5.4. p. nuostatos aiškintinos pagal proceso įstatymuose numatytus procesinius terminus bei sąvokas, kaip šalių susitarimas dėl likusių bylinėjimosi išlaidų (išskyrus aptartas atskirai 5.3. punkte) apmokėjimo lygiomis dalimis.

8.3. Tarp kitų savo ieškinio reikalavimų, A. B. reikalavo iš atsakovės R. B. kompensuoti jam asmeninių jo lėšų (330 000 litų) panaudojimą, susijusį su būtent trečiajam asmeniui J. Š. (buv. B.) parduotu nekilnojamuoju turtu. Tik dėl tokių ieškovo pareikštų reikalavimų dėl piniginės kompensacijos jam priteisimo byloje ir buvo pateikti priešpriešiniai atsakovės reikalavimai dėl trečiajam asmeniui J. Š. vėliau parduoto nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini), Tauragės r.) pripažinimo bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe (bei, atitinkamai, už tokio turto pardavimą gautų lėšų pripažinimą bendrąja jungtine, o ne asmenine ieškovo nuosavybe). Todėl trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos tik iš atsakovės.

Atsiliepimas

9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

9.1. Taikos sutartimi nebuvo susitarta dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalys susitarė, kad viena kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado iki taikos sutarties sudarymo, neatlygina, o teismo išlaidas, t. y. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias patyrė teismas (pašto išlaidos ir pan.), atlygina lygiomis dalimis. Todėl atsakovės samprotavimai ir interpretavimai negali būti pagrindas keisti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties.

9.2. Skundžiama nutartimi atsiradusių ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų priežastis buvo R. B. procesinis elgesys pateikiant priešieškinį, kuriuo trečiasis asmuo ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu ieškovo ieškinyje nebuvo jokių reikalavimų, susijusių su trečiuoju asmeniu – J. Š., t. y. ieškovo procesinis elgesys neturėjo jokios įtakos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimui.

9.3. Pastebėtina, kad atsakovė byloje dėl santuokos nutraukimo pareiškė reikalavimus, kurie nesusiję su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei į procesą įtraukė kitus asmenis, kurie patyrė išlaidas, kurias, ieškovo pagrįsta nuomone, privalo atlyginti būtent atsakovė. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovo sprendimui dėl taikos sutarties sudarymo neturėjo iš esmės jokios įtakos nepagrįsti ir neteisėti atsakovės reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys J. A., J. Š., R. V., Tauragės r. 1-ojo notarų biuro notarė A. B., Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notaras E. S..

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir tėvų bendravimo su vaikais klausimus.

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

14. Trečiasis asmuo J. Š. pateikė prašymą priteisti jos patirtas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės R. B.. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam asmeniui J. Š. iš atsakovės R. B. 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistos atstovavimo išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos šalių – ieškovo ir atsakovės – susitarimui, patvirtintam Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. Nors teismo patvirtintoje taikos sutartyje (5.4. p.) yra naudojama „teismo išlaidų“ sąvoka, tačiau vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, sąžiningumo ir dispozityvumo principais, šalių sudarytos taikos sutarties 5.4. p. nuostatos aiškintinos pagal proceso įstatymuose numatytus procesinius terminus bei sąvokas, kaip šalių susitarimas dėl likusių bylinėjimosi išlaidų (išskyrus aptartas atskirai 5.3. punkte) apmokėjimo lygiomis dalimis. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

17. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

18. Kasacinis teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas), taigi šį klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą. Tuo tarpu pagal CPK 94 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šalys taikos sutartimi neišsprendė trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė vadovaudamasis CPK 94 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalių sudarytos taikos sutarties 5.3 punkte nurodyta, jog „bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalys viena iš kitos nereikalauja“; 5.4 punkte nurodyta, jog „teismo išlaidas šalys sumoka lygiomis dalimis“. Taigi, darytina išvada, jog šalys taikos sutartimi susitarė dėl teismo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

21. Pagal šiuo metu galiojančio CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Taigi, taikos sutarties 5.4 punkte vartojamo termino „teismo išlaidos“ šiuo metu galiojančio CPK normos nenumato.

22. Tačiau iki CPK įsigaliojimo (2003 m. sausio 1 d.), galiojusio 1964 m. CPK 101 straipsnyje buvo reglamentuotos „teismo išlaidos“ - teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kaip matyti, į šiuo metu galiojančio CPK nuostatas įstatymo leidėjas perkėlė tą pačią normą, reglamentuojančią „teismo išlaidų“ sąvoką, tačiau kitu pavadinimu – „bylinėjimosi išlaidos“.

23. Papildomai paminėtina, jog Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateikta „teismo išlaidų“ samprata – civiliniame procese teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis (dydis priklauso nuo ieškinio sumos ar pareiškimo pobūdžio) ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (pvz., piniginės išmokos liudytojams, ekspertams, vertėjams, už procesinių dokumentų įteikimą, atsakovo paiešką, teismo sprendimo vykdymą, advokato paslaugas). Taigi, įvertinus nurodytą išaiškinimą, darytina išvada, jog „teismo išlaidos“ Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje taip pat suprantamos ir prilyginamos bylinėjimosi išlaidoms, kurios reglamentuotos CPK 79 straipsnyje.

24. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties 5.4 punkte paminėtas terminas „teismo išlaidos“ atitinka „bylinėjimosi išlaidų“ terminą (CPK 79 straipsnis). Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog taikos sutartyje minimos „teismo išlaidos“ reiškia pašto išlaidas ir pan., tačiau CPK normos taip pat nenumato tokio termino – „pašto išlaidos“. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, ieškovo nurodomos išlaidos yra reglamentuojamos kaip „Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu“ ir priskiriamos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos išnagrinėjimu, tai yra, – bylinėjimosi išlaidų.

25. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, įvertinus tai, jog šalys taikos sutartyje susitarė, jog bylinėjimosi išlaidas šalys sumoka lygiomis dalimis, trečiojo asmens J. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, tai yra, viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių, todėl vadovaujantis taikos sutarties 5.4 punktu, priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis.

26. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. Š. bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovo bei atsakovės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovo A. B. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. Š..

Priteisti iš atsakovės R. B. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. Š..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Marius Dobrovolskis