Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-39-319/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-373-917/2015Nutartis · 2015-02-13Kauno apylinkės teismas
  2. T-397-753/2015Nutartis · 2015-04-21Kauno apylinkės teismas
  3. T-398-753/2015Nutartis · 2015-04-21Kauno apylinkės teismas
  4. T-399-753/2015Nutartis · 2015-04-21Kauno apylinkės teismas
  5. T-632-753/2015Nutartis · 2015-08-17Kauno apylinkės teismas
  6. T-631-753/2015Nutartis · 2015-08-17Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-29Kauno apygardos teismas
  8. T-35-175/2016Nutartis · 2016-02-23Kauno apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2016-03-25Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-24Kauno apygardos teismas
  11. TS-159-925/2016Nutartis · 2016-12-14Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-17Kauno apygardos teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-19Kauno apygardos teismas
  14. T-1861-919/2018Nutartis · 2018-08-28Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-17
Bylos Nr.
1S-39-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00677-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-39-319/2017
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00677-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 –ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2016 m. lapkričio 14 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalis, BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės apribojimu dvejiems metams. 2015 m. birželio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo nuosprendis ir paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2015 m. liepos 19 d., bausmės pabaiga 2019 m. sausio 5 d.Komisijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas. Skundžiama nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos V. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti teismo nutartį ir taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad jo siekis įsidarbinti yra tik formalus, tačiau pateikti duomenys jis kreipdamasis dėl įdarbinimo kartu pateikė medicininį pažymėjimą dėl sveikatos problemų. Teigia, kad dirbti jis norėjo, tačiau pasiūlyto darbo teko atsisakyti dėl sveikatos problemų, kurios yra patvirtintos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-06-28 išduotame medicininiame pažymėjime Nr. 81(2)325, o darbo, kurį pagal savo sveikatos būklę būtų galėjęs dirbti, pataisos namų administracija jam nepasiūlė. Nuteistojo teigimu, teismas neteisingai ir neobjektyviai, prasilenkdamas su žmogiškumu, vertino jo atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą kaip tyčia, vengiant įdarbinti. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis pagal galimybes ir savo sveikatos būklę daugiau nei pusę metų dirba darbą neatlyginamai, t. y. socialiniais pagrindais valgykloje. Taip pat teismas neatsižvelgė ir nevertino kaip Pataisos įstaigoje gauto teigiamo auklėjamojo poveikio pasekmės ir noro integruotis į socialinį gyvenimą tai, kad jis kasdien dalyvauja įvairioje meninėje ir švietėjiškoje veikloje.

4.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta nusikaltimo rizika per metus laiko sumažėjo nuo 30 iki 12 balų. Nuteistasis abejoja ir dėl komisijos išvadoje minimo nustatytos tvarkos nesilaikymo pataisos namuose fakto pagrįstumo, nes V. L. nei karto net nebuvo skirta drausminė nuobauda, o buvo apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, todėl spręsti apie akivaizdų nepaklusimą nustatytai vidaus tvarkai, nesant drausminių nuobaudų, nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu teismas nepagrįstai vien svarstymą drausminėje komisijoje laiko kaip V. L. neigiamai charakterizuojančią aplinkybę.

4.3. Skunde nurodo, jog tai, kad būdamas laisvėje V. L. sėkmingai integruosis į visuomeninį gyvenimą patvirtina socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, kad po galimo lygtinio paleidimo gyventų savo tėvų namuose. Komisija nutarime nurodė, kad jo elgesyje nenustatyta diskriminacinių nuostatų įrodymų, nenustatyta, jog jis susijęs su kriminalinėmis struktūromis, kas patvirtina ir įrodo, kad bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis padarė teisingas išvadas ir daugiau nebedarys nusikaltimų bei yra pasiruošęs sugrįžti į visuomeninį gyvenimą.

4.4. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“ (2 punktas). Šioje Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22, preziumuojama, kad lygtinis paleidimas taikomas visiems laisvės atėmimo bausmę nubaustiems nuteistiesiems, kurie atitinka lygtinio paleidimo reikalavimus, taip siekiant protingai mažinti kalinčiųjų skaičių ir siekiant sumažinti žalingą ilgo įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Pirmiausia akcentuotina tai, kad lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendra taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais - reikalavimais, o atsisakymas taikyti lygtiną paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Nuteistojo vertinimu, akivaizdu, kad lygtinio paleidimo komisija ir teismas laikėsi priešingos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis.

4.5. Nuteistasis nesutinka ir su skundžiamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties argumentais dėl neatlygintos padarytos 4 811,92 Eur dydžio žalos ir pažymi, kad nuosprendžiu joks civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo priteistas ir tokiu būdu teismas neturi vertinti civilinių santykių pasekoje atsiradusių skolų kaip jo teisinę padėtį sunkinančios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

4.6. Skunde nurodo, kad teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio įrodomojo teisinio pagrindo ir yra paremti spėjimais, kad aš ateityje nusikalsiu. Teismas nepakankamai skyrė dėmesio į mano elgesį bausmės atlikimo metu, į mano asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, mano pavojingumo visuomenei nebuvimą, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize bei yra spėjamojo pobūdžio. Nuteistojo vertinimu, visos išdėstytos aplinkybės preziumuoja išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, kaip sunkinančios nuteistojo teisinę padėtį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, šiuo aspektu neatitinka tiek baudžiamosios bylos nuosprendyje tiek komisijos nutarime esančių faktinių duomenų.

Nuteistasis teismui pateikė ir atsiliepimą į savo skundą, kuriame prašo, nagrinėjant jo skundą, atsižvelgti ir aptarti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų dėl nuteistųjų lygtinio paleidimų laikymosi privalomumo. Nuteistojo V. L. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Šalies argumentai

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. L. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnį, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 12. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, vieną kartą skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.2. Nuteistasis V. L. skunde kelia abejonę dėl teisingos ir pagrįstos komisijos išvados, kad jis nesilaiko pataisos namuose nustatytos tvarkos, nes jam nei karto net nebuvo skirta drausminė nuobauda, todėl spręsti apie akivaizdų nepaklusimą nustatytai vidaus tvarkai, nesant drausminių nuobaudų, nėra teisinio pagrindo. Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Socialinio tyrimo ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką V. L. du kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo svarstytas drausminėje komisijoje, paskutinį kartą svarstytas dėl atsisakymo dirbti jam pasiūlytą siuvėjo darbą, likus nedaug laiko iki jo prašymo dėl lygtinio paleidimo svarstymo – 2016 m. rugsėjo 19 d., kas patvirtina komisijos išvadą, kuriai pritarė ir apylinkės teismas, kad nuteistojo elgesys ne be pagrindo nebuvo vertinamas kaip nepriekaištingas.

7.3. Skunde nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo siekis įsidarbinti yra tik formalus ir kad jo atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą neteisingai ir neobjektyviai vertino kaip tyčinį poelgį, vengiant įdarbinti. Nekyla ginčo, kad nuteistais turi sveikatos problemų ir kad pateikė prašymą dėl įdarbinimo, ką patvirtina pateikti duomenys, tačiau, vertinant aplinkybių, susijusių su nuteistojo V. L. galimybe dirbti pataisos namuose, visumą, aukštesnysis teismas negali nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl formalaus siekio įsidarbinti. Nuteistasis V. L. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atlieka nuo 2015 m. liepos 23 d, tačiau dėl įdarbinimo kreipėsi tik po metų – 2016 m. liepos 4 d., t. y. prieš pirmąjį Komisijos posėdį, vykusį 2016 m. rugpjūčio 1 d., kuriame svarstytas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kreipdamasis dėl įdarbinimo, nuteistasis kartu pateikė medicininį pažymėjimą dėl sveikatos problemų. Pataisos namų administracija, atsižvelgusi į tam tikrus reikalavimus darbo pobūdžiui, V. L. kurį laiką neturėjo galimybės pasiūlyti tinkamo darbo, tačiau 2016 m. rugsėjo 9 d. nuteistajam pasiūlyta dirbti siuvėjo darbą, su kuriuo nuteistasis sutiko, tačiau jau 2016 m. rugsėjo 12 d. šio darbo atsisakė, motyvuodamas, kad negali dirbti dėl sveikatos problemų. Tačiau kaip matyti iš darbo pasiūlymo ir V. L. sutikimo bei atsisakymo dirbti pasiūlytą darbą datų (po pasiūlymo praėjo trys dienos, tame tarpe ir savaitgalis), akivaizdu, kad nuteistasis net nepabandė šio darbo pradėti dirbti, įsitikinti, ar iš tiesų darbas jam per sunkus ir netinkamas dėl sveikatos problemų, tačiau iš karto atsisakė dirbti, savo elgesį grįsdamas medicininiu pažymėjimu apie savo sveikatos būklę. Pažymėtina, kad nuteistajam viena iš nustatytų Komisijos rekomendacijų buvo ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos įstaigoje, todėl nuteistais privalėjo į tai žiūrėti ne formaliai. Skunde V. L. teigia, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis pagal galimybes ir savo sveikatos būklę daugiau nei pusę metų dirba socialiniais pagrindais valgykloje. Tačiau ši aplinkybė taip pat tik patvirtina, kad nuteistasis gali dirbti ir todėl galėjo pabandyti dirbti ir pataisos namų administracijos jam pasiūlytą darbą. Tai, kad po nuteistojo kreipimosi dėl jo įdarbinimo, administracija kurį laiką neturėjo galimybės jam pasiūlyti darbo, o vėliau jau pasiūlė, suponuoja išvadą, kad darbas V. L. buvo pasiūlytas ne atsitiktinai, o parenkant optimaliausią variantą, atsižvelgus į jo pateiktą medicininę pažymą.

7.4. Nesutiktina su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo, nes jose preziumuojama, kad lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendra taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, kas suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais - reikalavimais, o atsisakymas taikyti lygtiną paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Šiuo atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertinomis aplinkybės ir jų visuma, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo laikytasi Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų motyvuoti sprendimą dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą.

7.5. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas be pagrindo aptarė jo finansinius įsipareigojimus, nes jie nesusiję su padarytu nusikaltimu. Kolegija pažymi, kad nuteistojo gaunamų ir turimų lėšų tvarkymas, finansinių įsipareigojimų dengimas vertinamas kaip sudedamoji nuteistojo asmenybės požymių dalis ir jo turimi finansiniai įsipareigojimai nebūtinai sietini su iš nusikalstamos veikos kilusiais padariniais. Šiuo atveju matyti, kad pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai tam tikrai sumai ir todėl buvo vertinama, kaip nuteistasis sugeba šiuos nuostolius dengti ir kokios galimybės būtų tai daryti ne pataisos įstaigoje.

7.6. Taip pat nesutiktina su skundo teiginiu, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino jo teigiamų savybių. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad buvo aptarti visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenų, tačiau teismas išvadas daro atsižvelgęs į jų visumą. Šiuo atveju turimų aplinkybių visuma nesudarė teismui pagrindo išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis V. L. laikysis įstatymų ir nenusikals, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas.

8. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Nenustatyta pakankama nuteistojo V. L. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas