Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. C., civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgaliotiesiems atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal baudžiamojo proceso įstatymo normų nustatytas ribas. Taigi, BPK nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo R. S. ir J. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra susituokę daugiau nei 33 metus. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2024 m. kovo 3 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. S..

Atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamajame posėdyje ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis R. S. 2024 m. kovo 3 d., apie 20.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 promilės girtumas), dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė savo sutuoktinei J. S. į kairės pusės veido sritį, po ko dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė J. S. į pilvo sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje

Be kita ko, BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašias aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).

Nors pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, pasinaudojo jam suteikta teise neduoti parodymų (t. 2, b. l. 87-89, 93-94), tačiau vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu (įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą) bei apklausiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis pripažino, kad bylai aktualiu laiku panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui L. C. (t. 2, b. l. 103-106, 182-188). Kaltinamasis, aptardamas aplinkybes, reikšmingas nusikalstamai veikai, numatytai BK 286 straipsnyje, detalizavo, kad po konflikto su sutuoktine išėjęs iš namo laiptinės, jį pasitiko policijos pareigūnai, kurie ji nuvedė atgal į butą. Pakilus į 5-ąjį aukštą, buto duris atidarė sutuoktinė. Jiems įėjus į butą, policijos pareigūnai pamatė, jog yra sužalotas J. S. veidas ir pasakė, kad jis (R. S.) bus pristatytas į policijos komisariatą bei turi eiti kartu su jais iš buto. Kai atvyko policijos pareigūnai, viskas vyko normaliai, t. y. kaip jam pasakojo žmona (nukentėjusioji J. S.), jis elgėsi normaliai, tačiau kuomet jam bute uždėjo antrankius, nežino kas su juo pasidarė. Sakė, kad jis pašėlo, pradėjo daryti nesąmones. Jis pašėlo gal dėl to, kad prašė leisti paskambinti advokatui, jog neįvyktų konfliktas, t. y. jis supyko, kad policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius, neleido paskambinti (advokatui). Pašėlimas pasireiškė tuo, kad jis priešinosi policijos pareigūnams iki tol, kol sudavė keliu į veidą vienam iš pareigūnų, tačiau visa tai vyko jau lauke (t. 2, b. l. 103-106, 182-188). Teismas pagrindo abejoti vėlesniais kaltinamojo R. S. baudžiamojo proceso metu duotais parodymais dėl esminių šiai baudžiamajai bylai faktinių aplinkybių (smurtinių veiksmų atlikimo nukentėjusiojo policijos pareigūno L. C.) neturi, kadangi juos patvirtina kitų proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. C. parodė, kad jis įvykio dieną patruliavo ekipaže kartu su kolega, kuomet apie 20.37 val. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie 20.42 val. atvykus nurodytu adresu, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pastebėjo stipriai neblaivų vyrą (vėliau nustatyta, jog tai R. S.), kuris pamatęs juos (policijos pareigūnus) atrodė pasimetęs ir įtartinas. Paklausus asmens, kuriame bute gyvena, vyras iš karto nepasakė, teigė, kad nežino ir tiesiog išėjo parūkyti. Paprašius vyro parodyti butą, kuriame gyvena, pastarasis nenoriai juos palydėjo iki (duomenys neskelbtini) buto, po ko paaiškėjo, kad tai yra būtent tas butas, į kurį jie atvyko pagal iškvietimą. Buto duris jiems atidarė minėto vyro žmona J. S., ant kurios kairės pusės veido srities matėsi patinimas. J. S. papasakojo visą situaciją, jog R. S., būdamas stipriai neblaivus, elgėsi labai agresyviai ir pradėjo konfliktuoti, dėl ko jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. R. S. buvo sulaikytas, panaudota spec. priemonė antrankiai. Jie R. S. po sulaikymo vedė į lauką link tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameros, vyras buvo labai agresyvus, įžeidinėjo jį ir jo kolegą bei vartojo necenzūrinius žodžius, garsiai rėkavo daugiabučio laiptinėje. Vyras nevykdė jų reikalavimų, priešinosi fizine jėga, griuvinėjo, stumdė jį ir jo kolegą. Paprašius vyro apsiraminti ir vykdyti reikalavimus, asmuo į tai nekreipė dėmesio ir toliau priešinosi bei buvo agresyvus. Privedus vyrą prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kolega laikė prirėmęs kairę R. S. kūno dalį prie tarnybinio automobilio, o jis (nukentėjusysis L. C.) atlikinėjo dalinę asmens apžiūrą, jam lenkiantis link asmens dešinės kojos, R. S. iš dešinės kojos kelio spyrė jam į veido sritį, dėl ko žandikaulio srityje pajuto fizinį skausmą, kurį dešimties balų sistemoje (nuo 1 iki 10) vertina 7. Atsitraukęs pajuto, kad iš burnos srities bėgo kraujas, prilietęs ranka apatinę lūpą pastebėjo ant rankos kraują. Taip pat pajuto stiprų skausmą priekinių dantų srityje. Po įvykio jis nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) kliniką, jam diagnozavo paviršinius galvos sričių sužalojimus, sumušimus (t. 1, b. l. 88-91, 121-124, 125-128). Pabrėžtina ir tai, jog esminius nukentėjusiojo duotus parodymus, susijusius su kaltinamojo R. S. atliktais aktyviais veiksmais, nukreiptais į nukentėjusiojo sveikatą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateikti „Body cam“ vaizdo įrašai, kurie detaliai aprašyti 2024 m. balandžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole. Minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su R. S. lauke prie namo laiptinės durų, policijos pareigūnų ir kaltinamojo pakylimas liftu prie buto bei įėjimas į jį, nukentėjusiosios paaiškinimai, antrankių uždėjimas R. S. ir asmens išvedimas iš buto, kaltinamojo neadekvatus elgesys ir pradėjimas priešintis policijos pareigūnams, jų įžeidinėjimas įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaltinamojo išvedimas link policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, R. S. dalinės asmens apžiūros atlikimas ir nukentėjusiojo L. C. pasilenkimas link kaltinamojo dešinės kojos, R. S. kojos pakėlimas ir sudavimas ja policijos pareigūnui (nukentėjusiajam L. C.), kuris atsitraukia nuo kaltinamojo ir pasako, jog jam buvo praskelta lūpa (t. 1, b. l. 57-60, 105-108). Sprendžiant R. S. kaltės klausimą pagal inkriminuotą kaltinimą (BK 286 straipsnis), įvertintina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad L. C. buvo nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu apatinėje lūpoje, šis sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicininės pagalbos bei vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 117-118). Be kita ko, VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos 2024 m. kovo 4 d. medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad nukentėjusiajam L. C. diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, o būtent – sumušta apatinė lūpa, patinusi, kraujosruvos gleivinėje, skausmingi 11 ir 12 dantys palpacijai, dantys savo vietoje, sukandimas nesutrikęs (t. 1, b. l. 137).

