Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2389-392/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-09
Bylos Nr.: e2A-2389-392/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35572-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: AB „Energijos skirstymo operatorius“
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-2389-392/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35572-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteisti 3 646,25 Eur žalos atlyginimą; 321,03 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pirmuoju atveju 2018-08-21 ieškovas draudėjui V. Ž. (toliau – pirmasis draudėjas) išdavė Būsto draudimo liudijimą serija LD Nr. 111815113, TIA Nr. 500326158, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2018-08-24 iki 2019-08-23 buvo apdraustas draudėjo būstas ir turtas adresu (duomenys neskelbtini). Antruoju atveju 2018-12-31 ieškovas draudėjui UAB „Gintaras“ (toliau – antrasis draudėjas) išdavė Verslo draudimo liudijimą serija LD Nr. 110077024, TIA Nr. 464076433, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2019-02-09 iki 2020-02-08 buvo apdrausti draudėjo statiniai adresu (duomenys neskelbtini). Trečiuoju atveju 2017-11-21 ieškovas draudėjai J. M.-P. (toliau – trečiasis draudėjas) išdavė Būsto draudimo liudijimą serija LD Nr. 109586810, TIA Nr. 311343912, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2017-12-31 iki 2043-12-05 buvo apdraustas draudėjos butas adresu (duomenys neskelbtini) ir buto civilinė atsakomybė. Pirmuoju atveju 2019-01-30 įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų adresu (duomenys neskelbtini), nustojo veikti katilinė. Elektros įtampos svyravimus matė pats draudėjas. Ieškovas 2019-01-30 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 2 793,41 Eur draudimo išmoką. Antruoju atveju 2019-06-13 įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti įrengimai – kondicionierius Electra ir priesieninė vitrina COSTAN. Ieškovas 2019-06-13 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 2 705 Eur draudimo išmoką. Trečiuoju atveju 2019-08-21 įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjo apdraustas butas – sugedo boileris THERMOL ACI+200L. Ieškovas 2019-08-21 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 1 249,68 Eur draudimo išmoką. Visais atvejais buvo nustatyta, kad žala atsirado dėl elektros tiekimo tinklo gedimo, tai patvirtina defektavimo aktai, paties atsakovo pranešimai. Atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti kokybiškos elektros energijos tiekimą ir buvo padaryta žala elektros prietaisams, kadangi po elektros įtampos šuolio, trikties, svyravimo ar viršįtampio buvo sugadinti jautrūs elektros srovei komponentai. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas gali pats nustatyti elektros kokybę, neįpareigojant kitų asmenų tai atlikti, ir užfiksuoti įtampos charakteristikos duomenis bei jų analizę, siekiant išsiaiškinti žalos kilimo priežastis. Taigi, atsakovas reikalaudamas iš draudėjo tokių matavimų, pastato draudėją į blogesnę padėtį, nes draudėjas turi naudoti papildomas lėšas, kad būtų atlikti tokie tyrimai. Be to, atsakovas pats atlieka remonto darbus, todėl gali pateikti informaciją, kodėl ir dėl kokių priežasčių įvyko gedimai elektros tinkluose.

Atsiliepimas

2. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškinį atmesti. Dėl pirmojo atvejo nurodė, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Ieškovui nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Standarte ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais (ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės), nėra pagrįsta teigti, kad atsakovo valdomame elektros tinkle įvykio metu buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai. Nagrinėjamu pirmuoju atveju 10 kV KT Už-426 perdegė 3 iškrovikliai ir suveikus avarijų prevencijos automatikai atsijungė 37 transformatorinės. Iš modulinės transformatorinės Už-418 eksploatavimo žinialapio matyti, jog likus pusmečiui iki įvykio 2018-08-24 buvo atlikta transformatorinės periodinė apžiūra. Atsakovo skirstomajame tinkle yra sumontuoti apsaugos įrenginiai 0,4 kV viršįtampių ribotuvai ir 10 kV įtampos iškrovikliai. Vartotojui kilus abejonių dėl tiekiamos elektros energijos įtampos svyravimų, vartotojas turi teisę kreiptis į atsakovą ir reikalauti, jog atitinkami matavimai būtų atlikti, tačiau šiuo atveju draudėjas iškart po įvykio nesikreipė į atsakovą bei nepateikė prašymo atlikti įtampos matavimus. Dėl antrojo atvejo atsakovas nurodė, kad atsakovo valdomame elektros skirstomajame tinkle keičiant saugiklį nuo 14:22 val. iki 16:23 val. buvo atjungtas elektros energijos tiekimas 146 vartotojams. Pagal teisės aktų reikalavimus atsakovas nėra įpareigotas elektros energiją tiekti be jokių elektros energijos svyravimų ar nenutrūkstamai. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog draudėjo (verslo subjekto) vidaus tinkle buvo sumontuotos atitinkamos techninės priemonės. Vartotojui kilus abejonių dėl tiekiamos elektros energijos įtampos svyravimų, vartotojas turi teisę kreiptis į atsakovą ir reikalauti, jog atitinkami matavimai būtų atlikti. Draudėjas nedelsiant nesikreipė į atsakovą bei nepateikė prašymo atlikti įtampos matavimus. Elektros įtampos svyravimai yra leidžiami Standarto. Dėl trečiojo atvejo atsakovas nurodė, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ir oro linija buvo pažeista dėl išorinio poveikio – iš už apsaugos zonos ribų užvirtusio medžio. Atsakovas neturėjo pareigos prižiūrėti medžių ar kitos augmenijos augančios 14 m. atstumu nuo oro linijos, todėl negali būti atsakingas už kilusius padarinius. Visus nuostolius, sukeltus dėl laiku neiškirstų medžių, turi atlyginti miško savininkas. Ieškovas teigdamas, jog įrenginių gedimo priežastis buvo elektros įtampos svyravimas turi pateikti įtampos matavimus ties operatoriaus ir vartotojo nuosavybės riba, kadangi staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, nebūtinai lemia gedimai skirstomajame tinkle, šiuos reiškinius dažnu atveju sukelia tiek gedimai vartotojo tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Už ne operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle įvykusius įtampos pokyčius ar kitus gedimus atsakovas nėra ir negali būti atsakingas. Nei viename iš ieškovo į bylą pateiktų defektinių aktų nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta draudėjų elektros įrenginių gedimo priežastis. Ieškovui nepateikus defektinių aktų, kurie būtų pagrįsti faktiniais duomenimis ir specialiomis žiniomis, kurios leistų daryti išvadą, kas sąlygojo įrenginių gedimą, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei žalos draudėjams atsiradimo lieka neįrodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 3 646,25 Eur žalos atlyginimą, 321,03 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 967,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 169 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.1. Dėl pirmojo atvejo teismas nurodė, kad žalos fakto ir dydžio atsakovas šiuo konkrečiu atveju iš esmės neginčijo. Byloje kilo ginčas dėl žalos atsiradimo priežasties. Ieškovas įrodinėja, kad žala atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė savo pareigą tiekti kokybišką elektros energiją ir objekte adresu (duomenys neskelbtini), esanti katilinės įranga sugedo dėl nekokybiškos elektros energijos tiekimo, esant elektros įtampos svyravimams (viršįtampiui). Atsakovą ir V. Ž. šiuo atveju siejo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai (2011-05-06 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 70012819-51210/210269), todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys), o to nepadarius vartotojo reikalavimu atlyginti jam dėl atsakovo kaltės patirtus tiesioginius nuostolius. Bylos duomenys (2019-02-01 turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, 2019-01-31 defektavimo aktas, paties atsakovo 2019-03-12 raštas „Dėl prašymo atlyginti žalą Nr. R0002145090“, šalių paaiškinimai, kt.) patvirtina, kad objekte įvyko energijos tiekimo sutrikimas – elektros įtampos svyravimai (viršįtampis), ko pasekoje įvyko trumpalaikis elektros energijos tiekimo nutrūkimas (perdegė 3 iškrovikliai). Atsakovas teigia, kad ieškovo į bylą pateiktas UAB „Gilės inžinerija“ Defektavimo aktas, kuriame nurodoma, jog kieto kuro medienos granulių katilinės įrenginių gedimo priežastimi buvo elektros tiekimo tinklo gedimas, turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi jame nurodyta gedimo priežastis nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateikti dokumentai (internetinio tinklapio nuoroda) patvirtina aktą surašiusio projektų vadovo D. Š. kvalifikaciją, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti nei akte nurodyta gedimo priežastimi, nei aktą surašiusio asmens kvalifikacija. Pats atsakovas jokių kitokių įrodymų, paneigiančių šiame akte nurodytą arba patvirtinančių kitokią galimą katilinės įrenginių gedimo priežastį, teismui nepateikė. Atsakovas teigia, kad siekiant išvengti gedimų neigiamų pasekmių bei įrangos sugadinimo skirstomajame tinkle yra montuojamos apsaugos, todėl sutrikimai ar gedimai operatoriaus skirstomajame tinkle dažnu atveju nelemia vartotojų elektros įrenginių gedimo, tačiau teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju būtent tokios apsaugos ir perdegė (3 iškrovikliai), o perdegus apsaugoms, nebeliko apsaugos nuo gedimų neigiamų pasekmių elektros vartotojams. Taigi, pats apsaugų perdegimo faktas suponuoja išvadą, kad buvo tiekiama nekokybiška elektra - elektros tinkle buvo tokie elektros įtampos svyravimai (viršįtampiai), kurie sąlygojo net pačių apsaugų nuo elektros svyravimu (viršįtampių) sugadinimą. Atsakovas, teigdamas, jog sutrikimai ar gedimai operatoriaus skirstomajame tinkle dažnu atveju nelemia vartotojų elektros įrenginių gedimo, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju tokie gedimai nelėmė vartotojo elektros įrenginių gedimo. Šiuo atveju atsakovas atliko tinklo remonto darbus, tačiau, turėdamas tokią galimybę, nepateikė teismui įrodymų, ar šio remonto metu (keičiant 3 iškroviklius) elektros tinkluose trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai atitiko LST EN 50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ keliamus reikalavimus bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo, t.y. nepateikė įrodymų ar atsakovo vykdytų remonto darbų metu buvo įtampos svyravimai ir ar jie atitiko LST EN 50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ keliamus reikalavimus bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kliento vidaus tinklas buvo netvarkingas ir/ar neatitiko Taisyklių reikalavimų, todėl visi atsakovo argumentai apie kitokią galimą žalos atsiradimo priežastį (gedimą vartotojo tinkle ir pan.), grindžiami prielaidomis ir atmestini kaip neįrodyti. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad objekte (duomenys neskelbtini) esanti katilinės įranga sugedo dėl įtampos svyravimo (viršįtampio), viršijusio leistinas ribas. Nesant ginčo dėl įvykio fakto bei žalos dydžio, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 1 739,70 Eur žalos atlyginimą.

3.2. Dėl antrojo atvejo teismas nurodė, kad žalos fakto ir dydžio atsakovas šiuo konkrečiu atveju taip pat iš esmės neginčijo. Byloje kilo ginčas dėl žalos atsiradimo priežasties. Ieškovas įrodinėja, kad žala atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė savo pareigą tiekti kokybišką elektros energiją ir objekte adresu (duomenys neskelbtini) esanti įranga (kondicionierius Electra ir priesieninė vitrina COSTAN) sugedo dėl nekokybiškos elektros energijos tiekimo, esant elektros įtampos svyravimams (viršįtampiui). Atsakovą ir draudėją UAB „Gintaras“ siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai (tarp šalių sudaryta 2012-01-01 Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 330383-52440/120005), todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą ir kliento reikalavimu atlyginti jo patirtus tiesioginius nuostolius, kai dėl atsakovo kaltės klientui nutraukiamas ar apribojamas persiuntimas arba elektros energijos kokybės parametrai persiuntimo paslaugos vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų reikalavimų. Pagal bylos duomenis (atsakovo SMS žinutė draudėjui, atsakovo 2019-06-19 atsakymas į ieškovo paklausimą, 2019-06-20 Defektinis aktas Nr. 19-S-18, 2019-06-15 Defektinis aktas, šalių paaiškinimai) teismas nustatė, kad objekte įvyko energijos tiekimo sutrikimas – elektros įtampos svyravimai (viršįtampis), ko pasekoje įvyko trumpalaikis elektros energijos tiekimo nutrūkimas (perdegė saugiklis). Atsakovas teigia, kad ieškovo į bylą pateikti UAB „Gaivus oras“ Defektinis aktas, kuriame nurodoma, jog kondicionieriaus gedimas įvyko dėl elektros įtampos svyravimo, ir šaldytuvų remonto įmonės savininko V. M. Defektinis aktas, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi juose nurodyta gedimo priežastis nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė į bylą tiek pačios įmonės UAB „Gaivus oras“, tiek akto surašiusio asmens Ž. J. kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nei UAB „Gaivus oras“ akte nurodyta gedimo priežastimi, nei aktą surašiusio asmens kvalifikacija. Šaldytuvų remonto įmonės savininkas V. M., surašęs 2019-06-15 Defektinį aktą, atliko sugedusios vitrinos COSTAN remontą ir suteikė garantiją atliktiems remonto darbams, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir šio asmens tinkama profesine kvalifikacija. Pats atsakovas jokių kitokių įrodymų, paneigiančių minėtuose aktuose nurodytą arba patvirtinančių kitokią galimą kondicionieriaus ir vitrinos gedimo priežastį, teismui nepateikė, apsiribodamas teorinio pobūdžio pamąstymais. Atsakovas teigia, kad siekiant išvengti gedimų neigiamų pasekmių bei įrangos sugadinimo skirstomajame tinkle yra montuojamos apsaugos, todėl sutrikimai ar gedimai operatoriaus skirstomajame tinkle dažnu atveju nelemia vartotojų elektros įrenginių gedimo, tačiau šiuo atveju teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad būtent tokia apsauga ir perdegė (saugiklis), o perdegus saugikliui, nebeliko apsaugos nuo gedimų neigiamų pasekmių elektros vartotojams. Taigi, pats apsaugos perdegimo faktas suponuoja išvadą, kad buvo tiekiama nekokybiška elektra - elektros tinkle buvo tokie elektros įtampos svyravimai (viršįtampiai), kurie sąlygojo net pačios apsaugos nuo elektros svyravimu (viršįtampių) sugadinimą. Atsakovas, teigdamas, jog sutrikimai ar gedimai operatoriaus skirstomajame tinkle dažnu atveju nelemia vartotojų elektros įrenginių gedimo, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju tokie gedimai nelėmė vartotojo elektros įrenginių gedimo. Šiuo atveju atsakovas taip pat atliko tinklo remonto darbus, tačiau, turėdamas tokią galimybę, nepateikė teismui įrodymų, ar šio remonto metu (keičiant saugiklį) elektros tinkluose trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai atitiko LST EN 50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ keliamus reikalavimus bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo, t.y. nepateikė įrodymų, ar atsakovo vykdytų remonto darbų metu buvo įtampos svyravimai ir ar jie atitiko LST EN 50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ keliamus reikalavimus bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kliento vidaus tinklas buvo netvarkingas ir/ar neatitiko Taisyklių reikalavimų, todėl visi atsakovo argumentai apie kitokią galimą žalos atsiradimo priežastį (gedimą vartotojo tinkle ir pan.), grindžiami prielaidomis ir atmestini kaip neįrodyti. Vien ta aplinkybė, kad objekte įvyko trumpalaikis įtampos krytis, kurio pasekoje sugedo objekte esantys įrenginiai, atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad šis krytis neviršijo Standarte nustatytų reikalavimų, suponuoja išvadą, jog atsakovas neužtikrino tinkamos kokybės elektros tiekimo. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad objekte (duomenys neskelbtini) esanti įranga (kondicionierius Electra ir priesieninė vitrina COSTAN) sugedo dėl įtampos svyravimo (viršįtampio), viršijusio leistinas ribas. Nesant ginčo dėl įvykio fakto bei žalos dydžio, yra pagrindas tenkinti ir šį reikalavimą bei priteisti ieškovui iš atsakovo 815 Eur žalos atlyginimą.

3.3. Dėl trečiojo atvejo teismas nustatė, kad žalos fakto ir dydžio atsakovas šiuo konkrečiu atveju iš esmės taip pat neginčijo. Byloje kilo ginčas dėl žalos atsiradimo priežasties. Ieškovas įrodinėja, kad žala atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė savo pareigą tiekti kokybišką elektros energiją ir objekte adresu (duomenys neskelbtini), esanti katilinės įranga sugedo dėl avarijos metu (ant elektros oro linijų užvirtus medžiui) sukelto elektros įtampos svyravimo (viršįtampio). Atsakovą ir vartotoją T. P. šiuo atveju siejo energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai (tarp šalių sudaryta 2015-04-15 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10411397-51112/256616), todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys), o to nepadarius atlyginti nuostolius, patirtus dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo. Pagal bylos duomenis (2019-08-29 Defektinis aktas, atsakovo 2019-10-10 atsakymas Nr. 4789452) teismas nustatė, kad dėl įvykusio avarinio atsijungimo nutrūkus elektros energijos tiekimui, nurodytame bute buvo sugadinta boilerio THERMOR ACI+200L vidinė valdymo plokštė. Atsakovas teigia, kad ieškovo į bylą pateiktas M. U. 2019-08-29 parengtas Defektinis aktas, kuriame nurodoma, jog boilerio vidinės valdymo plokštės gedimo priežastimi buvo elektros viršįtampio šuoliai ESO tinkle, turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi jame nurodyta gedimo priežastis nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje yra M. U. Verslo liudijimas Nr. GK261796-1, iš kurio seka, kad šio asmens veiklos sritis yra elektros sistemų įrengimas pastatuose bei elektros įtaisų įrengimas ir remontas (įeina į EVRK klases 43.21; 43.22), todėl teismas neturi pagrindo abejoti nei akte nurodyta gedimo priežastimi, nei aktą surašiusio asmens kvalifikacija. Atsakovas nurodė, kad nėra atsakingas dėl iš už apsaugos zonos ribų augusio ir ant elektros tinklų užvirtusio medžio, kad griuvęs medis augo 14 metrų nuo oro linijos laidų, todėl atsakovas neturėjo pareigos prižiūrėti medžių ar kitos augmenijos augančios tokiu atstumu, o visus nuostolius, sukeltus dėl laiku neiškirstų medžių, turi atlyginti miško savininkai – L. M. ir J. Š.. Teismas, remdamasis Energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintomis Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis (įvykio metu galiojusi redakcija 2013-07-01 – 2019-12-31), nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog tarp atsakovo ir želdinių savininkų buvo susitarimas dėl medžių genėjimo. Iš įvykio metu (2019-08-21) galiojusių Taisyklių turinio seka, kad atsakovas yra atsakingas už medžių priežiūrą ir už apsaugos zonos ribų ir turi teisę jose kirsti medžius, jei jie kelia grėsmę oro linijoms. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog medis nuvirto dėl blogų meteorologinių sąlygų, kas suteikia pagrindą išvadai, jog jis turėjo būti šalinamas kaip keliantis pavojų oro linijoms. Nesant ginčo dėl įvykio fakto bei žalos dydžio bei esant rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad įvykio metu padarytos žalos dydis sudaro būtent 1 091,55 Eur, yra pagrindas tenkinti ir šį reikalavimą bei priteisti ieškovui iš atsakovo 1 091,55 Eur žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas (apeliantas) AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmuoju atveju, ieškovo teigimu, 2019-01-30 objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), dėl elektros tiekimo sutrikimų nustojo veikti V. Ž. (toliau – Draudėjas 1) kieto kuro medienos granulių katilinė su kieto kuro katilu „Viadrus“ bei automatine pakura „PV 20A-Pelltech“ ir valdymo skydu „Promatic D20“. Atsakovas nurodė, kad 2019-01-30 dėl gedimo 10 kV transformatorinėje Už-426 suveikus avarijų prevencijos automatikai TP Degesiai L-400 elektros energijos tiekimas nuo 13:00 val. iki 14:20 val. buvo nutrauktas 37 transformatorinėms su 498 vartotojais, tame tarpe ir Draudėjui 1 (toliau – Įvykis). 10 kV komplektinėje transformatorinėje Už-426 perdegė 3 iškrovikliai, tačiau iškart suveikus skirstomajame tinkle sumontuotiems apsaugos aparatams elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 37 transformatorinėms. Gedimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, o10 kV elektros linijomis buitiniams vartotojams tiesiogiai elektros energija nėra tiekiama. 10 kV linijos įeina į 0,4 kV transformatorinę ir tuomet transformatoriuose įtampa iš 10 kV transformuojama į 0,4 kV ir tuomet jau tiekiama vartotojams. Elektros energija Draudėjui 1 tiesiogiai iš KT Už-426 nėra tiekiama, Draudėjas 1 elektros energiją gauna iš modulinės transformatorinės Už-418 elektros linija L-100 per komercinę apskaitos spintą KAS-606. Jokių neleistinų reiškinių nei transformatorinėje Už-418, iš kurios elektros energija tiesiogiai tiekiama Draudėjui 1, nei elektros linijoje L-100, kuria elektros energija tiesiogiai tiekiama Draudėjui 1, nebuvo. Sutrikimas skirstomajame tinkle įvyko iki transformatorinės Už-418, iš kurios elektros energija tiekiama Draudėjui 1. Įvertinus tai, jog nuo 10 kV transformatorinės Už-426, kurioje įvyko sutrikimas, iki Draudėjo 1 įrenginių stovi dar viena transformatorinė Už-418 su įrengtais apsaugos įrenginiais tame tarpe ir viršįtampių ribotuvais, kurie įvykio metu nebuvo sugadinti, darytina išvada, kad viršįtampiai, jeigu tokie buvo, atsirado tikrai ne atsakovo skirstomajame tinkle. UAB „Gilės inžinerija“ įrenginių defektavimo akte tik lakoniškai nurodoma, jog vertinant katilinės pagrindinių mazgų/ komponentų pagadinimą, darytina išvada, kad pažeisti tik jautrūs elektros srovei komponentai, kas galimai nutiko kaip informavo klientas dėl elektros tiekimo tinklo gedimo. Abejonių akte nurodytų išvadų pagrįstumu kelia vien tai, jog gedimo priežastis nurodoma draudėjo žodžiais, akivaizdu, jog aktą surašęs asmuo net nenustatinėjo galimų gedimo priežasčių, nesiaiškino ar įtampos svyravimai apskritai buvo, ar jie buvo neleistini, kuriame tinkle jie kilo. 10 kV transformatorinėje Už-426 perdegus iškrovikliams suveikė avarijų prevencijos automatika ir elektros energijos tiekimas vartotojams buvo nutrauktas automatiškai, dėl to jokie reiškiniai skirstomajame tinkle susidaryti negalėjo, tame tarpe ir viršįtampiai. Net tuo atveju, jeigu darytume prielaidą, jog sugedus iškrovikliams susidarė viršįtampis, tai Draudėjui 1 elektros energija tiekiama ne iš 10 kV transformatorinės Už-426, kurioje įvyko gedimas, bet per transformatorinę Už-418, kurioje įtampa sumažinama iki 0,4 kV. Taigi, viršįtampiui atsiradus 10 kV transformatorinėje Už-426, jis privalėjo pereiti per visus kitus šios transformatorinės apsaugos įrenginius, per elektros liniją, jungiančią transformatorines Už-426 ir Už-418 bei per visus transformatorinės Už-418 įrenginius iki Draudėjo 1 įrenginio t. y. turėjo sugadinti ir apsaugos įrenginius, tame tarpe ir viršįtampių ribotuvus (Polim-D12N, Lovos280) transformatorinėje Už-418. Tačiau įvykio metu įrenginiai toje skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiesiogiai tiekiama Draudėjui 1, nebuvo sugadinti. Kitų vartotojų skundų dėl įvykio metu sugadintų įrenginių negauta. Taigi, nebuvo įrodytos atsakovo civilinei atsakomybei būtinos kilti sąlygos.

4.2. Antruoju atveju, ieškovo teigimu, 2019-06-13 įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini), dėl elektros tiekimo sutrikimų buvo sugadinti įrengimai adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kondicionierius Electra ir priesieninė vitrina COSTAN. Teismas sprendime padarė byloje esančiais dokumentais nepagrįstą išvadą, jog bylos duomenys patvirtina, kad objekte įvyko energijos tiekimo sutrikimas – elektros įtampos svyravimai (viršįtampis), ko pasekoje įvyko trumpalaikis elektros energijos tiekimo nutrūkimas (perdegė saugiklis). Byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio nurodytą išvadą, jog saugiklis perdegė dėl skirstomajame tinkle buvusio viršįtampio. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo gauti vartotojų pranešimai, kad vartotojams vienoje fazėje buvo apribotas elektros energijos tiekimas t. y. elektros energija viena faze vartotojams nebuvo tiekiama, vadinasi elektros įtampos svyravimų negalėjo būti. Atsakovo darbuotojams nuvykus patikrinti gautų duomenų buvo nustatyta, jog ESO skirstomajame tinkle perdegė saugiklis. Keičiant saugiklį buvo atjungtas elektros energijos tiekimas vartotojams. Pakeitus saugiklį, tiekimas buvo atnaujintas. Vartotojams elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 14:22 val. iki 16:25 ir atnaujintas tik pakeitus saugiklį, todėl nurodytu metu jokie neleistini reiškiniai skirstomajame tinkle negalėjo susidaryti. Saugiklių paskirtis nėra apsaugoti elektros įrenginius nuo viršįtampių. Saugiklių paskirtis yra apriboti srovės dydį (galią) ir apsaugoti tinklą nuo perkrovimo, šiuo atveju vienoje fazėje leistinos galios ribos buvo viršytos, todėl saugiklis suveikė, to pasekoje buvo apribotas elektros energijos tiekimas vartotojams. Ieškovas į bylą pateikė 2019-06-20 UAB „Gaivus oras“ defektinį aktą Nr. 19-S-18, kuriame nurodyta kondicionieriaus, kad gedimo priežastis elektros įtampos svyravimas (viršįtampis), tačiau akte nepateikti įtampos matavimai, kurių nesant negalima žinoti ar viršįtampis išvis buvo ir ar jis buvo neleistinas, akte nenurodyta kuriame tinkle, vartotojo ar operatoriaus, neva tai buvo viršįtampis. Aktą surašęs UAB „Gaivus oras“ specialistas Ž. J. nėra elektrotechnikos srities specialistas ir jo darbo sritis yra: inžineriniai tinklai: vandentiekio ir nuotekų šalinimo. Kvalifikacijos atestate nenurodyta, jog darbo sritis apima ir elektros inžinerinius tinklus. Patirtus nuostolius antruoju atveju ieškovas taip pat įrodinėja pateikdamas šaldytuvų remonto įmonės savininko V. M. parengtą defektinį aktą, kuriame tik lakoniškai nurodyta, jog išėję iš rikiuotės 2 kompresoriai; Remonto metu keičiant kompresorius nustatyta maitinimo bloko gedimas, dėl kurio sudegė abu kompresoriai ir jų valdymas. Akte nenurodytas nei įrenginio gedimo laikas, taip pat nėra nustatyta gedimo priežastis. Vien pats gedimo faktas jokiu būdu neįrodo, jog Draudėjo 2 įrenginys sugedo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Įvykio 2 metu elektros energijos tiekimas buvo apribotas 146 vartotojams, tačiau nei vienas vartotojas (iš (duomenys neskelbtini)) nesikreipė į atsakovą dėl įvykio 2 metu sugadintų įrenginių. Staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti tiek gedimai vartotojo tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Už ne operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle įvykusius gedimus atsakovas nėra ir negali būti atsakingas. Draudėjas 2 yra verslininkas, todėl tiek sutartis, tiek teisės aktai įpareigojo Draudėją 2 privalomai įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Ieškovas, atlikdamas įvykio tyrimą prieš išmokėdamas žalos atlyginimą privalėjo tirti ar draudėjas 2 buvo privalomai įdiegęs minėtas priemones. Ieškovas sąmoningai neteikia informacijos apie Draudėjo 2 vidaus tinklo įrengimą bei eksploatavimą. Byloje nėra duomenų, jog dėl sutrikimo atsakovo skirstomajame tinkle kilo viršįtampis, nėra duomenų, kad būtent sutrikimas atsakovo skirstomajame tinkle lėmė viršįtampį Draudėjo 2 vidaus tinkluose. Byloje nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

4.3. Trečiuoju atveju 2019-08-21 ant elektros oro linijos L-Rš-1338 iš už apsaugos zonos užvirto medis, dėl šio Įvykio elektros tiekimas buvo nutrauktas 1010 vartotojų. Vartotojų pretenzijų dėl Įvykio 3 nebuvo gauta. Ieškovo teigimu, dėl įvykio atsakovo elektros skirstomajame tinkle sugedo Draudėjo 3 boileris THERMOR ACI+200L; gedimo priežastis dėl įvykusių elektros viršįtampinio šuolių iš Eso tinklo 2019/08/21-28. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš už apsaugos zonos nukritus medžiui ant 10 kV OL L-1300 suveikė skirstomajame tinkle sumontuotos apsaugos ir elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 38 transformatorinėms, iš viso 1010 vartotojų. Draudėjui 3 elektros energija tiesiogiai 10 kV oro linija L-1300 nėra tiekiama, elektros linija L-1300 eina į transformatorinę, kurioje 10 kV įtampa yra transformuojama į 0,4 kV ir tuomet per kabelių spintą KS-6307 elektros energija tiekiama vartotojui. Sutrikimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, o kitoms transformatorinėms elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas automatiškai suveikus apsaugos įrenginiams. Ieškovas nenurodė, kaip sutrikimas vienoje skirstomojo tinklo dalyje nulėmė draudėjo įrenginių gedimus, kurie elektros energiją gauna iš kitos t. y. iš 0,4 kV skirstomojo tinklo dalies. 2019-08-29 defektiniame akte 4 nurodyta, kad įvykio 3 metu dėl įvykusių elektros viršįtampinio šuolių iš ESO tinklo 2019/08/21-28, buvo pažeista boilerio vidinė valdymo plokštė. Akte nedetalizuotas nei viršįtampio kilimo laikas, nei priežastis, o nurodyta trukmė nuo 2019/08/21 iki 2019/08/28, t. y. akte nurodoma, jog elektros šuoliai tęsėsi visą savaitę apskritai prieštarauja elektrotechnikos teorijai. Aktą surašęs specialistas netyrė nei kada tiksliai, nei dėl kokių priežasčių sugedo Draudėjo 3 prietaisai. Įvertinus tai, jog nuo 10 kV linijos, ant kurios užkritus medžiui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, stovi transformatorinė Rš-1302, kurioje vadovaujantis teisės aktų nuostatomis sumontuoti viršįtampių ribotuvai bei tai, jog iš daugiau nei 1000 vartotojų daugiau niekam nesugedo įrenginiai, darytina pagrįsta išvada, kad viršįtampių atsakovo skirstomajame tinkle nebuvo.

Atsiliepimas

5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Dėl pirmojo įvykio ieškovas įrodė, jog draudėjui žala atsirado dėl elektros įtampos svyravimų (viršįtampių). Tą pagrindžia į bylą pateiktas 2019-01-31 defektavimo aktas. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiame akte nurodytas aplinkybes. Atsakovas tik lakoniškai nurodė, jog defektinis aktas yra neva netinkamas, tačiau nepateikė įrodymų, kurie nurodytų kitą galimą ieškovo draudėjo žalos kilimo priežastį. Be to, atsakovas neginčijo eksperto, surašiusio defektinį aktą, kvalifikacijos, tad akivaizdu, jog defektinį aktą surašė kvalifikuotas ekspertas. Be to, elektros įtampos svyravimus (viršįtampius) pagrindžia ir pati elektros tinklų gedimų priežastis sudegus net 3 iškrovikliams, kurių paskirtis yra apsaugoti elektros tinklus bei vartotojus nuo elektros įtampos svyravimų (viršįtampių). Juk esant kokybiškai elektros energijai (nesant viršįtampiams) savaime net 3 iškrovikliai nesugenda. Tad akivaizdu, jog elektros tinkle buvo netinkamos kokybės elektra (viršįtampiai), kurie sugadino net 3 iškroviklius, kurie turėjo apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškos elektros energijos. Atsakovas niekaip nepagrindė ir neįrodė, jog net 3 iškrovikliai perdegė ne dėl viršįtampių ir nepateikė jokios informacijos, dėl kokių priežasčių sudegė šie iškrovikliai. Nelikus jokiai apsaugai, atsirado žala elektros vartotojams, nes atsirado elektros įtampos svyravimas (viršįtampis), nuo kurio neapsaugojo šie perdegę prietaisai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokia elektros energijos įtampa įėjo ir išėjo iš modulinės transformatorinės Už-418 įvykio metu (elektros įtampos matavimų) ir neįrodė ar transformatorinėje Už-418, kai įvyko gedimas transformatorinėje Už-426 (perdegus net 3 iškrovikliams), elektros energijos įtampa neviršijo Standarto (jog nebuvo viršįtampių transformatorinėje Už-418). Vien tik atsakovo lakoniški teiginiai, jog transformatorinėje Už-418 neperdegė saugikliai, dar nereiškia, jog per transformatorinę Už-418 netekėjo nekokybiška elektros energija (jog buvo viršįtampis). Atsakovas remiasi tik šios versijos nurodymu (jog transformatorinėje Už-418 nebuvo viršįtampio), nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų (matavimų ir pan.), nors būtent atsakovas šias aplinkybes turėtų byloje įrodyti siekdamas paneigti savo kaltę dėl atsiradusios žalos. Be to, atsakovas turi parengęs Elektros energijos kokybės analizatoriaus nustatymų atmintinę, kurių pagalba gali pamatuoti įtampą, įtampos kryčius, viršįtampius, įtampos pertrūkius, viršsrovį ir pan., t.y. pateikti įtampos charakteristikas. Taigi, atsakovas gali pats nustatyti elektros kokybę, neįpareigojant kitų asmenų tai atlikti, ir užfiksuoti įtampos charakteristikos duomenis bei jų analizę, siekiant išsiaiškinti žalos kilimo priežastis. Visgi, atsakovas elektros įtampos matavimų nepateikė ir neįrodė, jog transformatorinėje Už-418 įeinanti ir išeinanti elektros energijos įtampa atitiko Standartą tuo metu, kai įvyko gedimas transformatorinėje Už-426 perdegus net 3 iškrovikliams. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog net 3 iškrovikliai perdegė ne dėl viršįtampių bei nenurodė, dėl kokios priežasties perdegė net 3 iškrovikliai. Be to, atsakovas (apeliantas) nepateikė į bylą įrodymų, jog dėl ieškovo draudėjo žalos (kieto kuro katilo gedimo) nėra kaltas elektros įtampo svyravimas (viršįtampis), todėl atsakovas (apeliantas) šios gedimo priežasties nepaneigė. Už-418 transformatorinė elektrą gauna iš transformatorinės Už-426, tad akivaizdu, jog jos tarpusavyje yra susijusios ir taip perduodama elektra vartotojams. Tai yra vieninga elektros tiekimo sistema, todėl jeigu vienoje vietoje įvyksta gedimas dėl elektros svyravimų (viršįtampių), tokiu atveju visoje elektros tiekimo sistemoje yra juntamas elektros svyravimas (viršįtampis).

5.2. Dėl antrojo įvykio atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginį, jog „elektros energija viena faze vartotojams nebuvo tiekiama, vadinasi elektros įtampos svyravimų negalėjo būti“. Juolab, atsakovas nepateikė įtampos matavimų, kurie parodytų ar tikrai nebuvo įtampos svyravimų (viršįtampių), o tik vienos fazės nebuvimas. Be to, tokius atsakovo teiginius paneigia į bylą pateiktas paties atsakovo parengtas atsakymas, kuriame atsakovas (apeliantas) nurodė, jog „buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo 10 kV tinkle“, taip pat atsakovo žinutė, jog pašalino gedimą, bei 2019-06-20 defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog žala atsirado dėl viršįtampių. Taigi, buvo elektros energijos pertrūkis dėl gedimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų, jog saugiklis perdegė ne dėl viršįtampių. Atsakovas nurodęs, jog saugiklis suveikė, iškraipo faktus, nes saugikliai perdegė, o ne suveikė. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog saugiklis neapsaugo nuo elektros įtampos svyravimų (viršįtampių). Net jeigu hipotetiškai ir laikyti, jog saugiklis neapsaugo nuo viršįtampių, tačiau šiuo atveju saugiklis perdegė, o ne suveikė. Tad akivaizdu, jog elektros įtampos svyravimai (viršįtampis) buvo tokio galingumo, jog sudegė net saugiklis. Juk savaime saugikliai nesudega tekant kokybiškai elektros energijai ir nesant viršįtampių. Atsakovas neįrodė, jog saugiklis perdegė ne dėl viršįtampių ir nepateikė jokios informacijos, dėl kokių priežasčių sudegė šis saugiklis. Perdegus saugikliams, neliko jokios apsaugos, o nelikus jokiai apsaugai, atsirado žala elektros vartotojams, nes atsirado elektros įtampos svyravimas (viršįtampis), nuo kurio neapsaugojo šie perdegę prietaisai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog ieškovo draudėjui žala atsirado ne dėl viršįtampių. Jeigu atsakovas manė, jog sudegus saugikliui, vis tiek išlieka apsauga elektros tinklų, tokiu atveju privalėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Vartotojo tinkle buvo sumontuotos visos gamyklinės apsaugos, tame tarpe ir nuo viršįtampių. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Jeigu tokios apsaugos nebūtų sumontuotos, tokiu atveju su vartotoju nebūtų sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.383 str. 2 d.). Atsakovas nepagrįstai teigia, jog UAB „Gaivus oras“ specialisto Ž. J. kvalifikacija yra netinkama bei kad V. M. defektinis aktas yra netinkamas. Kvalifikacijos atestate yra aiškiai nurodyta, jog Ž. J. darbo sritis yra šilumos gamybos įrenginių (iki 1,5 MW galios) montavimas. Norint sumontuoti šilumos gamybos įrenginius, reikia turėti kvalifikaciją ir elektrotechnikos srityje, siekiant sumontuoti ir prijungti visus elektrinius komponentus, kad būtų galima naudotis šilumos gamybos įrenginiais. Be to, Ž. J. yra suteikta teisė eiti ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas. Pati įmonė UAB „Gaivus oras“ turi statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo kvalifikacijos atestatą. Tuo tarpu sugedusio šaldytuvo- priesieninės vitrinos COSTAN gedimo defektinį aktą surašė Šaldytuvų remonto įmonės savininkas V. M.. Sudaręs defektinį aktą, šis asmuo jį net sutaisė bei suteikė garantiją atliktiems taisymo darbams. Tad akivaizdu, jog šis asmuo turi reikiamą kvalifikaciją bei specialias žinias. Tai yra šaldytuvų remonto įmonės savininkas, specializuojasi būtent šioje srityje, todėl jis turi reikiamas specialias žinias, kurios leido daryti išvadą, kas sąlygojo įrenginių gedimą.

5.3. Dėl trečiojo įvykio ieškovas nurodo, kad visi skirstomojo tinklo segmentai yra tarpusavyje sujungti ir sudaro bendrą ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimo grandinę. Taigi, jeigu vienoje dalyje dėl gedimo (užvirtus medžio šakai) dingsta elektros energija, ji dingsta visame elektros tinkle. Tai yra vieninga elektros tiekimo sistema, todėl jeigu vienoje vietoje įvyksta gedimas ir atsiranda viršįtampiai, tokiu atveju visoje elektros tiekimo sistemoje yra juntamas elektros svyravimas (viršįtampis). Todėl vien tai, jog elektra transformatorinėje Rš-1302 konvertuojama iš 10 kV į 0,4 kV, dar nereiškia, jog dėl nukritusios medžio šakos neatsirado viršįtampio. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokia elektros energijos įtampa įėjo ir išėjo iš transformatorinės Rš-1302, kuri konvertuoja elektros energiją iš 10 kV į 0,4 kV (elektros įtampos matavimų) ir neįrodė ar transformatorinėje Rš-1302, kai medžio šaka nutraukė elektros laidus, elektros energijos įtampa neviršijo Standarto (jog nebuvo viršįtampių). Ieškovas įrodė, jog ieškovo draudėjui žala atsirado dėl elektros įtampos svyravimų (viršįtampių), kai medžio šaka nukrito ant elektros linijų. Medžio šaka nukrito būtent tą dieną, kai ieškovo draudėjui atsirado žala. Be to, defektiniame akte nurodyta, jog žala atsirado dėl viršįtampių. Taip pat, atsakovas nepateikė informacijos, jog tą pačią dieną (2019-08-21) ar panašiu laikotarpiu būtų buvę kokie nors kiti sutrikimai elektros tinkluose. Taigi, akivaizdu, kad šią dieną (2019-08-21) medžio šakai nutraukus elektros laidus atsirado viršįtampis, kuris padarė žalos ieškovo draudėjui. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog defektinis aktas yra surašytas netinkamai, neturint reikiamos kvalifikacijos. Defektinį aktą surašiusio asmens veiklos sritis yra elektros sistemų įrengimas pastatuose bei elektros įtaisų įengimas ir remontas. Toks asmuo turi reikiamą kvalifikaciją nustatyti prietaisų defektus ir surašyti defektinį aktą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteisti 3 646,25 Eur žalos atlyginimą, motyvuojant tuo, jog dėl atsakovo tiektos nekokybiškos elektros energijos trimis atvejais buvo padaryta žala ieškovo draudėjų turtui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, padaręs išvadą, kad ieškovas įrodė nekokybiškos elektros energijos tiekimo faktą, tuo tarpu atsakovas tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ieškovo nurodytais atvejais tiekė nekokybišką elektros energiją. Pasak atsakovo, teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį), nors jos byloje nebuvo ieškovo įrodytos.

8. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

9. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

10. Nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.270 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą.

11. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017).

12. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

13. Dėl pirmojo atvejo. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas buvo sudaręs 2011-05-06 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 70012819-51210/210269 su V. Ž. dėl elektros energijos tiekimo. Ieškovas būsto draudimu buvo apdraudęs V. Ž. būstą ir jame esantį turtą adresu (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo serija LD Nr. 111815113. Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas“ 2019-02-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad draudėjo teigimu, 2019-01-30, apie 13-15 valandą (duomenys neskelbtini), stipriai susvyravo tiekiama elektros įtampa iš ESO, ko pasekoje sugedo katilinės valdymas. Ieškovas šį įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 2 793,41 Eur draudimo išmoką. Byloje esantis 2019-02-27 raštas patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas žalos neatlygino. 2019-03-12 raštu atsakovas nurodė, kad objekte 2019-01-30 nustatytas trumpalaikis elektros energijos tiekimo nutrūkimas, tačiau atsakovas nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų. Byloje esančiame 2019-01-31 UAB „Gilės inžinerija“ parengtame Defektavimo akte nurodyta, jog vertinant katilinės pagrindinių mazgų/ komponentų pagadinimą, darytina išvada, kad pažeisti tik jautrūs elektros srovei komponentai (automatikos ir elektronikos dalis), kas galimai nutiko kaip informavo klientas, dėl elektros tiekimo tinklo gedimo. Pažeisti automatikos komponentai sukėlė atbulinį degimą pakuroje, ko pasekoje susilydė jutikliai bei elektros motorų plastikinės dalys. Ieškovas pateikė į bylą UAB „Gilės inžinerija“ internetinio tinklapio nuorodą http://www.gilesinzinerija.com/atestatai-diplomai/, iš kurios matyti aktą surašiusio UAB „Gilės inžinerija“ projektų vadovo D. Š. specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

14. Dėl antrojo atvejo. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas buvo sudaręs 2012-01-01 Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 220383-52440/120005 su UAB „Gintaras“ dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos tiekimo. Ieškovas verslo draudimu buvo apdraudęs UAB „Gintaras“ turtą adresu (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo serija LD Nr. 110077024. Bylos duomenys (atsakovo SMS žinutė draudėjui, atsakovo 2019-06-19 atsakymas į ieškovo paklausimą, 2019-06-20 Defektinis aktas Nr. 19-S-18, 2019-06-15 Defektinis aktas) patvirtina, kad po 2019-06-13 įvykusio elektros tiekimo sutrikimo nurodytu adresu, buvo sugadinta šilumos siurblio (kondicionieriaus) Electra on/of-tipo valdymo ir jėgos plokštė ir priesieninė vitrina COSTAN. Ieškovas šį įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 2 705 Eur draudimo išmoką. Byloje esantis 2019-08-05 raštas patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Atsakovas raštu informavo, kad 2019-06-13, dėl gedimo 10kV įtampos elektros įrenginiuose, nustatyti trumpalaikiai elektros energijos tiekimo pertrūkiai. Teigė, kad atsakovas laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos tiekimą vartotojui atnaujino. Byloje esančiame 2019-06-20 UAB „Gaivus oras“ parengtame Defektiniame akte Nr. 19-S-18 nurodyta, kad „buvo nustatytas šilumos siurblio (kondicionieriaus) Electra on/of-tipo valdymo ir jėgos plokščių gedimas. Valdymo ir jėgos plokščių gedimo priežastis elektros įtampos svyravimas (viršįtampis). Kadangi nėra galimybės gauti atsarginių dalių reikia keisti kondicionierių“. Byloje esančiame 2019-06-15 Defektiniame akte nurodyta, jog „atvykus nustatyta, kad išėję iš rikiuotės 2 kompresoriai. Remonto metu keičiant kompresorius nustatyta maitinimo bloko gedimas, dėl kurio sudegė abu kompresoriai ir jų valdymas“. Byloje yra UAB „Gaivus oras“ ir Defektinį aktą surašiusio Ž. J. kvalifikacijos atestatai, kurie patvirtina tiek pačios įmonės, tiek aktą surašiusio asmens tinkamą kvalifikaciją.

15. Dėl trečiojo atvejo. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas buvo sudaręs 2015-04-15 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10411397-51112/256616 su T. P. dėl elektros energijos tiekimo. Ieškovas būsto draudimu buvo apdraudęs draudėjo J. M.-P. būstą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir buto civilinę atsakomybę, draudimo liudijimo serija LD Nr. 109586810. Bylos duomenys (2019-08-29 Defektinis aktas, atsakovo 2019-10-10 atsakymas Nr. 4789452) patvirtina, kad dėl įvykusio avarinio atsijungimo nutrūkus elektros energijos tiekimui, nurodytame bute buvo sugadinta boilerio THERMOR ACI+200L vidinė valdymo plokštė, todėl boileris tapo nebeeksploatuojamas. Ieškovas šį įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 1 249,68 Eur draudimo išmoką. Byloje esantis 2019-09-25 raštas Nr. R0002260946 patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas žalos neatlygino. 2019-10-10 raštu atsakovas nurodė, kad objekte 2019-08-21 dėl avarinio atsijungimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, tačiau atsakovas laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos tiekimą vartotojui atnaujino mažiau nei per 24 val. Byloje esančiame 2019-08-29 Defektiniame akte nurodyta, jog buvo atlikti remonto darbai: Boilerio THERMOR ACI+200L diagnostika ir nustatytas gedimas: dėl įvykusių elektros viršįtampinio šuolių iš ESO tinklo 2019-08-21-28, buvo pažeista boilerio vidinė valdymo plokštė (neremontuojama ir netinkama eksploatuoti).

16. Visais aukščiau aptartais trimis atvejais ieškovas teigė, kad apdraustas draudėjų turtas buvo sugadintas dėl to, jog atsakovas tiekė netinkamos kokybės elektros energiją, t. y. dėl elektros įtampos svyravimų, elektros tiekimo trukdžių. Ieškovas, vykdydamas savo pareigą įrodyti šias aplinkybes (t. y. įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su žala), pateikė į bylą rašytinius įrodymus – 2019-02-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą; 2019-03-12 atsakovo raštą; 2019-01-31 Defektavimo aktą; atsakovo SMS žinutę draudėjui; 2019-06-19 atsakovo raštą; 2019-06-20 Defektinį aktą Nr. 19-S-18; 2019-06-15 Defektinį aktą; 2019-08-29 Defektinį aktą; 2019-10-10 atsakovo atsakymą; – kuriuose nurodoma, kad ieškovo apdraustas draudėjų turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų, elektros tiekimo trukdžių; kad, paties atsakovo pripažinimu, žalos atsiradimo momentu transformatorinėse, kurios yra bendrame tinkle su transformatorinėmis, iš kurių tiesiogiai tiekiama elektra draudėjams, atsakovas fiksavo gedimus, dėl kurių buvo nutrauktas elektros tiekimas, ir kurie buvo šalinami (perdegę saugikliai, nulūžusios medžio šakos nutraukti elektros laidus). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti defektiniuose aktuose fiksuota informacija, nes juos surašiusių asmenų kvalifikacija yra tampriai susijusi su ginčo faktiniais klausimams, dėl to, nesant byloje kitų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų defektinių aktų pagrįstumą nėra pagrindo šiais aktais nesiremti.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, defektiniuose aktuose fiksuotas draudėjų turto sugadinimų pobūdis (išimtinai elektronikos gedimai) ir galimos priežastys (elektros įtampos svyravimai, elektros tiekimo trukdžiai), taip pat faktas, jog sugadinimai laike sutapo su atsakovo transformatorinėse fiksuotais sugedimais, suteikia pagrindą konstatuoti, jog atsakovas tiekė nekokybišką elektros energiją. Atsakovas turėjo pareigą, nesutikdamas su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, pateikti juos paneigiančius įrodymus, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimo momentu buvę elektros sutrikimai negalėjo įtakoti žalos atsiradimo, arba, kad žala atsirado dėl kitų priežasčių, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, o savo poziciją grindė tik savo subjektyviais paaiškinimais.

18. Atsakovas nurodo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl sutrikimų atsakovo skirstomajame tinkle kilo viršįtampis, nes kitų vartotojų skundų dėl įvykių metu sugadintų įrenginių negauta, daugiau niekam nesugedo įrenginiai. Tačiau išanalizavus atsakovo pateiktas vartotojų pranešimų lenteles, matyti, jog jos pateiktos tik už itin trumpą kelių dienų laikotarpį, kai kitų vartotojų pretenzijos dėl sugadintų įrenginių galėjo būti pateiktos net ir paėjus keletui savaičių po įvykio.

19. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir tai lėmė ieškovo apdraustų draudėjų turto sugadinimą, o kadangi šiuo atveju atsakovo kaltė preziumuojama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo prašomos žalos atlyginimą.

20. Atsakovui neginčijant žalos fakto ir dydžio, dėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

22. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.

23. CPK 98 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas už atsiliepimo į skundą surašymą patyrė 690 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 690 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė