Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Algio Lukoševičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jam skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: tęsti darbą, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, jam skirta 65 MGL (3 250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, t. y. 51 MGL (2 550 Eur), R. S. skirta subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: tęsti darbą, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), ir 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: tęsti darbą, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. kovo 3 d., 20.50 val., iki 2024 m. kovo 4 d., 14.32 val., išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų dienų laisvės apribojimo bausmei. Laisvės apribojimo bausmės pradžią R. S. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Procesas dėl L. C., Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių nutrauktas, kadangi jie atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.2. Pažymi, kad nuteistasis atitinka BK 40 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir todėl gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje.

2.4. Tvirtina, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.4.3. Nurodo, kad nuteistasis nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki šiol dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „V“ (duomenys neskelbtini). Nuteistasis darbdavio charakterizuojamas teigiamai – yra pareigingas, nekonfliktiškas, pavestas užduotis atlieka laiku ir gerai. Pažymi, kad nuteistasis žalingų įpročių neturi – alkoholiu, narkotinėmis bei kitomis medžiagomis nepiktnaudžiauja, drausminių nuobaudų neturi.

2.4.4. Tvirtina, kad aplinkybių visuma leidžia teigti, jog nuteistojo neteisėtas elgesys, dėl kurio jo atžvilgiu buvo pradėtas ir šiuo metu vyksta baudžiamasis procesas, yra išskirtinai atsitiktinio pobūdžio bei nulemtas emocijų ir itin nepalankiai jo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių. Pažymi, kad baudžiamasis procesas turėjo nuteistajam pakankamai ženklų auklėjamąjį poveikį, kuris leido jam kritiškai įvertinti savo netinkamą poelgį (neteisėtus veiksmus).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliantas siekia, kad R. S. būtų atleistas pagal laidavimą ir baudžiamoji byla šiam asmeniui būtų nutraukta. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019 ir kt.). Įstatyme nustatyta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-274-693/2018, 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023 ir kt.).

6. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K- 164- 895/2018, 2K-224-1073/2023).

7. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, neatitinka teismų praktikoje suformuotų idealiosios sutapties kriterijų. Su šia skundžiamo nuosprendžio išvada nesutikti teisėjų kolegija pagrindo neturi.

8. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Taip pat nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 78/2012, 2K-207/2013). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Taigi realioji ir idealioji nusikalstamų veikų sutaptis atskiriama įvertinus kaltininko nusikalstamą sumanymą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir tarpusavio sąsają, jų tikslą, sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, nusikalstamų veikų eiliškumą bei kitas sutapčių atskyrimui svarbias aplinkybes.

9. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, R. S. pripažintas kaltu dėl to, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei J. S. (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir dėl to, kad, panaudodamas fizinį smurtą, policijos pareigūnui L. C. nežymiai sutrikdydamas sveikatą, pasipriešino valstybės tarnautojui (BK 286 straipsnis). Šioje situacijoje nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos padarytos viena paskui kitą, tačiau bendro sumanymo nesiejamos. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. S., atlikdamas nusikalstamus, smurtinius veiksmus nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, neplanavo šių veiksmų atlikti ir policijos pareigūnų atžvilgiu. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnams) bandant jį sulaikyti iš karto po smurtavimo artimoje aplinkoje momento ir esant tai pačiai nuteistojo kritinei emocinei būklei, šios išvados nekeičia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog BK 140 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata ir kūno neliečiamumas, t. y. šis straipsnis saugo vieno konkretaus asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-628/2024). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis, padaręs pirmąją smurtinę veiką, bandydamas pasišalinti atliko kitus smurtinio pobūdžio veiksmus. Taigi antrąją smurtinę veiką nuteistasis atliko prieš policijos pareigūną, savo veiksmais kėsinosi į baudžiamojo įstatymo saugomą vertybes – normalią valstybės tarnautojų veiklą bei policijos pareigūno sveikatą, nuteistojo veikų motyvai skirtingi. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, yra teisinga. Aplinkybė, kad dėl R. S. nusikalstamų veikų buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo sujungti, išvados, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, taip pat nekeičia. Atsižvelgus į tai, apylinkės teismas, nepripažindamas, kad nuteistasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, vertina, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti išvados ir apie BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – nebuvimą.

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. S. 2014 m. vasario 12 d. buvo pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 2, b. l. 66–68). Pirmosios instancijos teisme R. S. paaiškino, kad veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas 2014 m. buvo nutrauktas, jis padarė žmonos atžvilgiu (t. 2, b. l. 184). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nuteistasis smurtinio elgesio sutuoktinės atžvilgiu neatsisako ir į pakartotinį nuteistojo smurtinį elgesį tinkamai atsižvelgė, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju smurtas buvo panaudotas ne tik artimoje aplinkoje, bet ir nukreiptas prieš policijos pareigūną, kuriam nuteistasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taigi nuteistojo veiksmai pasižymėjo didesniu pavojingumu. Taigi nors R. S., kaip pabrėžiama apeliaciniame skunde, praeityje nebuvo teistas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, žalingų įpročių neturi, su nukentėjusiąja susitaikė, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam netaikė BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto ir baudžiamosios bylos nenutraukė.

12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad nuteistojo brolis V. S. nėra tinkamas laiduotojas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliaciniame skunde pabrėžiamas artimas nuteistojo ryšys su broliu, pastarojo teigiama charakteristika nepaneigia tos aplinkybės, jog nuteistasis, praeityje atlikęs smurtinius veiksmus sutuoktinės atžvilgiu, tokius veiksmus pakartojo, be to, smurtavo ir prieš pareigūną. Taigi brolio, žinojusio apie ankstesnį nuteistojo elgesį, įtaka akivaizdžiai nebuvo pakankama, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo spręsti ir apie tai, kad teigiama įtaka bus pakankama ateityje, teisinga.

13. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. S. gynėjo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.