Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-317-998/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-07-23
Bylos Nr.: e2-317-998/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05730-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: I. M.
Atsakovas: M. M.
Advokatai: Kęstutis Kanišauskas, Giedrė Stri

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-317-998/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05730-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, Ritai Bružinskienei,dalyvaujant ieškovei I. M., ieškovės atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,atsakovo M. M. (M. M.) atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nutraukti jos ir atsakovo M. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo M. M. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – M.; nustatyti su ja nepilnamečių vaikų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo M. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo 2018-06-01 iki vaikų pilnametystės, paskiriant ją vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore; priteisti iš atsakovo M. M. išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą po 2400,00 Eur kiekvienam už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-05-31, paskiriant ją vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka, kurios metu gimė sūnūs D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jų santuoka yra visiškai iširusi, nebetvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas, praėjus porai savaičių nuo jaunesniojo sūnaus D. M. gimimo išėjo iš namų gyventi skyrium, šeimos materialiai nuo to laiko neremia, prie vaikų išlaikymo jokia forma nebeprisideda, todėl tikimybės, kad vėl pradės gyventi kaip šeima, nėra. Ieškovės teigimu, jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas, būdamas santuokoje, pradėjo artimai bendrauti su V. F., šio fakto neslėpė, su ja kartu ateidavo lankyti vaikų. Atsakovas šeimos visiškai neberemia, tad visa tiek materialinė, tiek moralinė našta išlaikant, auginant vaikus ir jais rūpinantis tenka jai vienai. Pažymi, jog toks santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Atsakovo netinkamas ir netoleruotinas elgesys negrįžtamai užbaigė ir taip sudėtingus tarpusavio santykius. Atsakovas atkurti bei puoselėti santuokinių ryšių nesistengia, nors ji ir siekė išsaugoti šeimą, atsakovui atleisdavo, tikėdamasi, kad jis savo elgesį pakeis. Atsakovo kaip sutuoktinio moraliniai, vertybiniai požiūriai, taip pat požiūris į šeimą bei jos tikslus esmingai skiriasi nuo lojalaus, atidaus ir pareigingo sutuoktinio standartą atitinkančio asmens elgesio. Ieškovės teigimu, dėl tokios susiklosčiusios situacijos itin nukentėjo jos ir vaikų interesai bei teisėti lūkesčiai. Dėl atsakovo neištikimybės, šeimos palikimo, atsakomybės stygiaus, jiems nustojus gyventi kaip šeimai ir būti kartu, atsiradus jos ir atsakovo tarpusavio supratimo stokai bei nelikus emocinio prieraišumo, išsiskyrus jų pozicijoms dėl šeimos išsaugojimo perspektyvų, pareigų šeimoje pasiskirstymo bei atsakovui įgijus skirtingus nei šeimos asmeninius interesus, santuoka iširo galutinai ir tikimybės, kad vėl pradės kartu gyventi, nėra.

Ieškovė mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina su ja. Teigia, jog jos ir vaikų emocinis ryšys yra stiprus, jais tinkamai rūpinasi ir auklėja, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiktų tokio amžiaus vaikų interesus, užtikrintų vaikų poreikių patenkinimą ir sveikas bei saugias gyvenimo sąlygas. Atsakovo moralinės savybės ir gyvenimo būdas nesudaro prielaidų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.

Nurodo, kad kiekvieno vaiko reikmėms per mėnesį reikalinga maždaug apie 500,00 Eur suma. Mitybai yra reikalinga apie 150,00 Eur per mėnesį vienam vaikui, sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidoms – 15,00 Eur per mėnesį vaikui (vaikai serga 3-4 kartus per metus viršutinių kvėpavimo takų ligomis), rūbams ir avalynei – 50,00 Eur mėnesiui, higienos prekėms – 15,00 Eur per mėnesį vaikui, sauskelnėms vienam vaikui – 30,00 Eur, ikimokyklinės įstaigos lankymas 35,00-40,00 Eur per mėnesį, laisvalaikio poreikių tenkinimui vienam vaikui – 60,00 Eur per mėnesį, šventėms ir gimtadieniams – 20,00 Eur per mėnesį, lavinimo priemonėms ir žaislams vienam vaikui 15,00-20,00 Eur, būsto išlaikymui (komunaliniams mokesčiams, būsto šildymui, vietinei rinkliavai už atliekų tvarkymą ir kt.) vienam vaikui per mėnesį – 100,00 Eur (nuomos kaina mėnesiui yra 190 Eur), transporto išlaidos vienam vaikui – 10,00 Eur. Pažymi, kad vaikams augant išlaidos tik didės dėl didėjančių vaikų poreikių ir brangstančio pragyvenimo, todėl per mėnesį vieno vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui reikalinga minimali suma yra 500,00 Eur. Mano, jog atsakovas turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo ir teikti jiems išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovės teigimu, ji taip pat skirs tokią pat sumą vaikų poreikiams tenkinti, nes jos ir atsakovo materialinė padėtis yra vienoda: jokio turto nei ji, nei atsakovas neturi, neįgalumas jiems nėra nustatytas, abu yra darbingo amžiaus asmenys.

Ieškovė pažymi, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo 2017-06-01, todėl mano, jog iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 2400,00 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-05-31.

Pažymi, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Ieškovės teigimu, apie atsakovo skolinius įsipareigojimus kreditoriams jai nėra žinoma. Jie jokio dalintino turto neturi.

Ieškovė teismui pateikė papildomą reikalavimą, prašydama nustatyti atsakovo M. M. ir nepilnamečių vaikų D. M. bei D. M. bendravimo tvarką: atsakovas M. M. turi teisę bendrauti su sūnumi D. M. kiekvienos neporinės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus; atsakovas M. M. turi teisę bendrauti su sūnumi D. M. kiekvienos neporinės metų savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus; atsakovas M. M. turi teisę bendrauti su sūnumis D. M. ir D. M. nuo 10 val. iki 18 val. kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) ir nuo 10 val. iki 18 val. neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų dienomis bei Naujųjų metų dieną. Ieškovė taip pat prašo taikyti apribojimą bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygoms ir nustatyti, kad atsakovo M. M. ir nepilnamečių vaikų D. M. bei D. M. bendravime negali dalyvauti jokie kiti asmenys, išskyrus atsakovo M. M. giminaičius. Nurodo, kad siekia užtikrinti stabilią vaikų gyvenimo ritmo netrikdančią bendravimo su tėvu tvarką. Pažymi, jog atsižvelgiant į atsakovo vedamą gyvenimo būdą, bendravimo metu reikalinga taikyti apribojimą dėl bendravimo su vaikais sąlygų, nes tai reikalinga vaikų interesams apsaugoti, nustatant, kad bendravimo laiku jokie kiti pašaliniai asmenys, išskyrus atsakovo giminaičius, dalyvauti bendravime negali.

Atsiliepimas

Atsakovas M. M. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį dėl 1-o (nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės), 4-o (išlaikymo priteisimas po 200,00 kiekvienam vaikui kas mėnesį) ir 5-o (išlaikymo įsiskolinimo priteisimas po 2400,00 Eur kiekvienam vaikui) punktų atmesti kaip nepagrįstą ir pasiūlyti ieškovei nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu. Atsakovo teigimu, šeimoje neliko emocinio prieraišumo, todėl negalima jo kaltinti dėl neištikimybės. Bendravimas su kita moterimi prasidėjo tik tada, kai šeima jau faktiškai buvo iširusi jam būnant laikinoje institucinėje globoje suaugusiems socialinės rizikos asmenims.

Atsakovas nurodo, kad dėl reikalavimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M. ir dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ginčų nėra.

Nurodo, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015-08-06 iki 2017-05-15 nepilnamečiams vaikams priteisimo yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, nes vaikus nuo pat gimimo išlaikė ir prižiūrėjo kartu su ieškove, o jų auklėjimu ir priežiūra realiai rūpinosi jo mama A. J.. Šalims epizodiškai reikėjo kartu dirbti ir užsidirbti pragyvenimo lėšų užsienyje, todėl laisvo nuo darbo laiko, kad labiau galėtų skirti dėmesio nepilnamečiams vaikams, būdavo minimaliai. Kita vertus, atsako teigimu, šis reikalavimas įrodo, kad išlaikymas vaikams nuo 2017-05-15 (sūnaus D.) buvo mokamas iki ieškinio teismui padavimo dienos, nes ieškovė išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį nereikalauja.

Atsakovo teigimu, reikalavimas dėl 200,00 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui priteisimo yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodo, kad išgali teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, o jo (atsakovo) turtinė padėtis nesuteikia galimybės jos reikalavimą įvykdyti. Atsakovas nurodo, kad yra nedirbantis, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, pragyvenimui užsidirba periodiškai, iš dalies yra išlaikomas mamos, tačiau išlaikymo teikti vaikams niekad neatsisakė. Pagal galimybes sutinka vaikams, tai yra kiekvienam, mokėti kas mėnesį po 100,00 Eur dydžio periodines išmokas bei padėti jiems materialiai bendravimo su tėvu ir močiute metu.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai. Atsakovas teismui pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2019-06-17 iki 2019-08-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra komandiruotas darbui į Olandiją, tačiau iš paties atsakovo pateiktų duomenų bei SoDros duomenų nustatyta, kad atsakovas minėtoje įmonėje nedirba. Atsižvelgiant į tokius duomenis, į tai, kad dėl atsakovo buvo atidėtas ne vienas teismo posėdis, į tai, kad paskirto teismo posėdžio data buvo suderinta su atsakovu, į tai, kad atsakovui buvo išaiškinta, jog teismo posėdis vyks jam nedalyvaujant per jo atstovą, vertinant atsakovo procesinį elgesį, atsakovo dalyvavimas būtinu atšauktas ir byla nagrinėtina jam nedalyvaujant per jo atstovą, t. y. kvalifikuotą teisininką – advokatą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad laukiantis antro vaiko sužinojo apie atsakovo neištikimybę. Po antro vaiko gimimo jie nustojo kartu gyventi, atsakovas į namus atsivedė naują moterį, kuri buvo teista už sunkius nusikaltimus. Nurodė, kad pats atsakovas irgi buvo teistas. Atsakovas šeimos nebeišlaikė nuo 2017 m. birželio mėnesio. Šiuo metu atsakovas vaikams teikia išlaikymą, yra pradėtas vykdymo procesas. Dėl bendravimo tvarkos, nurodė, kad atsakovo nauja draugė yra padariusi nusikaltimus, todėl ji bijo dėl savo vaikų. Nurodė, kad su atsakovu dėl bendravimo tvarkos gali susitarti taikiai, priklausomai nuo šalių poreikių matytis su vaikais. Pažymėjo, kad kiekvienam vaikui yra reikalingas 200,00 Eur dydžio išlaikymas, vaikai yra augantys, pradės lankyti būrelius, vaikams yra reikalingos pramogos, taip pat ketina su vaikais išsikraustyti į kitą nuomojamą būstą. Pripažino, kad atsakovas teikia dovanas vaikams, kai leidžia laiką kartu jis vaikus aprūpina. Nuo 2017 m. birželio mėnesio atsakovas nepadėjo išlaikyti vaikų, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Vaikus tada padėjo išlaikyti mama, pati taip pat dirbo, buvo užsienyje. Šiuo metu vaikus padeda prižiūrėti mama, taip pat išlaikymą teikia ir atsakovas, vyresnį vaiką pasiima ir atsakovo mama. Patvirtino, kad atsakovas moka išlaikymą, praeitą mėnesį davė 350,00 Eur. Nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, turi specialybę, esant galimybei ji galės susirasti darbą ir uždirbti pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovas neneigia, jog turi kitą moterį, todėl šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, be to, atsakovas buvo teisiamas ir jo atžvilgiu priimtas nuosprendis. Pastebėjo, kad duomenų, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. teikė vaikams išlaikymą, nėra, todėl susidarė išlaikymo išsiskolinimas kiekvienam vaikui po 2400,00 Eur. Teigė, jog 200,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui suma būtų pakankama ir protinga, atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos teikti tokį išlaikymą. Šalių turtinės prievolės yra asmeninės. Šalys santuokos metu turto neįgijo. Pažymėjo, kad sąlyga, jog bendravimo metu su vaikais gali bendrauti tik atsakovas ir jo giminaičiai, yra būtina, atsižvelgiant į atsakovo dabartinės draugės praeitį, t. y. teistumas už sunkius nusikaltimus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, kadangi nesutapo požiūriai į gyvenimą, atsirado vidiniai priekaištai. Nurodė, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra. Pažymėjo, kad 200,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra per didelis, atsakovas greitu metu turės dar vieną vaiką, išlaikytinį.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, kad ieškovė savo, kaip motinos, pareigas atlieka tinkamai. Pažymėjo, kad 200,00 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nėra per didelis, atsakovo darbo užmokestis leidžia jam teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas su vaikais bendrauja noriai, nekyla jokių problemų. Institucija palaiko ieškovės prašymus dėl išlaikymo dydžio priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog I. M. ir M. M. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė du vaikai: D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.54 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas susirado kitą moterį. Tuo tarpu atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, nurodydamas, kad tarp šalių neliko emocinio prieraišumo, o bendravimas su kita moterimi prasidėjo tik tada, kai šeima jau faktiškai buvo iširusi.

Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad laukiantis antro vaiko ji sužinojo apie atsakovo neištikimybę. Praėjus mėnesiui laiko po antro vaiko gimimo, jie nustojo kartu gyventi, o atsakovas į namus atsivedė naują moterį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas šiuo metu turi kitą gyvenimo draugę (V. F.), atsakovas atsiliepime neneigė, kad su V. F. susipažino ir bendravo esant santuokoje su ieškove, tačiau, jo teigimu, santuoka jau faktiškai buvo iširusi.

Įvertinus šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas nebuvo lojalus ieškovei bei savo šeimai. Iš paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad santykius su kita moterimi jis palaikė būdamas santuokoje su ieškove, t. y. nenutraukęs šeimyninių ryšių. Nors atsakovo teigimu, jis su kita moterimi pradėjo bendrauti jau faktiškai iširus šalių santuokai, tačiau byloje tokių duomenų nėra, juolab, kad ieškovė apie atsakovo neištikimybę sužinojo laukdamasi antro vaiko, kas rodo, jog šalys laukė (planavo) šeimos pagausėjimo ir manytina santykiai buvo stabilūs, o žinia apie atsakovo neištikimybę ieškovei buvo netikėta. Pastebėtina ir tai, kad šalių santuoka nėra nutraukta, jie dar yra saistomi santuokiniais ryšiais, o atsakovas jau gyvena su kita moterimi, tai pripažįsta, be to, paties atsakovo teigimu, su kita moterimi jis jau laukiasi vaiko, todėl galima daryti išvadą, kad, vien tai, jog atsakovas būdamas santuokoje jau oficialiai gyvena ir pripažįsta, kad turi kitą moterį, tokiu elgesiu pažeidžia sutuoktinio lojalumo, pagarbos kitam sutuoktiniui pareigą (CK 3.27 straipsnis), dėl ko galima atsakovą pripažinti kaltu dėl iširusios šalių santuokos.

