- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- 2-1089-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11310-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- Ž. C.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Albertas Trumpulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui Ž. C. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. S. (toliau – ieškovė, motina) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti 2015 m. spalio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2909-336/2015 priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo Ž. C. (toliau – atsakovas, tėvas) savo nepilnamečiui vaikui A. C., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas, sūnus), nustatant išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 25 d. sumokant vaiko motinai, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015 m. spalio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2909-336/2015, kuriuo nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis buvo paskirta ieškovė. Prašo pakeisti išlaikymo vaikui dydį, kadangi pasikeitė vaiko poreikiai ir pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai. Nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai. Išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Šiuo metu ieškovės pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, jai būtų sunku vienai išlaikyti vaiką, tačiau prie vaiko išlaikymo stipriai prisideda jos artimieji. Vidutinė suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 500,00 Eur, tai patvirtina išsamus vaiko poreikių ir išlaikymo paskaičiavimas. Šiuo metu ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 500,00 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių asmeninės nuosavybės teise neturi. Prie vaiko išlaikymo smarkiai prisideda ieškovės artimieji, kadangi ji nėra pajėgi viena pakankamai užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokios labiausiai atitiktų jo poreikius. Pagal savo išgales, padedama artimųjų, vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti po 250,00 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gyvena ir dirba Vokietijoje, gauna daug didesnes pajamas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 250,00 Eur.
Ieškovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad prašo pakeisti vaiko išlaikymo dydį, nes kai buvo priteistas išlaikymas vaikui buvo tik 2 metukai, o dabar vaikas yra mokyklinio amžiaus, jam 8 metai, pasikeitė vaiko poreikiai, gyvenamoji vieta. Dėl karantino reikėjo pirkti kompiuterį, pasikeitė komunaliniai, mokesčiai, būsto nuoma, darbužių kainos, pradėjo būrelius lankyti, reikia knygas, pratybas pirkti, vaikui kainuoja transportas, gimtadieniai, kuriuos vaikas rengia žaidimų kambaryje, skiepai, gydytojai. Priteistas išlaikymas buvo 150,00 Eur, o dabar prašo 250,00 Eur. Iš valstybės gauna 70,00 Eur, į prašomą priteisti sumą neįskaičiuota. Poreikiai pasikeitė kardinaliai. Anksčiau gyveno bendrabučio tipo butelyje, viename kambaryje, dabar vaikui reikia savo kambario, kad jis galėtų dalyvauti pamokose, o ji galėtų dirbti. Stipriai išaugo komunaliniai mokesčiai, nuoma išaugo dvigubai, visos vaiko ugdymo priemonės, mokyklos uniforma. Anksčiau vaikui nekainavo transportas, viskas kainavo pigiau, vaikui nereikėjo lankyti būrelių, kuriuos jis dabar lanko. Ji pati uždirba 500,00 Eur. Būsto nuoma moka 260,00 Eur. Komunaliniai mokesčiai žiemą 120,00 Eur. Knygos, pratyboms metams 100,00 Eur, papildomai švietimas, kanceliarinės prekės, uniforma. Jai padeda tėvai. Pats atsakovas buvo pasakęs, kad bendrabučio kambarys yra netinkamas vaikui auginti, dėl to ir dėl mokslų buvo ieškotas kitas butas. Atsakovas papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda, gal vieną ar du kartus per visus tuos metus buvo vaikui nupirkęs kelis rūbelius. Jos pusbrolis gyvena šalia atsakovo ir žino jo turtinę padėtį, atsakovas demonstruodavo viešai savo keliones, naują būstą. Galima žymiai pigiau susirasti ir laikyti automobilį, tuos pinigus skirti vaikui. Kelionės, žaislai, dviračiai, paspirtukai yra perkami vaikui. Yra atsižvelgta į ekonominę situaciją, nėra nurodytos neįmanomos kainos. Vitaminams daug daugiau skiria pinigų nei nurodyta lentelėje. Nėra įrašyta į lentelę tokios sumos, kurios negalima paaiškinti ar ji būtų neadekvati. Prašoma suma nėra užaukštinta, vaikas nori lankyti du būrelius – robotikos ir baseiną, bet jie taip pat kainuoja, vienas būrelis mėnesiui kainuoja 50,00 Eur. Tada vaikui reikėtų neleisti nieko. 500,00 Eur nurodyta suma tenkina vaiko minimalius poreikius. Kavinės, gimtadieniai, juk vaikas eina ne vieną kartą per metus, tai tokie dalykai lentelėje net nėra nurodyti. Priteistą išlaikymo sumą 150,00 Eur gauna iš atsakovo, bet visada ne laiku. Jos tėvai neturėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes tai yra šalių vaikas. Vaikui reikia apie 600,00 Eur. Iš valstybės gaunami pinigai įeina į vaiko išlaikymą, juos išskaičiavo. Prie vaiko išlaikymo ji prisideda pakankamai, tiek kiek trūksta iki tų 600,00 Eur. Vaiką išlaikyti padeda jos tėvai, bet tai nėra jų pareiga. Neskaičiuoja, kiek jos tėvai skiria išlaikymai, kada reikia prisideda. Tai nėra jos tėvų atsakomybė. Savo vaikus augina patys tėvai, o ne seneliai. Seneliai ir taip pakankamai prisideda. Vieną kartą močiutė padavė 100,00 Eur ir leido vaikui pirkti bet ką, neatsižvelgiant ko reikia vaikui, o kitą kartą tėvas atsiuntė marškinukus, kelnytes ir striukytę. Viskas. Dar vieną kartą, kai vaikas buvo pas tėvą, jis nupirko kelis rūbelius, bet jai nepervedė vaiko išlaikymo. Jos darbo užmokestis yra apie 500,00 Eur. Seneliai prižiūrėdavo vaiką mokymosi metu per karantiną, nes kitu atveju, ji net negalėtų dirbti ir gauti atlyginimą, todėl jos situacija buvo nepavydėtina. Labai norėtų rasti geriau apmokamą darbą ir to siekia, kitais metais apsigins metodininkės mokslus, bet viskas sulėtėja dėl karantino. Dėl vaiko mokslų pilną dieną neišeina dirbti, tada gali samdyti auklę, kuri kainuotų dvigubai brangiau. Mokykloje mokslas nėra mokamas, bet mokamos priemonės – kanceliarinės prekės, vadovėliai, uniforma, nuotolinės programos, el. dienynas, olimpiados. Vaikas auga, todėl perkamos įvairios striukės kelis kartus į metus, nes reikia mokyklai, kiemui, šiltesnę, plonesnę, lietaus, kombinezono. Nėra įskaičiuota kepurės, šalikai, pirštinės ir panašiai. Už buto nuomą moka 260,00 Eur. Su atsakovu kalbėjo dėl poreikio teikti didesnį vaiko išlaikymą, bandė susitarti. Atsakovas nurodė, kad nenusileis, nemokės, kad jis gali pasiimti vaiką pas save, prasidėjo grasinimai, o ne normalus tėvų pokalbis. Atsakovas nerodo jokio noro. Atsakovas vaiką aplankė per 6 metus 6 kartus. Atsakovas siūlė gauti vaiko išlaikymo pinigus iš Vokietijos, bet ji nesutiko, nes nežino sąlygų, yra Lietuvoje mokami vaiko pinigai, vaikas yra Lietuvos pilietis ir taip yra sąžininga. Iš atsakovo sulaukė grasinimų, todėl dabar tartis su juo bijo. Sulaukė grasinimų, kad atims vaiką, kad ji nieko negaus, kad jai Dievas parodys. Ji nežino, ar nebus kažkokių komplikacijų, jei bus gaunami vaiko pinigai iš Vokietijos, vaikas mokyklinio amžiaus, gal jis čia privalo gauti vaiko pinigus, nes jie čia skirti. Siūlomi pinigai iš Vokietijos buvo pasiūlyti tik praeito posėdžio metu, iki tol buvo tik grasinimai, kad reikės susimokėti už visą teismą, atsakovo išlaidas, bandė su atsakovu derinti išlaikymo sumą, į viską atsižvelgti, bet jokio kompromiso nesulaukė. Ieškinį prašo tenkinti visiškai.
Ieškovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas visiškai. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą 100,00 Eur. 2015 metais buvo priteista suma 150,00 Eur, tuo metu vaikas buvo 2 metų, šiuo metu vaikui 8 metai, todėl jo poreikiai yra pasikeitę. Esminis dalykas yra vaiko pasikeitę poreikiai. Keista, kad tėvas turėdamas galimybę, nenori jam teikti pilnaverčio išlaikymo ir taip jau didelę dalį išlaikymo teikia motina. Ieškovė dėl vaiko aukojasi, dirba, geriau apmokamo darbo šiuo metu negali gauti, jai padeda jos tėvai. Ieškovė skiria daugiau lėšų vaiko išlaikymui ir laiko. Vaiko poreikiai jokiu būdu nėra užaukštinti, ieškovė paaiškino iš ko susidaro 500,00 Eur suma, ar 600 Eur suma su valstybės gaunamais pinigais. Vaikas auga, todėl visko jam reikia daugiau. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, uždirba 2 000,00 Eur, gal tada tokio brangaus būsto, automobilio nereikia turėti. Vaiko poreikių patenkinimui reikia atsisakyti savo patogumų ir malonumų. Pasiūlymas dėl vaiko pinigų Vokietijoje nėra paremtas dokumentais, ieškovei siūlė atsisakyti Lietuvoje skiriamo vaiko išlaikymo, nebuvo pateikta oficialių dokumentų, galbūt tai raginimas sukčiauti. Kas gali garantuoti tą didesnę išmoką vaikui. Atsakovo elgesys rodo neatsakingą elgesį, moraliniu požiūriu tai žemas ir nepaaiškinamas elgesys. Vaiko poreikiams patenkinti turėtų būti skiriama ne mačiau nei minimali alga. Ieškovės prašoma priteisti suma yra neviršijanti teismų praktikos formuojančių nuostatų. Net įrodinėti minimalios vaiko poreikiams tenkančios sumos nereikia. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina vaiko poreikius. Yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį. Minimali alga dar kils, todėl 250,00 Eur suma yra juokinga. Atsakovo teikiamas pasiūlymas dėl išmokos iš Vokietijos buvo paremtas tik žodžiais, niekas nedraudžia ir dabar papildomai vaikui gauti tuos pinigus iš Vokietijos valstybės. Prašo tenkinti ieškinį visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį atsakovui kaip visiškai nepagrįstą. Priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė viena niekada neišlaikė šalių vaiko viena, prie vaiko išlaikymo visuomet prisideda atsakovas, teikdamas vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Be to vaikas neserga, neturi jokių specialių poreikių, vaikui paaugus išlaidos ženkliai neišaugo. Atsakovo turtinė padėtis taip pat nepagerėjo. Šiai dienai atsakovas gyvena Vokietijoje, atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2 000,00 Eur, kartais tokių pajamų atsakovas negauna, kadangi atsakovo pajamos nėra pastovios, atsakovas vykdo individualią veiklą, tad pagrindo ženkliai padidinti išlaikymo dydį nėra. Atsakovo turtinė padėtis šiai dienai nėra gera, atsakovas gyvena Vokietijoje, kurioje pragyvenimo lygis daug aukštesnis negu Lietuvoje. Finansinių galimybių mokėti vaikui ieškovės prašomą 250,00 Eur dydžio išlaikymą, atsakovas neturi, tokia reikalaujama suma viršija atsakovo galimybes, išlaikymo dydis per didelis ir atsakovui objektyviai neįmanomas. Atsakovo gaunamos pajamos tesudaro iki 2 000,00 Eur per mėnesį ir tokios pajamos nėra pastovios ir gaunamos kiekvieną mėnesį. Objektyviai sūnui sutinka mokėti 150,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kas teismo ir priteista. Tokia pinigų suma yra maksimali atsižvelgiant į atsakovo finansinę, turtinę padėtį, o kartu ir objektyviai pakankama užtikrinti vaiko poreikių ir interesų tenkinimą, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, lankomus ugdymo užsiėmimus. Atsakovas pareigingai kiekvieną mėnesį moka sūnui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur. Šiai dienai atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir kiekvieną mėnesį moka po 434,00 Eur paskolos. Atsakovo būtinas išlaidas sudaro automobilio draudimas po 50,93 Eur, taip pat komunalinės išlaidos, kurias sudaro 65,00 Eur elektros išlaidos, 1 322,50 Eur buto nuoma, 208,00 Eur komunalinės paslaugos, 17,50 Eur išlaidos už televiziją bei radiją, 200,00 Eur kreditai už būtinus namų apyvokos daiktus, kurios reikėjo įsigyti, 73,00 Eur automobilio išlaidos lizingui bei 20,90 Eur draudimas (automobilis 2008 m. laidos), 200,00 Eur kuras (vykimas į darbą ir atgal). Atsakovas 2017 m. gruodžio 23 d. sudarė santuoką ir šiuo metu su sutuoktine laukiasi naujagimio.
Atsakovo atstovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas neturi jokios objektyvios galimybės teikti didesnį vaiko išlaikymą. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas moka vaikui priteistą išlaikymą, paskolą, automobilio draudimą, komunalines paslaugas, buto nuomą, už komunikacijas, kreditą. Atsakovas gyvena su sutuoktine. Atsakovas dabar gauna apie 1 448,00 Eur. Ieškovei buvo siūlyta gauti didesnius vaiko pinigus iš Vokietijos, pateikus pažymą, kad ji Lietuvoje negauna vaiko pinigų, tačiau ieškovė nepanoro. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pasikeitus aplinkybėms, padidėjo vaiko poreikiai, tėvų turtinė padėtis nepasikeitė. Atsakovas šiais metais susilaukė dar vieno vaiko. Ieškovė vaikui išleidžia daugiau pinigų nei suaugusiam žmogui. Atsakovas gyvena Vokietijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Finansinių galimybių teikti 250,00 Eur išlaikymą atsakovas neturi. Ieškovė nepateikė duomenų, ar deda pastangas rasti geriau apmokamą darbą. Aplinkybės nepasikeitė, atsakovas teikia priteistą išlaikymą, ieškovė dar gauna pinigus iš valstybės už vaiką. Lentelėje pateiktas darželio mokestis nėra aktualus, nes mokykla yra nemokama, o kad turi papildomų išlaidų ieškovė įrodymų nepateikė. Drabužiams būna akcijos, todėl nepagrįsta suma nurodyta. Ieškinys turi būti atmestas, nes atsakovas neturi galimybių teikti prašomą išlaikymą. Atsakovas Vokietijoje įgyja teisę gauti didesnį valstybės skiriamą vaiko išlaikymą, šalys turi išnaudoti tokią galimybę, todėl ieškovės elgesys netoleruotinas. Gimus antram atsakovo vaikui, yra daug išlaidų. Atsakovas siūlė tą 100,00 Eur didesnį išlaikymą kompensuoti gaunant valstybės išmoką iš Vokietijos. Vaikui perėjus iš darželio į mokyklą vaiko išlaidos nepadidėja, nes darželyje buvo mokestis, o mokykloje mokslas yra nemokamas. Vaikui augant vaiko poreikiai didėja. Kad vaikas lanko papildomus užsiėmimus, turi sveikatos problemų ieškovė nepateikė. Atsakovas dirba ir gauna pakankamai geras pajamas, tačiau reikia išdėlioti pragyvenimo lygį. Atsakovo pajamos per karantiną sumažėjo. Atsakovas įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė mokymus ir įgijo staliaus kvalifikaciją. Atsakovas dirba pagal specialybę. Atsakovas didelių galimybių neturi, nes neturi aukštojo išsilavinimo. Nuo šalių turtinės padėties priklauso, ko vaikui reikia ir ką tėvai gali teikti. Atsakovo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, mažiausiai metus neturės galimybės dirbti. Atsakovo sutuoktinė iki tol dirbo gavo apie 1 000,00 Eur. Išmoką už vaiką gauna. Turi būti pasikeitę poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, kad būtų galima keisti vaiko išlaikymą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie vaiko poreikių padidėjimą, savo turtinės padėties pablogėjimą. Atsakovo turtinė padėtis taip pat nepasikeitė. Lentelėje nurodyto darželio mokesčio nebereikia. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas neturi objektyvių galimybių teikti didesnį išlaikymą, atsakovui šiemet gimė vaikas, kuriam taip pat reikia teikti išlaikymą. Atsakovas pateikė savo pajamas ir būtinas išlaidas. Būstas Vokietijoje brangiau kainuoja, automobilis reikalingas atsakovo darbui, todėl jo atsisakyti atsakovas negali. Iš Vokietijos išmoka vaikui 170,00 Eur priklauso, bet atsakovas negali to suteikti dėl ieškovės elgesio, nes nebuvo pateikta pažyma, kad negauna išmokos iš Lietuvos. Prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš jos advokato ir vertimo išlaidas.
Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad ieškovės šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės ar neužtikrinamas jo teisėtų interesų įgyvendinimas. Vaikas gyvena su motina, todėl manytina, kad motinai kasdien tenkinant vaiko poreikius, geriausiai žinomos patiriamos jo išlaikymo išlaidos. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis nepilnamečiui šalių sūnui patenkintų jo poreikius. Ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, todėl išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti padidintas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Prieštarauti ieškinio reikalavimui nėra pagrindo. Prašo ieškovės suma sūnaus išlaikymui atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Su vienu iš tėvų lieka vaikas, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Išlaikymas turi patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą ir prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką A. C., gim. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2909-336/2015 nusprendė santuoką tarp šalių nutraukti ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina; materialinį išlaikymą sūnui tėvas įsipareigoja mokėti kas mėnesį po 150,00 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
Pažyma apie priskaičiuotą ir išmoką darbo užmokestį įrodo, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį apie 500,00 Eur.
Ieškovė yra pateikusi vaiko poreikių lentelę, iš kurios galima nustatyti, kad vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga 501,00 Eur suma.
Atsakovas pateikė santuokos sudarymo įrašą, kuris patvirtina, kad jis 2017 metais sudarė naują santuoką, bet to atsakovas nurodė, kad šiemet jam gimė vaikas. Atsakovas taip pat pateikė savo būtinas išlaidas pagrindžiančius įrodymus – būsto nuomos, komunalinių mokesčių, automobilio, draudimo, kredito. Atsakovas pateikė įrodymą, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, įgijo baldžiaus profesiją. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2 000,00 Eur, teigė, jog karantino metu jo pajamos sumažėjo ir pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad jo pajamos šiuo metu sudaro 1 448,90 Eur iš vykdomos komercinės veiklos.
Teismas akcentuoja rungimosi principą, kuris reiškia, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 12 straipsnis).
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Nustatytina, kad nuo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta, kad atsakovas įsipareigoja vaiko išlaikymui mokėti kas mėnesį po 150,00 Eur, pasikeitė bendra ekonominė situacija, pragyvenimo lygis, vaiko amžius. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vaiko poreikiai pasikeitė, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.
Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t. y. išlaidos lavinimui, būreliams. Sutiktina, kad su atsakovo atstovo argumentu, kad vaiko poreikių lentelėje nurodytas mokestis darželiui tapo neaktualus, tačiau išlaidos ugdymui dar labiau padidėjo, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikia išlaidų knygoms, pratyboms, kanceliarinėms prekėms, uniformai bei elektroninėms priemonėms. Tai, kad į bylą nėra pateikti įrodymai apie būrelių lankymą, nesudaro pagrindo teigti, kad šios išlaidos vaikui nereikalingos, be to, ieškovė paaiškino, kad vaikas norėtų lankyti du būrelius, tačiau jie kainuoja ir reikia tam lėšų. Taip pat vaikui reikia skirti lėšų pramogoms, laisvalaikiui, žaislams, kurie vaikui augant brangta, t. y. dviratis, paspirtukas ir kita. Ieškovė detaliai nurodė, kiek lėšų skiria būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, transportui, ir paaiškino, kaip ir kodėl šios sumos padidėjo nuo sprendimo priėmimo. Neabejotinai vaikui reikia pajamų maistui, sveikatos priežiūrai, higienai ir be jokios abejonės drabužiams ir avalynei, kuriuos tokio amžiaus vaikas greitai išauga. Atsakovo atstovas sutiko, kad vaikui augant vaiko poreikiai didėja.
Teismo vertinimu, per 6 metus pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Taigi byloje nustatyta, kad vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.
Atsakovas nepaneigė išaugusio vaiko poreikių fakto, iš esmės neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė. Be to, įvertintina, kad atsakovas nepagrindė, kurie ieškovės nurodyti jo vaiko poreikiai yra pernelyg dideli (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-382-896/2021).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Neginčytina, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko išlaikymo našta, taip pat būsto nuoma. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Teismui įvertinus visus pateiktus įrodymus ir aplinkybes, manytina, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 500,00 Eur sumą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Atsakovas pateikė įrodymus apie savo būtinas išlaidas, tačiau jos nėra išskirtinės ir kiekvienas žmogus patiria tam tikras pragyvenimo išlaidas. Galima sutikti, kad Vokietijoje pragyvenimas yra šiek tiek brangesnis nei Lietuvoje, tačiau ir galimos uždirbti pajamos yra didesnės. Tai, kad atsakovas įgijęs profesinį išsilavinimą, jam yra tik naudinga, nes jis ir dirba pagal savo profesiją, todėl turi visas galimybes siekti uždirbti daugiau. Ieškovė taip pat nurodė, kad kelia kvalifikaciją ir siekia uždirbti daugiau, tačiau ji savo profesinius siekius dar turi pritaikyti ir prie sūnaus dienotvarkės, nes vaiką augina viena. Taip pat sutiktina su ieškovės nurodomu argumentu, jog tai, kad jai padeda vaiko seneliai, neturi įtakos sprendžiant tėvo teikiamo vaiko išlaikymo padidinimo klausimą, nes savo nepilnamečio vaiko išlaikymas yra tėvų pareiga. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas šiuo metu yra vedęs ir jam gimė vaikas, kuriam taip pat reikia skirti lėšų, tačiau tai negali būti priežastis šalių vaikui teikti jo poreikius neatitinkantį išlaikymą. Atsakovas turi būti socialiai atsakingas ir teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą iki pilnametystės.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-221/2020).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos byloje, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Ieškovė ir jos atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovė gauna išmoką už vaiką 70,00 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė, reikalaudama 250,00 Eur išlaikymo sumos, išskaičiuoja gaunamus 70,00 Eur vaiko išlaikymui iš valstybės, todėl prašomos sumos nereikia mažinti išmokos suma.
Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovas siūlė ieškovei jos prašomą 100,00 Eur didesnį išlaikymą kompensuoti gaunant valstybės išmoką iš Vokietijos ir siūlė ieškovei pateikti pažymą, kad ji negauna išmokos ir Lietuvos. Teismo manymu, tokios pažymos ieškovė negalėjo pateikė, nes ji gauna išmoką už vaiką Lietuvoje. Be to, pabrėžtina, kad tai būtų išmoka, kurią kompensuotų valstybė, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl tėvo skiriamo išlaikymo padidinimo. Sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad nepaisant teismo sprendimo, atsakovas neprarastų teisės tokia išmoka pasirūpinti ir taip dar labiau pagerinti savo vaiko padėtį.
Teismo vertinimu, ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, pagrįstos, atitinka šalių vaiko poreikius. Teismas įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat išvadą teikiančios institucijos pritarimą iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui.
Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, pakeistinas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis jį padidinant ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 25 d. sumokant vaiko motinai (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paliktina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį patenkinus visiškai, 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 27,00 Eur (250,00-150,00) x 12 x 3 proc. x 0,75 proc.) žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), ir 6,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2909-336/2015 priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisti iš atsakovo Ž. C., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 25 d. sumokant vaiko motinai.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę E. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo Ž. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo Ž. C., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,54 Eur (šešių eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.