- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-915-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08893-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pirm.)
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- J. A., J. Š., R. V., Tauragės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2022 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys J. A., J. Š., R. V., Tauragės r. 1-ojo notarų biuro notarė A. B., Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notaras E. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo nutraukti santuoką su atsakove dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto padalijimo ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas byloje 2022 m. gegužės 20 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir tėvų bendravimo su vaikais klausimus.
4. Dėl byloje neišspręstų turtinių reikalavimų 2023 m. sausio 23 d. nutartimi byla buvo perduota teisminei mediacijai.
5. Gautas teismo mediatorės V. R. pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos, kadangi šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi prašymą patenkino; patvirtino ieškovo A. B. ir atsakovės R. B. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:
6.1. visus tarpusavio kilusius ginčus siekia išspręsti abipusėmis nuolaidomis ir geranoriškomis pastangomis pagrįstu būdu;
6.2. ginčas tarp šalių dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo buvo išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. daliniu sprendimu, civilinė byla Nr. e2-134-639/2022;
6.3. civilinę bylą Nr. e2-38-639/2023, nagrinėjamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo baigti Taikos sutartimi;
6.4. ieškovas atsisako visų savo reikalavimų, pareikštų atsakovei ieškinyje bei patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023;
6.5. atsakovė atsisako visų savo reikalavimų, pareikštų ieškovui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, priešieškinyje bei patikslintame priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023.
6.6. Banko sąskaitose ir (ar) ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalies valdomos piniginės lėšos lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos;
6.7. Ieškovui A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis nekilnojamasis turtas: 0,0934 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir 284,12 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Vertė – 234 000 Eur; 11295/4097 dalys žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 67/100 dalys ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės r., ir butas, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės r., vertė – 6 491,28 Eur.
6.8 Atsakovei R. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos su paslaugų paskirties patalpomis, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vertė – 57 000 Eur;
6.9. Kiekvienai iš šalių atitenka jai priklausantys asmeninio naudojimo daiktai, namų apyvokos daiktai, baldai bei drabužiai, kurie pasidalyti bendru sutarimu;
6.10. Šalys patvirtina, kad kito dalytino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra, dėl turto padalijimo vienas kitam pretenzijų neturi ir ateityje neturės, kompensacijų nereikalaus. Sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių turtą (ar nurodymas, kad jo nėra) reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sprendime, padalijimo;
6.11. Šalių bendru sutarimu nustatoma piniginė kompensacija R. B. už A. B. atitenkančią didesnę Šalių bendro turto vertę sudaro 78 000,00 Eur sumą (septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų 00 centų) (toliau – Kompensacija), kurią A. B. įsipareigoja sumokėti R. B. per 2 (dviejų) kalendorinių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. A. B. turi teisę išmokėti kompensaciją anksčiau sutarto termino;
6.12. Šalys susitaria, jei atsakovas A. B. vėluoja sumokėti Sutarties 3.1 p. nurodytą kompensaciją daugiau nei 3 darbo dienas, jis įsipareigoja sumokėti ieškovei R. B. 0,5 proc. delspinigių nuo kompensacijos sumos už kiekvieną praleistą dieną.
6.13. Sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.
6.14. Šalys patvirtina, jog jokių kreditinių įsipareigojimų, prisiimtų santuokos metu, neaptartų šioje sutartyje, vienas kitam ir tretiesiems asmenims neturi;
6.15 Pasirašydamos šią Sutartį Šalys patvirtina, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų ir nereikš jų ateityje, išskyrus reikalavimus vykdyti šią Sutartį. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir dėti visas pastangas, kad pavyktų tinkamai ir laiku įvykdyti šią Sutartį.
6.16. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalys viena iš kitos nereikalauja;
6.17. Teismo išlaidas Šalys sumoka lygiomis dalimis;
6.18. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos Nr. e2- 38-639/2023 nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 137 str. 2 d. 4 p. (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį) ir 294 str. 2 d. (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str. (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Su taikos sutarties sudarymo ir jos nutraukimo juridinėmis pasekmėmis šalys susipažino ir jas suprato, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
8. Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovui ir atsakovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir priešieškinį (LR CPK 87 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis, t. y. 285,00 Eur, R. B. sumokėto žyminio mokesčio buvo grąžinta 2023 m. vasario 3 d. teismo nutartimi.
9. Šalys prašo atsakovės prašymą Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės atžvilgiu bei ieškovo prašymą Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėtus. Kadangi šis prašymas neprieštarauja viešajai tvarkai ir šalių teisėtiems interesams, abiejų šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėti.
10. Nagrinėjant bylą susidarė 96,79 Eur pašto išlaidos. Šalys taikos sutarties 5.4 punkte susitarė, kad teismo išlaidas šalys sumoka lygiomis dalimis. Įvertinus tai, iš šalių valstybei priteistina po 48,39 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sugrąžinti atsakovei 100 procentų atsakovės byloje sumokėto žyminio mokesčio – 868 Eur, atsižvelgiant 2023 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovei jau grąžintą žyminio mokesčio dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamą procesinį sprendimą ir tuo pagrindu neteisingai išsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimą. Šalims susitarus taikiai dėl visų likusių klausimų, kurie privalo būti išspręsti sprendimu dėl santuokos nutraukimo byloje, turėjo būti pereita iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir byloje turėjo būti priimtas galutinis sprendimas. Santuokos nutraukimo byloje perėjus iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną bei nutraukus santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, ieškovui ir atsakovei turėjo būti grąžintas visas jų byloje sumokėtas žyminis mokestis.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.
15. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo bei turtinius reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo.
16. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir tėvų bendravimo su vaikais klausimus.
17. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
18. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinus taikos sutartį, atsakovei grąžinti 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.
19. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamą procesinį sprendimą ir tuo pagrindu neteisingai išsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimą. Atsakovės teigimu, šalims susitarus taikiai dėl visų likusių klausimų, kurie privalo būti išspręsti sprendimu dėl santuokos nutraukimo, byloje turėjo būti pereita iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir byloje turėjo būti priimtas galutinis sprendimas ir atsakovei turėjo būti grąžintas visas byloje sumokėtas žyminis mokestis. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
20. Bendrieji šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai ir santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindai ir tvarka, sutuoktinių turtinės ir asmeninės neturtinės teisės, vaikų kilmės nustatymas ir pan. reglamentuojami CK trečiosios knygos normose. Kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jos nereglamentuojamos šios knygos normose (CK 3.1 straipsnio 2 dalis).
21. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokiu CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka, teismas, be kitų privalomų spręsti santuokos nutraukimo padarinių, visais atvejais privalo išspręsti bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės bei su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, atsakovė pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių. Vadovaujantis CK 3.62 straipsnio 1 dalimi, santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka, todėl šalių ginčas buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ginčo (ieškinio) teisenos tvarka ir šalims susitarus dėl dalies su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, 2022 m. gegužės 20 d. priimtas dalinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Dėl kitos ginčo dalies – santuokoje įgyto turto padalijimo – byla buvo nagrinėjama toliau, ginčas perduotas teisminei mediacijai, kurios metu šalys sudarė taikos sutartį.
23. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje bylos proceso stadijoje gali nuspręsti baigti bylą taikos sutartimi. Tokios procesinės teisės įgyvendinimas atitinka CK trečios knygos normose nustatytas galimybes sutuoktiniams savo sutarimu reglamentuoti tarpusavio santykių sukūrimą, pakeitimą ir pabaigą (CK 3.5 straipsnio 4 dalis). Dėl to bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ieškinio teisena metu sutuoktiniai turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl turto, jo dalies padalijimo ar kitų santuokos nutraukimo padarinių ir prašyti teismą ją tvirtinti, o teismas gali tokią sutartį patvirtinti (CPK 140 straipsnio 3, 4 dalys). Nenustatęs pažeidimų, dėl kurių sutartis negalėtų būti tvirtinama, teismas išaiškina bylos šalims sutarties patvirtinimo padarinius ir, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, ją tvirtina. Priimamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad tvirtina sutuoktinių sutartį (sutarimą) dėl visų ar dalies santuokos nutraukimo padarinių, išdėsto sutarties turinį ir šią bylos dalį nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012).
24. Kadangi dėl dalies reikalavimų šioje byloje buvo priimtas dalinis sprendimas, šalims mediacijos proceso metu sudarius taikos sutartį tik dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, priešingai nei teigia atsakovė, šioje byloje pirmosios instancijos teismas negalėjo pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, tai yra, išnagrinėti bylą, vadovaudamasi CK 3.51–3.54⁴ straipsniuose, reglamentuojančiuose santuokos nutraukimą bendru sutikimu, tvarka, kadangi viena iš būtinų sąlygų santuokos nutraukimui bendru sutikimu yra tai, jog abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Šioje byloje šalys, kaip jau minėta anksčiau, tokios sutarties nebuvo sudarę, nes taikos sutartis sudaryta tik dėl turtinių reikalavimų nutraukiant šalių santuoką. Todėl vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą procesinį sprendimą, tai yra teismo nutartimi patvirtino taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą ir, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, grąžino atsakovei 75 procentus jos sumokėto žyminio mokesčio.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį nepakeistą.