- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-55-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-13813-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės
teismo 2021 m. rugsėjo 15 d., sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau tekste – AB „Lietuvos draudimas”) ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau tekste – ESO) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 162 EUR žalos atlyginimo, 9,96 EUR materialiųjų palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškovas nurodė, jog 2019 m. lapkričio 16 d. dėl viršįtampių svyravimų buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui – džiovyklei „Elektrolux“. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) ieškovo buvo išmokėta 162 EUR draudimo išmoka.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra elektros energijos tiekėjas, kuris privalo teikti tinkamos kokybės elektros energiją, todėl atsakingas dėl netinkamos energijos tiekimo atsiradusius nuostolius.
4. Atsakovas laiku nekompensavo padarytų nuostolių, todėl iš jo priteistinos kompensuojamos palūkanos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę - 2020 m. sausio 20 d. iki ieškinio pateikimo – 9,96 EUR (162 x 0,06 / 365 x 374).
Atsiliepimas
5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir pripažino jog trumpalaikis iki 1 sekundės trukmės elektros energijos atjungimas įžemėjimo paieškai buvo atliktas 157 vartotojams, tačiau jokių pretenzijų iš kitų vartotojų gauta nebuvo, todėl viršįtampių nebuvo. Pas atsakovą yra sumontuoti apsaugos aparatai, 0,4 kV viršįtampių ribotuvai ir 10 kV iškrovikliai. Šios priemonės suvaldo nenormalius reiškinius, atsirandančius tinkle, atjungdami elektros energijos teikimą ir toks atjungimas truktų ilgiau nei 10 sekundžių.
6. Asnuo, kurio turtas buvo ieškovo apdraustas, yra vartotojas priskiriamas trečiai patikimumo klasei, todėl, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atsakovas neatlygina nuostolių, jei energijos tiekimo nutraukimas tęsiasi trumpiau nei 24 valandas.
7. Byloje nėra duomenų, kad apdrausto turto gedimo priežastis būtų elektros energijos tiekimo pertrūkis ar viršįtampis, t. y. neįrodyti neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovo automatika, užtikrinanti, jog nebūtų teikiama netinkamos kokybės elektros energija, nesuveikė, todėl darytina išvada, jog buvo teikiama tinkamos kokybės energija. Energijos tiekimo nutrūkimas buvo trumpesnis nei viena sekundė, nors teisės aktai leidžia iki 24 valandų energijos nutrūkimą šios kategorijos vartotojams. Vartotojas taip pat privalo imtis saugumo priemonių apsaugoti savo įrenginius ir tinklą, tačiau to nepadarė ir visą atsakomybę perkelia atsakovui. Be to, viršįtampis gali įvykti ne tik atsakovo, bet ir vartotojo vidiniame tinkle ir byloje nėra įrodymų, jog viršįtampis neatsirado vartotojo tinkle.
II. Teismo sprendimo argumentai
8. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 162 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 162 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 79,97 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė reikalavimą priteisti materialiąsias palūkanas.
9. Teismas nustatė, jog 2019 m. lapkričio 16 d. 10:38 val. atsakovo linijoje buvo elektros energijos tiekimo nutraukimas, trukęs mažiau nei sekundę (toliau vadinama ir Įvykiu). Nurodė, kad aplinkybė, kiek truko elektros energijos nutraukimas, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui išspręsti, nes ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl žalos, atsiradusios elektros energijos tiekimo nutraukimo, bet dėl žalos, padarytos viršįtampiais, atlyginimo. Elektros energijos nutraukimas ir įjungimas nagrinėjamas kaip galimas viršįtampių atsiradimo pagrindas.Iš atsakovo pateikto 10 kV neplaninių atsijungimų sąrašo matyti, jog atsijungimas buvo neplaninis.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog viršįtampis galėjo atsirasti vartotojo tinkle. Viršįtampiai dažniausiai atsiranda tiekėjo tinkle. Vartotojo elektros tinklas priduotas ir jį buvo leista eksploatuoti, todėl laikytina, jog jis atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsakovo tinkle buvo neplaninis išjungimas ir įjungimas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog viršįtampis galėjo atsirasti atsakovo tinkle.
