Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-53-589/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-22
Bylos Nr.: e2A-53-589/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-02772-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Ieškovas: K. M.
Atsakovas: L. M.
Trečiasis asmuo: akcinei bendrovei Swedbank

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-53-589/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02772-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ir atsakovo L. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-106-488/2021 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui L. M., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Swedbank, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio (atsakovo) kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, prievolių vykdymo nustatymo, bei atsakovo L. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (ieškovės) kaltės, santuokos akto įrašo panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. M. 2020 m. gegužės 15 d. ieškiniu, kurį 2021 m. birželio 15 d. pareiškimu patikslino prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą civilinės būklės įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos tarp K. M. ir L. M. įtraukimo į apskaitą civilinė metrikacijos įstaigoje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl L. M. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei K. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui palikti jo pavardę M.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. M.; 4) priteisti iš atsakovo L. M. nuo bylos iškėlimo dienos materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. M. ir A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę K. M.; 5) priteisti iš atsakovo L. M. 1 777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą jo nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gegužės 15 d.; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei K. M. ir atsakovui L. M. priteisiant po 14 dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 18 600 Eur; 7) nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovė K. M. naudosis kambariu su balkonu, indeksas 44-2, kurio plotas 16,98 kv. m, atsakovas L. M. naudosis kambariu, indeksas 44-6, kurio plotas 13,76 kv. m, abi šalys bendrai naudosis rūsiu, indeksas R-44, kurio plotas 6,46 kv. m, virtuve, indeksas 44-3, kurios plotas 9,38 kv. m, koridoriumi, indeksas 44-1, kurio plotas 6,46 kv. m, vonia, indeksas 44-4, kurios plotas 2,02 kv. m, tualetu, indeksas 44-5, kurio plotas 1,10 kv. m; ieškovei K. M. suteikti teisę naudotis šeimos turto dalimi uzufrukto teise kambariu, indeksas 44-6, kurio plotas 13,76 kv. m, kol A. M. ir A. M. sulauks pilnametystės; 8) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo K. M. ir L. M. išlieka solidariai atsakingi kreditoriui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Swedbank pagal 2016 m. gegužės 9 d. Būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki visiško prievolių įvykdymo ir šią prievolę K. M. vykdys, mokėdama kas mėnesį po 14 dalį grąžintinos sumos; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei; 10) nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

10.1 . L. M. nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. penktadienį 17.00 val. pasiima sūnų A. M. iš gyvenamosios vietos, dukrą A. M. pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir nepertraukiamai bendrauja su vaikais iki pirmadienio 9.00 val., pasibaigus bendravimui tėvas vaikus pristato į gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą;

10.2 . L. M. nelyginiais metais su nepilnamečiais vaikais A. M. ir A. M. bendrauja nuo Šv. Kūčių 12 val. (gruodžio 24 d.) iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 14 val.; lyginiais metais nuo Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 14 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 18 val. Tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui grąžina į jų gyvenamąją vietą;

10.3 . L. M. turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną poriniais metais, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekančią dieną į ugdymo įstaigą iki 9 val. arba vaikų gyvenamąją vietą iki 11 val. Neporiniais metais tėvas su vaikais bendrauja sekančią dieną po vaikų gimtadienio, paimdamas vaikus po ugdymo proceso ar iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas sekančią dieną į jų ugdymo įstaigą iki 9 val. arba gyvenamąją vietą iki 11 val.;

10.4 . L. M. savo atostogų metu turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus A. M. ir A. M. 10 kalendorinių dienų laikotarpiui. Apie numatomas tėvo atostogas, pasiėmimo laiką ir laikotarpį tėvas privalo elektroniniu paštu informuoti motiną K. M. ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo vaikų paėmimo atostogoms dienos;

10.5 . L. M. vaikų vasaros, savo atostogų metu turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. Apie numatomas tėvo atostogas, pasiėmimo laiką ir laikotarpį tėvas privalo elektroniniu paštu informuoti motiną K. M. ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo vaikų paėmimo atostogoms dienos;

10.6 . L. M. turi teisę bendrauti su vaikais per savo gimtadienį;

10.7 . K. M. turi teisę bendrauti su vaikais per savo gimtadienį;

10.8 . Jeigu bendravimo su vaikais grafikas per Tėvo ar Motinos dieną sutampa su vienu iš tėvų priklausomu bendravimu savaitgaliais, tuomet bendravimo grafikas pasiskirsto taip: L. M. per Tėvo dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 11 val. iki to paties sekmadienio 18 val., o birželio, liepos, rugpjūčio mėn. iki 20 val.; Motinos dieną tėvas pristato vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 11 val.;

10.9 . Paskelbto karantino metu tėvas su vaikais bendrauja tik specialia, karantino metu galiojančia tvarka: turi teisę kiekvieną darbo dieną bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje nuo 15.00 iki 17.00 val., nedarbo dienomis ir savaitgaliais tėvas turi teisę su vaikais bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis nuo 20 iki 21 val.

2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šalių požiūriai į bendrą gyvenimą skyrėsi, atsakovas būdavo tingus, neskyrė dėmesio šeimai, ieškovės atžvilgiu naudodavo psichologinį, bei fizinį smurtą. Dėl fizinio smurto pavartojimo 2019 m. lapkričio 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nuo tada šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Atsakovas vaikais pradėjo domėtis tik šalims pradėjus gyventi skyrium. Dėl bendravimo su vaikais tarp šalių kildavo konfliktai. Atsakovas neturi įgūdžių prižiūrėti vaikus ir jais rūpintis. Vaikai prisirišę prie ieškovės, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Atsakovas, šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikams teikė tik minimalų išlaikymą.

3. Atsakovas L. M. 2020 m. birželio 4 d. priešieškiniu su 2021 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko papildymu prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą civilinės būklės akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios nustatyta tvarka Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos tarp ieškovo L. M. ir atsakovės K. M. (iki santuokos sudarymo K.) įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš K. M. L. M. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nutraukus santuoką, palikti pavardes: vyrui – M., žmonai – M; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su jų tėvu L. M.; 4) priteisti iš K. M. nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirti jų tėvą L. M.; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti šitaip: K. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. M. ir K. M. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė – 45 000 Eur; L. M. priteisti 22 500 Eur piniginę kompensaciją, sumokant ją per 15 metus lygiomis dalimis, t. y. po 125 Eur kas mėn. nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2036 m. gruodžio 11 d.; priteisti iš K. M. L. M. 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną; 6) pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių K. M. ir L. M. prievolę kreditoriui bankui AB Swedbank pagal 2016 m. gegužės 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovės K. M. ieškovo L. M. naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 8) nustatyti nuolatinę atsakovės K. M. ir jos vaikų A. M. bei A. M. bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai bendrauja su motina lygiai tiek pat laiko, kiek ir su tėvu:

8.1. porinėmis savaitėmis, nuo sekmadienio 18 val., vaikų motina K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. iš vaikų tėvo L. M. gyvenamosios vietos ir bendrauja su jais savaitę;

8.2. neporinėmis savaitėmis, nuo sekmadienio 18 val., vaikų tėvas L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. iš vaikų motinos K. M. gyvenamosios vietos ir bendrauja su jais savaitę;

8.3. Metinių švenčių dienomis tėvai bendrauja su vaikais tokia tvarka: Šv. Kalėdoms (neporiniais metais) ieškovė K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. nuo gruodžio 24 d. 12 val. ir parveža į vaikų tėvo L. M. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas tėvą L. M.) ir atvirkščiai – Šv. Kalėdoms (poriniais metais) vaikų tėvas L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. nuo gruodžio 24 d. 12 val. ir parveža į K. M. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas motiną). Per Naujuosius metus (poriniais metais) ieškovė K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. gruodžio 31 d. ir grąžina juos į vaikų tėvo L. M. gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas tėvą) ir atvirkščiai – per Naujuosius metus (neporiniais metais) L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. gruodžio 31 d. ir grąžina juos į vaikų motinos K. M. gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas motiną);

8.4. Per Šv. Velykas (neporiniais metais) L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžina juos į K. M. gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas motiną), ir atvirkščiai – per Šv. Velykas (poriniais metais) K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžina jį į L. M. gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas tėvą);

8.5. Per Tėvo dieną L. M. 10 val. pasiima vaikus A. M. ir A. M. ir tos pačios dienos vakare ir grąžina juos į K. M. gyvenamąją vietą (jei tą savaitę vaikai būna pas motiną), ir atvirkščiai – per Motinos dieną K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. ir tos pačios dienos vakare ir grąžina juos į L. M. gyvenamąją vietą (jei tą savaitę vaikai būna pas tėvą);

8.6. Per vaikų gimtadienius vaikai būna su tuo iš tėvų, su kuriuo bendrauja pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, tačiau kitam iš tėvų turi būti sudaryta galimybė pasveikinti vaiką ir su juo pasimatyti;

8.7. Per tėvų L. M. ir K. M. gimtadienius vaikams A. M. ir A. M. turi būti sudaryta galimybė susitikti su švenčiančiu gimtadienį tėvu (motina) ir pasimatyti iš anksto suderintu laiku;

8.8. Vasaros atostogas vaikai A. M. ir A. M. praleidžia po lygiai su abiem tėvais, šiems iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki atostogų pradžios, susitarus dėl konkrečių terminų. Jei nepavyksta susitarti, vaikas kas antrą savaitę būna su vienu iš tėvų pagal aukščiau nurodytą įprastą tvarką;

8.9. Kiekvienas iš tėvų savo jėgomis bei lėšomis pasiima vaikus iš jų buvimo vietos ir parsiveža juos į savo gyvenamąją vietą;

8.10. Abu tėvai bendru sutarimu bet kada gali keisti šią bendravimo su vaikais tvarką, o vaikams pasiekus amžių, kai jie gali pareikšti ir motyvuoti savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos (bet ne vėliau kaip nuo 10 metų amžiaus), abu tėvai privalo į šią nuomonę atsižvelgti, jeigu ji neprieštarauja vaikų teisėtiems interesams.

4. Nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo ieškovui neištikima, naudojo prieš jį smurtą, žemino, tyčiojosi, negerbė, nebuvo lojali, melagingai apkaltino jį nusikaltimu, ribojo jo bendravimą su mažamečiais vaikais, trukdė jam naudotis bendrąją jungtine nuosavybe. Visada rūpinosi šeima, vaikais, tinkamai vykdė savo, kaip vyro, pareigas, savo jėgomis ir lėšomis pertvarkė bendrą šeimos butą. Neigia visas ieškovės nurodytas jo kaltės aplinkybes. Nurodė, kad vaikų interesus daugiau atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Jis gali vaikais tinkamai pasirūpinti, jiems sudaryti geras gyvenimo sąlygas. Atsakovo gyvenamojoje vietoje daugiau vietos, privatus kiemas, atsakovo gyvenamoji vieta vaikams yra įprastinė. Ieškovė nėra pakankamai stabilios psichinės sveikatos, ji naudoja necenzūrinį leksikoną, barasi, šaukia, kalba pakeltu tonu. Tai neigiamai veikia vaikus. Atsakovas užtikrintų vienodą abiejų vaikų bendravimo su abiem tėvais tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ir 2021 m. spalio 27 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – panaikino Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą civilinės būklės akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios nustatyta tvarka Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos tarp ieškovo L. M. ir atsakovės K. M. (iki santuokos sudarymo K.) įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės K. M. kaltės; priteisė iš K. M. (iki santuokos sudarymo K.) L. M. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes „M.“ ir „M.“; padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą L. M. ir K. M. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė – 38 000 Eur, priteisė K. M., o L. M. priteisė 19 000 Eur piniginę kompensaciją, sumokant ją per 15 metų lygiomis dalimis, t. y. po 105,50 Eur kas mėn. nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2036 m. gruodžio 11 d; priteisė iš K. M. L. M. 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos laiku nesumokėtos kompensacijos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną; pripažino solidaria abiejų sutuoktinių K. M. ir L. M. prievolę kreditoriui bankui AB Swedbank pagal 2016 m. gegužės 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su jų motina K. M.; priteisė iš L. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M., mokamą po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. 1 777,74 Eur, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant K. M.; priteisė iš K. M. 490,60 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai ir 2 578,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti L. M. naudai; nustatė nuolatinę atsakovės K. M. ir jos vaikų A. M. bei A. M. bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai bendrauja su motina lygiai tiek pat laiko, kiek ir su tėvu:

1.1. Porinėmis savaitėmis, nuo sekmadienio 18 val., vaikų motina K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. iš vaikų tėvo L. M. gyvenamosios vietos ir bendrauja su jais savaitę;

1.2. Neporinėmis savaitėmis, nuo sekmadienio 18 val., vaikų tėvas L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. iš vaikų motinos K. M. gyvenamosios vietos ir bendrauja su jais savaitę;

1.3. Metinių švenčių dienomis tėvai bendrauja su vaikais tokia tvarka: Šv. Kalėdoms (neporiniais metais) ieškovė K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. nuo gruodžio 24 d. 12 val. ir parveža į vaikų tėvo L. M. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas tėvą L. M.) ir atvirkščiai – Šv. Kalėdoms (poriniais metais) vaikų tėvas L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. nuo gruodžio 24 d. 12 val. ir parveža į K. M. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas motiną). Per Naujuosius metus (poriniais metais) ieškovė K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. gruodžio 31 d. ir grąžina juos į vaikų tėvo L. M. gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas tėvą) ir atvirkščiai – per Naujuosius metus (neporiniais metais) L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. gruodžio 31 d. ir grąžina juos į vaikų motinos K. M. gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas motiną);

1.4. Per Šv. Velykas (neporiniais metais) L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžina juos į K. M. gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas motiną), ir atvirkščiai – per Šv. Velykas (poriniais metais) K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžina jį į L. M. gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val. (jei tą savaitę vaikai būna pas tėvą);

1.5. Per Tėvo dieną L. M. 10 val. pasiima vaikus A. M. ir A. M. ir tos pačios dienos vakare ir grąžina juos į K. M. gyvenamąją vietą (jei tą savaitę vaikai būna pas motiną), ir atvirkščiai – per Motinos dieną K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. ir tos pačios dienos vakare ir grąžina juos į L. M. gyvenamąją vietą (jei tą savaitę vaikai būna pas tėvą);

1.6. Per vaikų gimtadienius vaikai būna su tuo iš tėvų, su kuriuo bendrauja pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, tačiau kitam iš tėvų turi būti sudaryta galimybė pasveikinti vaiką ir su juo pasimatyti;

1.7. Per tėvų L. M. ir K. M. gimtadienius vaikams A. M. ir A. M. turi būti sudaryta galimybė susitikti su švenčiančiu gimtadienį tėvu (motina) ir pasimatyti iš anksto suderintu laiku;

1.8. Vasaros atostogas vaikai A. M. ir A. M. praleidžia po lygiai su abiem tėvais, šiems iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki atostogų pradžios, susitarus dėl konkrečių terminų. Jei nepavyksta susitarti, vaikas kas antrą savaitę būna su vienu iš tėvų pagal aukščiau nurodytą įprastą tvarką;

1.9. Kiekvienas iš tėvų savo jėgomis bei lėšomis pasiima vaikus iš jų buvimo vietos ir parsiveža juos į savo gyvenamąją vietą;

1.10. Abu tėvai bendru sutarimu bet kada gali keisti šią bendravimo su vaikais tvarką, o vaikams pasiekus amžių, kai jie gali pareikšti ir motyvuoti savo nuomonę dėl bendravimo tvarkos (bet ne vėliau kaip nuo 10 m. amžiaus), abu tėvai privalo į šią nuomonę atsižvelgti, jeigu ji neprieštarauja vaikų teisėtiems interesams.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas L. M. ir atsakovė K. M. (iki santuokos sudarymo K.) bažnyčios nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas civilinės būklės akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Šalių santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M. ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Panevėžio m. CMS), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M. ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Panevėžio m. CMS). Vaikai šiuo metu nepilnamečiai.

7. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė savo pateiktais įrodymais atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nepagrindė. Jos poziciją įrodinėjančių liudytojų –ieškovės motinos V. P. parodymus teismas vertino kritiškai dėl buvusių nuolatinių konfliktų su atsakovu, kurių vienas, kilęs 2019 m. lapkričio 2 d., buvo peraugęs į atvirą konfliktą, dėl kurio 2019 m. lapkričio 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, ieškovei pakeitus parodymus dėl konflikto. Kitus atsakovo kaltę nurodančius liudytojus J. P. ir P. M. teismas vertino kaip turinčius per menką ryšį su šalių šeima, tiesiogiai nedalyvusius šeimos gyvenime, tik matę atskirus jo epizodus ir girdėję suinteresuotos šalies pasakojimus. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodomą atsakovo tingumą ir dėmesio šeimai neskyrimą paneigia tas faktas, kurį pripažino ir pati ieškovė, kad atsakovas pats savo jėgomis ir sąnaudomis atliko buto kapitalinį remontą. Teismas vertino, kad ieškovės pateikta atsakovą charakterizuojanti medžiaga, administracinių teisės pažeidimų protokolai ir apkaltinamasis nuosprendis šeimos santykiams ir sutuoktinių kaltės įrodinėjimui dėl santuokos nutraukimo įtakos neturi, todėl byloje nevertintini.

8. Teismas taip pat atmetė atsakovo nurodomą ieškovės kaltę dėl neištikimybės, įvertinęs tai, kad ieškovė neneigė bendravusi su atsakovo nurodomu asmeniu A. Z., tačiau bendravimo su juo negalima sieti su numanytina neištikimybe dėl to, kad ieškovė su šiuo asmeniu susipažino gydydamasi psichiatrinėje ligoninėje, kurioje šis asmuo buvo taip pat pacientas. Todėl atsakovo pateiktą susirašinėjimą bei jų turinį teismas vertino kritiškai, kaip galėjusi būti psichinės būklės poveikio išdavoje ne visiškai adekvačiai savo veiksmus suvokiančio asmens saviraišką. Jokių kitų tiesioginių ieškovės neištikimybės įrodymų atsakovas nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų sutuoktinių kaltės prezumpcijų nenustatyta.

9. Teismas laikė, kad šalys pradėjo gyventi skyrium po 2019 m. lapkričio 2 d. tarp šalių vykusio atviro konflikto. Dėl šio konflikto ieškovės iniciatyva apkaltinus atsakovą smurtu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris po to, ieškovei pakeitus parodymus dėl įvykio aplinkybių, buvo nutrauktas 2020 m. vasario 28 d. Panevėžio apygardos Prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu, kuriame nustatyta, kad ieškovė savo sutuoktinį apkaltino tyčia, pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnams žinomai melagingus duomenis apie jos atžvilgiu naudotą smurtą, nors tokio smurto nebuvo. Šis ieškovės elgesys šeimos nario – sutuoktinio atžvilgiu laikytinas itin nelojaliu, jį žeminančiu ir cinišku, nes jis atsakovui, kaip sutuoktiniui ir kaip asmeniui, dirbančiam pedagoginį darbą, sukėlė skaudžias emocines pasekmes: jis buvo sulaikytas ir laikomas areštinėje, jam buvo taikoma kardomoji priemonė, jis tris mėnesius buvo įtariamasis byloje, buvo ribojama teisė matytis su vaikais ir patekti į gyvenamąjį butą. Ieškovės parodymų pakeitimas nelaikytinas siekimu išsaugoti šeimą, nes tas įvykis buvo esminis šalių santykių lūžis, nuo to įvykio šalys pradėjo gyventi atskirai. Šią situaciją teismas laikė esminiu ieškovės kaltės įrodymu dėl santuokos iširimo. Teismas, nustatinėdamas ieškovės kaltę, vertino ir liudytojų, artimų šalių šeimai asmenų, D. M., Ž. V., J. R., S. R., o ypač ieškovės tėvo Ž. K. parodymus, apie nenuspėjamą, aplinkybėms neadekvatų, aikštingą ieškovės elgesį šeimoje ir su atsakovu. Iš jų nustatė, kad ieškovė su atsakovu nederamą elgesį demonstravo ir viešai, siekė jį pažeminti. Tai teismas taip pat laikė nesėkmingai susiklosčiusio šalių šeimyninio gyvenimo iširimo, dėl kurio kalta pripažįstama ieškovė, priežastimi. Įvertinęs ieškovę gydančios gydytojos liudytojos J. V. parodymus, kuriuos ji davė remdamasi ieškovės gydymo istorija, teismas konstatavo, kad ieškovės epizodiniai emociniai ar psichiniai sutrikimai, nelaikytini rimta psichine liga, dėl kurios ieškovė galėtų prarasti savo veiksmų kontrolę ar situacijos suvokimą. Todėl tuo jos ydingas elgesys su sutuoktiniu šeimoje ir viešumoje negali būti pateisinamas. Remdamasis visų nustatytų aplinkybių ir pateiktų motyvų visetu, teismas pripažino, kad dėl santuokos nutraukimo, kaip iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, yra kalta ieškovė K. M. ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu. Teismas nurodė, kad ginčai dėl bendravimo su vaikais ir atsakovo patekimo į gyvenamąjį būstą tarp šalių kildavo jau šalims pradėjus gyventi skyrium, todėl šios aplinkybės ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nustatymui reikšmės neturi, todėl byloje nevertintinos.

10. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas konstatavo, kad ieškovę pripažinus kalta dėl santuokos nutraukimo (dėl jos veiksmų apkaltinus atsakovą nepadarytu nusikaltimu, atsakovas patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, jis buvo pasirengęs darniai gyventi šeimoje, remontavo šeimos būstą, prižiūrėjo vaikus, tačiau dėl ieškovės tyčinių veiksmų ir nesitaikstymo šeimoje, siekiant bendro gėrio – darnaus šeimyninio gyvenimo, atsakovo viešo žeminimo tiek šeimoje, tiek viešumoje, šie atsakovo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai žlugo), iš ieškovės atsakovui priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

11. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo teismas nustatė, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė yra nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, esantis Kosmonautų g. 9-44, Panevėžys, kurio vidutinė rinkos vertė 2016 m. gegužės 12 d. nekilnojamo turto registro duomenimis yra 18 600 Eur. Taip pat nustatė, jog abi šalys pripažino, kad po santuokos sudarymo buvo atliktas šio buto kapitalinis remontas, todėl sprendė, kad pagrįstai 2020 m. rugsėjo 24 d. nekilnojamo turto vertinimo pažymoje buto rinkos kaina yra nurodyta 38 000 Eur. Atsakovo nurodytą prašomo dalinti buto nuosavybės padalijimo momentu vertę 45 000 Eur, atsižvelgus į rinkos pokyčius didėjimo linkme, vertino, kaip jokiais įrodymais nepagrįstą. Todėl teismas, esant tarp šalių ginčui dėl buto vertės, rėmėsi paskutiniu kompetentingu atliktu buto vertės nustatymu ir laikė, kad šalių buto vertė turto bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo momentu yra 38 000 Eur. Teismas nurodė, kad šis turtas dalintinas laikantis sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos pagal nustatytą šio turto rinkos vertę. Teismas sprendė, kad ieškovei nurodant, kad ji pageidauja, jog butas, kuriame ji numato gyventi su vaikais, natūra būtų priteistas jai, ir atsakovui su tuo sutinkant, bei teismui konstatavus esant tarp šalių konfliktiniams santykiams ir apsunkintam tarpusavio bendravimui, nėra pagrįstos galimybės padalinti taip šalių turtą kitaip, kaip butą priskiriant ieškovės asmeninėn nuosavybėn, ją įpareigojant atsakovui sumokėti kompensaciją už jai tekusią didesnę santuokinės nuosavybės dalį. Ieškovė įpareigotina atsakovui išmokėti ½ buto vertės kompensaciją – 19 000 Eur. Atsakovui sutinkant su kompensacijos išdėstymu 15 m. laikotarpiui, teismas atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi mažamečiai vaikai, kompensacijos mokėjimą išdėsto 15 m. laikotarpiui, ja mokant po 105,50 Eur kas mėn., nustatant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi ginčų dėl kito kilnojamojo turto ir piniginių indėlių šalys nekėlė, teismas konstatavo, kad šalys kilnojamąjį ir pinigines lėšas pasidalijo gera valia, todėl kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, esantys pas kiekvieną sutuoktinį, jis laikytinas kiekvienos šalies asmenine nuosavybe.

12. Dėl prievolės kreditoriams teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas su kreditoriumi AB „Swedbank“ 2016 m. gegužės 9 d. yra sudarę būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Abi šalys ir kreditorius sutinka, kad po santuokos nutraukimo abiejų šalių prievolė kreditoriui būtų solidari. Ieškovė po santuokos nutraukimo įsipareigoja šią prievolę vykdyti. Kadangi butas yra priteistinas ieškovės asmeninėn nuosavybėn, ieškovė įpareigotina vykdyti prievolę kreditoriui ir atlyginti atsakovui visas pagal šią paskolos sutartį po santuokos nutraukimo išskaičiuotas sumas.

13. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad vaiko teisių gynimo institucija išvadoje neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Išvadoje nurodyta, kad motina vaikus tinkamai prižiūri ir sudaro tinkamas sąlygas jiems vystytis .Vaikai mažamečiai. Nežiūrit į tai, kad ieškovė buvo pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo, tačiau nėra jokių objektyviai nustatytų ir pagrįstų aplinkybių, kad ji netinkamai prižiūrėjo vaikus ar netinkamai elgėsi su jais. Vaikai yra prie jos prisirišę. Ieškovei nuosavybės teise priteistas nekilnojamas turtas, kuriame yra geros ir saugios sąlygos vaikų vystymuisi. Ieškovės darbo vieta yra vaikų darželyje, kas sudaro dar palankesnes sąlygas jai prižiūrėti ir ugdyti savo vaikus. Atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos nuo 2019 m. lapkričio 2 d. Jis neturi nuosavo būsto, gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone. Nors teismas neneigė, kad ir atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikų gyvenimui būtų užtikrintos geros ir saugios sąlygos ir atsakovas, kaip tėvas, vaikų atžvilgiu yra rūpestingas ir atsakingas, teismas išimtinai vaikų interesais jų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas darė išvadą, kad šiuo metu abiejų nepilnamečių šalių vaikų, esant jiems dar mažo amžiaus ir nepertraukiamai gyvenus su motina nuo pat vaikų gimimo, interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

14. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo teismas vertino tai, kad abi šalys yra linkusios maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, jais rūpintis ir ugdyti. Jokių priežasčių, dėl ko reikėtų apriboti vieno iš tėvų bendravimo su vaikais laiką nenustatyta. Vaikų teises atstovaujanti institucija nepateikė jokių duomenų, kad kuris nors iš tėvų būtų netinkamai naudojęs savo valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų konfliktavimas tarpusavyje nėra pagrindas kuriam nors iš jų apriboti bendravimą su vaikais, skiriant mažesnį bendravimo laiką. Abu tėvai turi pakankamai geras ir saugias vaikų gyvenimui pritaikytas sąlygas. Abu tėvai linkę su vaikais palaikyti nuolatinį ryšį ir dalyvauti jų auklėjime. Vaikai kol kas yra mažamečiai ir jų bendravimo laiko neapriboja ugdymo įstaigų darbo grafikas ar veiklos specifika. Teismas sprendė, kad yra tikslinga siekti, jog būtų išlaikytas maksimalus ryšys su abiem tėvais, nes tai daugiausia gali sąlygoti pilnavertį vaiko vystymąsi, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta nustačius su ieškove, teismas pasirinko atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, vadovaujantis nuostata, kad abu tėvai pagal galimybes ir vaikų interesus bendrautų su vaikais maksimaliai lygų laiką.

15. Spręsdamas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovas faktiškai skyrium gyvena nuo 2019 m. lapkričio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas duomenų, kaip vykdė šią nutartį bylą nepateikė, todėl išlaikymą nepilnamečiams teismas priteisė nuo ieškinio 2020 m. gegužės 15 d. pateikimo teismui dienos. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikai yra ikimokyklinio amžiaus, iš ieškovės paaiškinimų ir vaiko teisių apsaugos institucijos išvados teismas nustatė, kad šiuo metu nepilnamečio šalių vaiko poreikių patenkinimui bei vystymuisi užtikrinti vidutiniškai kas mėnesį yra reikalinga apie 400-500 Eur suma. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji įsidarbino nuo 2020 m. rugsėjo 20 d., atsakovas yra dirbantis. Todėl teismas preziumavo, kad abi šalys gauna ne mažesnį nei minimalų darbo užmokestį. Prašomos priteisti lėšos reikalingos vaiko maistui, aprangai, higieniniams reikmenims, vaistams ir kt. Jos yra protingo ir pagrįsto dydžio. Nustačius abiems tėvams lygiavertį bendravimo su vaikais laiką, teismas sprendė, kad abiems tėvams yra taip pat vienoda pareiga teikti vaikams tokio paties dydžio išlaikymą. Teismo nuomone, abu tėvai yra pajėgūs tai daryti. Jie yra jauno amžiaus, sveiki, darbingi. Atsakovas nenurodė, kad turėtų kitų išlaikytinių ar prievolių. Ieškovės nurodytos vaiko priežiūros išlaidos per mėnesį 400-500 Eur ( maistui 200 Eur, rūbams ir avalynei 100 Eur, žaislams ir lavinimo priemonėms 50 Eur, būsto išlaikymui vieno vaiko dalis sudaro 50 Eur) yra protingos ir reikalingos optimaliam vaiko išlaikymui, jos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gaunantis darbines pajamas Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus būti išlaikomais abiejų tėvų ir neturėdamas jokių duomenų apie atsakovo neįgalumą ar nedarbingumą, konstatavo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir neturintis sveikatos problemų, todėl nėra jokio pagrindo jo atžvilgiu taikyti lengvatas, mažinant vaikui reikalingą optimalų iš tėvo priteistiną nepilnamečio vaiko išlaikymą. Dėl nurodyto teismas iš atsakovo priteisė jo nepilnamečio vaiko poreikiams optimalų ir proporcingą materialinį išlaikymą – 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant. Ieškovę skyrė nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatęs, kad atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. kartu su ieškove negyveno ir vaikų pastoviai neišlaikė, iš atsakovo už šį laikotarpį teismas priteisė 1 777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimo (iš viso mokėtino išlaikymo įsiskolinimo 2 567,74 Eur, atskaičiavus ieškovo sumokėtą išlaikymo sumą – 790 Eur).

16. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas iš ieškovės, pripažintos kalta dėl santuokos iširimo, atsakovui priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą ar \ ir iki priėmimo atidėtą mokėtiną už priešieškinį žyminį mokestį, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, o atsakovo dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo iš esmės priėmimo. Bylinėjimosi išlaidos, kurių sumokėjimas buvo atidėtas, išieškomos iš ieškovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, o 281 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo Iš ieškovės pripažintos kaltos dėl santuokos iširimo, tenkinus 84,44 proc. atsakovo reikalavimų, iš ieškovės teismas priteisė 490,60 Eur atsakovo valstybei mokėtino žyminio mokesčio. Atsakovas advokatui sumokėjo 3 054 Eur išlaidų, tenkinus 84,44 proc. atsakovo reikalavimų, teismas iš ieškovės priteisė 2 578,80 Eur atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17. Atsakovas L. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2021 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo vaikams priteisimo, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išdėstyti šią sprendimo dalį šitaip: nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su jų tėvu L. M.; priteisti iš ieškovės K. M. išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – po 100 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti vaikų tėvą L. M.; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 1 777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gegužės 15 d.; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (dalyje dėl vaikų pasiėmimo kas savaitę tvarkos) ir šią sprendimo dalį išdėstyti šitaip: nustatyti nuolatinę atsakovės K. M. ir jos vaikų A. M. bei A. M. bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai bendrauja su motina lygiai tiek pat laiko, kiek ir su tėvu, t. y. porinėmis savaitėmis, nuo penktadienio, vaikų motina K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. iš vaikų ugdymo įstaigos po ugdymo proceso arba 18 val. iš vaikų tėvo L. M. gyvenamosios vietos ir bendrauja su jais savaitę; neporinėmis savaitėmis, nuo penktadienio, vaikų tėvas L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. iš vaikų ugdymo įstaigos po ugdymo proceso arba 18 val. iš vaikų motinos K. M. gyvenamosios vietos ir bendrauja su jais savaitę; likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo būtų atmestas, atsakovas teikia alternatyvų reikalavimą išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo dalyje. Prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išdėstyti ją šitaip: priteisti iš L. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. po 100 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti teismo sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (vaikų perdavimo tvarkos kas savaitę dalyje, 1 ir 2 punktus) ir išdėstyti šią dalį šitaip: porinėmis savaitėmis, nuo penktadienio, vaikų motina K. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. iš vaikų ugdymo įstaigos po ugdymo proceso arba 18 val. iš vaikų tėvo L. M. gyvenamosios vietos ir bendrauja su jais savaitę; neporinėmis savaitėmis, nuo penktadienio, vaikų tėvas L. M. pasiima vaikus A. M. ir A. M. iš vaikų ugdymo įstaigos po ugdymo proceso arba 18 val. iš vaikų motinos K. M. gyvenamosios vietos ir bendrauja su jais savaitę; priteisti iš ieškovės K. M. atsakovui L. M. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina (ieškove) ir taip pažeidė prioritetinius mažamečių vaikų, o taip pat ir atsakovo (vaikų tėvo) interesus. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais. Teismas nenustatė jokių aplinkybių ir kriterijų, dėl kurių vaikai negalėtų gyventi su tėvu, todėl vaikų amžius kaip argumentas, kuriuo remiantis vaikai turi gyventi su motina, bet ne su tėvu, laikytinas diskriminaciniu, antikonstituciniu ir todėl neteisėtu. Teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino vaikų ir tėvo prisirišimo laipsnį, tarpusavio ryšį ir grėsmę jo (galimam) praradimui tam tikrais laikotarpiais, kai atsakovas kiekvieną dieną, nuolat negyveno su vaikais: neabejotinai ir besąlygiškai nustatyta, jog šis tarpusavio ryšio silpninimas buvo atliekamas neteisėtais ieškovės veiksmais, kurie yra draudžiami.

20. Pažymi, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas sulaukė gydytojos psichiatrės J. V. telefoninio skambučio ir klausimo, kur yra K. M., kodėl ji nebesilanko pas gydytoją, kodėl neatsiliepia į telefono skambučius. Atsakovas į šiuos klausimus negalėjo atsakyti, tačiau suteikė gydytojai visą reikiamą informaciją. Taigi tikėtina, jog ieškovė nuolat ir sistemingai lankėsi pas gydytoją, vartojo paskirtus vaistus tik bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme laikotarpiu, todėl vaikų saugumo tikslais būtina šiuos duomenis patikrinti.

21. Pažymėjo ir tai, kad 2021 m. spalio 27 d. ieškovė K. M. telefonu informavo atsakovą apie savo sveikatos pablogėjimą, nurodė, kad „viskas dėl streso“ ir pareikalavo atvažiuoti pasiimti vaikus (nors nebuvo tėvo bendravimo su vaikais laikas).

22. Akcentavo, kad atsakovas, kuris sąžiningai ir sistemingai moka vaikams išlaikymą, po bylos išnagrinėjimo patyrė šoką, iš darželio gavęs įspėjimą dėl atsiskaitymo, kuriame buvo nurodyta, jog skola už dukters A. M. išlaikymą sudaro 111,20 Eur, o už sūnaus A. M. išlaikymą – 109,18 Eur. Atsakovas L. M. susidariusį įsiskolinimą apmokėjo, tačiau akivaizdu, jog ateityje vėl gali kilti grėsmė dėl vaikams reikalingo ugdymo, nes tai užtikrinti privalėtų vaikų išlaikymą gaunanti ir tvarkanti ieškovė. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas taip pat gavo AB „Panevėžio energija“ sąskaitą ir įspėjimą, kurie patvirtina, jog K. M. įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 284,39 Eur. Atsakovas butu ir komunaliniais patarnavimais nesinaudoja. Nežiūrint į tai, kad nesumokėta už vaikų ugdymo įstaigą, nemokami komunaliniai mokesčiai, ieškovė 2021 m. spalio 10 d., sekmadienį, vakare, ne tėvo ir vaikų bendravimo laiku, įkyriai siūlė atsakovui pasiimti vaikus. Atsakovui nurodžius, kad jis to negali padaryti, nes neturi iš kur gauti transporto priemonę, ieškovė atvežė vaikus jų tėvui pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Bolt“ automobiliu, (kuriame, beje, nebuvo vaikų saugumui užtikrinti būtinų kėdučių, o tai reiškia, kad vaikų saugumas nebuvo užtikrintas).

23. Mano, kad šie duomenys patvirtina K. M. negebėjimą planuoti bei skirstyti pajamas ir išlaidas, vaikų išlaikymui skiriamų išlaidų panaudojimą ne vaikų poreikiams ir interesams tenkinti. Mano, jog ieškovės požiūris yra netinkamas, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nepagrįstas. Abejones dėl K. M. galimybių tinkamai pasirūpinti vaikais atsakovui kelia ir į bylą pateikti duomenys bei dokumentai apie dažnus vaikų sužalojimus, vaikams būnant su motina ir motinos nesirūpinimas jais. Atsakovui yra žinoma, jog ieškovė ankstesnius darbo santykius nutraukė savo noru, be jokių svarbių priežasčių, taigi vaikams kyla grėsmė, nes ieškovė vėl prarado pajamų šaltinį. Šios aplinkybės patvirtina, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (atsakovu).

24. Taip pat mano, jog teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra visiškai tinkama, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu vykdomos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos byloje, patvirtina, jog netikslinga perduoti vaikus iš vieno tėvų kitam sekmadieniais, 18 val., kaip nurodoma teismo sprendime, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina. Abiem šalims priimtiniau perduoti vaikus arba penktadienį po ugdymo įstaigos užsiėmimų (ir po to su vaikais leisti savaitgalį, paruošti juos ateinančios savaitės ugdymo užsiėmimams), arba pirmadienį ryte pristatyti vaikus į ugdymo įstaigą iš kurios vaikus paims jau kitas iš tėvų. Tik šioje dalyje prašome keisti bendravimo su vaikais tvarką.

25. Mano, kad teismo priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta ir neproporcinga atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai pusę laiko praleis su jų tėvu, atsakovu L. M.. Tuo atveju, jei teismas netenkintų atsakovo prašymo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo, vaikų išlaikymo suma turi būti mažinama iki 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

26. Ieškovė K. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo L. M. kaltės ir panaikinti jo naudai iš K. M. priteistą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; panaikinti priteistas iš ieškovės K. M. 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos laiku nesumokėtos kompensacijos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną; sumažinti iki minimumo 2 578,80 Eur priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą; priteisti iš atsakovo L. M. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. L. M. nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. penktadienį 17.00 val. pasiima sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios vietos, taip pat pasibaigus ugdomiesiems užsiėmimams pasiima A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigos ir nepertraukiamai bendrauja su vaikais iki pirmadienio 9.00 val. Pasibaigus bendravimui L. M. 9.00 val. pristato nepilnamečius vaikus A. M. ir A. M. į jų gyvenamąją vietą arba į ugdymo įstaigą;

2. L. M. nelyginiais metais su A. M. ir A. M. bendrauja nuo Šv. Kūčių 12 val. (gruodžio 24 d.) iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 14 val.; lyginiais metais – nuo Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 14 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 18 val. L. M. vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą L. M., turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną poriniais metais, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekančią dieną į ugdymo įstaigą iki 9 val. arba vaikų gyvenamąją vietą iki 11 val. Neporiniais metais tėvas su vaikais bendrauja sekančią dieną po vaikų gimtadienio, paimdamas vaikus po ugdymosi proceso ar jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas sekančią dieną į jų ugdymosi įstaigą iki 9 val. arba gyvenamąją vietą iki 11 val.

3. L. M. savo atostogų metu turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus A. M. ir A. M. 10 kalendorinių dienų laikotarpiui. Apie numatomas tėvo atostogas, pasiėmimo laiką ir laikotarpį L. M. privalo elektroniniu paštu informuoti K. M. ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo vaikų paėmimo atostogoms dienos.

4. L. M. vaikų vasaros, savo atostogų metu turi teisę pasiimti nepilnamečius vaikus A. M. ir A. M. 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. Apie numatomas atostogas su vaikais, pasiėmimo laiką ir laikotarpį L. M. privalo elektroniniu paštu informuoti K. M. ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki numatomo vaikų paėmimo atostogoms dienos;

5. L. M. turi teisę bendrauti su vaikais A. M. ir A. M. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, t. y. per savo gimtadienį praleis su vaikais. K. M. turi teisę bendrauti su vaikais A. M. ir A. M. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, t. y. per savo gimtadienį praleis su vaikais.

6. Jei bendravimo su vaikais grafikas per Tėvo dieną ar Motinos dieną sutampa su vienu iš tėvų priklausoma bendravimu savaitgaliais, tuomet bendravimo grafikas pasiskirsto sekančiai: L. M. per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 11 val. iki to paties sekmadienio 18 val., o birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki 20 val.; Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – L. M. pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 11 val.;

7. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu L. M. su nepilnamečiais vaikais A. M. ir A. M. bendrauja specialia, tik galiojančio karantino metu tvarka: L. M. turi teisę kiekvieną darbo dieną lankyti ir bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje nuo 15.00 val. iki 17.00 val., ne darbo dienomis ir savaitgaliais L. M. turi teisę bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val.

27. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo L. M. kaltės. Nesutinku su teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo nustatyti naują bendravimo tvarką, kuri visiškai atitinka vaikų interesus, nepažeidžia atsakovo L. M. teisių ir jo teisėtų interesų. Taip pat nesutinka su teismo priteistomis iš ieškovės atsakovui 5 proc. dydžio palūkanomis nuo visos laiku nesumokėtos kompensacijos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Motyvuoja tuo, kad prievolė dar nepradėta vykdyti, o teismas darė išvadą, kad ji nebus vykdoma ir taikė ieškovei nepagrįstai finansinę baudą. Be to, teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 490,60 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, kadangi jai yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, pašto išlaidos). Turi būti mažintina ir 2 578,80 Eur priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, nes šiuo metu ji nedirba, augina du mažamečius vaikus, pajamų neturi, todėl yra nepajėgi finansiškai sumokėti atstovavimo išlaidas, kurias patyrė atsakovas L. M..

Atsiliepimas

28. Ieškovė K. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai nesutinka su apelianto L. M. apeliacinio skundo motyvais, reikalavimais ir prašymais, todėl prašo jo skundą atmesti bei patenkinti jos apeliacinį skundą. Atmetant apelianto L. M. apeliacinį skundą, prašo vadovautis civilinės bylos medžiaga, tai yra byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir būtinai vertinti nepilnamečių vaikų interesus, kad jiems gyventi su motina yra geriau, jie yra saugūs ir jų motina tinkamai juos auklėja ir rūpinasi jų sveikata bei gerove.

29. Atsakovas L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės K. M. apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą pakeisti taip, kaip reikalaujama atsakovo L. M. apeliaciniame skunde, priteisti jo naudai apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

30. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas taip pat yra pateikęs apeliacinį skundą dėl pačios teismo sprendimo dalies, prašo remtis visais L. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, motyvais.

31. Mano, kad teismas atidžiai ir objektyviai ištyrė sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos priežastis, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės kaltės. Teismo nustatyta abiejų tėvų bendravimo su vaikais tvarka yra visiškai tinkama. Procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad netinkamas, nepagrįstas ir netenkintinas yra ieškovės reikalavimas nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, pagal kurią vaikų tėvas po dvi savaites nematytų vaikų, su jais nebendrautų, negalėtų patikrinti, ar vaikai yra pavalgę, ar jie neserga, o jeigu serga – ar yra gydomi; ar vaikams visko užtenka, ar jie tinkamai aprengti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų teisės aktuose maksimalių dydžių, yra tinkamos, pagrįstos dokumentais, pateikta jų detalizacija, mano, kad nėra pagrindo jas mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal L. M. ir K. M. apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

33. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

34. Atsakovas L. M. kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į K. M. apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme: L. M. ir K. M. susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusio 2021 m. spalio 10 d. ir 2021 m. spalio 27 d., ištraukas, iš kurių matyti, jog ieškovės K. M. iniciatyva buvo derinamas vaikų atvežimas pas atsakovą L. M. ne tėvo ir vaikų bendravimo laiku; vieną foto nuotrauką, kurioje, anot atsakovo L. M., užfiksuota, kaip ieškovė K. M. atvežė vaikus jų tėvui pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Bolt“ automobiliu, kuriame nebuvo vaikų saugumui užtikrinti būtinų kėdučių; L. M. ir K. M. susirašinėjimo SMS žinutėmis ištraukas, iš kurių matyti, kaip ieškovė K. M. kartas nuo karto prašo atsakovą L. M. pervesti jai pinigų; 2021 m. spalio 6 d. Įspėjimą dėl atsiskaitymo už vaikų darželio paslaugas, vaikų ugdymo įstaigos sugeneruotą kvitą dėl apmokėjimo už 2021 m. spalio mėn. bylos šalių dukrai suteiktas ugdymo paslaugas ir mokėjimo dokumentus, patvirtinančius apie atsakovo L. M. 2021 m. spalio 13 d. bei 2021 m. spalio 31 d. atliktą įsiskolinimo padengimą; 2021 m. rugsėjo 23 d. pranešimą apie įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus šalims bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, su kartu pridėta neapmokėta 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita, taip pat tą pačią dieną atsakovo L. M. atstovės ieškovei K. M. siųstą elektroninį laišką, iš kurio matyti, jog ieškovė K. M. raginama apmokėti susidariusį įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus iš savo asmeninių lėšų, motyvuojant tuo, kad nuo 2019 m. lapkričio 3 d. ji aktyviais veiksmais sudarė kliūtis atsakovui L. M. šiuo turtu naudotis. Atsakovas L. M. prašė apeliacinės instancijos teismo priimti šiuos naujus įrodymus, prašymą motyvuodamas tuo, kad šie įrodymai neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dėl to nebuvo galimybės jų pateikti, tačiau jie turi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi patvirtina atsakovo L. M. apeliacinio skundo teiginius dėl ieškovės K. M. negebėjimo pasirūpinti vaikais ir tinkamai naudoti vaikų išlaikymui skiriamus pinigus, dėl ko negalėjo būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su ieškove K. M..

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo L. M. pateiktais naujais įrodymais, atsisako juos priimti, išskyrus bylos šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, kadangi atsisakomų priimti įrodymų duomenys yra apie aplinkybes, susiklosčiusias po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl savaime negalinčias paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrindžiama, kad teiktų naujų įrodymų įrodomoji vertė yra svari ar esminė.

36. Panevėžio apygardos teisme 2020 m. sausio 24 d. gautas atsakovo L. M. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo su papildomais paaiškinimais. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Nagrinėjamu atveju atsakovas L. M. jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (viena diena prieš paskirtą teismo posėdį) pateiktu teismui prašymų dėl papildomų įrodymų su papildomais rašytiniais paaiškinimais priėmimo, kuriais atsakovas L. M. iš esmės siekia išplėsti apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos ribas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis).

37. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

38. Atsakovas L. M. prašė, rengiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, išreikalauti duomenis ir dokumentus: apie ieškovės K. M. darbo santykius (darbovietes) ginčo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. iš VSDFV duomenų bazės; apie darbo sutarčių nutraukimo priežastis iš ieškovės K. M. darbo vietų (buvusių darbo vietų); taip pat apie ieškovės gydymąsi laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. iš ieškovės K. M. psichinės sveikatos gydymo įstaigos (gydančios gydytojos J. V.), pareikalaujant gydytoją nurodyti, ar K. M. vykdė gydytojo psichiatro nurodymus dėl apsilankymų pas gydytoją, dėl vaistų paskyrimo ir vartojimo, nes tai gali būti susiję su vaikų saugumu.

39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo L. M. pateiktu prašymu, atsisako jį tenkinti, kadangi apeliacinio proceso tvarka bylą nagrinėjančiam teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar ginčas toje dalyje buvo išspręstas teisingai. Nenustatyta, kad atsakovo L. M. prašomų išreikalauti įrodymų pateikimas galėtų turėti esminės įtakos nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas L. M. nepagrindė savo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsakovas L. M. tiek apeliacinio skundo motyvuojamoje dalyje, tiek formuluodamas patį prašymą išreikalauti duomenis ir dokumentus apie ieškovės K. M. darbo santykius (darbovietes) laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. iš VSDFV duomenų bazės bei darbo sutarčių nutraukimo priežastis iš ieškovės K. M. darbo vietų (buvusių darbo vietų), nenurodė aplinkybių, kurias prašomi išreikalauti tokie rašytiniai įrodymai galėtų pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). O prašymas išreikalauti duomenis ir dokumentus apie ieškovės gydymąsi laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. iš ieškovės K. M. psichinės sveikatos gydymo įstaigos, iš esmės grindžiamas prielaidomis, kad ieškovė K. M. nuolat ir sistemingai galėjo lankytis pas gydytoją, vartoti paskirtus vaistus tik bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme laikotarpiu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas L. M. sulaukė ieškovę K. M. gydančios gydytojos psichiatrės J. V. telefoninio skambučio ir klausimo, kodėl K. M. nebesilanko pas gydytoją, kodėl neatsiliepia į telefono skambučius, tačiau įrodymų, kad vyko toks pokalbis, su apeliaciniu skundu nepateikiama. Juolab, kad minėta gydytoja, duodama parodymus pirmosios instancijos teisme dėl ieškovės K. M. psichinės sveikatos būklės, akcentavo, jog ieškovė K. M. nėra davusi sutikimo atskleisti informaciją apie jos sveikatą atsakovui L. M..

