- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- e2-6661-545/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02385-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei
atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui L. D.
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl 2096,01 Eur turtinės žalos atlyginimo, 153,67 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2096,01 Eur turtinės žalos atlyginimą, 153,67 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas- 51 Eur žyminio mokesčio bei 70,08 Eur teisinių paslaugų (b.l.1-2, dok-2382).
Ieškinyje (b.l.1-2, dok-2382) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad 2020-05-01 d. sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), – saulės kolektoriui. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.
Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudaro 2848,01 Eur ir išmokėjo draudėjui 2808,01 Eur dydžio draudimo išmoką (2848,01 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami.
Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį 2, (duomenys neskelbtini) Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 2096,01 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti (b.l. 4-7, dok-29193).
Atsiliepime (b.l. 4-7, dok-29193) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad 2015-03-06 d. tarp A. Č. (toliau – Vartotojas) ir AB LESTO buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl elektros energijos tiekimo į objektą adresu (duomenys neskelbtini).
AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas D. Č. (toliau – Draudėjas) sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustas adresu, (duomenys neskelbtini), esantis turtas (toliau – Objektas).
Ieškinyje nurodoma, kad Draudėjas 2020-05-01 d. sutrikus elektros energijos tiekimui patyrė žalą: ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį (duomenys neskelbtini) Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį 2, (duomenys neskelbtini) Elektros energiją minėtu adresu tiekia AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Ieškovės teigimu, nuostolius Draudėjas patyrė 2020-05-01 sutrikus elektros energijos tiekimui.
Pažymi, jog atsakovė laikosi saugumo reikalavimų ir atsakingai eksploatuoja jai priklausančius elektros įrenginius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimais, atsakovės valdomame elektros tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai. Kai elektros skirstomajame tinkle įvyksta gedimas, suveikia automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis atsakovės sistemų (Vartotojo neplaninių ir planinių atjungimų) duomenimis, atsakovės valdomame tinkle (iki Draudėjo valdomo objekto nuosavybės ribos), kuriuo tiekiama elektros energija Vartotojui/Draudėjui, jokių atsijungimų 2020-05-01 fiksuota nebuvo. Pagal atsakovės dispečeriams sąrašą, kuris taip pat patvirtina, kad 2020-05-01 jokių sutrikimų elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija Vartotojui/Draudėjui, nebuvo. Pridedamame priede matomos 2020-05-01 gautos užklausos tik dėl nesusijusių tinklų, kur elektros energija vartotojams tiekiama iš visai kitų, nei Vartotojas/Draudėjas gauna elektros energiją, pastočių (pridedamas 2015-02-27 Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nustatyta elektros tinklų nuosavybės riba tarp operatoriaus ir Vartotojo elektros tinklų). Įvertinęs visus turimus duomenis, atsakovė neturi pagrindo spręsti, kad 2020-05-01 atsakovės valdomame tinkle (iki Draudėjo valdomo objekto nuosavybės ribos), kuriuo elektros energija tiekiama Vartotojui/Draudėjui, vyko kokie nors neleistini reiškiniai, tuo labiau, kad buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas.
Pažymi, kad taip pat ir ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog 2020-05-01 atsakovės valdomame elektros tinkle buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas. Su ieškiniu nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie rodytų neva buvusius elektros energijos tiekimo sutrikimus, t. y. nėra jokių duomenų, rodančių, jog tam tikrą laiką 2020-05-01 buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas į Objektą. Vadovaujantis Taisyklių 49.4 p. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau - Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Ieškovei nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais (kaip minėta, Ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės), nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad atsakovės valdomame elektros tinkle buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija. Atsakovė įsitikinusi, kad jos valdomame tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija Vartotojui/Draudėjui, 2020-05-01 jokių įvykių, galinčių sąlygoti pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 neleistinus reiškinius, nebuvo. Ieškovė neįrodė fakto, jog Draudėjui 2020-05-01 buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija.
Pažymi, jog gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir Vartotojo vidaus tinkle, už kurio įrengimą atsakovė nėra atsakinga. Vartotojas, siekdamas išvengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių, privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklą. Vadovaujantis Taisyklių 56.8 p., Vartotojas privalo: <...> įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 83, 85, 86 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Ieškovei pateikus pretenziją, įvertinus atsakovės sistemų duomenis, buvo nustatyta, kad nėra jokių priežasčių spręsti, kad atsakovės valdomame tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama Vartotojui/Draudėjui, 2020-05-01 vyko kokie nors neleistini reiškiniai. Atitinkamai apie tai buvo informuotas ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad jei kokie elektros energijos tiekimo sutrikimai ar įtampos šuoliai ir buvo, tai jie galėjo būti tik paties Vartotojo vidaus tinkle ir dėl žalos atsiradimo atsakingas tik pats Vartotojas.
Vadovaujantis Taisyklių 152.6 papunkčiu Operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje: <...> dėl vartotojo veiksmų ar neveikimo (kai vartotojas nesilaiko sutartyse ar teisės aktuose nustatytų reikalavimų, neįdiegia teisės aktuose ir sutartyse nustatytų nuostolių mažinimo techninių priemonių, kai dėl netinkamos vartotojo įrenginių priežiūros ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų automatikos ar apsaugos sistemos atjungė elektros energijos persiuntimą ir tiekimą vartotojui ar pan.).
Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų/neveikimo - egzistavimo. Svarbu paminėti, kad nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, kiti ieškovės argumentai netenka teisinės reikšmės.
Atsakovės įsitikinimu, ieškovės Teismui pateikti ieškinio priedai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad Vartotojo įrangos gedimas atsirado dėl atsakovės veiksmų.
Šalies argumentai
Ieškovės į bylą pateiktame UAB „Sinovada“ 2020-05-07 defektiniame akte nurodoma: Patvirtiname, kad (duomenys neskelbtini) saulės kolektorių sistema yra sugedusi dėl perkaitimo. Pagrindinė priežastis elektros įtampos dingimas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad minėtame defektiniame akte nėra jokios informacijos ir duomenų apie tai, kaip buvo nustatyta saulės kolektorių gedimo priežastis, iš ko apžiūrą atlikęs specialistas nustatė, kad saulės kolektorius sugedo būtent dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo ir būtent 2020-05-01. Defektiniame akte teigiama, jog dingus elektrai daugiau kaip 4 val., sistema užverda, pasiekia aukštą temperatūrą (iki 300 laipsnių), susidaro didelis slėgis ir oro kamštis, sustoja cirkuliacija, kuri automatiškai nebeatsistato. Iš defektinio akto spręstina, kad elektros energijos tiekimo nebuvimas (dingimas) iki 4 val. tokios žalos apskritai nesąlygoja. Dar kartą pažymėtina, kad atsakovės valdomame tinke jokių elektros energijos sutrikimų ir juo labiau elektros energijos tiekimo nutraukimo 2020-05-01 nebuvo, todėl atsakovei nėra suprantama, kaip ir kuo remiantis atsakovė gali būti atsakingas už defektiniame akte nurodomą žalą, kurią gali sukelti tik daugiau nei 4 val. dingęs elektros energijos tiekimas į įrenginį (saulės kolektorių).
Pažymi, jog iš defektinio akto neaišku, kokį išsilavinimą turi asmuo, nustatęs gedimo priežastį, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar apžiūrą atlikęs asmuo apskritai yra kompetentingas vertinti tokio pobūdžio gedimus, nustatinėti tų gedimų technines priežastis. Abejonių dėl apžiūrą atlikusio asmens kompetencijos atsakovei kelia dar ir tai, jog jo pareigos nurodytos „Komercijos direktorius“, kas, atsakovės vertinimu, nėra niekaip susiję su techninio pobūdžio užduočių atlikimu ir/ar vertinimų pateikimu.
Atkreipia dėmesį, jog defektiniame akte nenurodyta, kuriame būtent tinkle – atsakovės ar Vartotojo – minėtas elektros įtampos dingimas, lėmęs defektiniame akte nurodomą elektros energijos tiekimo į įrenginį (saulės kolektorių) sutrikimą, buvo fiksuotas. Taip pat nėra pridėta jokios informacijos, ar apžiūros metu buvo patikrinta, jog Draudėjas eksploatavo saulės kolektorių laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų. Nesant šių duomenų, ir vertinant faktinę aplinkybę bei atsakovės su atsiliepimu teikiamus įrodymus apie tai, kad atsakovės tinkle, iš kurio tiekiama elektros energija į Objektą, 2020-05-01 apskritai jokių gedimų nebuvo, galima daryti išvadą, kad jeigu kokie nors elektros energijos tiekimo sutrikimai, kurie sąlygojo Vartotojo įrangos gedimą, tą dieną ir buvo, jie galėjo būti tik Vartotojo valdomame elektros tinkle, už kurį atsakovė nėra atsakinga.
Iš ieškovės pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar elektros tinkle apskritai buvo kokie nors neleistini reiškiniai 2020-05-01, ir jei buvo, tuomet kokiame būtent elektros tinkle, t. y. atsakovės valdomame ar Vartotojo vidaus tinkle, įvykęs gedimas galėjo sąlygoti elektros įrangos gedimą. Dar kartą pažymėtina, kad elektros energijos tiekimo konkrečiam įrenginiui (saulės kolektoriui) sutrikimas, jei ir buvo, galėjo būti ne atsakovės valdomame tinkle, bet Vartotojo vidaus tinkle. Be to, nėra žinoma, ar Vartotojas tinkamai įsirengė savo vidaus tinklą, t. y., ar numatė priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, nors pagal Taisyklių reikalavimus privalėjo tai padaryti.
Nustatant atsakovės atsakomybės ribas, taip pat ypatingai svarbi aplinkybė, kad atsakovė negavo jokių skundų iš kitų vartotojų apie ginčo dieną įvykusius elektros įtampos svyravimus ar tiekimo nutraukimą, nusiskundimų ir prašymų atlyginti žalą už sugedusią elektros įrangą. Siekdami pagrįsti šį teiginį, teikiame laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-01-01 (duomenys neskelbtini) regione atsakovės gautų pretenzijų sąrašą, iš kurio matoma, jog dėl neva buvusių elektros energijos tiekimo sutrikimų 2020-05-01 atsakovė kitų pretenzijų nėra gavusi, todėl darytina išvada, jog jokių neleistinų reiškinių atsakovės elektros tinkle ginčo dieną nebuvo. Tai, kad ieškovė Vartotojui atlygino nuostolius, neįsitikinusi, ar buvo pagrindas tai daryti, jokiu būdu neįpareigoja atsakovės padengi ieškovės turėtas išlaidas. Pažymėtina, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė įsipareigotų besąlygiškai dengti visas išmokas, kurias ieškovė išmokėjo savo draudėjams.
Šiuo klausimu teismų praktikoje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 15, 21, 22, 27 p. p., 75, 77 str., 82 str. 3 dalimi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 str. 2 d.) .
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
ESO yra elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, valstybės įpareigotas ir privalantis užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką elektros energijos persiuntimą ir tiekimą vartotojams. Elektros energijos skirstomųjų tinklų priežiūra ir plėtra yra ne privatus ESO interesas, o teisės aktuose nustatyta pareiga.
EEĮ 35 str. 1 d. nustato, jog skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taško iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško ir už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius, taip pat už elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais, persiunčiamos elektros energijos kokybę bei persiunčiamos elektros energijos apskaitą ir jos diegimą.
Atitinkamai ir EEĮ 50 str. 1 d. numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. Aprūpinimo elektros energija nutraukimas ar ribojimas galimas tik šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 16 str. 2 d. numato, kad energetikos įmonės perduoda, skirsto, tiekia energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles.
Elektros energijos tiekimą ir naudojimą nustato Taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės).
Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl elektros energijos tiekėjo (ESO) veiksmų, nutraukiant elektros energijos tiekimą ieškovės apdraustam Būsto draudimu turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), – saulės kolektoriui, dėl kurių ieškovė patyrė 2096,01 Eur turtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) ir D. Č. (draudėjo) buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis LD Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią sutarties šalys sulygo tiek dėl pastatų draudimo, tiek namų turto, esančių (duomenys neskelbtini), maksimalių draudimo variantų (tame skaičiuje turto draudimas nuo kitų rizikų) laikotarpiu nuo 2020-02-02 d. iki 2021-02-01 d. Sutartyje nurodyta, kad pastate įrengtas saulės kolektorius, o žala draudėjui atlyginama tame skaičiuje dėl turto sugadinimo arba sunaikinimo dėl elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių iki 15000 Eur, taikant 40 Eur besąlyginę išskaitą.
Ieškovo teigimu, 2020-05-01 d. buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas į apdraustą objektą, t. y. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl sugedo ten esantis apdraustas turtas-saulės kolektorius. Ieškovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju. Saulės kolektorius buvo remontuojamas UAB „Sinovada“, kuri 2020-05-07-15 d. d. surašė atliktų darbų perdavimo aktą bei išrašė 2020-05-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2848,01 Eur.
AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui 2808,01 Eur dydžio draudimo išmoką (2848,01 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita).
2020-05-21 d. AB „Lietuvos draudimas“ surašė AB „ESO“ pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), prašant atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė iki šiol žalos neatlygino. Ieškiniu prašoma priteisti 2096,01 Eur sumą, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą.
Ieškovės teigimu, apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą, esantį (duomenys neskelbtini) Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus.
Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad atsakovė teikia vartotojai A. Č. elektros energijos persiuntimo paslaugas pagal 2015-03-06 d. su AB LESTO sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgia į tai, kad pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakingą už žalą padariusį asmenį.
CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.)
Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).
Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-1144-560/2021).
Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (LAT 2018-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (LAT 2010-04-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-189/2010).
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.383 str. 1 d. nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
Pagal CK 6.386 str. 1 d. energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Abonentas taip pat turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Vadinasi, elektros energijos vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, bet ir kitais atvejais, kai patiria nuostolių dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdo elektros energijos sutartį, pavyzdžiui, tiekia netinkamos kokybės elektros energiją.
Teismų praktikoje bei Lietuvos įstatymuose konstatuota, kad asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl jo civilinė atsakomybė už valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės ir kyla nustačius tris būtinas sąlygas: 1) žalą (nuostolius); 2) neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; 3) priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (LAT 2011-11-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-446/2011). Didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2022-05-03 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-933-643/2022).
Nagrinėjamu atveju atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra verslininkas, todėl jam taikomi aukštesni bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus) elgesio standartai (LAT 2020-12-23 d. nutartis civ byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020).
Be to, atsakovas yra specifine verslo veikla užsiimantis juridinis asmuo, kurio veikla licencijuojama, jam taikomi didesni atsakomybės standartai (CK 6.256 str. 4 d.), (LAT 2012-04-20 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-92/2012).
Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą (LAT 2019-06-05 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė atsakovės tyčios dėl ieškovės atsiradusių nuotolių, tačiau nagrinėja faktines bylos aplinkybes tikslu nustatyti ar atsakovė elgėsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai ieškovės atžvilgiu (bonus pater familias) ir kokius neteisėtus veiksmus atliko.
Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir, kaip jau minėta, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).
Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (LAT 2012-11-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Klaipėdos apygardos teismo 2021-08-26 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-760-459/2021).
Ieškovė ieškinio reikalavimų pagrįstumą grindžia kartu su ieškiniu pateiktu Saulės kolektorių pardavimų ir serviso įmonės UAB „Sinovada“ Pilno vakuumo (duomenys neskelbtini) saulės kolektorių 2020-05-07 d. defektiniu aktu (Gedimo aprašymu), kuriame nurodyta, jog įmonė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) saulės kolektorių sistema yra sugedusiu dėl perkaitymo. Pagrindinė priežastis elektros įtampos dingimas sistemoje, sumontuota apsauga nuo elektros dingimo, kuri palaiko 4 valandų pastovų nepertraukiamą elektros sutrikimą. Kadangi dingus elektrai daugiau kaip 4 valandos sistema užverda pasiekia aukštą temperatūrą iki 300 laipsnių susidaro didelis slėgis ir oro kamštis, sustoja ventiliacija, kuri automatiškai nebeatsistato. Patikrinimo metu nustatyta manometro rodmuo 1,6 baro, kuris buvo pastrigęs (normalus darbinis režimas nuo 1 iki 2 barų).
Bylos duomenimis, UAB „Sinovada“ veiklos aprašymas yra: saulės kolektoriai - vandens šildymo saulės sistemos ir įrengimas. Saulės energijos kolektoriai. Pristatymas visoje Lietuvoje nemokamas. Vandens šildytuvai bei akumuliacinės talpos saulės kolektorių sistemoms. Pardavimas, projektavimas, konsultavimas.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Taigi, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad nuostoliai abejais atvejai buvo patirti dėl elektros įtampos svyravimų, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitinka Standarto nuostatas, todėl ji nėra atsakinga už padarytą žalą (Vilniaus apygardos teismo 2022-05-03 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-933-643/2022).
Įrodinėjama prietaisų sugedimo priežastis – viršįtampis ir krytis - palieka pėdsakus sugadintame prietaise, tačiau byloje nepateikti jokie patikimi duomenys, patvirtinantys, kad elektros pritaisai sugedo dėl atsakovės kaip elektros energijos tiekėjos veiklos, apeliantės nurodomi įrodymai nėra pakankami priežastiniam ryšiui nustatyti, nes, teismo vertinimu, toks klausimas turi būti atsakomas tinkamos srities specialių žinių turinčio asmens, pateikiant atitinkamą gedimo priežasties vertinimą (CPK 177 str. 1 d., 2 d., 178 str.). Teismui nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko elektros prietaisų sugedimo priežasčių nustatymas negalėjo būti atliktas, tiriant žalos bylą. Darytina išvada, kad pati ieškovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę už ginčo žalą, įrodyti (CPK 12 str., 178 str.). Teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai dėl atsakovės atsakomybės nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o yra grindžiami tik prielaidomis.
Vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1651-340/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021-03-30 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-867-258/2021, 2021-01-21 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-55-656/2022) būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovės tinkluose - atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti; ieškovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio ir kryčio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovei. Pirmuoju atveju ieškovė paneigė, kad elektros tiekimo svyravimai viršijo normatyvų ribas (Vilniaus apygardos teismo 2022-05-03 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-933-643/2022).
Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-21 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-55-656/2022).
Elektros energijos tiekimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatomis, elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus (Vilniaus apygardos teismo 2022-05-03 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-933-643/2022).
Nagrinėjamoje byloje nėra surinkti įrodymai, kad ginčo objekte objektyviai buvo tiek planinis, tiek neplaninis elektros energijos nutraukimas ar viršįtampis ir krytis, kurie sąlygotų apdrausto turto - saulės kolektoriaus sugadinimą (CPK 12, 178 str.). Atsakovės „ESO“ duomenimis, tokie įvykiai nebuvo užfiksuoti nei 2020-05-01 d. nei protingu laikotarpiu anksčiau (nuo 2020-04-30 iki 2020-05-03 d.), o nuo 2020-01-01 iki 2022-01-01 atsakovė jokių pretenzijų dėl elektros energijos tiekimo nėra gavusi.
Papildomai atsakovė pateikė teismui duomenis apie vartotojos A. Č. el. skaitiklio atsijungimus (b.l.14, dok-74797), iš kurių matyti, kad maitinimo dingimai buvo 2020-03-14 d. nuo 02. 22 val. iki 02.22 val. (mažiau nei sekundė) bei 2020-06-20 d. nuo 17.53 val. iki 19.30 val., t. y. ne ginčo laikotarpiu (2020-05-01 d.).
Kitą vertus, byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Sinovada“, nustačiusi ginčo saulės kolektoriaus sugedimo priežastis, turi teisę verstis tokia ekspertinė veikla ir turi atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad defektiniuose aktuose fiksuotas draudėjų turto sugadinimų pobūdis (išimtinai elektronikos gedimai) ir galimos priežastys (elektros įtampos svyravimai, elektros tiekimo trukdžiai), taip pat faktas, jog sugadinimai laike sutapo su atsakovo transformatorinėse fiksuotais sugedimais, suteikia pagrindą konstatuoti, jog atsakovas tiekė nekokybišką elektros energiją. Atsakovas turėjo pareigą, nesutikdamas su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, pateikti juos paneigiančius įrodymus, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimo momentu buvę elektros sutrikimai negalėjo įtakoti žalos atsiradimo, arba, kad žala atsirado dėl kitų priežasčių, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, o savo poziciją grindė tik savo subjektyviais paaiškinimais (Vilniaus apygardos teismo 2021-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-2389-392/2021).
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyto turto (saulės kolektoriaus) gedimas (2020-05-01) nesutampa su atsakovės ESO fiksuotais objekto elektros skaitiklio maitinimo dingimais (2020-03-14 d. bei 2020-06-20 d.), todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės neteisėti veiksmai (2020-05-01 d.) pasireiškė elektros energijos nutrakimu, viršįtampiu bei kryčiu.
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Taisyklių 148 punkte nustatyta, kad kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas arba tiekiamos elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nustatytų reikalavimų, tiekėjas ir (ar) operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl tiekėjo ir (ar) operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius, išskyrus Taisyklių 150 punkte nurodytus atvejus. Pagal Taisyklių 150.7 ir 150.9 papunkčius, tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose) (150.7 p.); kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko (150.9 p.).
Taisyklių 49.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtas standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai.
Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (LAT 2015-05-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovės tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai, elektros nutraukimas ir pan., o UAB „Sinovada“ yra kompetentinga saulės kolektoriaus gedimo priežastims nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad elektros energijos įtampos svyravimai galėjo nutikti ir vartotojo vidaus tinkle.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (LAT 2011-06-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011-04-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-100/2011).
Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ieškovė ieškinio reikalavimų byloje neįrodė (CPK 12 str., 178 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Atmetus ieškinį nėra pagrindo tenkinti ieškovės išvestinių reikalavimų dėl kompensuojamų (153,67 Eur) bei procesinių palūkanų (6 proc. dydžio) priteisimo.
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, o CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą ar ruošiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 51 Eur žyminio mokesčio bei 70,08 Eur teisinių išlaidų, rengiant ieškinį.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Byloje nėra duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,48 Eur.
CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.