Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

nuteistajai A. D. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) ir jos gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

nuteistajam J. D. (buvusiam J.) (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) ir jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C., nuteistojo V. L., nuteistosios A. D. gynėjos advokatės Jovitos Usonytės, nuteistojo J. D. ir jo gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu bei 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis arešto bausmėmis apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityti pagal 2023 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžius atliktas bausmes. Priteista valstybei iš nuteistojo A. C. 553,33 Eur (penki šimtai penkiasdešimt trys eurai 33 centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų 7 (septynių) mėnesių 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityti pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį atliktą bausmę. Priteista valstybei iš nuteistojo V. L. 385 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt penki eurai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

A. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Priteista valstybei iš nuteistosios A. D. 486,67 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 67 centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Priteista valstybei iš nuteistojo J. D. 496,67 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt šeši eurai 67 centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. C. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su V. L., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 10 d., programėle „Messenger“ susisiekęs su V. L., susitarė pagal A. D. ir J. D. užsakymą dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino (miltelių) pardavimo sąlygų, t. y. dėl jo kainos, kiekio, atsiskaitymo už jį, perdavimo būdo, t. y. A. C. V. L. nurodė psichotropinę medžiagą – amfetaminą atsiųsti į autobusų siuntų skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kaip pašto siuntą, adresuojant A. D., nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir nurodė A. D. ir J. D. pinigus už psichotropinę medžiagą siųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminalu V. L.. V. L. 2022 m. rugsėjo 10 d. 15.19 val. „(duomenys neskelbtini)“ terminale, esančiame (duomenys neskelbtini), išsiėmęs A. D. išsiųstą pinigų perlaidą, kurios suma 100 Eur, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 16.48 val., Vilniaus miesto autobusų stotyje išsiuntė siuntą, kurioje buvo anksčiau paminėta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 4,340 g (gryno amfetamino 0,614 g), adresuotą A. D., nurodė tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. rugsėjo 11 d. 13.10 val. Klaipėdos autobusų stotyje esančiame siuntų skyriuje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams atliekant muitinį patikrinimą, siunta su psichotropine medžiaga buvo sulaikyta ir paimta. Taigi A. C., veikdamas bendrai su V. L., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. siuntė ir pardavė psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

2. V. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą platinti, ir ją platino, o būtent: jis nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje už nenustatytą sumą iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 4,340 g psichotropinės medžiagos – amfetamino (miltelių, įrašyto į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus) ir ją platino, t. y., veikdamas bendrai su A. C., ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 10 d. programėle „Messenger“ susisiekęs su A. C., susitarė pagal A. D. ir J. D. užsakymą dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino (miltelių) pardavimo sąlygų, t. y. dėl jų kainos, kiekio, atsiskaitymo už juos, perdavimo būdo, t. y. A. C. V. L. nurodė psichotropinę medžiagą – amfetaminą atsiųsti į autobusų siuntų skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kaip pašto siuntą, adresuojant A. D., nurodant kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir nurodė A. D. ir J. D. pinigus už psichotropinę medžiagą siųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminalu V. L.. V. L. 2022 m. rugsėjo 10 d. 15.19 val. „(duomenys neskelbtini)“ terminale, esančiame (duomenys neskelbtini), išsiėmęs A. D. išsiųstą pinigų perlaidą, kurios suma 100 Eur, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 16.48 val., Vilniaus miesto autobusų stotyje išsiuntė siuntą, kurioje buvo anksčiau paminėta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 4,340 g (gryno amfetamino 0,614 g), adresuotą A. D., nurodė tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. rugsėjo 11 d. 13.10 val. Klaipėdos autobusų stotyje esančiame siuntų skyriuje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams atliekant muitinį patikrinimą, siunta su psichotropine medžiaga buvo sulaikyta ir paimta. Taigi V. L. neteisėtai įgijo, turėdamas tikslą platinti, ir, veikdamas bendrai su A. C., siuntė ir pardavė psichotropinę medžiagą amfetaminą.