Taigi, visi pirmiau aptarti, tarpusavyje sugretinti ir išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis R. S. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2024 m. kovo 3 d., apie 20.55 val., prie (duomenys neskelbtini), sulaikymo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, metu pasipriešino policijos pareigūnui L. C., jo atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, stumdymasis, nevykdydamas teisėtų reikalavimų ir panaudodamas fizinį smurtą – kairės kojos keliu smūgiuodamas pareigūnui į veido sritį. Be kita ko, pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo įrodymais pripažintini duomenys (nukentėjusiojo L. C. parodymai, įvykio vietoje panaudotų vaizdo kamerų turinys, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), neginčijamai patvirtina, jog dėl kaltinamojo R. S. policijos pareigūno atžvilgiu panaudoto fizinio smurto – suduoto smūgio į veido sritį, nukentėjusiajam L. C. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš policijos pareigūną, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų nukentėjusysis gali patirti nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas šiuo atveju pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamajame posėdyje ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis R. S. 2024 m. kovo 3 d., apie 20.55 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sulaikymo dėl nusikalstamos veikos padarymo metu, prie tarnybinio automobilio, būdamas agresyvus, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų eiti kartu iki tarnybinio automobilio, vartojo necenzūrinius žodžius (pastaba. detalizuoti pareikštame kaltinime), priešinosi fizine jėga, griuvinėjo, stumdė nukentėjusįjį L. C., po to pastarajam atliekant dalinę asmens apžiūrą, nesutikdamas su tokiu veiksmu ir jam priešindamasis aktyviais veiksmais, panaudojo fizinį smurtą prieš L. C., t. y. kairės kojos keliu vieną kartą sudavė L. C. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu apatinėje lūpoje, kas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visus tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymius, R. S. kaltė nekelia abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu R. S. ir jo brolis V. S. pateikė prašymus dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant V. S. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 189-191, 195-196).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai pripažinta, kad kaltinamasis R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas teigė, kad pastarasis šiuos nusikaltimus padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tačiau teismas su šia advokato pozicija neturi pagrindo sutikti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamų veikų sutaptis pagal kasacinio teismo praktiką – situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-P-78/2012). Sutapties nustatymas turi esminės reikšmės padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmės už jų padarymą skyrimui. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius ar jų dalis.

Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose arba jų dalyse (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Tuo tarpu idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose; realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (LAT nutartys Nr. 2K-92/2005, Nr. 2K- 493/2005, Nr. 2K-131/2007 ir kt.). Taigi, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-114-489/2015, Nr. 2A-7-4-699/2015, Nr. 2K-145-511/2019, Nr. 2K-7-71-458/2020).

Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus kaltinamajam R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, pripažintina, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, neatitinka teismų praktikoje suformuotų idealiosios sutapties kriterijų. Akivaizdu, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, BK 286 straipsnis), kurių neapjungė vieninga tyčia. R. S., atlikdamas nusikalstamus, smurtinius veiksmus nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, neplanavo šių veiksmų atlikti ir policijos pareigūnų atžvilgiu. Pirmojo kontakto su pareigūnais metu jis bendravo ramiai, o tik policijos pareigūnams išsakius teisėtus ir privalomus reikalavimus, su tais reikalavimais nesutiko ir inicijavo pasipriešinimo policijos pareigūnams veiksmus. Nors objektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai neženkliai skiriasi – abiem atvejais nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotos fizinis smurtas, tačiau šios nusikalstamos veikos yra nutolusios laiko prasme – tik padarius pirmąją nusikalstamą veiką bei bandant pasišalinti iš jos padarymo vietos, kaltinamasis atliko kitus smurtinio pobūdžio veiksmus. Be kita ko, apariamos nusikalstamos veikos yra pasižyminčios skirtingais baudžiamojo įstatymo saugomais objektais, o ir nukentėjusiųjų kategorijoms yra priskirtini specifiniais, skirtingais požymiais pasižymintys subjektai. Todėl visos pirmiau aptartos aplinkybės, priešingai gynėjo išsakytiems argumentams, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad kaltinamasis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis realizavo vienarūšiais, tapačiais veiksmais. Priešingai, iš pirmiau šiame nuosprendyje aptartų ir teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų sudėčių požymių matyti, kad R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-52-648/2017). Be kita ko, teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, negalima laikyti, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teismų praktiką ir jos kontekste įvertinus pirmiau teismo aptartas aplinkybes, susijusias su R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžiu, pripažintina, kad R. S. nėra laikytinas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, kas suponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laidavimo sąlygos nebuvimą.

Aptariant kitas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas laidavimo instituto taikymo sąlygas, o būtent – asmens prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi dėl tokių savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bei padarytos žalos atlyginimo faktą ar įsipareigojimą jį atlyginti (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pabrėžtina, jog kaltinamasis kartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neneigė ir kartu pripažino, kad dėl tokių savo veiksmų gailisi, o žala dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlygino. Tai reiškia, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte numatytos laidavimo sąlygos.

Tam, kad teismas galėtų taikyti laidavimo institutą ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, būtina nustatyti pagrindą, leidžiantį manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, Nr. 2K-67-511/2017, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019).

Pirmiau nurodytos teismų praktikos kontekste pabrėžtina, jog nors kaltinamasis R. S. anksčiau nebuvo teistas, tačiau kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2024 m. birželio 17 d. išrašo, pastarojo atžvilgiu 2014 metais dėl analogiškos nusikalstamos veikos, dėl kurios yra nagrinėjama ši baudžiamoji byla, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastarasis 2014 m. vasario 12 d. buvo pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Vėliau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 5 punkto pagrindais – šalims susitaikius (t. 2, b. l. 66-68). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis paklaustas apie jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo pobūdį, neneigė, kad toks ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir jam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta jo sutuoktinės J. S. atžvilgiu (t. 2, b. l. 182-188). Nepaneigtina, jog nuo pirmiau minėto ir nutraukto ikiteisminio tyrimo praėjo jau dešimt metų, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis smurtinio elgesio, nukreipto sutuoktinės atžvilgiu, neatsisako. Nepaisant jau pirmiau pastarojo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo fakto, jam prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo suteikto pasitikėjimo, patvirtinant tarp šalių sudarytą susitarimą dėl susitaikymo ir manant, kad jis ateityje analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų nedarys, pastarasis kartotinai panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu. Juo labiau, nagrinėjamu atveju fizinio smurto panaudojimo faktas neapsiribojo išimtinai artima aplinka. Priešingai, fizinį smurtą panaudojus nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti ir policijos pareigūnų, atvykusių pagal sutuoktinės iškvietimą, atžvilgiu, ko pasėkoje šie veiksmai pasižymėjo pavojingesniais padariniais – ne fiziniu skausmu, kuris buvo sukeltas J. S., bet nukentėjusiojo L. C. patirtu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtų aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, jog kaltinamasis kartotinius smurtinius veiksmus atliko policijos pareigūnų, kurių teisėtus nurodymus ir reikalavimus yra įpareigotas vykdyti kiekvienas, atžvilgiu, kas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą apie atsainų kaltinamojo požiūrį į visuomenėje galiojančias taisykles, elgesio ir morales normas.

Taigi, palyginus pirmiau nurodytą ir 2014 metais kaltinamojo atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą su šia baudžiamąja byla, akivaizdu, kad kaltinamojo R. S. elgesys yra susijęs su neigiama dinamika. Pastarojo daromos nusikalstamos veikos pasižymi didesniu pavojingumu, o jomis pažeidžiamos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės apima jau ne vieną BK specialiosios dalies normą. Todėl teismas, sugretinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, su anksčiau nurodyta teismų praktika, neturi pagrindo besąlygiškai teigti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Analizuojant kaltinamojo elgesį tiek retrospektyviai, tiek kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir laidavimo instituto taikymui aktualiu laikotarpiu, pabrėžtina, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl kaltinamojo įstatymų laikymosi ir naujų nusikalstamų veikų nedarymo, kas suponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos nebuvimą.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaip buvo minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje yra gauti kaltinamojo R. S. ir jo brolio V. S. prašymai atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą, perduodant jį jo brolio V. S. atsakomybei. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu tiek kaltinamasis, tiek jo brolis, nuosekliai teigė, kad juos sieja artimi, tarpusavio pasitikėjimo pagrįsti santykiai. Kita vertus, kaltinamasis R. S. patvirtino, jog jo broliui buvo žinomas 2014 metais pradėto ikiteisminio tyrimo dėl fizinio smurto, panaudoto sutuoktinės atžvilgiu, faktas. Šios aplinkybės neginčijo ir V. S.. Nepaisant minėtos aplinkybės ir R. S. bei jo brolio išsakytos pozicijos apie tarpusavio santykių artumą, V. S., žinodamas apie brolio smurtavimą prieš sutuoktinę, įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, ko pasėkoje R. S. 2024 m. kovo 3 d. kartotinai smurtavo sutuoktinės, o vėliau – ir policijos pareigūnų atžvilgiu. Minėtos aplinkybės, o būtent – V. S. žinojimas apie ankstesnius nusikalstamus, smurtinius brolio veiksmus bei šių veiksmų pasikartojimas, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, jog V. S. galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veiksmų.

Apibendrinant pirmiau aptartą, nepaisant kaltinamojo ir jo brolio pateiktų prašymų jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje neegzistuoja visuma kriterijų, remiantis kuriais kaltinamasis R. S. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 bei 4 punktai, 40 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, R. S. ir V. S. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais atmestini.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 286 straipsnio sankcijoje viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmes R. S., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (t. 2, b. l. 78). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras nurodė, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų parodymų turinį, neturi pagrindo nepripažinti, kad egzistuoja kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nepaneigtina, kad kaltinamasis pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau apklaustas antrą kartą jos neneigė, taip pat nurodė, kad atliktų smurtinių veiksmų detaliai neprisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau patvirtino, kad juos atliko. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. S. taip pat neneigė kaltės, pripažinęs visas jam inkriminuotas aplinkybes. Be kita ko, dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atlygino visą tiek nukentėjusiojo L. C., tiek civilinių ieškovų patirtą žalą, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios J. S. ir su ja susitaikė. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina ir tai, kad R. S. baudžiamojo įstatymo prasme nėra teistas, tačiau 2014 m. gegužės 13 d. nutarimu jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (t. 2, b. l. 66-68). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį būtų baustas administracine tvarka ar asmens atžvilgiu būtų pradėtos administracinių nusižengimų teisenos (t. 2, b. l. 73-74). Taip pat šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. S. yra dirbantis (t. 2, b. l. 69-72), o duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Be kita ko, teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia ir į tai, jog R. S. atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o būtent – atlygino nukentėjusiojo L. C., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareikštus civilinius ieškinius (t. 1, b. l. 133, t. 2, b. l. 10, 53, 168, 170).

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti R. S. už padarytas, BK 286 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskyrus antras pagal švelnumą sankcijose numatytas bausmes (proceso metu negautas kaltinamojo sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę), o būtent – laisvės apribojimą ir baudą, jų dydžius, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, paskiriant artimus sankcijose numatytiems šių rūšių bausmių minimaliam dydžiui ir vidurkiui, t. y. 1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį: a) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba); b) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; c) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; d) uždrausti per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), 2) pagal BK 286 straipsnį - 65 MGL (3 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat laikantis BK 65 straipsnio 2 dalies imperatyvo, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės, pridedant švelnesnės baudos bausmės dalį, t. y. 51 MGL (2 550 Eur), bei kaltinamajam R. S. paskiriant subendrintą bausmę – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą bei 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais: 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) uždrausti per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Pridėtinos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgiant į pirmiau kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui.

Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos subendrintos bausmės mažintinos vienu trečdaliu, R. S. paskiriant galutines bausmes – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) uždrausti per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), bei 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į R. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. kovo 3 d., 20.50 val. iki 2024 m. kovo 4 d., 14.32 val. (viena diena) išbūtas laikas (t. 2, b. l. 75-77, 111-112). Viena laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 dienų laisvės apribojimo bausmei.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 129), (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 25,05 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 6-7), o (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 950,84 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 39-42). Baudžiamąją bylą perdavus į teismą, iki teisiamojo posėdžio pradžios buvo gauti civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pranešimai, jog pareikšti civiliniai ieškiniai buvo atlyginti, todėl jų yra atsisakoma (t. 2, b. l. 168, 170), be kita ko, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pilnai atlygino ir nukentėjusiojo L. C. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 133).

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinių ieškovų L. C., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai yra atlyginti pilna apimtimi, civiliniai ieškovai papildomų reikalavimų padidinti ikiteisminio tyrimo metu pareikštus civilinius ieškinius nepareiškė, todėl bylos procesas dėl pareikštų civilinių ieškinių nutrauktinas.

Byloje nebuvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, proceso išlaidų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 107-108) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 109-110), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską (saugomas prisegtas 2-ojo tomo viršelio gale) su bylai reikšmingais duomenimis – vaizdo ir garso įrašais, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) uždrausti per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jam paskirti 65 MGL (3 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės baudos bausmės dalį, t. y. 51 MGL (2 550 Eur), ir R. S. paskirti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) uždrausti per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), bei 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 4) uždrausti per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) bei 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į R. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. kovo 3 d., 20.50 val. iki 2024 m. kovo 4 d., 14.32 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmei.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. S. ir V. S. prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmesti.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nutraukti procesą dėl civilinių ieškovų L. C., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių, kadangi jie atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Taip pat išaiškinti R. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.