11. Elektros energetikos įstatymas 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau tekste – EETNT, sprendime vadovaujamasi 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojusia EETNT redakcija) 49.4. punkte nustatyta, jog atsakovas privalo: sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. 4.2.2.1. punkte nustatyta, kad maitinimo įtampos (230 V) kitimai ir nuostoliai neturi viršyti nominaliosios įtampos vertės ±10 %. Taigi, atsakovas privalo teikti kokybišką elektros energiją, kurios viršįtampiai neviršytų nominaliosios įtampos vertės ±10 %.
12. Kadangi atsakovas privalo tiekti kokybišką elektros energiją, byloje esant duomenims, jog žala atsirado dėl viršįtampių, atsakovas privalėjo įrodyti, jog teikė kokybišką elektros energiją (CK 6.228¹³ straipsnis), t. y. jo tinkle viršįtampiai neatsirado, tačiau to nepadarė. Atsakovas privalėjo įrodyti, jog teikė kokybišką prekę, tačiau to neįrodė (CPK 178 straipsnis).
13. Byloje nėra atsakovo transformatorinės, kurioje įrengti viršįtampių ribotuvai, Eksploatavimo žinialapių iš kurių būtų galima matyti, ar transformatorinė buvo įrengta ir prižiūrima tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jo viršįtampių ribotuvai nesuveikė, todėl neva viršįtampių nebuvo, nepagrįsti, nes, pirma, viršįtampių ribotuvai pilnai neeliminuoja viršįtampių visu 100 procentų, jie yra gendantys, ir, antra, byloje nėra duomenų, kada buvo atlikti viršįtampių ribotuvų šioje linijoje bandymai.
14. Ieškovas negalėjo ir negali atsakovo tinkluose nuolat stebėti viršįtampių buvimą ar nebuvimą. Tokios galimybės nenustato ieškovui teisės aktai. Priešingai, teisės aktai įpareigoja atsakovą teikti tinkamos kokybės paslaugas. Būtent atsakovas periodiškai paros bėgyje atlieka elektros energijos viršįtampių matavimus. Šioje byloje atsakovas nepateikė duomenų apie viršįtampių tinkle buvimą ar nebuvimą. Kita vertus, atsakovas neatlieka nuolatinio viršįtampio monitoringo, nors galėtų ir, siekdamas įrodyti tinkamos kokybės prekių tiekimą, privalėtų tai atlikti. Šių duomenų nerinkimas leidžia atsakovui išvengti atsakomybės dėl viršįtampiais padarytos žalos vartotojų turtui, nes vartotojai neturi jokių objektyvių galimybių atlikti viršįtampių nuolatinį monitoringą.
15. EETNT 150 punktas nustato, jog kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas arba tiekiamos elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) elektros energijos pirkimo-pardavimo vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nustatytų reikalavimų (išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 133, 141, 146 ir 152 punktuose), operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius.
16. EETNT 152 punktas nustato, jog operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje: EETNT 152.6. punktas - dėl vartotojo veiksmų ar neveikimo (kai vartotojas nesilaiko sutartyse ar teisės aktuose nustatytų reikalavimų, neįdiegia teisės aktuose ir sutartyse nustatytų nuostolių mažinimo techninių priemonių, kai dėl netinkamos vartotojo įrenginių priežiūros ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų automatikos ar apsaugos sistemos atjungė elektros energijos persiuntimą ir tiekimą vartotojui ar pan.). Byloje nėra duomenų ir atsakovas neįrodinėjo, jog vartotojas nesilaikė nustatytų reikalavimų ar neįsirengė apsaugos sistemų, todėl darytina išvada, jog vartotojas neprivalėjo įsirengti papildomų apsaugos sistemų.
17. Byloje nėra duomenų, jog viršįtampiai galėjo atsirasti dėl kitų reiškinių, nenugalimos jėgos ar nuo vartotojo priklausančių aplinkybių – tyčios ar didelio neatsargumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina labiausiai tikėtina išvada, jog vartotojo džiovyklėje viršįtampiai atsirado iš atsakovo elektros energijos teikimo tinklo. Tarp kilusios žalos ir atsakovo tinkle įvykusio viršįtampio yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, atsakovui taikytina griežtoji civilinė atsakomybė ir ieškovui iš atsakovo priteistina 162 EUR žalos atlyginimui (CK 6.270 straipsnis EETNT 150 punktas).
III. Apeliacinio skundo argumentai
18. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.
19. Apeliantas nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (džiovyklės gedimo) tenka ieškovui, todėl netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.
Šalies argumentai
20. Vadovaujantis Taisyklių 49.4 punkto nuostatomis elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti Sutarties, Standarto ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsakovas nei Sutartimi nėra įsipareigojęs, nei teisės aktais nėra įpareigotas elektros energiją tiekti nepertraukiamai ar be jokių įtampos svyravimų – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo atsakovo nepriklausančių išorės faktorių. Elektros energijos tiekimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams.
21. Teismas neteisingai įvertino į bylą atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, jog elektros energijos atjungimo priežastis buvo suveikusi prevencijos automatika, kuri ir atjungė 10 kV kabelių liniją mažiau nei 1 sekundei, tam, kad būtų nustatyta įžemėjimo vieta. Tad, atjungus elektros energijos tiekimą, buvo nustatyta, jog įžemėjimas buvo kilęs transformatorinėje SP-18, L-MT1873/1, kai tuo tarpu Draudėjui elektros energija tiekiama iš MT-1873 nuo komercinio apskaitos skydo KAS-7591. Teismas neįvertino fakto, kad 10 kV elektros linijomis buitiniams vartotojams, tame tarpe ir Draudėjui, tiesiogiai elektros energija nėra tiekiama. 10 kV linijos įeina į 0,4 kV transformatorinę ir tuomet transformatoriuose įtampa iš 10 kV transformuojama į 0,4 kV ir tuomet jau tiekiama vartotojams. Abi transformatorinės yra geografiškai nutolusios.
22. Teismas neteisingai įvertino ir tai, kad tuo atveju, jei atsakovo elektros skirstomajame tinkle iš tiesų būtų fiksuotas nenormalus reiškinys (viršįtampis), suveiktų minėti ribotuvai - automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungtų elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Pastebėtina, kad toks elektros energijos atjungimas truktų ilgiau nei 10 sekundžių. Tad akivaizdu, jog esant viršįtampiui, jis turėtų atsirasti visame tinkle ir tokiu atveju būtent dėl Atsakovo, o ne Vartotojo vidaus tinkle kilusio viršįtampio, būtų sugedę ir kitų vartotojų (t.y. visų 157) įrenginiai.
23. Viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime taip pat nėra neteisėtas. Taisyklių 49.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtas standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovės tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai.
24. Buitiniams vartotojams Taisyklės nenurodo privalomų apsaugų įrengimo, t. y. pas juos dažniausiai nėra jokių apsaugų nuo viršįtampių. Kai tuo tarpu atsakovo tinkluose tokie įrenginiai yra sumontuoti. Nagrinėjamu atveju elektros energija nutrūko mažiau nei 1 sekundei dėl prevencijos automatikos poveikio ir teismas šį faktą vertino neteisingai, neįsigilinęs į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu.
25. Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, Atsakovui nenustato nei teisės aktai, nei sutartis.
26. Reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai).
27. Priežastinio ryšio tarp sutrikimo atsakovo skirstomajame tinkle ir Draudėjo įrenginio gedimo tiksliai neįvardijo nei ieškovas, nei džiovyklę remontavusi UAB „AG Service“ ir parengusi įrenginio defektinį aktą (toliau – Aktas). Šis Aktas absoliučiai negali įrodyti, jog tariamas viršįtampis, jei ir buvo nustatytas, tai jis atsirado būtent Atsakovui priklausiančiame tinkle, o ne Draudėjo vidaus tinkle. Aktą surašęs asmuo net nenustatinėjo galimų gedimo priežasčių, nesiaiškino ar įtampos svyravimai apskritai buvo, ar jie buvo neleistini, kuriame tinkle jie kilo, kas, vadovaujantis teismų praktika, yra būtina - Defektacijos akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, nepaaiškinama, kur konkrečiai kilo trumpasis jungimas, išvada nėra pagrįsta ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui.
