- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-623-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02772-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- K. M.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank AB
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5347-488/2020 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui L. M., trečiajam asmeniui Swedbank AB, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Tarnyba) bei atsakovo L. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti K. M. ir L. M. santuoką dėl sutuoktinio kaltės, ieškovei palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamąją vietą kartu su motina, priteisti iš atsakovo vaikams materialinį išlaikymą, kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 eurų kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, 1777,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-11-03 iki 2020-05-15, padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 18600 Eur, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalys išlieka solidariai atsakingi kreditoriui AB ,.Swedbank“ pagal 2016-05-09 Būsto paskolos sutartį Nr. 16-045277-FA iki visiško prievolių įvykdymo, nustatyti, kad prievoles kreditoriui vykdys ieškovė, nustatyti jos nurodomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su motina, priteisti iš atsakovo nuo bylos teisme iškėlimo dienos vaikams laikiną materialinį išlaikymą, kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 eurų kiekvienam vaikui; nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką; įpareigoti L. M. gyventi skyrium.
3. Nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis: pradėjo ieškovę skųsti įvairioms institucijoms, nuolat kelia konfliktines situacijas, tokiu būdu siekdamas sukelti psichologinę įtampą ne tik ieškovei, bet ir vaikams. Atsakovas yra agresyvus, vartoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Sutuoktiniai gyventi kartu negali dėl grėsmės ne tik ieškovės sveikatai, bet ir dėl grėsmės vaikams, nes atsakovo elgesys kelia psichologinę įtampą jiems. Be to, atsakovas pradėjo ieškovę skųsti policijai, jog neva ieškovė neleidžia jam naudotis butu, tokiu būdu siekdamas būti prie ieškovės ir vaikų tam, kad toliau galėtų terorizuoti šeimą. Atsakovas, nepaiso tarp šalių jau du kartus pasirašytų susitarimų dėl bendravimo tvarkos ir tokiu būdu nuolat kelia konfliktines situacijas. Atsakovas savo pareigą išlaikyti vaikus vykdo netinkamai, teikiamas nereguliarus ir mažas išlaikymas kelia grėsmę nepilnamečių vaikų interesams, jų gerovei ir sveikatai.
4. Atsakovas priešieškiniu prašo panaikinti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2015 m. liepos 8 d. sudarytą civilinės būklės akto įrašą Nr. 257 dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų tėvu, priteisti iš ieškovės vaikų išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nustatyti nuolatinę ieškovės ir jos vaikų bendravimo tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą K. M. asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant 22 500 Eur piniginę kompensaciją, pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievolę kreditoriui bankui Swedbank AB pagal 2016-05-09 kredito sutartį Nr. 16-045277-FA.
5. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš K. M. laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
6. Nurodė, kad dabartinėje atsakovo gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Ieškovė visais įmanomais būdais, neleisdama vaikams bendrauti su jų tėvu, siekia, kad atsakovo ir vaikų ryšys būtų kuo silpnesnis, kad vaikai bijotų ir vengtų tėvo, nuo jo atprastų. Todėl šalių nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su juo. Taip pat laikinai vaikų bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta pagal atsakovo siūlomą laikiną tvarką, vienodai, po 50 proc. laiko kiekvienam iš tėvų praleidžiant su savo tėvais, iš pradžių trumpesnius periodus, kad vaikai apsiprastų, o vėliau – po savaitę pas kiekvieną iš tėvų. 100 Eur dydžio išlaikymas yra visiškai pakankamas atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius, gyvenimo būdą, tėvų galimybes, taip pat į tai, kad kitas iš tėvų prisidėtų prie vaikų išlaikymo ne mažesne suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės prašymas iš dalies patenkintas, atsakovo atmestas. Teismas nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki bus priimtas sprendimas šioje byloje; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, mokamą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodytą nutarties rezoliucinėje dalyje.
8. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio nuostatomis, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendė, jog vaikų laikiną gyvenamąją vietą tikslingiausia nustatyti su ieškove. Šalys gali suteikti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau vaikai iki ginčo teisme gyveno kartu su ieškove, kuri yra vaiko priežiūros atostogose, t.y. galinti skirti visą savo laiką vaikų priežiūrai ir jų auklėjimui. Atsakovas yra dirbantis, iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, jog darbe dažnai praleidžia po 12 val., kas reiškia, jog ir norėdamas negali skirti pilno dėmesio mažamečių vaikų priežiūrai ir auklėjimui, be to, nenurodė kas ir kaip, jo nuomone, prižiūrėtų vaikus atsakovui būnant darbe. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, darė išvadą, kad yra pagrindas vaikams iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam, nes priteisus tokio dydžio sumą, būtų užtikrinti būtini jų poreikiai.
9. Teismas vadovavosi CK 3.161 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad nustatant bendravimo tvarką siekiama vaikų ir abiejų tėvų interesų užtikrinimo, prioritetas teikiamas vaikų interesams. Todėl atsižvelgiama į vaikų amžių, šalių anksčiau nusistatytas bendravimo tvarkas bei Tarnybos rekomendacijas. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismas pritarė Tarnybos pasiūlytai bendravimo tvarkai.
10. Teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo kitam sutuoktiniui gyventi skyrium taikymo, vertino, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu yra baigtas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o ieškovės pateikta nuotrauka nepagrindžia smurto fakto. Teismas nenustatė, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę šalių vaikams. Tarnyba nurodė, jog atsakovas rūpinasi vaikais ir siekia palaikyti artimą ryšį, dėl ankstesnių bendravimo tvarkų nustatymo aktyviai dalyvavo šalių derybose ir rodė iniciatyvą. Dėl to darė išvadą, kad tėvo ir vaikų ryšys artimas. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ne tik neproporcingai suvaržytų atsakovo turtines teises, bet taip pat ir apribotų vaikų bendravimą su tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas L. M. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutarties dalies, kuria išspręstas klausimas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, 1 punktą, jį išdėstant taip: „L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikais A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neporiniais metų savaičių savaitgaliais, pasiimdamas juos pas save penktadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso arba 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą po to paties savaitgalio einantį pirmadienį iki 8 val. ryto“.
12. Nurodo, kad, nors teismas ir pripažino, jog nėra pagrindo riboti atsakovo teises bendrauti su vaikais, tačiau nusprendė, jog vaikai su tėvu turi teisę praleisti tik 62 valandas per dvi savaites, o su vaikų motina – po 262 val. per dvi savaites. Tokio neproporcingumo ir nelygiateisiškumo teismas niekaip nepagrindė, tik rėmėsi Tarnybos išvada. Pažymi, kad tarp atsakovo ir Tarnybos darbuotojų ne kartą kilo konfliktai dėl jo nuolatinių prašymų padėti susitikti su vaikais, ypač karantino laikotarpiu, kas turėjo reikšmės Tarnybos išvadai, kuria remtis besąlygiškai negalima.
13. Išvadoje nurodoma, jog ieškovė neturi savo automobilio, neturi jokios transporto priemonės, o viešojo eismo tvarkaraščiai „nėra aiškūs“, todėl pareiga vaikus parsivežti į savo gyvenamąją vietą ir grąžinti juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą nustatyta atsakovui jo lėšomis ir jo jėgomis. Tačiau atsakovas taip pat neturi nuosavos transporto priemonės, jis privalo kas dieną važinėti į darbą, todėl transporto priemonę skolinasi. Atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga: tik 426,15 Eur liks atsakovui pragyventi, jis turės taupyti, siekdamas, kad pinigų liktų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Todėl automobilio kuro išlaidos atsakovui reikšmingos. Atsakovas dirba mokytoju ir IT specialistu Panevėžyje. Jo darbas yra nuolatinis ir pastovus, darbo pradžia – 8 val., taigi kiekvieną pirmadienį atsakovas važiuoja beveik 20 km iš savo gyvenamosios vietos į darbovietę. Nutartis mažiau pažeistų atsakovo interesus ir taptų proporcingesnė, jeigu pareiga kas antrą savaitgalį sugrąžinti vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą būtų nustatyta ne sekmadienio vakare, bet pirmadienio rytą, iki 8 val.
14. Pažymi, kad ieškovė turi teisę vairuoti transporto priemones, ji niekur nedirba, prižiūri vaikus, turi daugiau laiko. Ieškovės galimybės pasiskolinti transporto priemonę vaikų parvežimui į savo gyvenamąją vietą nėra niekaip ribojamos. Be to, vaikų grįžimas pas motiną sekmadienį 18 val. (arba 20 val.) ir jų grįžimas pirmadienį iki 8 val. (arba jų nuvežimas tiesiogiai į ugdymo įstaigą, jeigu vaikai tokią pradėtų lankyti) iš esmės niekaip nepažeistų vaikų ir jų motinos teisių, o atsakovas įgytų galimybę bent kiek ilgiau pabūti su vaikais, tuo pačiu turėtų galimybę sutaupyti.
15. Mano, jog teismas ne tik nelygiai paskirstė tėvų bendravimo su vaikais laiką, bet ir nepagrįstai skyrium gyvenančių tėvų patiriamas išlaidas dėl susitikimų su vaikais perkėlė vien tik atsakovui. Teismas, nurodydamas, kad atsakovas vaikų pasiėmimą ir grąžinimą užtikrina savo lėšomis nutartyje nustatyta tvarka, nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principo. Mano, kad teismas, įpareigodamas atsakovą padengti visas išlaidas, susijusias su vaikų pasiėmimu, grąžinimu bei įpareigodamas atsakovą patirti papildomų išlaidų sekmadienio vakarais, neproporcingai sutrumpindamas tėvo ir vaikų bendravimo laiką, ieškovei suteikė nepagrįstą prioritetą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė K. M. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pasibaigus ieškovės motinystės atostogoms 2020 m. gruodžio 11 d. (apie tai pateikė duomenis) ji pati 8 val. turės būti darbe, o vaikai lankys ugdymo įstaigą - darželį. Vaikai į darželį turi būti pristatyti nuprausti, aprengti švariais rūbais, pailsėję ir pilnai pasirengę darželiui, todėl labiau vaikų interesus atitiktų jei vaikai būtų grąžinami į namus sekmadienio vakarą ir prasidėjus darželiui vaikai į jį eitų iš namų, o ne būtų vežami 20 km. Pakeitus nutartį vaikams tektų keltis anksčiau, o vaikus pristačius ieškovei 8 val. ar keletą minučių anksčiau, ji pati nebegalėtų laiku atvykti į darbą, nes turėtų pati vaikus vesti į darželį. Jei atsakovas vaikus pristatytų ne 8 val., o 7 val. ryte, tai reikštų, kad vaikams reikia atsikelti ženkliai anksčiau ir į darželį jie eitų neišsimiegoję. Pažymi, kad Tarnyba laikosi pozicijos, jog vis tik vaikų interesus labiau atitiktų, jei vaikai būtų grąžinami sekmadienį vakare.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta tokia laikina bendravimo su vaikais tvarka: „1. L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikais A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neporiniais metų savaičių savaitgaliais, pasiimdamas juos pas save penktadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymosi proceso arba 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą to pačio savaitgalio sekmadienį iki 18 val., o birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki 20 val.“. Nurodo, kad jo interesus labiau atitiktų laikina bendravimo tvarka, kai jis vaikus galėtų parvežti į gyvenamąją vietą (arba į ugdymo įstaigą) po savaitgalio einančio pirmadienio rytą, iki 8 val. Teigia, kad pirmadieniais jis važiuoja iš savo gyvenamosios vietos su skolinta transporto priemone į darbovietę Panevėžyje (20 km), todėl jam būtų patogiau ir taupiau dėl kuro sąnaudų vaikus grąžinti ieškovei pirmadieniais, o ne vežti juos sekmadieniais vakare.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas teigia, kad jam tenka mažiau valandų bendravimo su vaikais nei ieškovei, jam vienam perkeliama pareiga savo lėšomis pasiimti grąžinti vaikus, kas, jo nuomone, pažeidžia lygiateisiškumo, proporcingumo principus, tačiau jis neginčija nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos kitų punktų, nekelia reikalavimų dėl teismo nustatytos sąlygos, jog L. M. vaikų pasiėmimą ir grąžinimą užtikrina savo lėšomis, taip pat neprašo nustatyti ilgesnės bendravimo su vaikais trukmės. Todėl plačiau dėl šių teiginių, nesusijusių su ginčijama nutarties dalimi, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
21. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas suprantamas taip, kad nustatant bendravimo tvarką tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
22. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė duomenis iš darbovietės apie tai, kad jai nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. suteiktos tikslinės vaiko priežiūros atostogos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, įrodymų nepriima.
23. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).
24. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Taigi, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
25. Nustatant laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką svarbu atsižvelgti į tai, kad tėvo ir vaikų bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kuris taip pat jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, jo vystymuisi ir sveikatos būklei. Taip pat būtina atsižvelgti išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, vaiko amžių, taip pat įvertinti ir ginčo šalių galimybes. Nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, svarbu atsižvelgti į vaiko interesus, amžių bei mamos darbo grafiką.
26. Byloje nustatyta, kad apeliantas dirba mokytoju ir IT specialistu Panevėžyje, darbas yra nuolatinis ir pastovus, darbo pradžia – 8 val., jis pirmadieniais važiuoja beveik 20 km iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į darbovietę. Šalių dukra lanko Panevėžio lopšelį-darželį „Riešutėlis“, sūnų A. M. augina ieškovė, kuriai iki 2020 m. gruodžio 11 d. suteiktos tikslinės vaiko priežiūros atostogos.
27. Tarnyba 2020-06-11 byloje pateikė išvadą, kurioje siūlė nustatyti, kad atsakovas su vaikais neporiniais metų savaičių savaitgaliais bendrautų taip, kaip nustatyta teismo nutartimi, arba taip, kaip atskiruoju skundu iš esmės prašo nustatyti atsakovas - pasiimdamas vaikus pas save penktadienį iš ugdymo įstaigos (po ugdymo proceso) arba 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir parveždamas juos į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą po to paties savaitgalio einantį pirmadienį iki 8 val. ryto.
28. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovo bendravimą su vaikais, apribodamas jį laike nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, jog šalių nepilnamečių vaikų bendravimas su atsakovu daro neigiamą įtaką ar pažeidžia vaikų interesus, yra pakankamas pagrindas užtikrinti platesnę atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bendraujant kas antrą savaitgalį nuo penktadienio pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ar iš gyvenamosios vietos iki pirmadienio 8 val. ryto grąžinant juos į ugdymo įstaigą ar į gyvenamąją vietą (tuo atveju, kai vaikai neis į ugdymo įstaigą). Manytina, kad tokia nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nepažeis nei vaikų, nei šalių interesų. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikams nėra reikalinga ruoštis ugdymo procesui, todėl jų pristatymas į lopšelį-darželį ar į namus pirmadienio ryte neturėtų esminės įtakos ugdymo rezultatams, nustačius tokį įpareigojimą nenukentėtų ir ieškovės, nuo 2020 m. gruodžio 12 d. pradėsiančios dirbti, interesai, kadangi vaikus, tinkamai aprengtus ir nupraustus, atvežti į darželį turėtų būtent atsakovas. Teismo vertinimu, 20 km atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki Panevėžio nėra itin didelis, kelionė iki ugdymo įtaigos neturėtų užtrukti ilgiau nei 20-30 minučių, todėl negalima sutikti su ieškove, jog vaikai liktų neišsimiegoję.
29. Manytina, kad nustačius tokią laikiną bendravimo tvarką būtų atsižvelgta ir į apelianto interesus, jis nepatirtų papildomų kelionės išlaidų, laiko sąnaudų sekmadienio vakarą važinėjant į bei iš Panevėžio su skolinta transporto priemone, galėtų daugiau laiko praleisti su vaikais, kas, tikėtina, galėtų teigiamai įtakoti konfliktuojančių šalių tolimesnį bendravimą dėl vaikų. Teismo vertinimu, bendravimo tvarkos nustatymas kuomet atsakovas kas antrą savaitgalį vaikus pasiimtų penktadienį iš ugdymo įstaigų ar iš gyvenamosios vietos ir grąžintų juos pirmadienį į ugdymo įstaigas ar į gyvenamąją vietą atitiktų ir vaikų interesus, ir atsakovo interesą maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.
30. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keičiama nustatant platesnę laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria išspręstas klausimas dėl laikinos atsakovo L. M. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo pakeisti, jos 1 punktą išdėstant taip: „L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaikais A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neporiniais metų savaičių savaitgaliais, pasiimdamas juos pas save penktadienį iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso arba 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir parveždamas juos į jų gyvenamąją vietą arba į ugdymo įstaigą po to paties savaitgalio einantį pirmadienį iki 8 val. ryto“.
Likusioje dalyje neskundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeista.