Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame reiškia subrogacinį reikalavimą ir prašo iš atsakovo priteisti 3 646,25 Eur žalos atlyginimą, 321,03 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-9).

3. Pirmuoju atveju (žalos bylos Nr. 2130096), 2019-01-30 įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų (duomenys neskelbtini) nustojo veikti katilinė (kieto kuro medienos granulių katilinė su kieto kuro katilu „Viadrus“ bei automatine pakura „PV 20A-Pelltech“ ir valdymo skydu „Promatic D20“. Šiuo atveju, elektros įtampos svyravimus matė pats draudėjas. Ieškovas 2019-01-30 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 2 793,41 Eur draudimo išmoką. Antruoju atveju (žalos bylos Nr. 2206065), 2019-06-13 įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti įrengimai – kondicionierius Electra ir priesieninė vitrina A. I. 2019-06-13 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 2 705 Eur draudimo išmoką. Trečiuoju atveju (žalos bylos Nr. 2240659), 2019-08-21 13 įvykio metu dėl elektros tiekimo sutrikimų adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjo apdraustas butas – sugedo boileris THERMOL ACI+L. I. 2019-08-21 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 1 249,68 Eur draudimo išmoką.

5. Antruoju atveju, 2019-06-20 Defektiniame akte Nr. 19-S-18 nurodyta, jog „buvo nustatytas šilumos siurblio (kondicionieriaus) Electra on/of-tipo valdymo ir jėgos plokščių gedimas. Valdymo ir jėgos plokščių gedimo priežastis elektros įtampos svyravimas (viršįtampis). Kadangi nėra galimybės gauti atsarginių dalių reikia keisti kondicionierių“. Tuo tarpu dėl kito Įrengimo 2019-06-15 Defektiniame akte nurodyta, jog „Atvykus nustatyta, kad išėję iš rikiuotės 2 kompresoriai. Remonto metu keičiant kompresorius nustatyta maitinimo bloko gedimas, dėl kurio sudegė abu kompresoriai ir jų valdymas“. Be to, šiuo atveju draudėjas iš atsakovo ESO gavo SMS žinutę, kurioje nurodyta, jog „Gali sutrikti elektros tiekimas. Radę priežastį, informuosime apie tiekimo atnaujinimo laiką (duomenys neskelbtini) “. Atsakovas ESO pateikė 2019-06-19 atsakymą į ieškovo paklausimą dėl avarijos „Informuoju, kad 2019-06-13 AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo 10 kV tinkle“. Taigi, pats atsakovas šiuo savo atsakymu tik patvirtino įvykio metu buvusius ir atsiradusius elektros tiekimo sutrikimus, nepaneigė sistemos trūkumų, tačiau 2019-08-14 Raštu/Atsakymu atsisakė ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo tenkinti

7. Savo ieškinį ieškovas byloje grindė tuo, kad atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti kokybiškos elektros energijos tiekimą, o būtent – visais trim atvejais buvo padaryta žala elektros prietaisams, kadangi po elektros įtampos šuolio, trikties, svyravimo ar viršįtampio buvo sugadinti jautrūs elektros srovei komponentai: pirmuoju atveju – automatikos ir elektronikos dalys, antruoju atveju – valdymo ir jėgos plokščių dalys bei du kompresoriai, trečiuoju atveju – boilerio vidinė valdymo plokštė. Minėti elektros prietaisai sugedo dėl nekokybiškos elektros energijos tiekimo, kai įvyko elektros įtampos šuolis, triktis, svyravimas ar viršįtampis. AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir jis privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

11. Pasisakant dėl antrojo atvejo, atsakovas nurodė, kad atsakovo valdomame elektros skirstomajame tinkle keičiant saugiklį nuo 14:22 val. iki 16:23 val. buvo atjungtas elektros energijos tiekimas 146 vartotojams. EEĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.

12. Pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas nėra įpareigotas elektros energiją tiekti be jokių elektros energijos svyravimų ar nenutrūkstamai. Pažymėjo, jog CK 6.386 straipsnis numato pareigą tiekti kokybišką elektros energiją, o vadovaujantis Taisyklių 49.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pagal Standarto ir kitų elektros energijos tiekimo kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus numatyta, kad normaliomis veikimo sąlygomis tikėtinų įtampos kryčių skaičius per metus gali būti nuo kelių dešimčių iki vieno tūkstančio ir jų paskirstymas per metus gali būti labai netolygus. Standarto nuostatos numato, kad staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti tiek gedimai vartotojo ar bendrajame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos.

13. Vadovaujantis Taisyklių 90 punkto nuostatomis nebuitinis vartotojas nepriklausomai nuo to, kokia patikimumo kategorija jam yra suteikiama, privalo įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog draudėjo vidaus tinkle buvo sumontuotos atitinkamos techninės priemonės.

14. Pažymėjo, kad vartotojui kilus abejonių dėl tiekiamos elektros energijos įtampos svyravimų, vartotojas turi teisę kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir reikalauti, jog atitinkami matavimai būtų atlikti. Pažymėjo, jog draudėjas nedelsiant nesikreipė į atsakovą bei nepateikė prašymo atlikti įtampos matavimus.

15. Ieškovas į byla pateikė 2019-06-20 UAB „Gaivus oras“ defektinį, kuriame nurodyta, kad kondicionieriaus valdymo ir jėgos plokščių gedimo priežastis elektros įtampos svyravimas (viršįtampis). Šiame akte nepateikti įtampos matavimai, kurių nesant negalima žinoti ar viršįtampis išvis buvo, o jeigu buvo, ar jis buvo neleistinas, nenurodyta kuriame tinkle, vartotojo ar operatoriaus, neva tai buvo viršįtampis. Pažymėjo, jog elektros įtampos svyravimai yra leidžiami Standarto. Taip pat Ieškovas į bylą pateikė dar vieną Defektinį aktą, kuriame nurodyta, jog nustatyta, kad išėję iš rikiuotės 2 kompresoriai. Remonto metu keičiant kompresorius nustatyta maitinimo bloko gedimas, dėl kurio sudegė abu kompresoriai ir jų valdymas. Atkreipė dėmesį, jog šiame akte nenurodytas nei gedimo laikas, nei nustatyta gedimo priežastis. Dokumentas nepagrįstas nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis, kurios šiuo atveju būtinos, siekiant nustatyti ar įvykis atsakovo tinkle galėjo turėti įtakos draudėjo įrenginių gedimui.

16. Pasisakant dėl trečiojo atvejo, atsakovas nurodė, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ir Oro linija buvo pažeista dėl išorinio poveikio – iš už apsaugos zonos ribų užvirtusio medžio. Gedimo priežastys (medžio užvirtimo faktas) buvo įvertinti ir apžiūrėti Atsakovo darbuotojų, kurie buvo nuvykę į įvykio vietą. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, griuvęs medis augo 14 metrų nuo Oro linijos laidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas net neturėjo pareigos prižiūrėti medžių ar kitos augmenijos augančios tokiu atstumu nuo Oro linijos, todėl negali būti atsakingas už kilusius padarinius. Visus nuostolius, sukeltus dėl laiku neiškirstų medžių, turi atlyginti miško savininkas.

17. Ieškovas vadovaudamasis 2019-08-29 Defektinio akto išvadomis teigia, kad šio įvykio metu dėl įvykusių elektros viršįtampinio šuolių iš ESO tinklo 2019/08/21-28, buvo pažeista boilerio vidinė valdymo plokštė. Atkreipė dėmesį, jog minėtas Aktas nėra pagrįstas nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip buvo vykdomas sugedusio prietaiso tikrinimas, ar buvo atliekami matavimai. Nėra pridėta dokumentų įrodančių, kad boilerio sugedimą tiesiogiai lėmė būtent viršįtampis, kilęs dėl šio įvykio atsakovo skirstomajame tinkle.

19. Atsakovas turi visas galimybes pateikti įrodymus dėl įvykusių gedimų energijos tinkluose bei atlikti matavimus dėl elektros svyravimų (viršįtampių). Atsakovas turi parengęs Elektros energijos kokybės analizatoriaus nustatymų atmintinę, kurių pagalba gali pamatuoti įtampą, įtampos kryčius, viršįtampius, įtampos pertrūkius, viršsrovį ir pan. Taigi, atsakovas gali pats nustatyti elektros kokybę, neįpareigojant kitų asmenų tai atlikti, ir užfiksuoti įtampos charakteristikos duomenis bei jų analizę, siekiant išsiaiškinti žalos kilimo priežastis. Taigi, atsakovas reikalaudamas iš draudėjo tokių matavimų, pastato draudėją į blogesnę padėtį, nes draudėja turi naudoti papildomas lėšas, kad būtų atlikti tokie tyrimai. Be to, atsakovas pats atlieka remonto darbus, todėl gali pateikti informaciją, kodėl ir dėl kokių priežasčių įvyko gedimai elektros tinkluose.

20. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas būtų sudaręs raštišką susitarimą su želdinių savininkais, jog želdinių savininkai turi kirsti bei genėti medžius ir krūmus. Kadangi nėra raštiško susitarimo, tokiu atveju atsakovo nurodyti fiziniai asmenys (L. M. ir J. Š.) nėra atsakingi už medžio nuvirtimą. Atsakovas remiasi Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1-93 „D. E. tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ 22, 23, 24 punktais. Pagal minėtų taisyklių reikalavimus, atsakovas yra atsakingas už medžių priežiūrą ir už apsaugos zonos ribų ir turi teisę jose kirsti medžius, jei jie kelia grėsmę oro linijoms.

22. Atsakovas gedimų fakto elektros skirstomajame tinkle neneigia ir netgi pats pateikia informaciją apie tinkle buvusių gedimų pobūdį, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog šiuo atveju nėra svarbu dėl kokių priežasčių įvyko gedimai skirstomajame tinkle. Gedimų atsakovo skirstomajame tinkle priežasčių nustatymas nėra šio ginčo klausimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė teisės aktų nuostatas ar pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei kaip ir kokiu būdu būtent šių įvykių pasekmės buvo draudėjų elektros įrenginių gedimo priežastimis.

23. Ieškovas teigdamas, jog įrenginių gedimo priežastis buvo elektros įtampos svyravimas turi pateikti įtampos matavimus ties operatoriaus ir vartotojo nuosavybės riba, kadangi staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, nebūtinai lemia gedimai skirstomajame tinkle, šiuos reiškinius dažnu atveju sukelia tiek gedimai vartotojo tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Už ne operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle įvykusius įtampos pokyčius ar kitus gedimus, atsakovas nėra ir negali būti atsakingas.

24. Pažymėjo, jog nei viename iš ieškovo į bylą pateiktų defektinių aktų nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta Draudėjų elektros įrenginių gedimo priežastis. Ieškovui nepateikus defektinių aktų, kurie būtų pagrįsti faktiniais duomenimis ir specialiomis žiniomis, kurios leistų daryti išvadą, kas sąlygojo įrenginių gedimą, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei žalos Draudėjams atsiradimo lieka neįrodytas.

28. Ieškovas būsto draudimu buvo apdraudęs V. Ž. būstą ir jame esantį turtą adresu (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas“ 2019-02-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad draudėjo teigimu, 2019-01-30, apie 13-15 valandą (duomenys neskelbtini), stipriai susvyravo tiekiama elektros įtampa iš ESO, ko pasekoje sugedo katilinės valdymas. Ieškovas šį įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 2 793,41 Eur draudimo išmoką (e.b.l. 10 esantys ieškinio ZIP priedai).

29. Byloje esantis 2019-02-27 raštas patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas žalos neatlygino. 2019-03-12 raštu „Dėl prašymo atlyginti žalą Nr. R0002145090“ nurodė, kad objekte 2019-01-30 nustatytas trumpalaikis elektros energijos tiekimo nutrūkimas, tačiau AB ESO nepažeidė sutartinių įsipareigojimų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų.

30. Byloje esančiame 2019-01-31 UAB „Gilės inžinerija“ parengtame Defektavimo akte nurodyta, jog vertinant katilinės pagrindinių mazgų/komponentų pagadinimą, darytina išvada, kad pažeisti tik jautrūs elektros srovei komponentai (automatikos ir elektronikos dalis), kas galimai nutiko kaip informavo klientas, dėl elektros tiekimo tinklo gedimo. Pažeisti automatikos komponentai sukėlė atbulinį degimą pakuroje, ko pasekoje susilydė jutikliai bei elektros motorų plastikinės dalys. Akte taip pat nurodyta, kad atstatinėti esamą automatikos sistemą, keičiant dalinius jos komponentus – ekonomiškai nenaudinga bei liks rizika palikti veikiantį tik iš dalies ar su defektu komponentą. Katilinė privalo būti saugi naudojimui, tad – rekomenduojama katilinės valdymo bei automatinės pakuros automatikos, jos darbo komponentus bei dalis – keisti pilnai.

31. Ieškovas pateikė teismui UAB „Gilės inžinerija“ internetinio tinklapio nuorodą - (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti aktą surašiusio UAB „Gilės inžinerija“ projektų vadovo D. Š. specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (UAB „Gilės inžinerija“ 2019-02-04 sąskaitos Nr. 1902-PV20/2) matyti, kad draudėjas V. Ž., vietoje sugedusios, įsigijo naują katilinės valdymo įrangą 2 833,41 Eur sumai (su PVM).

34. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas buvo sudaręs 2012-01-01 Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 220383-52440/120005 su UAB „Gintaras“ dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos tiekimo (e.b.l. 26 esančio DOK-2151 ZIP priedas).

35. Ieškovas verslo draudimu buvo apdraudęs UAB „Gintaras“ turtą adresu (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys (atsakovo SMS žinutė draudėjui, atsakovo 2019-06-19 atsakymas į ieškovo paklausimą, 2019-06-20 Defektinis aktas Nr. 19-S-18, 2019-06-15 Defektinis aktas) patvirtina, kad po 2019-06-13 įvykusio elektros tiekimo sutrikimo nurodytu adresu, buvo sugadinta šilumos siurblio (kondicionieriaus) Electra on/of-tipo valdymo ir jėgos plokštė ir priesieninė vitrina A. I. šį įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 2 705 Eur draudimo išmoką (e.b.l. 10 esantys ieškinio ZIP priedai).

36. Byloje esantis 2019-08-05 raštas patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Atsakovas raštu „Dėl prašymo atlyginti žalą Nr. R0002230618“ informavo ieškovą, kad 2019-06-13, dėl gedimo 10kV įtampos elektros įrenginiuose, nustatyti trumpalaikiai elektros energijos tiekimo pertrūkiai. Teigė, kad AB „ESO“ laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos tiekimą vartotojui, kuriam nustatyta trečia patikimumo kategorija, atnaujino mažiau nei per 24 val.

37. Byloje esančiame 2019-06-20 UAB „Gaivus oras“ parengtame Defektiniame akte Nr. 19-S-18 nurodyta, kad „buvo nustatytas šilumos siurblio (kondicionieriaus) Electra on/of-tipo valdymo ir jėgos plokščių gedimas. Valdymo ir jėgos plokščių gedimo priežastis elektros įtampos svyravimas (viršįtampis). Kadangi nėra galimybės gauti atsarginių dalių reikia keisti kondicionierių“. Byloje esančiame 2019-06-15 Defektiniame akte nurodyta, jog „atvykus nustatyta, kad išėję iš rikiuotės 2 kompresoriai. Remonto metu keičiant kompresorius nustatyta maitinimo bloko gedimas, dėl kurio sudegė abu kompresoriai ir jų valdymas“.

38. Byloje yra UAB „Gaivus oras“ ir Defektinį aktą surašiusio Ž. J. kvalifikacijos atestatai, kurie patvirtina tiek pačios įmonės, tiek aktą surašiusio asmens tinkamą kvalifikaciją (DOK-76481 ZIP priedai).

39. Bylos duomenys (defektiniai aktai, 2019-07-22 PVM sąskaita-faktūra GAV serija Nr. 03617, 2019-07-10 sąskaita-faktūra VM Nr. 0266, 2019-07-10 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 0064) patvirtina, kad naujo kondicionieriaus įrengimas kainavo 1620,20 Eur (be PVM), o vitrinos COSTAN remontas kainavo 1200 Eur (e.b.l. 10 esantys ieškinio ZIP priedai).

40. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2019-07-23 draudimo išmokos apskaičiavimas, 2019-07-23 pranešimas apie žalos atlyginimą, banko sąskaitos išrašas) matyti, kad UAB „Gintaras“ buvo apskaičiuota ir išmokėta 2 705 Eur draudimo išmoka (2 820 – 115 Eur išskaita).

41. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas buvo sudaręs 2015-04-15 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10411397-51112/256616 su T. P. dėl elektros energijos tiekimo (e.b.l. 26 esančio DOK-2151 ZIP priedas).

42. Ieškovas būsto draudimu buvo apdraudęs draudėjo (duomenys neskelbtini) būstą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir buto civilinę atsakomybę, draudimo liudijimo serija (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys (2019-08-29 Defektinis aktas, atsakovo 2019-10-10 atsakymas Nr. 4789452) patvirtina, kad dėl įvykusio avarinio atsijungimo nutrūkus elektros energijos tiekimui, nurodytame bute buvo sugadintas boilerio THERMOR ACI+200L vidinė valdymo plokštė, ko pasekoje boileris tapo nebeeksploatuojamas. Ieškovas šį įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 1 249,68 Eur draudimo išmoką (e.b.l. 10 esantys ieškinio ZIP priedai).

43. Byloje esantis 2019-09-25 raštas Nr. R0002260946 patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, prašydamas atlyginti draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas žalos neatlygino. 2019-10-10 raštu „Dėl prašymo atlyginti žalą Nr. R0002260946“ nurodė, kad objekte 2018-08-21 dėl avarinio atsijungimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, tačiau AB „ESO“ laikėsi sutartinių įsipareigojimų ir elektros energijos tiekimą vartotojui, kuriam nustatyta trečia patikimumo kategorija, atnaujino mažiau nei per 24 val.

44. Byloje esančiame 2019-08-29 Defektiniame akte, nurodyta, jog buvo atlikti remonto darbai: Boilerio THERMOR ACI+200L diagnostika ir nustatytas gedimas: dėl įvykusių elektros viršįtampinio šuolių iš ESO tinklo 2019-08-21-28, buvo pažeista boilerio vidinė valdymo plokštė (neremontuojama ir netinkama eksploatuoti). Akte taip pat nurodoma, kad pagal šeimininkų pateiktus dokumentus nustatyta, jog boileris įsigytas 2013 m. iš įmonės „Beril“ ir tokio boilerio detalių Lietuvoje nėra; boilerio pirkimo vertė pagal dokumentus buvo 2 274,99 Lt; boileris tokiomis sąlygomis neeksploatuotinas.

45. Bylos duomenys (2019-09-17 PVM sąskaita-faktūra serija BER Nr. 561, 2019-08-29 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 19/08/29) patvirtina, kad naujo vandens šildytuvo (boilerio) įrengimas kartu su defektų nustatymu kainavo 1289,68 Eur (e.b.l. 10 esantys ieškinio ZIP priedai).

46. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2019-09-06 draudimo išmokos apskaičiavimas, pranešimai apie žalos atlyginimą Nr. 2240659, banko sąskaitos išrašas) matyti, kad už šį draudiminį įvykį buvo apskaičiuota ir išmokėta 1 249,68 Eur draudimo išmoka (1 289,68 – 40 Eur išskaita).

51. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 ir kt.).

52. Nagrinėjamais atvejais draudėjus ir atsakovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovas teigia, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus klientams, be to, atsakovo atsakomybę kildina ir iš delikto.

54. Šioje byloje ieškovui kyla pareiga įrodyti nuostolius bei aplinkybę, kad žala atsirado dėl įtampos kričio, svyravimo ar viršįtampio, viršijusio leistiną normą. Tokią aplinkybę ieškovui įrodžius, atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai preziumuojami ir jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala padaryta dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti ar išvengti. Tokiu atveju būtent atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, turi nurodyti aplinkybes, paneigiančias jo atsakomybę už ieškovo reikalaujamą atlyginti žalą, ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

a) Pirmasis atvejis

55. Žalos fakto ir dydžio atsakovas šiuo konkrečiu atveju iš esmės neginčijo. Byloje kilo ginčas dėl žalos atsiradimo priežasties. Ieškovas įrodinėja, kad žala atsirado dėl to, kad atsakovas pažeidė savo pareigą tiekti kokybišką elektros energiją ir objekte adresu (duomenys neskelbtini), esanti katilinės įranga sugedo dėl nekokybiškos elektros energijos tiekimo, esant elektros įtampos svyravimams (viršįtampiui).

56. Atsakovą ir V. Ž. šiuo atveju siejo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai (tarp šalių sudaryta 2011-05-06 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 70012819-51210/210269 dėl elektros energijos tiekimo (kartu suteikiant persiuntimo paslaugą)), todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.386 straipsnio 1, 3 dalys). Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 3 dalis). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės) 150 punktas (įvykio metu galiojusi redakcija) numatė, kad kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas arba tiekiamos elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nustatytų reikalavimų, operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius.

57. Kaip minėta, bylos duomenys (2019-02-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, 2019-01-31 Defektavimo aktas, paties atsakovo 2019-03-12 raštas „Dėl prašymo atlyginti žalą Nr. R0002145090“, šalių paaiškinimai, kt.) patvirtina, kad objekte įvyko energijos tiekimo sutrikimas – elektros įtampos svyravimai (viršįtampis), ko pasekoje įvyko trumpalaikis elektros energijos tiekimo nutrūkimas (perdegė 3 iškrovikliai).

58. Atsakovas teigia, kad ieškovo į bylą pateiktas UAB „Gilės inžinerija“ Defektavimo aktas, kuriame nurodoma, jog kieto kuro medienos granulių katilinės įrenginių gedimo priežastimi buvo elektros tiekimo tinklo gedimas, turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi jame nurodyta gedimo priežastis nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis, tačiau pažymėtina, kad ieškovo į bylą pateikti dokumentai (internetinio tinklapio nuoroda) patvirtina aktą surašiusio projektų vadovo D. Š. kvalifikaciją, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti nei akte nurodyta gedimo priežastimi, nei aktą surašiusio asmens kvalifikacija. Kartu pažymėtina, kad pats atsakovas jokių kitokių įrodymų, paneigiančių šiame akte nurodytą arba patvirtinančių kitokią galimą katilinės įrenginių gedimo priežastį, teismui nepateikė, apsiribodamas teorinio pobūdžio pamąstymais. Todėl šis atsakovo argumentas, nebūdamas iš jo pusės niekaip patvirtintas leistinais neginčytinais įrodymais, atmestinas kaip nepagrįstas.

59. Atsakovas pateiktame triplike teigia, kad siekiant išvengti gedimų neigiamų pasekmių bei įrangos sugadinimo skirstomajame tinkle yra montuojamos apsaugos, todėl sutrikimai ar gedimai operatoriaus skirstomajame tinkle dažnu atveju nelemia vartotojų elektros įrenginių gedimo, tačiau šiuo atveju sutiktina su ieškovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju būtent tokios apsaugos ir perdegė (3 iškrovikliai), o perdegus apsaugoms, nebeliko apsaugos nuo gedimų neigiamų pasekmių elektros vartotojams. Taigi, pats apsaugų perdegimo faktas suponuoja išvadą, kad buvo tiekiama nekokybiška elektra - elektros tinkle buvo tokie elektros itampos svyravimai (viršitampiai), kurie sąlygojo net pačių apsaugų nuo elektros svyravimu (viršitampių) sugadinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog sutrikimai ar gedimai operatoriaus skirstomajame tinkle dažnu atveju nelemia vartotojų elektros įrenginių gedimo, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju tokie gedimai nelėmė vartotojo elektros įrenginių gedimo.

60. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas atliko tinklo remonto darbus, tačiau, turėdamas tokią galimybę, nepateikė teismui įrodymų ar šio remonto metu (keičiant 3 iškroviklius) elektros tinkluose trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai atitiko LST EN 50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ keliamus reikalavimus bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo, t.y. nepateikė įrodymų ar atsakovo vykdytų remonto darbų metu buvo įtampos svyravimai ir ar jie atitiko LST EN 50160 „Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ keliamus reikalavimus bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

64. Atsakovą ir draudėją UAB Gintaras“ siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai (tarp šalių sudaryta 2012-01-01 Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 330383-52440/120005 dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos tiekimo, pagal kurią atsakovas tiekia elektros energijos persiuntimo paslaugą klientui, o klientas ją perka), todėl atsakovui teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą. Tarp šalių sudarytos Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 330383-52440/120005, 9.5 punktas numato, kad atsakovas įsipareigojo kliento reikalavimu atlyginti jo patirtus tiesioginius nuostolius, kai dėl atsakovo kaltės klientui nutraukiamas ar apribojamas persiuntimas arba elektros energijos kokybės parametrai persiuntimo paslaugos vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų reikalavimų, EETNT nustatyta tvarka ir atvejais atsakovas neatsako už elektros persiuntimo patikimumą bei jo kokybę, kai tai įvyksta dėl stichinių gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, audros, ižo ir pan.), gaisro, trumpųjų jungimų gretutiniame tinkle (kai persiuntimas atstatomas automatikos pagalba), trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo ir pan.), persiuntimo sutrikimų, įvykusių dėl blogos eksploatacijos ar gedimų klientui arba trečiajai šaliai priklausančiame elektros tinkle, kai elektros energijos nutraukimo trukmė neviršija klientui suteiktos aprūpinimo elektros energija patikimumo kategorijos ir kitais EETNT bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais. Taisyklių 150 punktas (įvykio metu galiojusi redakcija) numatė, kad kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas arba tiekiamos elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nustatytų reikalavimų, operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius.

69. Atskirai pažymėtina ir tai, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kliento vidaus tinklas buvo netvarkingas ir/ar neatitiko Taisyklių reikalavimų, todėl visi atsakovo argumentai apie kitokią galimą žalos atsiradimo priežastį (gedimą vartotojo tinkle ir pan.), grindžiami prielaidomis ir atmestini kaip neįrodyti. Vien ta aplinkybė, kad objekte įvyko trumpalaikis įtampos krytis, kurio pasekoje sugedo objekte esantys įrenginiai, atsakovui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad šis krytis neviršijo Standarte nustatytų reikalavimų, suponuoja išvadą, jog atsakovas neužtikrino tinkamos kokybės elektros tiekimo.

87. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 % dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.