28. Teismas neteisingai nurodė, kad Byloje nėra jokių duomenų, jog viršįtampis galėjo atsirasti vartotojo tinkle ir viršįtampiai dažniausiai atsiranda tiekėjo tinkle. Ši teismo nuomonė niekaip nepagrįsta sprendime, o atsakovo paneigta pateikiant į bylą visus turimus rašytinius įrodymus. Už ne operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle įvykusius gedimus atsakovas neatsako. Kadangi pagal fizikos dėsnius, tiek atsakovo, tiek vartotojo vidaus tinkluose, nuolat vyksta įtampos svyravimai, tad teismo teiginys, jog nagrinėjamu atveju viršįtampis galėjo atsirasti atsakovo tinkle yra tik tokia pati tikimybė, kaip ir tikimybė, kad viršįtampis galėjo kilti ir draudėjo vidaus tinkle. Šios tikimybės byloje nebuvo įrodytos jokiais rašytiniais dokumentais.
29. Nei draudėjui, nei ieškovui nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Standarte ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais (Ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės), nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad atsakovo valdomame elektros tinkle įvykio metu buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai. Neginčijamai nustatyta, jog skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiesiogiai tiekiama draudėjui, tinklo gedimų nenustatyta, kitų vartotojų skundų dėl įvykio metu sugadintų įrenginių negauta. Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos atsakovo civilinei atsakomybei būtinos kilti sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
31. Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės (nuostolių atlyginimo) klausimas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
32. Priežastinį ryšį, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti tas, kas prašo atlyginti žalą. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti; ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui.
34. Byloje nustatyta, jog atsakovo tinkle 2019 m. lapkričio 16 d. 10:38 val. buvo trumpalaikis atjungimas, t. y. įjungimas ir išjungimas. Iš atsakovo pateikto 10 kV neplaninių atsijungimų sąrašo matyti, jog atsijungimas buvo neplaninis, todėl ši aplinkybė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog jis galėjo atsirasti dėl elektros energijos įtampos netolygumų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad kadangi atsakovas privalo tiekti kokybišką elektros energiją, byloje esant duomenims, jog žala atsirado dėl viršįtampių, atsakovas privalėjo įrodyti, jog teikė kokybišką elektros energiją (CK 6.228¹³ straipsnis), t. y. jo tinkle viršįtampiai neatsirado, tačiau to nepadarė. Atsakovas privalėjo įrodyti, jog teikė kokybišką prekę, tačiau to neįrodė (CPK 178 straipsnis).
35. Byloje esminę reikšmę turi atsakovo veiksmų vertinimas elektros energijos tiekimą reglamentuojančių tesiės aktų kontekste. 2021-01-15 Elektros energijos pirkimo pardavimo ir paslaugų sutartimi Nr.12947033-51112/210917 (toliau – Sutartis) ir 2015-04-10 Elektros tinklų nuosavybės ribų aktu šalys nesusitarė, kad Atsakovas elektros energiją tieks nenutrūkstamai. Sutartyje Draudėjui nustatyta III patikimumo kategorija, o vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, III patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad elektros energija nutrūko mažiau nei 1 sekundei, kai tuo tarpu suveikus prevencijos automatikai, atkurti elektros energijos tiekimą ir pašalinti gedimus privalo ne ilgiau nei per 24 valandas. Sutikrina su apeliantu, kad Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, atsakovui nenustato nei teisės aktai, nei sutartis.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Vadovaujantis EEĮ 71 straipsnio 2 dalies nuostatomis elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.
37. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog elektros energijos atjungimo priežastis buvo suveikusi prevencijos automatika, kuri ir atjungė 10 kV kabelių liniją mažiau nei 1 sekundei, tam, kad būtų nustatyta įžemėjimo vieta. Tad, atjungus elektros energijos tiekimą, buvo nustatyta, jog įžemėjimas buvo kilęs transformatorinėje SP-18, L-MT1873/1, kai tuo tarpu Draudėjui elektros energija tiekiama iš MT-1873 nuo komercinio apskaitos skydo KAS-7591. Teismas neįvertino fakto, kad 10 kV elektros linijomis buitiniams vartotojams, tame tarpe ir Draudėjui, tiesiogiai elektros energija nėra tiekiama. 10 kV linijos įeina į 0,4 kV transformatorinę ir tuomet transformatoriuose įtampa iš 10 kV transformuojama į 0,4 kV ir tuomet jau tiekiama vartotojams. Taigi, transformatorinė SP-18, L-MT1873/1, kurioje buvo kilęs įžemėjimas, yra pernelyg nutolusi nuo vartotojo (Draudėjo) įrangos.
38. Apeliantas nurodė, kad Įvykio metu elektros energija laikinai, mažiau nei 1 sekundei, suveikus prevencijos automatikai, nutrūko net 157 vartotojams. Tačiau jokių pretenzijų dėl šio įvykio dėl patirtų nuostolių atsakovas nei iš Draudėjo, nei iš kitų vartotojų, nėra gavęs, o šį faktą įrodė atsakovo pridėta pretenzijų suvestinė.
39. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas teismas įvertino aplinkybę bei pateiktus įrodymus, kad Atsakovas procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jo tinkle yra sumontuoti apsaugos aparatai, 0,4 kV viršįtampių ribotuvai ir 10 kV įtampos iškrovikliai Teismas neteisingai įvertino ir tai, kad tuo atveju, jei atsakovo elektros skirstomajame tinkle iš tiesų būtų fiksuotas nenormalus reiškinys (viršįtampis), suveiktų minėti ribotuvai - automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungtų elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Pastebėtina, kad toks elektros energijos atjungimas truktų ilgiau nei 10 sekundžių. Tad akivaizdu, jog esant viršįtampiui, jis turėtų atsirasti visame tinkle ir tokiu atveju būtent dėl Atsakovo, o ne Vartotojo vidaus tinkle kilusio viršįtampio, būtų sugedę ir kitų vartotojų (t.y. visų 157) įrenginiai. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš likusių 156 vartotojų jokių sutrikimų nepastebėjo, priešingai, būtų kreipęsi tiek tiesiogiai į Atsakovą, tiek į savo Draudimo įmones.
40. Apeliantas logiškai nurodė, kad pagal fizikos dėsnius, tiek Atsakovo, tiek Vartotojo vidaus tinkluose, nuolat vyksta įtampos svyravimai, tad teismo teiginys, jog nagrinėjamu atveju viršįtampis galėjo atsirasti atsakovo tinkle yra tik tokia pati tikimybė, kaip ir tikimybė, kad viršįtampis galėjo kilti ir Draudėjo vidaus tinkle.
41. Be to, Taisyklių 49.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtas standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Nėra įrodymų, kad atsakovo tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai. Be to, kaip minėta, atveju buvo nustatyta, jog atsakovas, siekdamas apsaugos tinklus nuo neigiamo viršįtampių poveikio elektrolos tinkluose, sumontavo atitinkamas apsaugas. Atsakovas nurodė, jog saugiklių paskirtis nėra apsaugoti elektros įrenginius nuo viršįtampių. Saugiklių paskirtis yra apriboti srovės dydį (galią) ir apsaugoti tinklą nuo perkrovimo.
42. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad įrangos defekttacijos aktas yra neinformatyvus. Akte tik lakoniškai nurodoma, jog reikia keisti galios plokštę, keitimo priežastis – viršįtampis. Aktą surašęs asmuo nenustatinėjo galimų gedimo priežasčių, nesiaiškino ar įtampos svyravimai apskritai buvo, ar jie buvo neleistini, kuriame tinkle jie kilo,. Defektacijos akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, nepaaiškinama, kur konkrečiai kilo trumpasis jungimas, išvada nėra pagrįsta ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Be to, defektiniame akte nėra paaiškinama, kaip buvo nustatyta gedimo priežastis, ir kokios aplinkybės patvirtina, kad įtampa buvo aukštesnė, nei numato teisės aktai. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas šį įrodymą vertino kaip patvirtinantį, kad atsakovas tiekė netinkamą elektros energiją, ar kitaip pažeidė Sutarties sąlygas.
43. Vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021) būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovo tinkluose - atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti; ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui. Elektros energijos tiekimo pertrūkis pats savaime elektros įrenginių gedimų negali lemti.
44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo įrodytos atsakovo civilinei atsakomybei būtinos kilti sąlygos (neteisėti atsakovo veiksmai ir priežastinis ryšys).
45. Sutiktina, kad apelianto nurodyta teismų praktika kitokio įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklės aiškinimo tokio pobūdžio bylose nepatvirtina (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-766-910/2018; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-A1210-614/2016); griežtos civilinės atsakomybės taikymas analogiškose bylose neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti kitų (išskyrus kaltę) civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.
46. Įvertinus aptartas aplinkybes, ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d., sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo.