- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1362-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09536-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- A. B. T.
- Atsakovas
- A. U.
- Kategorijos
- 2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. T. ir atsakovo A. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. T. ieškinį atsakovui A. U. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, tokių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. U. prašydamas:
1.1. pripažinti, kad atsakovas A. U. apie ieškovą A. B. T. A. U. paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle Instagram, Stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą: „Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle. Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...> . Pažiūrėkit, ar T. nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas”;
1.2. pripažinti, kad atsakovas A. U. apie ieškovą A. B. T. A. U. paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle Facebook 2023 m. rugpjūčio 22 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą: <...> yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti. Su šia geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą. Už jį baisiau yra tik <...> T.. <...>“;
1.3. įpareigoti atsakovą savo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle Instagram (prieiga per internetą – (duomenys neskelbtini)) paneigti atsakovo A. U. 2024 m. vasario 20 d. viešame pranešime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius, paskelbiant ir ne mažiau kaip mėnesį viešai publikuojant tokio turinio pranešimą: „Aš, A. U., pareiškiu, kad mano, A. U., paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle Instagram (prieiga per internetą – (duomenys neskelbtini)) 2024 m. vasario 20 d. Stories formatu mano paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle. Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...>. Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas”, neatitinka tikrovės ir žemina A. T. garbę ir orumą. A. U.“;
1.4. įpareigoti atsakovą A. U. savo paskyroje „A. U.“ socialiniame tinkle „facebook“ (prieiga per internetą – (duomenys neskelbtini)) paneigti atsakovo A. U. 2023 m. rugpjūčio 22 d. viešame pranešime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius, paskelbiant ir ne mažiau kaip mėnesį viešai publikuojant tokio turinio pranešimą: „Aš, A. U., pareiškiu, kad mano, A. U., paskyroje „A. U.“ socialiniame tinkle „facebook“ (prieiga per internetą – (duomenys neskelbtini)) 2023 m. rugpjūčio 22 d. mano paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „<...> yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti. Su šia geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą. Už jį baisiau yra tik <...> T.. <...>“, neatitinka tikrovės ir žemina A. T. garbę ir orumą. A. U.“;
1.5. priteisti ieškovui iš atsakovo po 10 000 Eur už kiekvieną tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą, iš viso 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
2. Ieškovas nurodo, kad paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, nes atsakovas nurodo, jog ieškovas yra aferistas, t. y. teigia, kad jis yra asmuo, kuris daro aferas, yra sukčius; ieškovas yra ligoniukas, o toks apibūdinimas yra akivaizdžiai žeminantis; ieškovas „burbuliuoja savo durnume ir isterijoje“, o toks žodžių junginys akivaizdžiai turi neigiamą konotaciją; ieškovas vykdo kažkieno užsakymus, o tai siejant su kliento veikla, toks teiginys vertintinas kaip kaltinimas neskaidria veikla žiniasklaidoje; ieškovas neva nieko nepasisakė apie Vilniaus stadiono statybos ir Baltcap galimo lėšų pralošimo klausimais. Nepaisant to, kad kiekvienas turi teisę į laisvą žodį ir rinktis kuriomis temomis kalbėti viešai, atkreipė dėmesį, kad apie Baltcap ir Vilniaus stadiono situaciją ieškovas yra pasisakęs bent keliose savo vedamose TV laidose; atsakovas pateikia ieškovą kaip pavyzdį, rašydamas apie kirmėles, kurios užsikas savam mėšle, taip menkindamas ieškovo įvaizdį ir įžeisdamas jį kaip asmenį; ieškovas yra baisiau nei sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, geriatrinė beždžionė, o tokie teiginiai yra akivaizdžiai įžeidžiantys kalbant apie asmenį.
Atsiliepimas
3. Atsakovo pareiškimai negali būti vadinami nuomone ar sarkastišku pareiškimu, nes tai yra teiginio forma išreikšti kaltinimai. Bet kokiam asmeniui, turinčiam bent minimalų moralės lygį, akivaizdu, kad tokie atsakovo teiginiai, ypač, kai jie pateikiami didžiulei auditorijai, yra vertintini vienareikšmiškai kaip elementaraus padorumo ribas peržengiantis elgesys. Visi atsakovo apibūdinimai, adresuoti V. M., realiai buvo adresuoti ir ieškovui, jie yra akivaizdžiai įžeidžiantys, neatitinka tikrovės, todėl pripažintini žiniomis, kurios neatitinka tikrovės.
4. Aplinkybė, kad ieškovas yra buvęs pas psichologą, jokiu būdu nesuponuoja, kad jis yra ligonis ar ligoniukas.
5. Atsakovas ne kritikuoja ieškovą dėl kokių nors jo veiksmų, bet tiesiog siekia įžeisti.
Šalies argumentai
6. Atsakovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodo, kad jo paskleisti ginčo teiginiai yra jo nuomonė, bet ne žinia. Trečiosios teiginių rūšies, tokios kaip „įžeidimai“, nėra.
8. Atsakovo ginčo teiginys, kad ieškovas yra blogesnis už V. M., yra atsakovo nuomonė, kuri jam subjektyviai susidarė. Ieškovas pats viešame civilinės bylos teismo posėdyje yra pripažinęs, kad jis turi psichikos sveikatos problemų. Tokios aplinkybės sudaro bent minimalų pagrindą atsakovo nuomonei, kad ieškovas yra „ligoniukas“, susidaryti.
9. (duomenys neskelbtini) sąmoningai slepia savo rėmėjus, siekdama, kad visuomenė negalėtų sužinoti šios informacijos, akivaizdžiai turi tam tikrų neteisėtų tikslų. Neteisėtų tikslų turėjimas ir imperatyvių įstatymo nustatytų pareigų nevykdymas yra pakankamas faktinis pagrindas nuomonei, kad ieškovas yra „aferistas“, susidaryti.
10. Ieškovas minėtu epitetu „aferistas“ buvo viešojoje erdvėje vadinamas ir gerokai anksčiau, nei tą padarė atsakovas. Dėl to ieškovas neįsižeidė, nesikreipė į teismą.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas nei žodžio nepasakė apie „stadioną ir kazynkę“, yra visiškai teisingi, kadangi prieš kurį laiką buvo kilęs didžiulis skandalas, kai paaiškėjo aplinkybės, kad Vilniaus Nacionalinį stadioną statančios bendrovės tuometinis vadovas pasisavino ir kazino pralošė apie 40 mln. Eur, o ieškovas tuo klausimu tylėjo, dėl ko buvo susilaukęs daug pastabų viešojoje erdvėje iš savo sekėjų bei buvo priverstas jiems teisintis dėl savo tylėjimo minėtu klausimu.
12. Atsakovo teiginys „ne jų užsakymas“ yra taip pat atitinkantis nuomonės pagrįstumo kriterijus. Ieškovas, priešingai nei dabar teigia savo ieškinyje, yra viešai nurodęs, kad užsakymų jis gauna, ir kaltina kitus asmenis, jog dėl jų tariamų neteisėtų veiksmų jis tokių užsakymų gauna mažiau. Taigi, šis atsakovo ginčo teiginys yra taip pat atitinkantis atsakovo nuomonės pagrįstumo kriterijus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovas A. U. apie ieškovą A. B. T. A. U. paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle Instagram, Stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą: „<..> Pažiūrėkit į T. ir <...> tie aferistai <.. >”; įpareigojo atsakovą A. U. savo paskyroje (duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Instagram“ (prieiga per internetą – (duomenys neskelbtini)) paneigti atsakovo A. U. 2024 m. vasario 20 d. viešame pranešime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius, paskelbiant ir ne mažiau kaip mėnesį viešai publikuojant tokio turinio pranešimą: „Aš, A. U., pareiškiu, kad mano, A. U., paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Instagram“ (prieiga per internetą – (duomenys neskelbtini)) 2024 m. vasario 20 d. Stories formatu mano paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „<...>Pažiūrėkit į T. ir <.. > – tie aferistai <.. >”, neatitinka tikrovės ir žemina A. T. garbę ir orumą. A. U.“. Kitas ieškinio dalis teismas atmetė. Priteisė ieškovui A. B. T. iš atsakovo A. U. 787,09 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui A. U. iš ieškovo A. B. T. 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. vasario 20 d. socialiniame tinkle Instagram savo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Stories formatu viešai paskelbė įrašą: „Man nesvarbu. Kokie influenceriai, kokia klientūra, tokios ir klaidos. Jeigu debilai perka kvepalų padielkas, man nesvarbu, kaip jiems kas ką rašo. Tegu ten ir gyvena, kur jie yra. Man negaila. Nežiūrėkite padugnių, būkite patys geri ir teisingi. O tie tegu užsipisa grabais. Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle. Pažiūrėkite į T. ir Š. – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. Jiems pagalbos nereikia. Pažiūrėkit, ar T. ar Š. apmokama paklodė Š. nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas“.
15. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2023 m. rugpjūčio 22 d. socialiniame tinkle Facebook savo paskyroje „A. U.“ (duomenys neskelbtini) viešai paskelbė įrašą: „Laba diena. Durniausias būdas reklamuoti man restoranus: ten eina V. M.. V. M. yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti. Su šita geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą. Už jį baisiau yra tik Š., veidmainė nuopisa bobos šukuosena, ir T.. „Ateikite paragaut, ten M. valgo.“ – aš greičiau pas jūsų mamą ateisiu, nes ji mažiau kam čiulpia“.
16. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 22 d. ištrynė savo įrašą iš Facebook paskyros ir viešai 2023 m. rugpjūčio 22 d. savo kitame įraše nurodė: „Sveiki! Ištryniau savo negražų postą apie V. M. ir jo atsiprašau. Jausmus apie žmogų kartais geriau pasilikti sau, net kai jos veržiasi į lauką, kaip perrūgusi gira iš stiklainio. Po daugelio metų žiniasklaidoje, vis dar mokausi. U. sunkiau mokomas, negu daugelis. Neatsiprašau kitų paminėtų asmenų, bet jie tai žino, ir siunčiu jiems linkėjimus. Viešumas yra kontaktinis sportas. Kartais neapskaičiuoju poveikio ir dozės. Gaila. Ačiū, kad skaitote“.
17. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 20 d. savo Facebook paskyroje viešai paskelbė įrašą: „2023 m. rugpjūčio 22 d., Feisbuke parašiau piktus, įžeidžiančius ir bjaurius žodžius apie žurnalistą. Tą įrašą netrukus ištryniau, atsiprašiau, tačiau įžeidimas liko. Tų žodžių nekartosiu ir necituosiu. Manau, bus teisinga, jei mano parašytos bjaurasties nekartos ir tie, kas norės pacituoti mano šiandienos tekstą. Jokios mano asmeninės tos dienos aplinkybės – stresas, įtampa, nuoskaudos, susierzinimas, nuovargis – nėra ir negali būti joks pasiteisinimas ar lengvinanti aplinkybė šiam poelgiui. Nė su viena iš šių aplinkybių V. M. nėra niekaip susijęs ir nėra dėl jų nei kaltas, nei atsakingas. Įžeidžiau šį žmogų nepelnytai, be priežasties ir nepateisinamai. Pats turėčiau žinoti, kaip tokie žodžiai veiktų mane ar bet ką kitą. Dar daugiau, daugelis mano draugų ir pažįstamų man asmeniškai sakė, kad mano išpuolis buvo ypač neteisingas, nes Vidas yra geras ir šiltas žmogus. Atsiprašau ir dėkoju už jo pamatuotą ir atlaidžią reakciją, kuri parodo, kad šiame mano sukeltame incidente jis pasirodė esąs didesnis žmogus, negu buvau aš“.
18. Ieškovas per atstovą atsakovui 2024 m. vasario 21 d. pateikė pretenziją, reikalaudamas savo socialiniuose tinkluose Instagram ir Facebook, nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną nuo šios pretenzijos gavimo dienos, analogišku būdu paneigti viešuose pranešimuose nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Atsakovas el. laišku patvirtino, kad pretenziją gavo, tačiau nustatytu terminu pretenzijoje prašomų veiksmų neatliko. Atsakovas 2024 m. kovo 7 d. ieškovo atstovui el. paštu pateikė 2024 m. vasario 27 d. „Atsakymą į jūsų 2024 m. vasario 21 d. pretenziją „Dėl garbės ir orumo gynimo“ bei nurodė, kad nesutinka su pretenzijoje išdėstytais ieškovo reikalavimais.
19. Teismas nustatė, kad ieškovas pripažįstamas vienu įtakingiausių žiniasklaidos ir visuomenės atstovų. Ieškovas yra TV laidos (duomenys neskelbtini) vedėjas, aštuntus metus veda politines ir satyrines laidas (duomenys neskelbtini) kanale. Ieškovas nurodo, kad ieškovą socialiniame tinkle Facebook seka daugiau kaip 260 000 žmonių. Instagram tinkle – daugiau kaip 70 000, (duomenys neskelbtini) televiziją finansiškai palaiko daugiau kaip 3 300 prenumeratorių. Dėl aktyvių veiksmų renkant paramą kariaujančiai Ukrainai ieškovas yra gavęs keturis Ukrainos valstybinius apdovanojimus, tarp jų ir Ukrainos prezidento skirtą trečio laipsnio ordiną „Už nuopelnus Ukrainai“.
20. Byloje nustatyta, kad atsakovas Instagram platformoje turi 28,7 tūkstančius sekėjų, o Facebook platformoje turi 64,5 tūkstančių sekėjų.
Šalies argumentai
21. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas apie ieškovą savo paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle Instagram, Stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą, t. y., „<...> Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle. Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...>. Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas”.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas darė išvadą, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai dideliam asmenų ratui.
Šalies argumentai
23. Ieškovas yra viešas asmuo. Iš paskelbtų teiginių buvo aišku, jog kalbama būtent apie ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad žodis „aferistas“ turi išskirtinai neigiamą atspalvį, nes toks žodis asmenį apibūdina kaip sukčių, asmenį, užsiimantį nesąžininga, apgavikiška veikla. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad šių žodžių reikšmėse nėra nei vieno neutralaus apibūdinimo, visi jie itin neigiami. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą. Šiame teiginyje nėra išreikšta dvejonė, iš kurios būtų galima spręsti, kad atsakovas nėra tikras dėl tam tikrų aplinkybių, ir teiginys nėra suformuluotas, kaip abejonė, todėl teismas pripažino, kad ginčo teiginys: „<...>Pažiūrėkit į T. ir <...> tie aferistai <...>.“, yra ne nuomonė, o žinia.
25. Byloje nėra duomenų apie ieškovo darytas nusikalstamas veikas. Ieškovas nėra (duomenys neskelbtini) vadovas (yra dalyvis), todėl nėra atsakingas už finansinių ataskaitų teikimą. Atsakovas neginčijo ieškovo teiginių, (duomenys neskelbtini) yra pateikusi visas finansines ataskaitas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo ieškovo vadinti „aferistu“, o paskleista tokia žinia, žemina ieškovo garbę ir orumą.
26. Nors ieškovas yra viešas asmuo, tačiau šiuo atveju atsakovas siekė įžeisti ir sumenkinti ieškovą nesant faktinio pagrindo, todėl tokie teiginiai nelaikytini asmens saviraiškos laisve ir šiuo atveju vertintini kaip teisės pažeidimas.
27. Atsakovas vadindamas ieškovą „aferistu“, nesiremia anksčiau apie ieškovą rašytais komentarais. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis turėjo teisinį pagrindą vadinti ieškovą „aferistu“ ir nėra dėl to atsakingas. Atsižvelgiant į ligos apibrėžimą ir psichologinio konsultavimo tikslą, teismas konstatavo, jog negali būti laikoma, kaip žinia, jog ieškovas yra „ligonis“.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas pažymi, kad žodis „ligoniukas“ turi būti vertinamas bendrame kontekste, t. y. „Pažiūrėkite į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pavartojo žodį mažybine forma, be to, minėtas žodis nurodytas daugiskaita, t. y., liečia kelis asmenis. Minėtame teiginyje nėra aptariamos konkrečios ieškovo diagnozės. Priešingai, atsakovas nurodo, kad šis epitetas daugiau buvo skirtas kitam asmeniui, kuris viešojoje erdvėje nuolatos skundžiasi savo psichine sveikata. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo Instagram įraše ieškovą vadinant „ligoniuku“ buvo paskleista žinia, ir ji menkino ieškovo garbę ir orumą.
29. Teismas vertino, kad išsireiškimai „burbuliuoja savo durnume ir isterijoje“ nėra objektyvūs teiginiai, o subjektyvūs, emocinio pobūdžio vertinimai. Jie neturi faktinio pagrindo, nes nesiremia konkrečiais įrodymais ar tikrinamais faktais, o išreiškia atsakovo nuomonę ir požiūrį į ieškovo elgesį. Nors žodžių junginys turi neigiamą konotaciją, jis apibūdina atsakovo asmeninę reakciją į ieškovo veiksmus ar žodžius. Tokios išraiškos, ypač vartojamos viešojoje erdvėje, dažnai yra emocinio pobūdžio ir priskiriamos laisvai saviraiškai. Teismas pažymi, kad laisvas saviraiškos principas apsaugo ir aštresnius pasisakymus, ypač diskusijose, kurios vyksta viešosios reikšmės kontekste, todėl teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo Instagram įrašas „Pažiūrėkite į T. ir <...> – burbuliuoja tie <...> savo durnume ir savo isterijoje“, buvo paskleista žinia, ir ji menkino ieškovo garbę ir orumą.
30. Tas pačias išvadas teismas priskyrė atsakovo teiginiams „Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle“. Be to, šis teiginys priklauso pirmai šio įrašo daliai: „Man nesvarbu. Kokie influenceriai, kokia klientūra, tokios ir klaidos. Jeigu debilai perka kvepalų padielkas, man nesvarbu, kaip jiems kas ką rašo. Tegu ten ir gyvena, kur jie yra. Man negaila. Nežiūrėkite padugnių, būkite patys geri ir teisingi. O tie tegu užsipisa grabais. Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle“<...>, todėl teismas konstatavo, kad šie teiginiai nepriskirtini ieškovui.
31. Teismo vertinimu, teiginiuose „Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas“ - nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ir konkrečius veiksmus, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti, teiginiai nėra pakankami, kad paskleidus tokio turinio tekstą būtų iš karto suprantama ir aišku, apie ką kalbama. Tai yra autoriaus subjektyvus vertinimas su kritine potekste, o ne faktinė žinia ir šis teiginys išreiškia emocijas, nusivylimą ir įtarimą dėl ieškovo ir kitų asmenų veiksmų, tačiau jis nėra pagrįstas objektyviais faktais, todėl tai gali būti vertinama kaip nuomonė, o ne objektyvi informacija.
32. Teismas vertino, kad „Pažiūrėkit“ – tai kvietimas kitiems žmonėms susidaryti nuomonę, t. y. jis nėra objektyvus informacijos pateikimas, o subjektyvi reakcija.
33. „Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę“. Šiuo sakiniu akcentuojama, kad ieškovas nieko nepasakė apie tam tikras svarbias temas. Tai gali rodyti nusivylimą ar kritišką požiūrį į šio asmens pasisakymus arba veiksmus, teigiant, kad jis nesusijęs su tam tikromis svarbiomis temomis, tačiau netiesiogiai nurodoma, kad tai galėjo būti reikšminga.
34. „What?“ – tai retorinis klausimas, kuris dažnai naudojamas norint išreikšti šoką, pasipiktinimą arba nuostabą dėl tam tikros situacijos.
35. „Ne jų užsakymas“ – šis pasakymas gali reikšti, kad kalbama apie ieškovą ir kitus asmenis, kurie, tikėtina, nesusiję su tam tikru įvykiu, tačiau išreiškiama nuomonė, kad jie galbūt veikia pagal kažkieno užsakymą ar įtaką. Tai atspindi kritišką nuomonę, kurią autorius nori išreikšti apie šiuos asmenis ir jų veiksmus.
36. Be to, ieškovo teigimu, atsakovo Facebook paskyroje paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, nes: atsakovas nurodo, kad ieškovas yra baisiau nei sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, geriatrinė beždžionė; tokie teiginiai kartu su aprašomais tariamai atsakovo išgyventais jausmais, kuriais jis siekia niekinti aprašomą asmenį, aiškiai parodo atsakovo siekį pažeminti ieškovą.
37. Teismas darė išvadą, kad atsakovas paskleidė savo nuomonę ne apie ieškovą, o kitą asmenį, kurio jau atsiprašė. Atsakovo ginčo įraše nurodyti epitetai – „geriatrinė beždžionė“, „sovietinė daržovė“, „apgailėtinas debilas“, „senas idiotas“ ir kt., yra skirti kitam asmeniui, o ne ieškovui. Pagal pateiktą teiginį, galima daryti išvadą, kad pagrindinis dėmesys buvo skiriamas V. M., nes teiginiai apie jį yra išsamūs, aiškūs, o teiginys dėl ieškovo yra labai ribotas ir nėra aiškiai išplėtotas. Paminėta tik tai, kad ieškovas yra blogesnis už V. M., tačiau nėra konkrečiai apibrėžta, kodėl ir kaip ieškovas yra blogesnis. Tai daugiau subjektyvus palyginimas, kuris nepaaiškina, kokie konkretūs veiksmai ar savybės lėmė, kad ieškovas yra blogesnis. Teismas pažymėjo, kad nėra įmanoma patikrinti ar pagrįsti, kuris iš dviejų asmenų yra geresnis, ar blogesnis, todėl teismo vertinimu, atsakovas ginčo teiginiu paskleidė nuomonę, be to, minėta nuomonė tą pačią dieną buvo pašalinta iš Facebook paskyros, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
38. Teismas nenustatė, jog buvo pažeistos privalomos ginčo ikiteisminės nagrinėjimo procedūros.
39. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad didelė dalis ieškovo darbinės ir visuomeninės veiklos yra paremta jo gera reputacija ir žmonių pasitikėjimu, todėl atsakovo formuojama pozicija, kad ieškovas yra aferistas ar tiesiog atsakovo vykdomas ieškovo įžeidinėjimas, žemina jo garbę ir orumą ir sudaro prielaidas negauti darbinių pajamų ateityje. Nurodo, kad po Instagram įrašo, kurį atsakovas publikavo 2024 m. vasario 20 d., per vieną mėnesį ieškovo prenumeratorių sumažėjo 130, o kadangi vienas prenumeratorius vidutiniškai generuoja apie 30 Eur, tai nuostolis dėl prarastų prenumeratorių sudaro 3 900 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad visa gauta neturtinė žala būtų paaukota karui Ukrainoje; ieškovas teigė, kad ne dėl neturtinės žalos ši byla.
40. Teismas konstatavo, kad ieškovas neprašė iš atsakovo priteisti turtinę žalą, ieškovas šioje byloje neįrodinėjo jokių dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, ar emocinės depresijos, o neturtinę žalą grindė reputacijos pablogėjimu ir 130 prenumeratorių sumažėjimu dėl ko ieškovas patyrė 3 900 Eur nuostolių.
41. Nors ieškovas nurodė reputacijos pablogėjimą ir prenumeratorių sumažėjimą, teismo vertinimu, šie argumentai nėra pakankami tam, kad būtų galima pagrįsti CK 6.250 straipsnyje apibrėžtą neturtinę žalą. Be to, ieškovo teiginiai apie galimą reputacijos pablogėjimą nėra pagrįsti objektyviais ir konkrečiais duomenimis.
42. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 670 Eur žyminį mokestį bei pateikė teismui įrodymus, kad byloje patyrė 3 265,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, bendroje sumoje 3 935,45 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso ieškovas suformulavo 5 reikalavimus, iš kurių patenkintini 2 reikalavimai iš dalies ir tai sudaro 20 proc. ieškinio patenkintų reikalavimų, tuo tarpu nepatenkinti reikalavimai sudaro 80 proc. Nustačius šias proporcijas, teismas nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti 787,09 Eur (3 935,45 Eur x 20 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo - 2 800 Eur (3 500 Eur x 80 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
43. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. T. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apelianto A. B. T. ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai; perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo A. U. apelianto A. B. T. naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo A. U. apelianto A. B. T. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
43.1. Teismas nepagrįstai apelianto įvardinimo „ligoniuku“ nepripažino žeminančiu. Kaip teisingai nurodo teismas, žodis „ligoniukai“ turi būti vertinamas bendrame kontekste, t. y. ir su kitu žodžiu „aferistai“. Žodžio „ligoniukai“ vartojimas kartu su įžeidžiančiu žodžiu „aferistai“ sukuria vieningą neigiamą kanotaciją, nes šie žodžiai kuria bendrą neigiamą pasisakymo kontekstą. Kaip matyti iš viso teksto, atsakovas siekė neigiamai pasisakyti apie apeliantą, pažeminti jį, tad žodžių junginys „aferistai ir ligoniukai“ vertintini kartu kaip bendras apelianto apibudinimas. Mažybinė forma, priešingai nei teigia teismas, nėra atsakovą reabilituojanti aplinkybė, nes atsakovas, pavartodamas mažybinę žodžio formą suaugusio asmens atžvilgiu, kaip tik siekė pažeminti apeliantą, sumenkindamas jį parodant mažu ir silpnu. Taigi, apelianto pavadinimas „ligoniuku“ bendrame pasisakymo kontekste, yra aiškiai įžeidžiantis ir teismo turėjo būti vertinamas kaip žeidžiantis apelianto garbę ir orumą.
43.2. Teismo argumentas, kad atsakovą neva reabiliuotuoja tai, jog žodis „ligoniukai“ buvo nurodytas daugiskaita, yra nepagrįstas. Atsakovo Instagram įrašas buvo adresuotas dviem asmenims: apeliantui ir kitam asmeniui. Epitetų naudojimas daugiskaitoje reiškia, kad tokie žodžiai taikomi abiems minimiems asmenims, taigi ir apeliantui. Tai, ką mintyse neva turėjo atsakovas, rašydamas Instagram postą, neturi teisinės reikšmės. Atsakovas prisistato rašytoju, publicistu, todėl gerai išmano semantiką, o nurodytais pasisakymais sąmoningai siekė įžeisti apeliantą, pavadinant jį ligoniuku.
43.3. Šiame kontekste teiginiai, kad apeliantas, būdamas aferistu ir ligoniuku dar ir „burbuliuoja savo durnume ir isterijoje“, yra nukreiptas įžeisti apeliantą. Apeliantas vadovaudamasis teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024 – teigia, kad šiuo pasisakymu atsakovas siekė įžeisti apeliantą ir todėl tai negali būti vertinama kaip jo saviraiškos laisvė.
43.4. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad žodžiai „durnumas“ ir „isterija“ nėra objektyvūs. Žodis „durnas“ yra visuotinai žinomas žodis, turintis tik neigiamą reikšmę. Isterija yra viena iš neurozės formų, kuri pasireiškia liguista reakcija į nemalonią situaciją. Objektyviai jokių duomenų, kad apeliantas turėtų tokią diagnozę, atsakovas nepateikė, nes jų ir nėra. Sakinys „Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle“ taikytinas ir apeliantui, kurį atsakovas įvardino kaip influencerį (kuriuo apeliantas yra dėl savo didelio žinomumo socialiniuose tinkluose ir daromos įtakos). Be to, po šio sakinio sekančio kito sakinio, kuriame įvardijamas apeliantas, pirmasis žodis „Pažiūrėkite“ ir apelianto įvardijimas aiškiai rodo, kad prieš tai buvęs sakinys yra skirtas būtent apeliantui ir kitam jame paminėtam asmeniui, nes žodis „pažiūrėkite“ yra kaip ankstesnių teiginių išvados padarymas, šiuo atveju nukreipiant į apeliantą. Teismo teiginys, kad „šis teiginys priklauso pirmai šio įrašo daliai“ yra nepagrįstas, nes Instagram įrašas nėra kaip nors suskirstytas dalimis, tekstas yra vientisas, tad nėra pagrindo teigti, kad minėtas teiginys nėra taikytinas apelianto atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
43.5. Teismo vertinimas, kad šis atsakovo teiginys vertintinas kaip hiperbolė, kuri dažnai vartojama ginčuose ar kritikoje, yra nepagrįstas, nes šiuo atveju atsakovas nereiškia jokios kritikos apeliantui, o tiesiog viešai jį įžeidinėja be jokio faktinio pagrindo. Teismas paneigia pagarbaus bendravimo standartą ir sudaro prielaidas viešai nebaudžiamai įžeidinėti kitus asmenis ir tokiu sprendimu netgi skatina tai daryti.
43.6. „Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas“. Toks teiginys vertintinas kaip kaltinimas neskaidria veikla žiniasklaidoje. Šie teiginiai yra apie konkrečius įvykius, t. y. apelianto tariamą nepasisakymą apie Vilniaus stadiono statybos ir Baltcap galimo lėšų pralošimo klausimais ir tai galima patikrinti, tačiau atsakovui to neneigiant, laikytina, kad jis byloje pripažįsta, kad apeliantas buvo pasisakęs šiais klausimais.
43.7. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas Facebook įraše paskleidė žinią ne apie apeliantą, bet apie kitą asmenį, kuris paminėtas tame tekste. Išvardindamas įžeidžiančius apibūdinimus apie asmenį ir nurodydamas, kad apeliantas yra „baisiau“ už šį asmenį, jis automatiškai visus išvardintus epitetus priskiria ir apeliantui, nes padaro išvadą, kad apeliantas yra „baisiau“ už tą asmenį, tai suprantama, kad apeliantui priskiriami šie kito asmens epitetai bei nurodoma, kad jis dar yra blogesnis, „baisesnis“.
43.8. Atsakovo formuojama pozicija, kad apeliantas yra aferistas ar tiesiog atsakovo vykdomas ieškovo įžeidinėjimas, žemina jo garbę ir orumą ir sudaro prielaidas negauti darbinių pajamų ateityje, (v) Substack kanale sumažėjo 130 apelianto prenumeratorių (šiuo argumentu apeliantas įrodinėja ne turtinę žalą, bet reputacijos sumažėjimą, kas pagrindžia patirtą neturtinę žalą.
43.9. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teiginys iš esmės buvo pripažintas pažeidžiančiu apelianto garbę ir orumą, o tai bylinėjimosi išlaidų kontekste vertintina kaip reikalavimo patenkinimas, nes teismas tik sutrumpino apelianto nurodytą kaip žeidžiantį jo garbę ir orumą sakinį. Įvertinus, kad tai apima du reikalavimus (pripažinti, kad pažeidė garbę ir orumą ir įpareigoti paneigti), vertintina, kad teismas turėjo nustatyti, kad buvo patenkinti du ieškinio reikalavimai. Iš esmės pusės reikalavimų (neskaitant reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo) patenkinimo atveju, apelianto finansinė padėtis tapo blogesnė, nei buvo prieš kreipiantis į teismą, nes apeliantas nors iš esmės ir 50 proc. laimėjo bylą, bet jam nėra atlyginamos patirtos pagrįstos išlaidos, kurias sąlygojo išskirtinai atsakovo neteisėti veiksmai. Tokiu atveju teisingumo vykdymas tampa beprasmis.
43.10. Kasacinis teismas garbės ir orumo bei teisės į atvaizdą pažeidimo bylose ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nelaiko atskiru reikalavimu bylinėjimosi išlaidų skirstymo kontekste. Teismas nepagrįstai nepasinaudojo savo teise nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti pusę apelianto pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
44. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
44.1. Nurodė, kad ieškovo, kaip viešo asmens, kritikos ribos yra maksimalios, o atsakovas jų neperžengė.
44.2. Instagram įrašas buvo apie influencerius (įtakotojus) bendrai, nieko konkrečiai neįvardinus, o toliau jau ieškovas ir dar kitas asmuo buvo įvardinti tik kaip pavyzdžiai. Taigi, pats ginčo Instagram įrašas nebuvo skirtas konkrečiai ieškovui, jis jame buvo paminėtas tik epizodiškai ir tai, kartu su kitu asmeniu. Todėl viso šio ginčo įrašo ieškovas sau neturėtų prisiskirti.
44.3. Iš humoristinio ar satyrinio kūrinio skaitytojai nesitiki gauti tikros informacijos, priešingai nei, pvz. iš žinių laidos. Atitinkamai, tai lemia, kad ginčo įrašą perskaitę skaitytojai nei palaikė ginčo įrašą tikra informacija, nei priėmė jį rimtai, kas automatiškai reiškia, kad ginčo įrašas negalėjo pažeisti Ieškovo garbės ir orumo.
44.4. Iš paties Facebook įrašo matyti, kad apie ieškovą ginčo teiginys buvo pasakytas tik vienas – kad už V. M. yra baisiau tik ieškovas. Jokie kiti teiginiai apie ieškovą pasakyti nebuvo, todėl ieškovas ir neturi teisės dėl jų reikšti reikalavimų, reikalauti viešai juos paneigti ar reikšti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo už šių teiginių, išsakytų ne apie ieškovą, viešą paskleidimą.
45. Apeliaciniu skundu atsakovas A. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje apimtyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys; likusioje apimtyje sprendimą palikti nepakeistu; priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo motyvai:
45.1. Apeliantas nurodė, kad teismas ginčo teiginius laiko ir traktuoja kaip atsakovo paskleistą nuomonę (nors teismo pozicija sprendime nebuvo labai aiškiai išreikšta ir suformuluota). Nustačius, kad ginčo teiginys yra nuomonė, negalėjo būti tenkintas ieškovo reikalavimas dėl viešo paneigimo.
45.2. Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT), Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau EŽTT), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau - ŽEIT) praktikoje nuomone, o ne žinia, yra laikomi gerokai „sunkesnio“ pobūdžio ir gerokai labiau konstatuojamojo pobūdžio teiginiai, nei buvo išsakytas atsakovo teiginys.
45.3. Ginčo teiginiu atsakovas išsakė būtent savo nuomonę apie ieškovo viešąją veiklą, kad ieškovas yra aferistas, nes savo viešosios įtakos nepanaudojo stadiono skandalo metu, kadangi, galimai, negavo užsakymo apie tai rašyti. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad apie stadiono skandalą jis tikrai nerašė ir kad dėl to susilaukė net priekaištų iš savo skaitytojų. Ieškovas yra viešai (kitos viešos bylos teismo posėdžio metu) pripažinęs, kad užsakymų jis gauna. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą susiformuoti atsakovo nuomonei, kad ieškovas dėl to yra „aferistas“. Vien tai, kad ginčo teiginyje yra kažkokių faktų, pagal kuriuos asmuo susidarė vienokią ar kitokią nuomonę, dar nereiškia, kad išsakyta buvo būtent žinia, o ne nuomonė.
45.4. Sprendime nurodytas Baudžiamojo kodekso 182 str. vadinasi būtent sukčiavimas. Baudžiamajame kodekse nei karto nėra pavartotas terminas „afera“. Taigi, šis ginčo epitetas niekaip ir jokia apimtimi nesuponavo jokios galimai Ieškovo padarytos nusikalstamos veikos.
45.5. Ginčo teiginys buvo išsakytas ne tik apie viešąjį asmenį – ieškovą, ką pripažino ir sprendimą priėmęs teismas, bet ir apie šio viešojo asmens viešąją veiklą, kuri yra susijusi su viešuoju interesu. EŽTK 10 str. 1 d. nustatytas reglamentavimas, o taip pat ir EŽTT jurisprudencija leidžia atsakovui, kaip jo saviraiškos laisvės išraišką, apie viešąjį asmenį – ieškovą, o taip pat apie jo viešąją veiklą išsakyti ne tik neutralią ar palankią informaciją, bet ir tokią, kuri yra šokiruojanti, įžeidžianti, erzinanti ar trikdanti.
45.6. Byloje nustačius (o dėl to jokio ginčo byloje ir nekilo), kad atsakovo ginčo įrašas buvo parašytas atsakovo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje, remiantis LAT praktika, leidžiamos aštresnės natūralios kalbos konstrukcijos, didesnis emocionalumo lygis, kas taip pat didina atsakovo saviraiškos laisvės ribas. Teismas nepagrįstai susiaurino atsakovo saviraiškos laisvės ribas ir tokiu būdu padarė EŽTK 10 str. pažeidimą.
46. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
46.1. Nurodė, kad apelianto nurodytos LAT bylos ratio decidendi yra skirtingas nuo šioje byloje nagrinėjamo ginčo. Apelianto cituojama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ŽEIT) nutarimai nėra laikomi teismų praktika ir teismai nėra įpareigoti remtis šios tarnybos nutarimais kaip precedentais bylose.
46.2. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas nėra (duomenys neskelbtini) savininku.
46.3. Sprendime pasisakydamas dėl ieškovo apibudinimo „aferistu“, teismas aiškiai pagrindė, kodėl tai yra laikytina žinia (žr. Sprendimo 46 p.). Ieškovas nėra kieno nors įpareigotas vertinti visus atgarsį sukėlusius įvykius, todėl pats gali pasirinkti ir pasirenka ką ir kaip jis vertins ir ar tai paskleis viešai ar ne. Ieškovas, teigdamas paaiškinimus nurodė, kad ne kartą yra viešai pasisakęs apie apelianto minimą įvykį dėl vieno asmens praloštų pinigų kazino. Net ir nepasisakymas apie tam tikrą įvykį niekaip nesudaro pagrindo ieškovą pavadinti „aferistu“, nes toks nepasisakymas nebūtų neteisėtas.
46.4. Žodis „aferistas“ turi tik neigiamą atspalvį ir tai yra visuotinai žinoma. Žodis „aferistas“ yra suprantamas kaip „sukčius, žmogus, kuris daro aferas“ (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 11), žodis „afera“ suprantamas kaip „didelė apgavystė, nesąžininga, apgavikiška veikla“ (Visuotinė lietuvių enciklopedija). Taigi, „aferistas“ yra žodžio „sukčius“ sinonimas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą. Apeliantas referavo į ieškovo tariamą nusikalstamą veiką, nors ieškovas jokios nusikalstamos veikos nėra padaręs.
46.5. Apeliantas ieškovą pavadino „aferistu“ ne dėl jo kokios nors viešos veiklos, kuri susijusi su viešuoju interesu, o tiesiog pateikdamas tikrovės neatitinkantį ir ieškovo asmenį įžeidžiantį viešą įrašą socialiniame tinkle. Apeliantas nevystė jokio socialinio diskurso, o tiesiog siekė įžeisti, pažeminti ieškovą. Įžeidimas gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugos sritį, jei jis prilygsta beprasmiškam menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis teiginio tikslas yra įžeisti asmenį.
46.6. Apelianto viešas pareiškimas, kad ieškovas yra aferistas, yra siekis apšmeižti, apjuodinti ieškovą.
46.7. Net jei ir būtų pagrindas vertinti, kad apelianto teiginys dėl ieškovo pavadinimo „aferistu“ yra jo nuomonė (su kuo ieškovas nesutinka), apeliantas vis tiek turėjo įrodyti, jog tokia nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
48. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
49. Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
50. Byloje nėra ginčo dėl ginčo teiginių viešo paskelbimo būdo, įrašų turinio, nėra ginčo, kad ieškovas yra viešas asmuo, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (sprendimo 22–31 p., 36 p.). Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nekartoja, laiko jas nustatytomis.
51. Tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo teiginių kvalifikavimo kaip nuomonė arba kaip žinia, dėl ieškovo teisių pažeidimo fakto ir jų gynimo būdo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl 2024 m. vasario 20 d. socialiniame tinkle Instagram paskelbto įrašo
52. Abu apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šiame įraše tam tikrų paskelbtų ginčo teiginių kvalifikavimo.
53. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju būtina vertinti ir pagal eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimą atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame informacija pateikta, jos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą; bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis.
54. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą). Vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
55. Vertinant viso įrašo pobūdį, pažymėtina, kad jame nėra nurodomos konkrečios aplinkybės, nėra nurodoma informacijos apie tam tikrus įvykius. Iš esmės įraše atsakovas išreiškė savo subjektyvų vertinimą apie tam tikros kategorijos asmenis -influencerius (nuomonių formuotojus) bei šiame kontekste pasisakė apie ieškovą.
56. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pavartotas teiginys „aferistai“ yra žinia. Apeliantas (ieškovas) teisus, teigdamas, kad šiuo atveju neturi reikšmės, ką turėjo omenyje atsakovas, rašydamas ginčo teiginius – reikšmingas yra tik teksto, adresuoto dideliam asmenų ratui, vertinimas.
57. Atsižvelgus į įrašo turinio tikslą, visą kontekstą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jame pateikta ne informacija, bet asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Pirmosios instancijos teismas atskirai vertino kiekvieną ginčijamų teiginių frazę, tam tikrą sakinių dalį, atskirus žodžius, tačiau nepakankamai atsižvelgė į visą įrašo tikslą, pavartotų teiginių kontekstą. Vien žodžio „aferistas“ reikšmė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo paskleista žinia, tuo labiau, kaip vertino pirmosios instancijos teismas, įraše nėra pateikta informacijos apie konkretų įvykį ir konkrečius ieškovo veiksmus, kuriuos galima būtų patikrinti.
58. Apeliantas (atsakovas) pagrįstai teigia, kad ginčo įraše ieškovas nėra kaltinamas nusikaltimo padarymu, o žodis „aferistas“ nėra pavartotas siekiant akcentuoti nusikaltimą veiką arba ieškovo veiksmų analogiją su nusikaltimu, numatytu BK 182 str. Kaip buvo minėta, visas tekstas yra neinformatyvaus, vertinamojo pobūdžio, žodžiai „aferistai“, „ligoniukai“ bei kiti ginčo teiginiai apie ieškovą pavartoti siekiant išreikšti autoriaus vertinamojo pobūdžio nuomonę apie infliuencerius (nuomonių formuotojus). Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde taip pat atsietai vertina žodžius „aferistai“, „ligoniukai“, „durnumas“, „isterija“, akcentuoja jų neigiamą įžeidžiančią reikšmę, tačiau nepagrindžia, kad viso įrašo kontekste buvo paskleista žinia, o ne nuomonė.
59. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu ir vertina, jog ginčo teiginiai kvalifikuojami kaip nuomonė, o ne žinia, todėl šiuo atveju negali būti taikomas specifinis teisių gynimo būdas – tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 44 punktas). Tačiau tokiu atveju, kai nuomonė išreikšta netinkamai, pažeidžiant asmens garbę ir orumą, šios teisės apginamos teismo sprendimu pripažinus atsakovą padarius šį pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025).
60. Sprendžiant ar visas ieškovo ginčijamas įrašas paskelbtas apie ieškovą, atkreiptinas dėmesys, kad šiame įraše atsakovas bendrąja prasme reiškia savo neigiamą požiūrį apie influencerius (nuomonių formuotojus), taip pat apie asmenis, perkančius padirbtus kvepalus: „Man nesvarbu. Kokie influenceriai, kokia klientūra, tokios ir klaidos. Jeigu debilai perka kvepalų padielkas, man nesvarbu, kaip jiems kas ką rašo. Tegu ten ir gyvena, kur jie yra. Man negaila. Nežiūrėkite padugnių, būkite patys geri ir teisingi. O tie tegu užsipisa grabais. Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle. „Įraše nėra nurodyta, kad ieškovas priskirtinas šiems asmenimis, ieškovas nėra įvardintas kaip infliuenceris. Po šio teksto seka teiginys, kuriame įvardinti kiti asmenys, tame tarpe ieškovas: Pažiūrėkite į T. ir Š. – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje.“ Nors šie teiginiai nėra gramatiškai atskirti, tačiau vertinant visą įrašo turinį, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog eilinis (vidutinis) informacijos gavėjas suprato, jog sakinis „Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle“ buvo skirtas ieškovui, atsižvelgus į jo žinomumą socialiniuose tinkluose. Tolesni teiginiai („Pažiūrėkit, ar T. ... nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas“) leidžia daryti išvadą, kad apie ieškovą ginčo įraše rašoma tik tam tikru aspektu (kad jis galimai nepasisakė apie tam tikrus visuomenei svarbius įvykius). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju sakinys „Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle“ priskirtinas pirmajai įrašo daliai, todėl jame nėra teiginių apie ieškovą.
61. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).
62. Vertinant atsakovo paskleistą nuomonę apie ieškovą („Pažiūrėkite į T. ir ... burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje“), svarbu pažymėti, kad tokie apibūdinimai akivaizdžiai yra neigiamo pobūdžio, įžeidžiantys. Įraše nėra nurodyta jokių duomenų, kurie leistų susidaryti nuomonei apie ieškovą kaip apie ligonį, o pateikti diskusinio pobūdžio teiginiai apie tai, kad nebuvo parašyta apie tam tikrus įvykius – nesudaro pagrindo vertinti ieškovą kaip aferistą. Pavartotas žodis „ligoniukas“ mažybine forma suaugusio žmogaus atžvilgiu tik papildomai rodo siekį pažeminti ieškovą. Tai, kad tokia nuomonė buvo pareikšta nei tik ieškovo, bet ir kito žmogaus atžvilgiu, dėl ko žodis pavartotas daugiskaita, nepaneigia ieškovo teisių pažeidimo fakto.
63. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis), tačiau ir šiuo atveju neturi būti piktnaudžiaujama saviraiškos teise. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat yra žurnalistas, todėl jam, kaip profesionalui, taip pat taikomi specifiniai standartai dėl stilistinių priemonių proporcingo, korektiško taikymo.
64. Šiuo atveju atsakovo nuomonėje išdėstytiems ginčo teiginiams aiškiai trūksta pakankamo faktinio pagrindimo. Įraše pateikti ginčo sakiniai pateikiami įžeidžiančiai, siekiant apjuodinti ieškovą. Pavartoti išsireiškimai apie ieškovą („..burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje“) yra žeminančio pobūdžio, peržengiant saviraiškos laisvės ribas. Priešingai nei teigia atsakovas, tokiais teiginiais siekiama įžeisti, o ne aštriai išreikšti nuomonę. Atsakovas savo emocinio pobūdžio vertinimui pasirinko akivaizdžiai netinkamą neproporcingą raiškos (kalbos) formą, kuri neatitinka saviraiškos laisvės įgyvendinimo principų ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.
65. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2024 m. vasario 20 d. socialiniame tinkle Instagram įraše paskelbtų teiginių iš dalies keičiamas ir šioje dalyje pripažįstama, kad atsakovas savo paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle Instagram, Stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė nuomonę, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą, t. y. 2024 m. vasario 20 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...> .“.
66. Teiginiai apie ieškovą – „...ar T. nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas“ – išreikšti ne kategoriška forma, jie atspindi atsakovo kritiką apie ieškovo veiklą, o žodžiai „Pažiūrėkite...“, „What?“ skirti inicijuoti diskusiją apie visuomenei svarbias temas. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad teiginys: Pažiūrėkit, ar T. nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas“ atspindi atsakovo nuomonę, kritiką, nes išreikštos abejonės, keliami diskusiniai klausimai apie ieškovo veiklą žiniasklaidoje. Šiuo atveju išreikšta nuomonė nėra kategoriška, ji yra susijusi su viešojo asmens veiklos kritika, kuriai netaikomi visiško tikslumo reikalavimai, tokia kritika gali būti griežta, aštri. Įvertinus tokios nuomonės išreiškimo stilių, turinį, tikslą, nėra pagrindo pripažinti, kad tokia nuomonė pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.
Dėl 2023 m. rugpjūčio 22 d. socialiniame tinkle Facebook paskelbto įrašo
67. Šiuo atveju pagrindinis ginčas tarp šalių yra dėl to ar ginčo teiginiai (<...> yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti. Su šia geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą.) yra ir apie ieškovą.
68. Iš ginčo įrašo matyti, kad minėti teiginiai yra aiškiai skirti kitam asmeniui: „V. M. yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti. Su šita geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą.“ Toliau nurodoma, kad už šį asmenį „... baisiau yra tik... ir T.“. Įraše nėra nurodoma kuo ieškovas baisesnis už kitą asmenį, nėra ir netiesiogiai nurodyta, kad visi prieš tai nurodyti epitetai priskiriami ieškovui. Sutiktina su apeliantu (ieškovu), kad toks ieškovo vertinimas yra neigiamo pobūdžio, tačiau vien tai nesudaro pagrindo teigti, jog vidutinio sugebėjimo informacijos gavėjas suprato (turėjo suprasti), jog visi teiginiai, skirti aiškiai kitam asmeniui, taip pat priskiriami ir ieškovui, nes jis yra baisiau už jį. Kaip teisingai motyvavo pirmosios instancijos teismas, iš turinio konteksto nėra įmanoma suprasti kuo ieškovas yra blogesnis, išreikšta vertinamojo pobūdžio nuomonė apie ieškovą yra lakoniška, nėra aiškiai išplėtota.
69. Dėl išdėstytų aplinkybių, daroma išvada, kad apeliantas neįrodė, jog ginčo teiginiai yra apie ieškovą, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
70. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas).
72. Taigi, kiekvienoje byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes.
73. Šioje konkrečioje byloje nėra nustatytas sistemingas ieškovo teises pažeidžiančių teiginių viešas paskelbimas, šioje byloje pripažinta ieškovo teises pažeidžianti nuomonė nėra susijusi su socialinio jautrumo aspektais. Be to, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovas šioje byloje neįrodė dėl atsakovo veiksmų patirtų neigiamų neturtinio pobūdžio pasekmių; byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovo prenumeratorių sumažėjimą sąlygojo būtent atsakovo neteisėti veiksmai.
74. Dėl išdėstyto, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, apimtį, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje taikomas ieškovo teisių gynimo būdas yra nepakankamas ieškovo garbės ir orumo gynimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75. Kasacinis teismas yra nukrypęs nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo, kai ieškinio reikalavimai pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą ir įpareigoti atsakovą tokius duomenis paneigti buvo visiškai patenkinti, tačiau ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos buvo patenkintas tik iš dalies, kasacinio teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas materialiąja teisine prasme buvo iš esmės patenkintas. Todėl kasacinis teismas pripažino pagrįstu apeliacinės instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš atsakovo visų byloje ieškovo patirtų (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022 85 punktas).
76. 2024 m. lapkričio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau — Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvq (peticijos Nr. 54171/21), kuriame išaiškino, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek pareiškėjos ieškinys buvo „kiekybiškai patenkintas“.
77. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekė apginti savo pažeistas teises dėl dviejose atsakovo įrašuose paskelbtų teiginių. Tai, kad atsakovo teisių gynimo būdas buvo patikslintas bei jam nepriteista neturtinė žala, nereiškia, kad ieškovo 50 procentų pareikštų reikalavimų materialiąja teisine prasme nebuvo patenkinta. Svarbu tai, kad byloje buvo konstatuotas ieškovo teisių pažeidimo faktas dėl atsakovo 2024 m. vasario 20 d. įraše paskelbtų teiginių, kas sudaro 50 proc. patenkintų reikalavimų dalį.
78. Dėl išdėstytų motyvų bei siekiant užtikrinti veiksmingą teisės į teisminę gynybą realizavimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas.
79. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 3 935,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 str. bei atlikus tarpusavio mokėjimų įskaitymą (atsakovas turi atlyginti ieškovui 1968 Eur, t. y. 3935,45x50%, ieškovas atsakovui – 1750 Eur, t. y. 3500x50%), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 218 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1968 Eur-1750 Eur).
80. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
81. Kiti apeliantų nurodyti argumentai nėra esminiai, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
82. Abu apeliantai pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas apmokėjus žyminį mokestį už pateiktus apeliacinius skundus: ieškovas sumokėjo 561 Eur žyminio mokesčio, atsakovas – 115 Eur. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme šalys siekė visiško ieškinio patenkinimo/atmetimo, o ginčą išnagrinėjus apeliacine tvarka ieškovo reikalavimų patenkinimo proporcija iš esmės nepasikeitė, todėl laikoma, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstoma tokia pat tvarka, kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. 223 Eur (561x50%-115x50%) priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą iš dalies pakeisti iš jį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas A. U. savo paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle Instagram, Stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė nuomonę, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, t. y. 2024 m. vasario 20 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...> . ”.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui A. B. T. iš atsakovo A. U. 218 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovo A. U. ieškovo A. B. T. naudai 223 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.