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, priteistų palūkanų už mokėtiną kompensaciją už priteistą turtą bei priteistų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės K. M. ieškinį bei atsakovo L. M. priešieškinį tenkino iš dalies – panaikino Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą civilinės būklės akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios nustatyta tvarka Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos tarp ieškovo L. M. ir atsakovės K. M. įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės K. M. kaltės, priteisė iš ieškovės K. M. atsakovui L. M. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą abiejų sutuoktinių vadu, kurio vidutinė rinkos vertė 38 000 Eur, priteisė ieškovei K. M., o atsakovui L. M. priteisė 19 000 Eur piniginę kompensaciją, sumokant ją per 15 metų lygiomis dalimis, t. y. po 105,50 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2036 m. gruodžio 11 d., priteisė iš ieškovės K. M. atsakovui L. M. 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos laiku nesumokėtos kompensacijos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, pripažino solidaria abiejų sutuoktinių prievolę kreditoriui bankui AB Swedbank pagal 2016 m. gegužės 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su jų motina K. M., priteisė iš atsakovo L. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 1 777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant K. M., nustatė nuolatinę ieškovės K. M. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai bendrauja su motina lygiai tiek pat laiko, kiek ir su tėvu, priteisė iš ieškovės K. M. 490,60 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai ir 2 578,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo L. M. naudai. Apeliacinius skundus dėl skundžiamo sprendimo pateikė tiek ieškovė K. M., tiek atsakovas L. M..

Dėl atsakovo L. M. apeliacinio skundo

42. Atsakovas L. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą argumentuoja tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias prioritetinę nepilnamečių vaikų teisių bei interesų apsaugą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepagrįstai nustatė nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina (ieškove), nepagrįstai iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 200 Eur kiekvienam iki jų iki pilnametystės, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai pusę laiko praleis su jų tėvu (atsakovu), taip pat nepagrįstai priteisė 1 777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apelianto teigimu, keistina ir bendravimo su vaikais tvarka.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo motyvams, kuriais atsakovas grindžia pirmosios instancijos teismo nustatytos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, iš atsakovo priteisto 1 777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimo, bendravimo su vaikais nustatytos tvarkos nepagrįstumą. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai iš atsakovo priteisto po 200 Eur išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki jų pilnametystės, esant nustatytam maksimaliam bendravimo su vaikais modeliui („50:50 procentų laiko“), teisėjų kolegija laiko teisiškai pagrįstais.

44. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos, brolių, seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).

45. Kaip matyti iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio, bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismas tyrė, nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečių vaikų prisirišimu prie kiekvieno iš tėvų (sprendė, kad vaikai yra prisirišę prie ieškovės), šalių doroviniais ir kitokiais asmenybės bruožais, požiūriu į vaikų auklėjimą ir vystymąsi, dalyvavimu juos išlaikant, prižiūrint rūpinantis jų raida, pasiekimais, sveikatos priežiūra iki ginčo atsiradimo (sprendė, kad tiek ieškovė, kaip motina, vaikus tinkamai prižiūri ir sudaro tinkamas sąlygas jiems vystytis, tiek atsakovas, kaip tėvas, vaikų atžvilgiu yra rūpestingas ir atsakingas), galimybėmis sudaryti jiems tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant abiejų tėvų darbo pobūdį, darbo režimą (sprendė, kad ieškovės darbo vieta yra vaikų darželyje, kas sudaro palankesnes sąlygas jai prižiūrėti ir ugdyti savo vaikus), turtinę tėvų padėtį (ieškovei nuosavybės teise skundžiamu teismo sprendimu priteisiamas nekilnojamas turtas, kuriame yra geros ir saugios sąlygos vaikų vystymuisi, o atsakovas nuosavo būsto neturi, atsakovo gyvenamoji vieta yra Panevėžio rajone, nors atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikų gyvenimui būtų taip pat užtikrintos geros ir saugios sąlygos), ir jų pagrindu išimtinai vaikų interesais šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, padaręs išvadą, kad šiuo metu abiejų nepilnamečių šalių vaikų, esant jiems dar mažo amžiaus ir nepertraukiamai gyvenus su motina nuo pat vaikų gimimo, interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Dėl to atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, pripažintini nepagrįstais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors įstatymai ir nenumato kokių nors pirmenybių motinos atžvilgiu, tačiau mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000; 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad vaikų mažametystė yra viena iš priežasčių, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina, pažeidė kokius nors įstatymo reikalavimus. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas be jokių argumentų padarė išvadą, kad mažamečius vaikus tinkamai prižiūrėti, jais rūpintis geriau sugeba vaikų motina. Priešingai, skundžiamo teismo sprendimo motyvai leidžia pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas abiejų bylos šalių (tiek ieškovės, tiek atsakovo) sudarytas aplinkos sąlygas nepilnamečių vaikų vystymuisi vertino iš esmės kaip vienodas, todėl sprendė, kad mažamečiams šalių vaikams (A. – 5 metai, A. – 2 metai) yra reikalinga didesnė motinos globa (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

47. Nors apeliaciniame skunde keliamas nepilnamečių vaikų saugumo klausimas dėl esamos ieškovės sveikatos būklės, įrodinėjamas poreikis patikrinti duomenis apie tai, ar ieškovė po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme lankosi pas gydytoją psichiatrę, ar vykdo nurodymus, ar vartoja vaistus, tačiau teisėjų kolegija apeliaciniame skunde dėstomus argumentus šiuo aspektu vertina kaip neargumentuotus ir nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek teismo posėdžių garso įrašai, tiek byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė, nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės sveikatos būkle, galimybėmis užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, saugios aplinkos jiems sukūrimą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose aiškiai nenurodė, tačiau, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, akivaizdu, rėmėsi byloje esančiais medicininiais išrašais apie ieškovės sveikatą, liudytoja apklaustos ieškovės gydytojos psichiatrės J. V. parodymais, kuri nurodė, kad ieškovė gydymo įstaigoje lankosi reguliariai, bendradarbiauja, jai skirtas medikamentinis gydymas, kuris šiuo metu mažinamas, ieškovės būklė stabili, neadekvataus elgesio nepastebėta. Remiantis šiais duomenimis, byloje pagrįstai nebuvo nustatyta, kad ieškovės psichinės sveikatos būklė šiuo metu keltų grėsmę kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams ir su ieškove jiems gyventi yra pavojinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien medicininiuose dokumentuose nurodytų ligų ieškovei formalus konstatavimas, nesant jokių objektyvių duomenų dėl neadekvataus ieškovės elgesio, kuris kenktų šalių nepilnamečiams vaikams, savaime nesuponuoja nesaugios vaikams aplinkos atsiradimo. Reikšminga pripažintina ir ta aplinkybė, kad ieškovė yra kritiška savo sveikatai, geba suprasti sveikatos pasikeitimą. Iš bylos šalių paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, su apeliaciniu skundu atsakovo pateikto šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog ieškovė, pajutusi sveikatos pablogėjimą, nedelsdama informuoja apie tai atsakovą ir prašo pasirūpinti jų nepilnamečiais vaikais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

48. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, į bylą pateikti duomenys bei dokumentai apie vaikų patirtus susižalojimus, vaikams būnant su ieškove K. M., taip pat nėra pakankami ieškovės K. M. nesirūpinimu vaikais konstatuoti. Išvadą teikiančios institucijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateiktos išvados duomenimis, daugeliu atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų atvejų vaiko teisių skyriaus specialistai tikrino vaikų susižalojimo aplinkybes ir nenustatė duomenų (arba jų nepakako), patvirtinančių, kad ieškovė neužtikrino vaikų teisių ir geriausių interesų. Atsakovo apeliaciniame skunde aprašyti atvejai, kai, atsakovo teigimu, ieškovė tinkamai nesureagavo į vaikų susižalojimus, susirgimus, nesikreipė į medikus, vertintini kaip pavieniai, nesukėlę kažkokių reikšmingų ar skaudžių pasekmių, todėl negali būti vertinami kaip itin reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste. Apeliacinio skundo teiginiai apie ieškovės nepasirūpinimą tinkama, pagal sezoną reikalinga vaikų apranga, vaikų į darželį atvedimą visiškai sudėvėtais rūbais, kurie neretai būna suplyšę, vertintini kaip deklaratyvūs ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tėvų pareigos ir teisės savo vaikams išlieka (CK 3.156 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovas neteisus, teigdamas, kad pareigą pasirūpinti tuo, kad darželyje vaikai būtų tinkamai pasiruošę šventėms, turėjo tik atsakovė.

49. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 1 777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 1 777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. (iš mokėtino išlaikymo įsiskolinimo 2 567,74 Eur atskaičiavus ieškovo sumokėtą išlaikymo sumą – 790 Eur). Atsakovas, nesutikdamas su nurodytu išlaikymo įsiskolinimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui konkrečiai nenurodė ir nepateikė kitokius duomenis apie jo faktiškai teiktą išlaikymą patvirtinančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas turėjo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jam neįrodžius, kad teikė tinkamo dydžio išlaikymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atitinkamo dydžio išlaikymo įsiskolinimas priteistas iš atsakovo pagrįstai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

51. Nenustatyta šiuo atveju ir pagrindo keisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, remiantis atsakovo nurodytos šioje byloje priimtos Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl 2020 m. birželio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvais. Pažymėtina, jog apelianto nurodoma Panevėžio apygardos teismo nutartis buvo priimta, siekiant laikinai sureguliuoti bendravimo su vaikais tvarką, vertinant tai, kad šalių vaikai dar nebuvo tokio amžiaus, kai reikalinga ruoštis ugdymo procesui. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu patvirtinta nuolatinė bendravimo su vaikais tvarka, vertinant tokios tvarkos tinkamumą ilgesnėje perspektyvoje.

52. Pritardama apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista po 200 Eur išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki jų pilnametystės, negali būti laikoma teisėta, teisėjų kolegija pažymi, jog tokia teismo priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta ir neproporcinga, esant nustatytam maksimaliam bendravimo su vaikais modeliui („50:50 procentų laiko“). Ieškovė nurodė, kad jos išlaidos vaiko priežiūrai siekia 400-500 Eur, iš kurių: maistui – 200 Eur, rūbams, avalynei – 100 Eur, žaislams ir lavinimo priemonėms – 50 Eur, būsto išlaikymo vieno vaiko dalis – 50 Eur. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tokio dydžio išlaidos yra protingos ir reikalingos optimaliam vaiko išlaikymui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytam maksimaliam bendravimo su vaikais modeliui („50:50 procentų laiko“), ieškovės nurodyto dydžio kasdienių vaikų išlaikymo išlaidų ieškovė nepatirs, nes pusę laiko vaikai praleis su atsakovu, kuris, kaip ir ieškovė, tuo metu privalės pasirūpinti kasdieniu vaikų išlaikymu. Pažymėtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo suformuojamą praktiką teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-164-687/2020). Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą ieškovei kas mėnesį yra mokama universali išmoka vaikui, kuri šiuo metu sudaro po 70 Eur kiekvienam vaikui, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga ir pagrįsta skundžiamu sprendimu priteistą vaikų išlaikymo dydį mažinti iki 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Dėl ieškovės K. M. apeliacinio skundo

53. Vertinant ieškovės K. M. apeliacinio skundo turinį, pažymėtina, jog ieškovė iš esmės neformuluoja konkrečių teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, tik nurodo, kad priešingai, nei nustatyta skundžiamu sprendimu, santuoka iširo dėl atsakovo L. M. kaltės, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimu, priteistomis 5 proc. dydžio palūkanomis nuo visos laiku nesumokėtos kompensacijos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo nustatyti apeliaciniame skunde nurodytą naują bendravimo tvarką.

54. Atmesdama kaip nepagrįstus ieškovės K. M. apeliacinio skundo argumentus ir nekartodama skundžiamos sprendimo motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai ir objektyviai ištyrė sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos priežastis, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė ir įvardijo konkrečius ieškovės veiksmus, patvirtinančius jos kaltę, detaliai apibūdino ieškovės, kaip sutuoktinės, netinkamą elgesį, nurodė tai pagrindžiančius byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ieškovės atsakovui nurodytus kaltinimus dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo bei įrodymus ir motyvuotai juos atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo pateiktais įrodymais atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nepagrindė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, siekdama įrodyti, jog atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, taip pat siekdama paneigti savo kaltę, turėjo įrodinėti ne tik ieškovo kaltę, o pateikti ir argumentus, kodėl ji negali būti laikoma kalta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė nurodytos procesinės pareigos neįvykdė. Ieškovei apeliaciniame skunde nepateikus teisinių argumentų, kodėl, esant skundžiamu sprendimu nustatytoms aplinkybėms, atsakovo kaltė turėtų būti konstatuota, laikytina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – apkaltinus atsakovą nepadarytu nusikaltimu, taip pat dėl ieškovės tyčinių veiksmų, nederinant interesų šeimoje, rodant nepagarbą atsakovui tiek šeimoje, tiek viešumoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovo išgyvenimų pobūdį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes pakankamai individualizavo ir parinko neadekvatų pasekmių atžvilgiu ir užtikrinantį teisingumo pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

57. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalį skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 proc. dydžio metines palūkanas, kai šalys yra fiziniai asmenys, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, piniginė sankcija palūkanų forma ieškovei bus taikoma tik tuomet, kai ieškovė pažeistų piniginę prievolę sumokėti atsakovui kompensaciją pagal teismo sprendimą.

58. Apeliantės apeliaciniame skunde prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iš esmės pažeistų ne tik mažamečių vaikų, bet ir atsakovo – vaikų tėvo, teises bei teisėtus interesus. Nėra pagrindo šiuo atveju riboti pirmosios instancijos teismo nustatytą visiškai lygiavertį ir geriausiai šiuo konkrečiu atveju atitinkantį tėvų bei vaikų interesus tėvų ir vaikų bendravimą, pagal kurį kiekvienas iš tėvų su vaikais praleidžia tiek pat laiko. Apeliaciniame skunde neargumentuojama, kodėl prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas – vaikų tėvas galėtų su vaikais matytis tik kas antrą savaitgalį, nors vaikai lanko tą pačią ugdymo įstaiga, tačiau nurodoma, jog dukrą A. atsakovas turėtų pasiimti iš ugdymo įstaigos, o sūnų A. – iš namų, siūloma nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, o per kitas šventes – Šv. Velykas, Naujuosius metus – bendravimas nenumatomas.

59. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo L. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto vaikų išlaikymo dydžio, sumažinant priteistą vaikų išlaikymo dydį iki 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikams priteisimą, bei pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

60. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė K. M. apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų, atsakovo L. M. patirtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumą.

61. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

62. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, taip pat bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

63. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, o 281 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo. Atsakovas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme taip pat sumokėjo 3 054 Eur sumą. Iš ieškovės, pripažintos kaltos dėl santuokos iširimo, tenkinus 84,44 proc. atsakovo reikalavimų, pirmosios instancijos teismo priteista 490,60 Eur atsakovo valstybei mokėtino žyminio mokesčio ir 2 578,80 Eur atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos pažymi, jog ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, prašydama sumažinti atsakovo L. M. patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą dėl sunkios finansinės padėties, rašytiniais įrodymais tokio prašymo nepagrindė, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų teisės aktuose maksimalių dydžių, yra tinkamos, pagrįstos dokumentais, pateikta jų detalizacija, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Pažymėtina, jog byla buvo nagrinėjama daugiau nei vienerius metus, pats ieškovės atstovas, 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdyje atsakovo atstovei keliant klausimą dėl operatyvesnio bylos nagrinėjimo, laikėsi pozicijos, kad bylos šalims nėra reikalo skubėti. Nors ši byla priskirtina šeimos bylų kategorijai, išsiskiriančiai tam tikrais proceso ypatumais, tačiau ir šios kategorijos bylose šalys turi siekti kuo operatyvesnio bylos išnagrinėjimo, priešingu atveju, bylos šaliai gali tekti atlyginti kitos šalies patirtas atstovavimo ir valstybei sumokėtas išlaidas, nors ir yra atleista nuo jos pačios patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje. Dėl nurodyto skundžiama sprendimo dalis dėl pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio paliktina nepakeista.

64. Atsakovo L. M. apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, o ieškovės K. M. apeliacinį skundo netenkinus, ieškovės K. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovui L. M. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą pateikęs atsakovas L. M. prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas L. M. už apeliacinį skundą sumokėjo 129 Eur žyminį mokestį, jokių kitų bylinėjimosi išlaidų turėjimą ir dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinamas atsakovo L. M. apeliacinis skundas dėl reikalavimo, kuris buvo apmokestintas 54 Eur žyminiu mokesčiu, ši su priteistina iš ieškovės K. M. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

65. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl priteisto vaikų išlaikymo dydžio pakeisti, sumažinant priteistą iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki 100 Eur (vieno šimto eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją,

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė