Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2714-781/2017, kuria bankrutuojančiai individualiai įmonei „Namų teisininkas“ nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi IĮ „Namų teisininkas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. kovo 31 d. 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. 2016 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ kreipėsi į teismą, prašydama taikyti BIĮ „Namų teisininkas“ supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad įmonė neturi turto ir lėšų, veiklos nevykdo. Pažymėjo, kad įmonės savininkė turi du butus, tačiau jie įkeisti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą patenkino – nutarė BIĮ „Namų teisininkas“ taikyti supaprastintą bankroto procesą. Teismas, nustatęs, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos bankroto administravimo ir teismo išlaidos, konstatavo esant pagrindą įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja BIĮ „Namų teisininkas“ savininkė A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą, o BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto procedūras vykdyti bendra tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nevertino aplinkybės, jog realizavus bankrutuojančios įmonės savininkei priklausantį turtą, bus gauta žymiai daugiau lėšų nei būtina bankroto administravimo ir teismo išlaidoms padengti. Nutaręs taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, teismas užkirto kelią tolimesniam skolininkės ir kreditorių derybų procesui bei sumažino galimybę kreditoriams pilna apimtimi ir trumpesniu laikotarpiu atgauti skolas. Supaprastintas bankroto procesas naudingas tik bankroto administratorei. BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos BIĮ „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė taikyti BIĮ „Namų teisininkas“ supaprastintą bankroto procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13¹ straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar), kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 straipsnio 13 dalis, 13¹ straipsnio 1 dalis, 11 dalis). Kitaip tariant, įprasto bankroto proceso pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais, o supaprastinto bankroto atveju – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką ir dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apribojant paminėtas bendrovės kreditorių teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2008).Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi IĮ „Namų teisininkas“ iškelta bankroto byla. Iš šios nutarties matyti, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, buvo nustatyta, jog įmonė nuosavybės teise nevaldo turto, nevykdo veiklos, negauna pajamų. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, IĮ „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtinti 18 860,46 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai. Apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino bankroto administratorės prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo įmonei. Teismas konstatavo, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos bankroto administravimo ir teismo išlaidos. Pareiškėja, kuri yra individualios įmonės savininkė, nesutikimą su apskųstąja nutartimi (teismo procesiniu sprendimu įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą) grindė tuo, jog, realizavus asmeninį įmonės savininkės turtą, būtų gauta daugiau lėšų nei reikia bankroto administravimo ir teismo išlaidoms dengti, taip pat tuo, jog supaprastintas bankroto procesas užkertą kelią bankrutuojančiai įmonei susitarti su kreditoriais dėl taikaus skolų likvidavimo, o taip pat sumažina galimybę patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį, kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Šios įstatymo normos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog, sprendžiant klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, esminę reikšmę turi bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis, t. y. ar pati įmonė turi pakankamai turto, kuriuo galėtų būti dengiamos bankroto administravimo ir teismo išlaidos. Todėl prielaida, kad neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (savininko) turtinė padėtis galėtų leisti padengti tokias išlaidas, nereikšminga ir aptariamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų supaprastinto bankroto procedūros taikymui egzistavimo. Teismas, pasisakydamas dėl įmonės turimo turto, pagrįstai įmonės turtinės padėties vertinimą atribojo nuo įmonės savininkei nuosavybės teise priklausančio turto. Pareiškėja teisingai nurodo dėl teisinio reguliavimo, pagal kurį neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis subsidiariai atsakingas už juridinio asmens prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien bendro pobūdžio teiginiai, jog įmonės savininkei nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai, nepagrindžia pareiškėjos pozicijos, jog realizavus šį turtą būtų padengtos bankroto administravimo ir teismo išlaidos bei patenkinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų pareiškėja nepateikė. Pareiškėja nurodo, kad jai, kaip įmonės savininkei, priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Vadinasi, tokio turto egzistavimo faktas, nesant kitų duomenų, nepagrindžia jos argumento, jog lėšos (jų dalis), gautos turtą realizavus, galės būti nukreiptos išlaidų įmonės bankroto procese dengimui ar įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Be to, ta aplinkybė, kad įmonė ateityje galbūt gaus piniginių lėšų, nepaneigia fakto, jog šiuo metu įmonės turimo turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 2 straipsnio 13 punktas), o būtent tai pagal įstatymą sudaro pagrindą įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Remiantis ĮBĮ 13¹ straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas gali nutarti nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutarti vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Taigi, pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl lėšų įmonės bankroto procese gavimo galimybių, galėtų būti pagrindu teismui nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir tęsti bankroto procedūras bendra tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo šiuo metu netaikyti supaprastinto bankroto proceso. Pareiškėja nepagrįstai akcentuoja, jos nuomone, neigiamą supaprastinto bankroto proceso požymį – aplinkybę, jog šiame procese nevyksta kreditorių susirinkimai. Nors supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, tačiau kreditoriai turi teisę pasinaudoti ĮBĮ įtvirtintomis teisėmis, nustatytomis bankroto bylos procese dalyvaujantiems asmenims, tai yra žinoti apie atskirų klausimų svarstymą, teikti savo argumentus svarstomais klausimais, žinoti apie priimtus teismo sprendimus, o nesutikdami su priimtais teismo sprendimais, dėl jų paduoti atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-757/2009).Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė supaprastinto bankroto proceso taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.