3. A. D. ir J. D. (buvęs J.) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti psichotropinę medžiagą, o būtent: jie 2022 m. rugsėjo mėnesį susitikimų su A. C. metu ir susirašinėdami su juo „Messenger“ programėle, kalbėdami telefonu susitarė dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimo sąlygų ir aplinkybių. A. C., suradęs psichotropinės medžiagos pardavėją V. L., suderinęs su juo norimos J. D. ir A. D. įsigyti psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį, kainą, perdavimo būdą ir kitas sąlygas, 2022 m. rugsėjo 10 d. nurodė A. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminalu pervesti 100 Eur V. L. ir nurodė, jog psichotropinę medžiagą – amfetaminą V. L. išsiųs per Vilniaus autobusų stotį, gavęs minėtą pinigų perlaidą. A. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminale sumokėjo 100 Eur perlaidą ir nurodė, kad šią psichotropinę medžiagą atsiųstų kaip siuntą jos vardu ir apie siuntos pristatymą praneštų J. D. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 10 d. V. L., gavęs 100 Eur A. D. padarytą pinigų perlaidą, išsiuntė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, 4,340 g, kurioje rasta 0,614 g gryno amfetamino, įrašyto į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, A. D. vardu į Klaipėdos autobusų siuntų tarnybą. 2022 m. rugsėjo 11 d. 11.47 val. A. D., paskambinusi į Klaipėdos autobusų siuntų skyrių ir gavusi patvirtinimą, jog jos vardu siunta gauta, 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 13.10 val., kartu su J. D. nuvyko į Klaipėdos autobusų stotyje esantį siuntų skyrių, norėdama atsiimti siuntą, kurioje buvo anksčiau paminėta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, pateikė A. D. asmens tapatybės kortelę kasininkei-ekspeditorei, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi, pamatę siuntų skyriuje Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto darbuotoją, suprato, jog psichotropinė medžiaga – amfetaminas buvo aptikta; atsisakę atsiimti A. D. adresuotą siuntą, A. D. ir J. D. skubiai pasišalino iš autobusų siuntų skyriaus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. C., nuteistojo V. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistosios A. D. gynėjos advokatės Jovitos Usonytės, nuteistojo J. D. ir jo gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl A. C. apeliacinio skundo

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neturi pagrindo konstatuoti, kad jame padarytos išvados pagrįstos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, nepalankias nuteistajam, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo kaltė pagrįsta prielaidomis, įrodymai buvo vertinami pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ar jos tinkamai nemotyvuotos.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. C. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

21. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo A. C. vaidmenį veikiant bendrininkų grupėje su nuteistuoju V. L., sprendžia esant pagrindą patikrinti skundžiamą nuosprendį bausmių paskyrimo aspektu, o taip pat keisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

22. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1–2 dalys). Vieningą bausmės paskirtį sudaro visų šių tikslų visuma. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai bei kaltininko asmenybei. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-213-719/2020).

24. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

25. Skirdamas bausmę nuteistajam A. C., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgė ir į tai, kad A. C. yra recidyvistas, padarė nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, po nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais bei su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Apylinkės teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir toliau tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo terminą, t. y. paskyrė 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Tačiau apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarinius, A. C. vaidmenį, t. y. tai, jog jis veikė kaip tarpininkas, jam paskirta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta savo dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. C. sutrumpinus laisvės atėmimo bausmės terminą iki 2 (dvejų) metų.

26. Iš naujo paskyrus nuteistajam A. C. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, spręstinas bausmių bendrinimo klausimas.

27. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nėra priimto nuosprendžio ar nutarties, kuriais būtų subendrintos visos A. C. paskirtos bausmės, todėl paskirta bausmė turi būti subendrinta su 2022 m. birželio 17 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. rugsėjo13 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. lapkričio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis BK 63 ir 64 straipsniuose nustatyta tvarka.

28. A. C. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 (vieniems) metams; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka subendrinta su 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos) ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka subendrinus su 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 20 (dvidešimt) parų arešto bausme, kuri BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka subendrinta su 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė; Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka subendrinta 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 178 straipsnio 4 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

29. Apygardos teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis arešto bausmėmis apėmimo būdu.

Dėl V. L. apeliacinio skundo

30. Apeliaciniu skundu prašoma skirti švelnesnę bausmę, motyvuojant tuo, kad jis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, nurodoma, kad V. L. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, be to, gynėjas prašė atsižvelgti į tai, kad jis prižiūri neįgalius tėvus.

31. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. L., įvertino, jog jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis yra recidyvistas ir nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgta į tai, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos arešto bausmės, taip pat jis vėliau du kartus nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 242 straipsnį realia laisvės atėmimo bausme. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog minėtos aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir toliau tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų. Įvertinti ir teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y. jog nuteistasis V. L. prisipažino ir galėjosi dėl savo veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant už sankcijos vidurkį mažesnį jos dydį.

33. Vien apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio metu nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis yra priklausomas nuo narkotikų, buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, be to, prižiūri neįgalius tėvus, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmę. Pirmiausia pažymėtina, jog nėra pateikta duomenų, patvirtinančių nuteistojo tėvų neįgalumą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, neįgalių tėvų slaugymas ir priežiūra, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti sušvelninta apeliantui paskirta bausmė. Pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Neigiami padariniai, atsirandantys dėl kaltininkui paskirtos bausmės, yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl nuteistojo noras išvengti savo ir (ar) savo šeimos narių patiriamų nepatogumų dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti vertinamas kaip prioritetinis. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia ne asmeninius kaltininko ir (ar) jo šeimos narių interesus, o visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

34. Tačiau pažymėtina, kad konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi nuteistojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo vaidmenį veikiant bendrininkų grupėje, daro išvadą, jog jam paskirta 4 (keturių) laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra per griežta. Apygardos teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam V. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę sutrumpinus iki 2 (dvejų) metų 6 (mėnesių) laisvės atėmimo. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

36. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi.

Dėl nuteistosios A. D. gynėjos advokatės Jovitos Usonytės ir nuteistojo J. D. ir jo gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinių skundų

37. Apeliaciniais skundais ginčijama nuteistosios A. D. ir nuteistojo J. D. kaltė pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, prašoma nuteistuosius išteisinti. Tuo atveju, jei apygardos teismas konstatuos, kad A. D. ir J. D. pagrįstai pripažinti kaltais pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, prašoma skirti švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, todėl apygardos teismais apeliacinius skundus nagrinės (dėl jų pasisakys) kartu.

38. Sprendžiant iš pateiktų apeliacinių skundų turinio, nuteistieji savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nuteistųjų kaltę grindė prielaida, jog jie pastebėjo muitininkus ir nusikalstamos veikos nerealizavo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundų argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, kad nuteistosios A. D. ir nuteistojo J. D. versijos, kad A. D. tuo pačiu laikotarpiu pirko telefoną, ir nors užsakymą atšaukė, tačiau jie sulaukę pranešimo, nusprendė patikrinti, ar neįvyko klaida ir nebuvo atsiųstas telefonas, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, priešingai, juos paneigia. Pirmosios instancijos teismas, šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, byloje surinktus įrodymus lygino tarpusavyje, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, pateikė motyvus, kodėl vienais jų remiasi, o kitus laiko nepatikimais ir atmeta. Skundžiamo nuosprendžio dalyje, kuria nustatyta, jog A. D. ir J. D. veikdami bendrai, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti psichotropinę medžiagą, reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, išsamiai įvertinus bylos įrodymus.

39. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

40. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Iš to išplaukia, kad pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-13-976/2018, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018, 2K-115-788/2020). Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D. ir J. D., veikdami bendrai, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti psichotropinę medžiagą, o būtent: jie 2022 m. rugsėjo mėnesį susitikimų su A. C. metu ir susirašinėdami su juo programėle „Messenger“, kalbėdami telefonu, susitarė dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimo sąlygų ir aplinkybių. A. C., suradęs psichotropinės medžiagos pardavėją V. L., suderinęs su juo norimos J. D. ir A. D. įsigyti psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį, kainą, perdavimo būdą ir kitas sąlygas, 2022 m. rugsėjo 10 d. nurodė A. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminalu pervesti 100 Eur V. L. ir nurodė, jog psichotropinę medžiagą – amfetaminą V. L. išsiųs per Vilniaus autobusų stotį, gavęs minėtą pinigų perlaidą. A. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminale sumokėjo 100 Eur perlaidą ir nurodė, kad šią psichotropinę medžiagą atsiųstų kaip siuntą jos vardu ir apie siuntos pristatymą praneštų J. D. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 10 d. V. L., gavęs 100 Eur A. D. padarytą pinigų perlaidą, išsiuntė psichotropinės medžiagos – amfetamino 4,340 g, kurioje rasta 0,614 g gryno amfetamino, įrašyto į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, A. D. vardu į Klaipėdos autobusų siuntų tarnybą. 2022 m. rugsėjo 11 d. 11.47 val. A. D., paskambinusi į Klaipėdos autobusų siuntų skyrių ir gavusi patvirtinimą, jog jos vardu siunta gauta, 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 13.10 val., kartu su J. D. nuvyko į Klaipėdos autobusų stotyje esantį siuntų skyrių, norėdama atsiimti siuntą, kurioje buvo anksčiau paminėta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, pateikė A. D. asmens tapatybės kortelę kasininkei-ekspeditorei, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi, pamatę siuntų skyriuje Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto darbuotoją, suprato, jog psichotropinė medžiaga – amfetaminas buvo aptikta, ir, atsisakę atsiimti A. D. adresuotą siuntą, A. D. ir J. D. skubiai pasišalino iš autobusų siuntų skyriaus.

42. Nuteistieji A. D. ir J. D. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog jie su nuteistuoju A. C. susitarė dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino, įgijimo sąlygų ir aplinkybių, pervedė V. L. pinigus, tačiau teigia, jog jie savo noru atsisakė nusikalstamos veikos, todėl negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau apygardos teismas šiuos nuteistųjų argumentus vertina kaip gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jų versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, t. y. liudininkų parodymai, pokalbių suvestinės.

43. Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad moteris atvyko pasiimti siuntos, ji paprašė dokumento, moteris pateikė dokumentą, ji išėjo ieškoti siuntos, tačiau jos nerado, prisiminė, kad muitinė sakė apie sulaikytą siuntą, tai buvo ta pati siunta. Tuo metu įėjo muitinės pareigūnė, ji jai pasufleravo, kad atėjo pasiimti būtent tos sulaikytos siuntos. Moteris išėjo nieko nesakiusi į mašiną, parėjusi kartu su jaunuoliu, paprašė atiduoti dokumentą, pasakė, kad tos siuntos jai nebereikia. Jos manymu, moteris matė muitinės pareigūnes, nes jos grįžo pro centrines duris, o ten po kaire puse yra įėjimas į tarnybines patalpas, pareigūnės buvo uniformuotos, moteris iš savo vietos galėjo jas matyti. Nurodė, kad iš pradžių moteriškė elgėsi ramiai, o kai atėjo kartu su vaikinuku, jis kalbėjo pakeltu tonu dėl dokumento grąžinimo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja pareigūnė A. J. parodė, kad siuntos gavėjas buvo atėjęs, tačiau pastebėjęs juos turbūt išsigando, bandė aiškintis, kas čia per siunta. Nurodė, kad moteris paliko dokumentą, išėjo ir nuėjo prie mašinos, kuri stovėjo priešais, tai matė pro duris, paskui grįžo. Priėmėja siuntos neatidavė, nes davė suprasti, kad tai ta siunta, kuri yra įtartina. Moteris dar kažką kalbėjo, ką kalbėjo, neprisimena, jie, užduodami bendro pobūdžio klausimus, bandė išsiaiškinti, ar siunta jų, jie atsakė, kad ne, po to atsakė, kad nežino. Jie buvo susijaudinę, labiau jaunuolis buvo sunerimęs, nors agresijos nerodė, bet buvo susinervinęs, moteris buvo ramesnė. Po to jie greitai pasišalino, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Liudytoja K. R. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad kilus įtarimui dėl siuntos ji buvo atidaryta, ten buvo maišeliai su miltelių pavidalo medžiaga. Nurodė, kad iškvietė policiją, nes jų pareiga yra surašyti tarnybinį pranešimą. Kai kolegė išėjo rašyti tarnybinio pranešimo, atėjo gavėja pasiimti tos siuntos ir darbuotoja pasakė, kad tai yra ta siunta, kurią jie yra sulaikę. Darbuotoja pasakė, kad yra pateiktas dokumentas, pagal jį yra ieškoma siuntos, kuri yra jų apžiūrima. Tuo metu buvo viena, kolegė buvo išėjusi rašyti dokumentą. Po šito pasakymo ji susisiekė ir pasakė kolegei „ateik, nes atėjo gavėja“. Tada gavėja išėjo iš patalpų, mano, kad ji pamatė ją, bet dar paliko dokumentą. Po to sugrįžo, reikalaudama grąžinti dokumentą ir atsisakydama tos siuntos, pasakė „man tos siuntos nereikia, aš jos neimsiu“. Atėjo dar vyriškis, jiems atidavė dokumentą ir jie pasišalino. Kaip matyti, liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindžiančią apeliantų kaltę pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti, liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindžiančią apeliantų kaltę pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Iš liudytojų parodymų matyti, kad A. D. atvykusi pasiimti siuntos, padavusi darbuotojai savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, nesulaukusi kol bus surasta siunta, pasišalino. Nėra pagrindo abejoti, jog ji pastebėjo pareigūnes, kurios kaip matyti iš parodymų, dėvėjo uniformą, ir dėl to pasišalino, o grįžo su J. D. tik dėl to, jog buvo siuntų skyriuje palikusi asmens dokumentą.

44. Iš 2022 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo G. Š. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo (pokalbis Nr. 783), kuriame užfiksuoti J. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų pokalbiai bei trumpieji tekstiniai pranešimai, matyti, kad 2022 m. rugsėjo 12 d 15.44 val. J. D. (buvęs J.) paskambino A. C. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir jie kalbėjosi apie Klaipėdos autobusų stoties siuntų tarnyboje A. D. vardu gautą siuntinį, dėl kurio tarpininkavo A. C.. A. C. piktinosi, jog J. D. ir A. D. neatsiliepia į jo telefono skambučius bei neinformuoja apie situaciją dėl gauto siuntinio, o J. D. atsakė, kad A. D. siuntų skyriuje padavė savo pasą ir jai buvo liepta laukti 20 minučių. Pastebėjus muitinės pareigūnus, A. D. kilo įtarimas, jog yra iškviesta policija, todėl ji atsiėmė pasą ir pasišalino iš autobusų stoties (t. 2, b. l. 9-11). Taigi, liudytojų parodymus patvirtina pokalbio suvestinė, iš kurios matosi, kad A. D. ir J. D. pasišalino dėl to, jog pastebėjo muitinės pareigūnes.

45. Apeliantų keliama versija, jog jie atvyko pasiimti galimai kitos jiems per klaidą atsiųstos siuntos nepagrįsta byloje esančiais duomenis. Jų versiją patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė ir patys nuteistieji. Apygardos teismo vertinimu, minėti apeliantų teiginiai yra deklaratyvūs, o ne faktiniais duomenimis pagrįsta pozicija. Įvertinęs liudytojų parodymus ir pokalbių suvestines, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji kartu įvertino siuntų skyriuje susidariusią situaciją ir kartu nusprendė atsisakyti siuntos, įtardami, kad tą siuntą aptiko muitinės pareigūnai ir yra iškviesti policijos pareigūnai. Taigi, nuteistieji A. D. ir J. D. nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi pamačius siuntų skyriuje Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto darbuotoją, suprato, jog psichotropinė medžiaga – amfetaminas, buvo aptikta ir, atsisakę atsiimti A. D. adresuotą siuntą, A. D. ir J. D. skubiai pasišalino iš autobusų siuntų skyriaus.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visumos visiškai pakanka konstatuoti, jog nuteistieji A. D. ir J. D. pagrįstai nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai A. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų. Tačiau apygardos teismas su šiais argumentais sutikti negali. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

48. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai A. D., atsižvelgė į tai, kad ji veikė bendrininkų grupe, pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti. Įvertino tai, kad ji anksčiau tris kartus teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ji pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog tai rodo, kad ji iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir toliau tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant už sankcijos vidurkį mažesnį jos dydį.

49. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, kurių apylinės teismas, skirdamas bausmę, nebūtų įvertinęs. Apygardos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl bausmės nuteistajai A. D. švelninimo.

50. Nuteistojo J. D. gynėja taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

51. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad J. D. yra recidyvistas ir, veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti. Įvertino tai, kad jis anksčiau teistas už kito pobūdžio labai sunkų nusikaltimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad tai rodo, kad iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir toliau tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant už sankcijos vidurkį mažesnį jos dydį. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

52. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas ir kurios sudarytų pagrindą apygardos teismui spręsti dėl švelnesnės bausmės paskyrimo.

53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad A. D. ir J. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį patraukti pagrįstai ir pagrindo juos išteisinti nėra. Nuteistiesiems A. D. ir J. D. paskirtos bausmės individualizuotos tinkamai. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio pakeisti ar panaikinti dėl nuteistosios A. D. gynėjos advokatės Jovitos Usonytės ir nuteistojo J. D. gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

54. Klaipėdos apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant teisines paslaugas nuteistiesiems A. C., A. D., J. D. ir V. L. apeliacinės instancijos procese. Prašoma iš A. C., A. D., J. D. ir V. L. valstybės naudai išieškoti atitinkamai 154,17 Eur, 187,50 Eur, 208,33 Eur ir 195,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

55. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

56. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistųjų gynėjais paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Nagrinėjamu atveju nuteistiesiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios A. D. gynėjos advokatės Jovitos Usonytės, nuteistojo J. D. (buvusio J.) ir jo gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinius skundus atmesti.

nuteistojo A. C. (A. C.), nuteistojo V. L. (L.) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti:

A. C., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu bei 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis arešto bausmėmis apėmimo būdu ir A. C. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. L. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti valstybės naudai iš nuteistųjų A. C., A. D., J. D. ir V. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.