Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. T. ieškinį atsakovui A. U. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, tokių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Pripažinti, kad atsakovas A. U. apie ieškovą A. B. T. A. U. paskyroje https://www.instagram.com/u./?hl=en socialiniame tinkle Instagram, Stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą: „Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle. Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...> . Pažiūrėkit, ar T. nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas”;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

29. Byloje nustatyta, kad atsakovas Instagram platformoje turi 28,7 tūkstančius sekėjų, o Facebook platformoje turi 64,5 tūkstančių sekėjų.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai).

33. Tuo atveju, jeigu asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia kito asmens, apie kurį buvo paskleista informacija, garbę ir orumą, pastarasis asmuo gali ginti savo teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka ir būdais. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 1 dalimi, toks asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o po šio asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

34. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas).

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo.

36. Nagrinėjamu atveju, ginčo įrašų teiginiai apie ieškovą buvo paskleisti atsakovo paskyrose socialiniuose tinkluose Instagram ir Facebook. Atsakovo paskyros viešai prieinamos. Atsakovas Instagram platformoje turi 28,7 tūkstančius sekėjų, o Facebook platformoje 64,5 tūkstančius sekėjų. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovo dalis auditorijos yra ta pati. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai dideliam asmenų ratui.

37. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Nagrinėjamu atveju, tiek atsakovo Instagram, tiek Facebook paskyrose paskelbti teiginiai buvo nurodant ieškovo pavardę. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog iš paskelbtų teiginių turėjo būti suprantama, jog yra kalbama apie kitą asmenį ta pačia pavarde. Ieškovas yra viešas asmuo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, jog iš paskelbtų teiginių buvo aišku, jog kalbama būtent apie ieškovą.

38. Teismas taip pat turi įvertinti, ar paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas įrodinėja, kad buvo paskleistos žinios, o atsakovas, kad nuomonė.

39. Klausimas, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiamas vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 33 punktas).

40. Atsižvelgiant į tai, kad nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius. Tačiau tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį buvo paskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

41. Tarp šalių kilo ginčas dėl Instagram platformoje paskleistų teiginių: Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle. Pažiūrėkit į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje. <...>. Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas”. Ieškovo teigimu, šiais teiginiais atsakovas nurodo, kad ieškovas yra aferistas, ligoniukas, vykdo kažkieno užsakymus ir burbuliuoja savo durnume, o toks apibūdinimas yra akivaizdžiai žeminantis.

42. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

43. Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą.

46. Vadovaujantis lietuvių kalbos žodynu, žodis „aferistas“ – (pranc. Affairiste) – didelis sukčius; žmogus, kuris daro aferas. Žodis „afera“ suprantamas kaip didelė apgavystė; nesąžininga, apgavikiška veika (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013). Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad žodis „aferistas“ turi išskirtinai neigiamą atspalvį, nes toks žodis asmenį apibūdina kaip sukčių, asmenį, užsiimantį nesąžininga, apgavikiška veikla. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad šių žodžių reikšmėse nėra nei vieno neutralaus apibūdinimo, visi jie itin neigiami. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato atsakomybę už sukčiavimą. Duomenys paskleisti apie ieškovą, kadangi yra minima jo pavardė. Šiame teiginyje nėra išreikšta dvejonė, iš kurios būtų galima spręsti, kad atsakovas nėra tikras dėl tam tikrų aplinkybių, ir teiginys nėra suformuluotas, kaip abejonė, todėl teismas pripažįsta, kad ginčo teiginys: „<...>Pažiūrėkit į T. ir <...> tie aferistai <...>.“, yra ne nuomonė, o žinia.

47. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai paskleidžiami duomenys apie asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, kadangi tokie duomenys laikomi akivaizdžiai žeminantys asmenį (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-381-618/2024).

48. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie ieškovo darytas nusikalstamas veikas. Ieškovas, nėra VšĮ Laisvės TV vadovas (yra dalyvis), todėl nėra atsakingas už finansinių ataskaitų teikimą. Be to, ieškovo teigimu, VšĮ Laisvės TV yra pateikusi visas finansines ataskaitas, o atsakovas rėmėsi pasenusiais duomenimis; atsakovas neginčijo šių aplinkybių, todėl sutiktina su ieškovo argumentais, jog atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovo vadinti „aferistu“, o paskleista tokia žinia, žeminA ieškovo garbę ir orumą.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 33 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas; 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022, 52 punktas).

51. Teismas pažymi, kad ieškovas yra viešas asmuo, tačiau šiuo atveju atsakovas siekė įžeisti ir sumenkinti ieškovą, nesant faktinio pagrindo, todėl tokie teiginiai nelaikytini asmens saviraiškos laisve ir šiuo atveju vertintini kaip teisės pažeidimas.

53. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju minėta taisyklė negali būti taikoma, nes atsakovas vadindamas ieškovą „aferistu“, nesiremia anksčiau apie ieškovą rašytais komentarais. Atsakovas nėra viešosios informacijos rengėjas, tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008 išaiškinta, kad CK 2.24 straipsnio normos turi būti aiškinamos ir taikomos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo kontekste. Teismui patikrinus atsakovo nurodytą nuorodą https://www.alfa.lt/lietuva/zmoniu-spaudziamas-rinkti-pinigus-sunkiai-serganciam-vaikui-a-t.-atsikirto-paaiskino-kodel-nerinks/269163/ nustatė, kad minėtame internetiniame tinklapyje buvo paskelbtas straipsnis „Žmonių spaudžiamas rinkti pinigus sunkiai sergančiam vaikui A. T. atsikirto: paaiškino, kodėl nerinks“, kuriame yra pastraipa, kad „Po šiuo įrašu pasipylė daug žinučių, kuriose A. T. vadinamas „aferistu“, „žmogumi be sąžinės“, „išsigimėlis“ ir „pinigų vergas“. Teismo vertinimu, kad minėti teiginiai yra perrašyti iš kitų, nenustatytų asmenų gautų komentarų, todėl negali būti vertintini, kaip pirmas minėtos informacijos skleidėjas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad nėra galimybės peržiūrėti visų apie jį komentarų ir apie šiuos komentarus jis nežinojo. Be to, atsakovas nurodo, kad „aferistu“ ieškovą vadino dėl to, kad jis valdo VšĮ Laisvės TV, o nuo 2019 metų paminėtos pareigos savo finansinėse ataskaitose nurodyti visus juridinius asmenis nebevykdo jokia apimtimi. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis turėjo teisinį pagrindą vadinti ieškovą „aferistu“ ir nėra dėl to atsakingas.

54. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl atsakovo Instagram įraše ieškovą vadinant „ligoniuku“. Ieškovo teigimu, tokiu epitetu atsakovas menkino ieškovą, o aplinkybė, kad ieškovas kitoje byloje yra nurodęs, jog lankėsi pas psichologą, jokiu būdu nesuponuoja išvados, kad ieškovas yra ligonis, ar ligoniukas. Atsakovas atsikirsdamas šiuos argumentus nurodo, kad teiginys „ligoniukai“, kuris pavartotas mažybine forma ir todėl nėra žeminantis ar įžeidus, pirmiausia buvo skirtas kitam asmeniui, kuris nuolatos viešojoje erdvėje skundžiasi savo psichine sveikata. Be to, pats ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje viešoje civilinėje byloje Nr. e2-284-807/2024), kurioje nuolatos dalyvauja ir žurnalistai, davęs priesaiką ir teikdamas parodymus yra nurodęs, kad jis taip pat lankosi pas psichologą, o tai reiškia, jog ieškovas viešai, yra pripažinęs, kad jis taip pat turi psichikos sveikatos problemų ir šios aplinkybės sudaro bent minimalų faktinį pagrindą atsakovo nuomonei susidaryti, kad ieškovas yra „ligoniukas“. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo nuomone, asmuo, kuris lankosi pas psichologą, turi sveikatos sutrikimų.

55. Pagal Lietuvių kalbos ir Terminų žodyną, „ligonis“ reiškia nesveiką, sergantį žmogų. Psichologas yra specialistas gerai pažįstantis žmones, jų psichiką. Viešosios erdvės duomenimis, psichologinio konsultavimo tikslas – padėti žmonėms išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus. Psichologas padeda įveikti kasdieniniame gyvenime kylančias problemas. Psichologas negali gydyti žmonių vaistais, net tuomet, kai vaistai reikalingi jų psichikos sutrikimams gydyti. Psichologas, be papildomų studijų ir specialaus pasiruošimo negali taikyti psichoterapijos.

56. Taigi, pagal apibrėžimą, „ligonis“ yra žmogus, kuris serga ar turi sveikatos sutrikimų. Kreipimasis į psichologą nebūtinai reiškia, kad asmuo yra nesveikas ar serga. Psichologinė konsultacija taip pat teikiama žmonėms, kurie susiduria su kasdieninėmis gyvenimo problemomis, tarpasmeninių santykių sunkumais ar tiesiog ieško būdų tobulėti, tačiau nėra laikomi sergančiais. Psichologai pagal apibrėžimą nėra gydytojai ir negydo ligų. Jie padeda žmonėms suprasti ir spręsti su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus, tačiau tai ne visada susiję su liga. Todėl apsilankymas pas psichologą nėra pagrindas laikyti žmogų „ligoniu“. Psichologai dirba ne tik su psichikos sutrikimais, bet ir su emociniais sunkumais, stresu, gyvenimo pokyčiais, asmeniniu augimu ar kitais klausimais, kurie nebūtinai yra susiję su liga. Atsižvelgiant į ligos apibrėžimą ir psichologinio konsultavimo tikslą, negalima būti laikoma, kaip žinia, jog ieškovas yra „ligonis“.

57. Teismas pažymi, kad žodis „ligoniukas“ turi būti vertinamas bendrame kontekste, t. y. „Pažiūrėkite į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pavartojo žodį mažybine forma, be to, minėtas žodis nurodytas daugiskaita, t. y., liečia kelis asmenis. Minėtame teiginyje nėra aptariamos konkrečios ieškovo diagnozės. Priešingai, atsakovas nurodo, kad šis epitetas daugiau buvo skirtas kitam asmeniui, kuris viešojoje erdvėje nuolatos skundžiasi savo psichine sveikata. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo Instagram įraše ieškovą vadinant „ligoniuku“ buvo paskleista žinia, ir ji menkino ieškovo garbę ir orumą.

58. Vertinant atsakovo teiginius „Pažiūrėkite į T. ir <...> – burbuliuoja tie aferistai ir ligoniukai savo durnume ir savo isterijoje“, teismas pažymi, tokie išsireiškimai kaip „burbuliuoja savo durnume ir isterijoje“ nėra objektyvūs teiginiai, o subjektyvūs, emocinio pobūdžio vertinimai. Jie neturi faktinio pagrindo, nes nesiremia konkrečiais įrodymais ar tikrinamais faktais, o išreiškia atsakovo nuomonę ir požiūrį į ieškovo elgesį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį, nuomonė nėra laikoma žeminanti garbę ir orumą jei joje nėra pateikiami faktiniai teiginiai, kurie galėtų būti patikrinami dėl teisingumo. Nors žodžių junginys turi neigiamą konotaciją, jis apibūdina atsakovo asmeninę reakciją į ieškovo veiksmus ar žodžius. Tokios išraiškos, ypač vartojamos viešojoje erdvėje, dažnai yra emocinio pobūdžio ir priskiriamos laisvai saviraiškai. Teismo vertinimu, tokie teiginiai, kaip „burbuliuoja savo durnume“ nėra objektyvūs faktai, o subjektyvūs vertinimai, kuriems netaikomi tokie pat kriterijai kaip faktiniams teiginiams. Išsireiškimai kaip „burbuliuoja savo durnume ir isterijoje“ gali būti traktuojami kaip hiperbolės (perdėti pasakymai), kurie dažnai vartojami ginčuose ar kritikoje. Tokia kalba labiau skirta emociniam poveikiui ir retorikai nei faktiniams teiginiams apie ieškovą. Teismas pažymi, kad laisvas saviraiškos principas apsaugo ir aštresnius pasisakymus, ypač diskusijose, kurios vyksta viešosios reikšmės kontekste, todėl tesimas laiko, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo Instagram įrašas „Pažiūrėkite į T. ir <...> – burbuliuoja tie <...> savo durnume ir savo isterijoje“, buvo paskleista žinia, ir ji menkino ieškovo garbę ir orumą.

59. Tas pasakytina ir apie atsakovo teiginius „Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle“. Be to, šis teiginys priklauso pirmai šio įrašo daliai: „Man nesvarbu. Kokie influenceriai, kokia klientūra, tokios ir klaidos. Jeigu debilai perka kvepalų padielkas, man nesvarbu, kaip jiems kas ką rašo. Tegu ten ir gyvena, kur jie yra. Man negaila. Nežiūrėkite padugnių, būkite patys geri ir teisingi. O tie tegu užsipisa grabais. Nepamirškite, kad kirmėlės patys užsikas savam mėšle“<...>, todėl teismas laiko, kad šie teiginiai nepriskirtini ieškovui.

60. Teismo vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dalies ir šių teiginių: „Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas“. Teismo vertinimu, minėtuose atsakovo ginčo teiginiuose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ir konkrečius veiksmus, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti, teiginiai nėra pakankami, kad paskleidus tokio turinio tekstą būtų iš karto suprantama ir aišku, apie ką kalbama.

61. Teismas laiko, kad „Pažiūrėkit“ – tai kvietimas kitiems žmonėms susidaryti nuomonę, t. y. jis nėra objektyvus informacijos pateikimas, o subjektyvi reakcija.

62. „Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę“. Šiuo sakiniu akcentuojama, kad asmuo ieškovas nieko nepasakė apie tam tikras svarbias temas – stadioną ir kazynkę. Tai gali rodyti nusivylimą ar kritišką požiūrį į šio asmens pasisakymus arba veiksmus, teigiant, kad jis nesusijęs su tam tikromis svarbiomis temomis, tačiau netiesiogiai nurodoma, kad tai galėjo būti reikšminga.

63. „What?“ – tai retorinis klausimas, kuris dažnai naudojamas norint išreikšti šoką, pasipiktinimą arba nuostabą dėl tam tikros situacijos.

64. „Ne jų užsakymas“ – šis pasakymas gali reikšti, kad kalbama apie ieškovą ir kitus asmenis, kurie, tikėtina, nesusiję su tam tikru įvykiu, tačiau išreiškiama nuomonė, kad jie galbūt veikia pagal kažkieno užsakymą ar įtaką. Tai atspindi kritišką nuomonę, kurią autorius nori išreikšti apie šiuos asmenis ir jų veiksmus.

65. Taigi, teismo vertinimu, teiginiai: „Pažiūrėkit, ar T. <...> nors žodį pasakė apie stadioną ir kazynkę. What? Ne jų užsakymas“, yra autoriaus subjektyvus vertinimas su kritine potekste, o ne faktinė žinia ir šis teiginys išreiškia emocijas, nusivylimą ir įtarimą dėl ieškovo ir kitų asmenų veiksmų, tačiau jis nėra pagrįstas objektyviais faktais, todėl tai gali būti vertinama kaip nuomonė, o ne objektyvi informacija.

1.9. Be to, ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas apie ieškovą atsakovo paskyroje https://www.facebook.com/u. socialiniame tinkle Facebook 2023 m. rugpjūčio 22 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą: „<...> yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti. Su šia geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą. Už jį baisiau yra tik <...> T. <...>“, neatitinka tikrovės ir žemina A. T. garbę ir orumą. A. U.“;

66. Ieškovo teigimu, atsakovo Facebook paskyroje paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, nes: stsakovas nurodo, kad ieškovas yra baisiau nei sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, geriatrinė beždžionė, o tokie apibudinimai yra akivaizdžiai įžeidžiantys kalbant apie asmenį; tokie teiginiai kartu su aprašomais tariamai atsakovo išgyventais jausmais, kuriais jis siekia niekinti aprašomą asmenį (sunkiai tramdė žiaukčiojimą būnant šalia ieškovo, yra apsisprendęs neiti netgi tuštintis kartu su ieškovu į vieną lauką), aiškiai parodo atsakovo siekį pažeminti ieškovą.

67. Byloje nustatyta, kad atsakovas apie ieškovą atsakovo paskyroje https://www.facebook.com/u. socialiniame tinkle Facebook 2023 m. rugpjūčio 22 d. paskleidė tokio turinio informaciją: „Laba diena. Durniausias būdas reklamuoti man restoranus: ten eina V. M.. V. M. yra sovietinė daržovė, apgailėtinas debilas, senas idiotas, su kuriuo neičiau į vieną lauką šikti. Su šita geriatrine beždžione teko būti laidose. Sunkiai tramdžiau žiaukčiojimą. Už jį baisiau yra tik Š., veidmainė nuopisa bobos šukuosena, ir T. „Ateikite paragaut, ten M. valgo.“ – aš greičiau pas jūsų mamą ateisiu, nes ji mažiau kam čiulpia“.

68. Iš aukščiau paminėto, teismas daro išvadą, kad atsakovas paskyroje https://www.facebook.com/u. socialiniame tinkle Facebook 2023 m. rugpjūčio 22 d. viešai paskleidė savo nuomonę ne apie ieškovą, o kitą asmenį, kurio jau atsiprašė. Atsakovo ginčo įraše nurodyti epitetai – „geriatrinė beždžionė“, „sovietinė daržovė“, „apgailėtinas debilas“, „senas idiotas“ ir kt., yra skirti kitam asmeniui, o ne ieškovui.

69. Pagal pateiktą teiginį, galima daryti išvadą, kad pagrindinis dėmesys buvo skiriamas V. M., nes teiginiai apie jį yra išsamūs, aiškūs, o teiginys dėl ieškovo yra labai ribotas ir nėra aiškiai išplėtotas. Paminėta tik tai, kad ieškovas yra blogesnis už V. M., tačiau nėra konkrečiai apibrėžta, kodėl ir kaip iešovas yra blogesnis. Tai daugiau subjektyvus palyginimas, kuris nepaaiškina, kokie konkretūs veiksmai ar savybės lėmė, kad ieškovas yra blogesnis. Teismas pažymi, kad nėra įmanoma patikrinti ar pagrįsti, kuris iš dviejų asmenų yra geresnis, ar blogesnis, todėl teismo vertinimu, kad atsakovas ginčo teiginiu paskleidė nuomonę, be to, minėta nuomonė tą pačią dieną buvo pašalinta iš Facebook paskyros, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

70. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškovas neturi jokios procesinės teisės jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui tikslinti ar keisti viešo paneigimo teksto, kadangi reikalavimui dėl viešojo paneigimo yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra.

71. CK 2.24 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Atitinkamai, CK 2.24 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

72. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovu byloje yra fizinis asmuo ir nėra visuomenės informavimo priemonė. Atsakovas ginčo teiginius paskelbė per „Facebook“ ir „Instagram“. Iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl informacijos paneigimo, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovo pretenzija. Aplinkybė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu tikslino reikalavimus, išskirdamas įpareigojimus paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeistos procesinės teisės ar privalomos ginčo ikiteisminės nagrinėjimo procedūros.

73. Teismas taip pat pažymi, kad teismas turi teisę įvertinti kiekvieną ginčijamą teiginį atskirai, nustatyti jo reikšmę, turinį bei poveikį ieškovo reputacijai, ir priimti sprendimą tik dėl tų teiginių, kurie iš tiesų neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad netenkinus bent vieno ieškovo reikalavimo, negali būti tenkinamas ir visas ieškinys.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

74. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

75. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą, juos paneigti bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

76. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

78. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti po 10 000 Eur neturtinę žalą už kiekvieną paskleistą žinią, iš viso 20 000 Eur. Nurodo, kad didelė dalis ieškovo darbinės ir visuomeninės veiklos yra paremta jo gera reputacija ir žmonių pasitikėjimu, todėl atsakovo formuojama pozicija, kad ieškovas yra aferistas ar tiesiog atsakovo vykdomas ieškovo įžeidinėjimas, žemina jo garbę ir orumą ir sudaro prielaidas negauti darbinių pajamų ateityje. Nurodo, kad po Instagram įrašo, kurį atsakovas publikavo 2024 m. vasario 20 d., per vieną mėnesį ieškovo prenumeratorių sumažėjo 130, o kadangi vienas prenumeratorius vidutiniškai generuoja apie 30 Eur, tai nuostolis dėl prarastų prenumeratorių sudaro 3 900 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad visa gauta neturtinė žala būtų paaukota karui Ukrainoje. Ieškovo teigimu, ne dėl neturtinės žalos ši byla.

79. Atsakovas prašydamas atmesti ieškinį šioje dalyje remiasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-197-421/2022, kurioje pasak atsakovo, ieškovas, atstovaujamas to paties atstovo žino, kad kasacinis teismas jo paties byloje jau yra išaiškinęs, kad jam, kaip viešam asmeniui jokia neturtinė žala nepriklauso, net jei jo garbės ir orumo pažeidimai būtų skaudūs.

80. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju ieškovas neprašė iš atsakovo priteisti turtinę žalą. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą nustatė, kad tik vienas atsakovo teiginys yra žinia (ieškovas aferistas) ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad visa gauta neturtinė žala būtų paaukota karui Ukrainoje, o ieškovo teigimu, ne dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjama ši byla ir kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovas, ieškovas šioje byloje neįrodinėjo jokių dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, ar emocinės depresijos, o neturtinę žalą grindė reputacijos pablogėjimu ir 130 prenumeratorių sumažėjimu dėl ko ieškovas patyrė 3 900 Eur nuostolių. Tuo tarpu, ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą už vieną įrašą, 10 000 Eur.

81. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo pagrindo, nors ieškovas nurodė reputacijos pablogėjimą ir prenumeratorių sumažėjimą, šie argumentai nėra pakankami tam, kad būtų galima pagrįsti CK 6.250 straipsnyje apibrėžtą neturtinę žalą, kuri apima dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ar kitus subjektyvius sukrėtimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių dvasinius ar emocinius ieškovo išgyvenimus. Ieškovo reikalaujama suma nėra proporcinga – ieškovas prašo priteisti 10 000 Eur už vieną teiginį, kuris laikytinas žeminančiu, tačiau byloje nurodytos aplinkybės (pvz., 130 prenumeratorių sumažėjimas) negali pateisinti tokios didelės sumos kaip neturtinės žalos atlyginimo. Be to, ieškovo teiginiai apie galimą reputacijos pablogėjimą nėra pagrįsti objektyviais ir konkrečiais duomenimis.

82. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, viešam asmeniui, kuris turi būti pasiruošęs griežtesnei kritikai, neturtinės žalos atlyginimas už garbės ir orumo pažeidimus nėra taikomas, nebent būtų įrodyta, kad padarytas žalos mastas yra ypač reikšmingas ir sukėlė rimtų padarinių. Nagrinėjamu atveju, ieškovo tikslas nėra kompensacija už neturtinę žalą, kadangi pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad byla nėra dėl neturtinės žalos atlyginimo, o siekis paaukoti priteistą sumą Ukrainos karui neturi reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo pagrįstumą.

83. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė dvasinių išgyvenimų ar emocinės žalos, o reikalaujama neturtinės žalos suma neatitinka nustatytų kriterijų bei proporcingumo principo, todėl teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylos baigties

84. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, t. y. tai, kad šiuo atveju didžioji dalis teiginių yra ne apie ieškovą, teismas ieškinį tenkina iš dalies bei nusprendžia pripažinti, kad atsakovas apie ieškovą atsakovo paskyroje https://www.instagram.com/u./?hl=en socialiniame tinkle Instagram, Stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą: „<...>Pažiūrėkit į T. ir <...> – tie aferistai <..>” ir įpareigoja atsakovą savo paskyroje „u.“ socialiniame tinkle „Instagram“ (prieiga per internetą – https://www.instagram.com/u./?hl=en) paneigti atsakovo 2024 m. vasario 20 d. viešame pranešime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius, paskelbiant ir ne mažiau kaip mėnesį viešai publikuojant tokio turinio pranešimą: „Aš, A. U., pareiškiu, kad mano, A. U., paskyroje „u.“ socialiniame tinkle „Instagram“ (prieiga per internetą – https://www.instagram.com/u./?hl=en) 2024-02-20 Stories formatu mano paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „<..>Pažiūrėkit į T. ir <..> – tie aferistai ..<..>”, neatitinka tikrovės ir žemina A. T. garbę ir orumą. A. U.“. Kitą ieškinio dalį atmesti.

85. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

87. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 670 Eur žyminį mokestį bei pateikė teismui įrodymus, kad byloje patyrė 3 265,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, bendroje sumoje 3 935,45 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

88. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. iš viso ieškovas suformulavo 5 reikalavimus, iš kurių patenkintini 2 reikalavimai iš dalies ir tai teismo vertinimu sudaro 20 proc. ieškinio patenkintų reikalavimų, tuo tarpu nepatenkinti reikalavimai sudaro 80 proc.

89. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 787,09 Eur (3 935,45 Eur x 20 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 800 Eur (3 500 Eur x 80 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

90. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 4,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie ieškovą A. B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U. paskyroje https://www.instagram.com/u./?hl=en socialiniame tinkle Instagram, Stories formatu 2024 m. vasario 20 d. viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą: „<..>Pažiūrėkit į T. ir <...> tie aferistai <.. >”.

Įpareigoti atsakovą A. U. savo paskyroje „u.“ socialiniame tinkle „Instagram“ (prieiga per internetą – https://www.instagram.com/u./?hl=en) paneigti atsakovo A. U. 2024 m. vasario 20 d. viešame pranešime nurodytus tikrovės neatitinkančius teiginius, paskelbiant ir ne mažiau kaip mėnesį viešai publikuojant tokio turinio pranešimą: „Aš, A. U., pareiškiu, kad mano, A. U., paskyroje „u.“ socialiniame tinkle „Instagram“ (prieiga per internetą – https://www.instagram.com/u./?hl=en) 2024 m. vasario 20 d. Stories formatu mano paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „<...>Pažiūrėkit į T. ir <.. > – tie aferistai <.. >”, neatitinka tikrovės ir žemina A. T. garbę ir orumą. A. U.“.

Kitas ieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovui A. B. T. iš atsakovo A. U. 787,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. U. iš ieškovo A. B. T 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.