Kaip jau minėta, atsakovas pats pripažino, kad turi kitą moterį, tačiau nenurodė, kada išėjo kartu su ja gyventi, nenurodė konkrečių išsiskyrimo bei šeimos iširimo faktų. Tuo tarpu ieškovė nurodė tikslias aplinkybės, jog būnant nėščia septintame mėnesyje, ji sužinojo apie atsakovo neištikimybę, o gimus vaikui ((duomenys neskelbtini)) atsakovas po mėnesio išėjo gyventi atskirai ((duomenys neskelbtini).). Taip pat pastebėtina, jog ieškovė nurodė, kad siekė išsaugoti šeimą, atsakovui atleisdavo, tikėdamasi, kad jis savo elgesį pakeis, tuo tarpu byloje duomenų, kad atsakovas bandė išsaugoti šeimą, susitaikyti su ieškove, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, jog šalių santuokos iširimui įtakos padarė atsakovo neištikimybė (CK 3.27, 3.60 straipsniai).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat atsakovo atstovas posėdžio metu teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kad šeimoje neliko lojalumo, pagarbos, emocinio prieraišumo. Teismas pastebi, jog nors šiuo atveju atsakovo (ir jo atstovo) pozicija yra tokia, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, nepateikta jokių duomenų, kuo būtent pasireiškė šeimoje (abiejų šalių) lojalumo nebuvimas, pagarbos trūkumas ar emocinis atotrūkis. Taigi atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad dėl santuokos nutraukimo kaltos abi šalys.

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog atsakovo neištikimybė sąlygojo psichologinę įtampą šeimoje, bendrų interesų nebuvimą bei faktinį šeimyninių ryšių nutrūkimą, todėl teismas konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos santuokines pavardės, ieškovei – „M.“, atsakovui – „M.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti bendravimo tvarką. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, o taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad neprieštarautų, jog sūnų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat neprieštarauja bendravimui su vaikais ieškovės pasiūlytai tvarkai. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu taip pat palaikė ieškovės prašymus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto, nėra, tačiau vertinant tai, jog vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, spręstinas ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarko nustatymo nėra, atsižvelgiant į vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, yra tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų D. M. ir D. M. gyvenamąją vietą su ieškove – motina I. M. bei nustatyti nepilnamečių vaikų D. M. ir D. M. ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką su tėvu M. M. (CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosios CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. M. ir D. M. nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas atsiliepimu sutiko mokėti vaikams išlaikymą po 100,00 Eur, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, jog vaikams pakaktų po 170,00 Eur dydžio išlaikymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pastebėtina, jog ieškovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečių vaikų išlaikymui atlygintų atsakovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius.

Ieškovė nurodė, kad vienam vaikui per mėnesį išlaidos sudaro: mityba 150,00 Eur; vaistai, vitaminai 15,00 Eur; rūbai ir avalynė 50,00 Eur; higienos priemonės 15,00 Eur; sauskelnės 30,00 Eur; ikimokyklinė įstaiga 35,00-40,00 Eur; laisvalaikis 60,00 Eur; šventės ir gimtadieniai 20,00 Eur; lavinimo priemonės ir žaislai 15,00-20,00 Eur; būsto išlaikymas (komunaliniai mokesčiai, būsto šildymas, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą ir kt.) 100,00 Eur (nuomos kaina mėnesiui yra 190,00 Eur). Iš viso vienam vaikui 490,00-500,00 Eur, abiem vaikams 980,00-1000,00 Eur.

Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras išrašytas atsiskaitymui už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad už komunalinius mokesčius 2018 m. gegužės mėn. ieškovė sumokėjo apie 60,00 Eur. Būstas yra nuomojamas, nuomos kaina mėnesiui 190,00 Eur. Ieškovė į bylą taip pat pateikė kvitus, įrodančius, kad Klaipėdos lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ už D. M. 2017-10-30 sumokėjo 73,56 Eur, 2018-12-19 sumokėjo 34,98 Eur, 2019-01-15 sumokėjo 37,75 Eur, 2019-01-27 sumokėjo 58,56 Eur. Ieškovė į bylą pateikė kasos čekius (FamClub, Maxima, Jysk, Rimi, Iki, Senukai, Gintarinė vaistinė, Humana, Eurovaistinė), iš kurių matyti, kad buvo pirkta: batai, vanduo, pienas, paprikos, uogienė, bulvės, bandelės, spurgos, dešra, traškučiai, vynuogės, bananai, šokoladas, ledinukai, prieskoniai, grietinėlė, šoninė, viščiuko rinkinys, karnavalinė kepurė, kaspinai, sūreliai, konservai, dovanų pakavimo popierius, stalo klijuotė, lango dekoracijos, duona, dribsniai, kiaušiniai, girliandos, cukrus, tualetinis popierius, vafliai, svogūnai, kečupas, bengališkos ugnelės, morkos, alyvuogės, mandarinai, kefyras, vamzdžių valiklis, sauskelnės, faršas, burokėliai, silkė, berniukų džemperis, šviestuvai, dantų pasta, krapai, petražolės, rankšluosčiai, indų ploviklis, žirneliai, padažas, dirbtinė eglutė, blizgučiai, aliejus, elektrinė girlianda, skalavimo skystis, kondensuotas pienas, žaislinė mašina, Smecta, Recolance milteliai, skalbimo milteliai, drėgnos kūdikių servetėlės, Multivitamin, manų kruopos, sūrio lazdelės, malta kalakutiena, rūbai, Ibumetin, Flucinar, sausainiai, Iboprofen ir kt. Taip pat pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos čekis 50,00 Eur sumai.

Atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė, tik nurodė, jog ieškovė neįrodo, kad išgali teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą. Taip pat atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad būtų protinga skirti kiekvienam vaikui po 170,00 Eur per mėnesį, tačiau savo siūlymo nepagrindė, nedetalizavo siūlytinos sumos, o tik deklaratyviai teigė, jog vaikams (kiekvienam atskirai) užtektų 170,00 Eur sumos per mėnesį. Taigi atsakovas ir jo atstovas iš esmės neginčijo pateiktos ieškovės vaiko poreikių lentelės, nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų dėl vaikų poreikiams skiriamų lėšų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl atsakovo teiginių, kad ieškovė neįrodo, kad gali teikti tokį išlaikymą vaikams teismas pažymi priešingai – byloje esantys duomenys, t. y. pateiktos PVM sąskaitos faktūros, čekiai, kvitai, patvirtina, kad ieškovė išlaiko vaikus, rūpinasi jais, perka maistą, moka už vaiko darželį, išlaiko butą, kurį nuomojasi, perka sauskelnes, vaistus, higienos priemones, rūbus ir kt., vadinasi ji teikia tokį išlaikymą, materialiai aprūpina atžalas, kiekvienam vaikui skirdama 490,00-500,00 Eur per mėnesį. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė posėdžio metu nurodė, kad vaikus padeda išlaikyti jos mama. Taigi, byloje esantys įrodymai, paneigia atsakovo teiginius.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą vaikų poreikių detalizaciją, visuotinai žinomas drabužių, avalynės, sauskelnių, maisto kainas bei tai, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų išlaidų dydžio vaikų poreikiams tenkinti, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta 490,00-500,00 Eur išlaidų suma per mėnesį kiekvieno vaiko poreikiams atitinka protingumo principą bei visapusiškai užtikrina vaikų poreikius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, jog nei ieškovė, nei atsakovas jų vardu registruotų kilnojamųjų bei nekilnojamųjų daiktų neturi. Ieškovė yra motinystės atostogose, nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. jos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 350,00 Eur. Atsakovas nuo 2019 m. sausio mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovo draudžiamosios pajamos buvo apie 800,00 Eur, o 2019 m. gegužės mėn. – 1789,50 Eur.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti vaikams po 200,00 Eur, jis yra nedirbantis, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, pragyvenimui užsidirba periodiškai, iš dalies yra išlaikomas mamos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas šiuo metu jau dirba, gauna nuolatines darbines pajamas, 2019 m. gegužės mėn. atsakovo draudžiamosios pajamos buvo net 1789,50 Eur, todėl atsakovo teiginiai, jog jis neturi pajamų, nepagrįsti. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad paskutinį mėnesį atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 350,00 Eur, kas rodo atsakovo gaunamas užtektinas pajamas finansiniam gerbūviui ir galimybę teikti prašomą materialinį išlaikymą vaikams.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad dabartinė atsakovo draugė laukiasi ir greitu metu gims dar vienas atsakovo vaikas. Visų pirmiausia teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas šalių (ieškovės ir atsakovo) nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, o ne kitų dar negimusių atsakovo vaikų. Antra, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nei atsakovas, nei jo atstovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog atsakovas turės dar vieną išlaikytinį, todėl teismas negali remtis deklaratyviais teiginiais, ir tuo grįsti sunkią atsakovo materialinę padėtį bei jo negalėjimą šalių nepilnamečiams vaikas teikti reikiamo dydžio išlaikymą.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taigi, tai, kad atsakovas teigia, jog jis neišgali teikti tokio dydžio išlaikymo, o taip pat turės dar vieną vaiką, nepaneigia atsakovo pareigos išlaikyti jau esamus savo nepilnamečius vaikus.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti 200,00 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui (nors vienam vaikui reikia apie 500,00 Eur per mėnesį), o atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą kiekvienam vaikui, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius, atsakovas turi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl iš atsakovo priteistina kiekvienam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., todėl prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo už metus laiko, t. y. 2400,00 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas su tuo nesutinka ir atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vaikus nuo pat gimimo išlaikė ir prižiūrėjo kartu su ieškove, o jų auklėjimu ir priežiūra realiai rūpinosi jo mama A. J..

Kaip minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas paliko šeimą 2017 m. birželio mėn. Kaip matyti iš byloje pateiktų SODRA duomenų, nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. atsakovui buvo išmokama nedarbo draudimo išmoka (vidutiniškai per mėn. 200,00-250,00 Eur), nuo 2015 m. liepos mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. draudžiamų pajamų neturėjo, buvo tėvystės atostogose, o nuo 2017-12-14 atsakovas gydėsi priklausomybės ligų reabilitacinėje klinikoje. Taigi, iš SODROS duomenų matyti, kad atsakovo mėnesinės pajamos laikotarpių nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. buvo menkos, vidutiniškai apie 200,00 Eur, kai kuriais mėnesiais iš viso jų nebuvo, atsakovas buvo reabilituojamas, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, jog laikotarpių nuo 2017 m. birželio iki 2018 m. gegužės mėn. atsakovas neturėjo finansinių galimybių išlaikyti savo vaikus. Atsakovas į bylą nepateikė jokių kitų duomenų apie tuo laikotarpiu jo gautas pajamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovo teigimu, jis nuolat rūpinosi ir materialiai išlaikė savo vaikus, taip pat jam padėjo jo motina, tačiau atsakovas byloje nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių duomenų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Taigi, atsakovui nepateikus duomenų, jog jis išlaikė savo vaikus, o taip pat byloje nustačius faktą, kad atsakovas neturėjo užtektinai finansinių išteklių teikti vaikams išlaikymą, yra labiau tikėtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. materialiai neišlaikė savo vaikų, dėl ko susidarė 2400,00 Eur įsiskolinimas kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagristas, todėl tenkintinas (CK 3.200 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116?3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, ir išsprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas.

CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių žinioje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš I. M.:

1. Antstolis A. S. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 115,85 Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) naudai, vykdymo pradžia 2013-12-31; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 26,07 Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai, vykdymo pradžia 2013-09-13; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 26,07 Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai, vykdymo pradžia 2013-07-12.

2. Antstolė L. N. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101,37 Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2014-01-07.

3. Antstolis Z. Z. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 130,33 Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Klaipėdos AVPK) naudai, vykdymo pradžia 2014-03-20; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2013-12-21.

4. Antstolis G. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 144,00 Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2014-01-27.

5. Antstolė L. P. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 115,85 Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2014-01-08; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2013-10-18.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių žinioje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš M. M.:

1. Antstolis A. S. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 141,49 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, vykdymo pradžia 2009-06-01; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9,27 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, vykdymo pradžia 2009-06-01; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos m. VPK VP vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2006-02-23.

2. Antstolė L. N. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos eismo priežiūros skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2009-03-06; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos eismo priežiūros skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2009-03-06; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos eismo priežiūros skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 36,20 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2009-03-06; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos eismo priežiūros skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2009-03-06; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,58 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos VPK VP EPS naudai, vykdymo pradžia 2005-02-28; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos VPK VP EPS naudai, vykdymo pradžia 2005-02-28; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos VPK VP EPS naudai, vykdymo pradžia 2005-02-28; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,58 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos VPK VP EPS naudai, vykdymo pradžia 2005-02-28; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,58 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos VPK VP EPS naudai, vykdymo pradžia 2005-02-28.

3. Antstolis Z. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos raj. PK Kelių policijos vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 65,16 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos raj. PK Kelių policijos naudai, vykdymo pradžia 2005-08-04.

4. Antstolis G. K. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 186,30 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos naudai, vykdymo pradžia 2016-10-04; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,00 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2014-01-24.

5. Antstolė L. P. vykdo: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 469,00 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2015-01-12; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos AVPK vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2013-10-02; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2008-04-21; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 157,78 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos ADB „Gjensidige“ naudai, vykdymo pradžia 2007-09-18; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2006-03-23; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos KP vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2005-11-08; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos m. VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2005-08-04; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos KP vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43,44 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2005-01-26; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 434,43 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2001-08-13.

6. Antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos I. M. naudai, vykdymo pradžia 2018-07-11.

7. Antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos AVPK kelių policijos biuro vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 115,85 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžia 2013-11-07.

8. Antstolis G. J. vykdo; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 637,16 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai, vykdymo pradžia 2013-06-04; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,58 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai, vykdymo pradžia 2013-05-27.

9. Antstolė V. D. vykdo; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos m. VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2006-09-04; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos m. VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2005-04-01; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos m. VPK VP EPS vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 434,43 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2005-04-01.

10. Antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojo Klaipėdos AVPK naudai, vykdymo pradžia 2005-06-09

Nagrinėjamu atveju šalių kreditoriai apie vykstantį skyrybų procesą buvo informuoti, į bylą neįstojo, savarankiški šalių, kreditorių reikalavimai nebuvo pareikšti. Taigi byloje ginčo, jog šios prievolės yra asmeninės šalių prievolės, nėra, todėl jos nedalytinos.

Šalys turto aktyvo, kuris būtų dalytinas, neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, šalims teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog patyrė 15,26 Eur išlaidų už VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra pažymų gavimą, todėl tenkinus ieškovės ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ir atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui M. M. palikti pavardę – M..

D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 27 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas iki jų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 2400,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėn. 1 d. iki 2018 m. gegužės mėn. 31 d.

Nustatyti tokią M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su vaikais D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

1. Atsakovas M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su sūnumi D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienos neporinės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus.

2. Atsakovas M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su sūnumi D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienos neporinės metų savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val. nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus.

3. Atsakovas M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su sūnumis D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 10 val. iki 18 val. kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) ir nuo 10 val. iki 18 val. neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų dienomis bei Naujųjų metų dieną.

4. Atsakovo M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečių vaikų D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravime negali dalyvauti jokie kiti asmenys, išskyrus atsakovo M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), giminaičius.

Priteisti iš atsakovo M. M. (M. M.) ieškovei I. M. 15,26 Eur (penkiolika eurų dvidešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaDiana Bučienė