Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti bankrutuojančios individualios įmonės „Namų teisininkas“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlė IĮ „Namų teisininkas“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė MB „Penktas šansas“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. kovo 31 d.Buvusi IĮ „Namų teisininkas“ direktorė A. Š. prašė teismo sustabdyti IĮ „Namų teisininkas“ bankroto bylą iki bus išnagrinėti jos prašymai Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyriui dėl IĮ „Namų teisininkas“ susidariusios mokestinės nepriemokos perėmimo ir mokėjimo išdėstymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.Teismas nustatė, kad IĮ „Namų teisininkas“ skola VSDFV nuo bankroto bylos iškėlimo momento tik padidėjo, o VMI skola sumažėjo 259,08 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių, kad atsiskaitymas su VSDFV ir VMI ir toliau vyksta, taip pat duomenų apie pateiktų prašymų minėtoms institucijoms nagrinėjimo eigą, todėl, teismo vertinimu, pagrindo stabdyti bylą nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymą su VSDFV ir valstybės biudžetu. Įmonė ir toliau vykdo atsiskaitymus pagal mokestinę nepriemoką

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta sustabdyti bylą CPK 164 straipsnio pagrindu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu turi būti įvertintas bylos sustabdymo būtinumas pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, t. y. išsiaiškinus, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009, kt.). Be kita ko, sprendžiant dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į teismo nagrinėjamos bylos kategoriją. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų Lietuvos Respublikos įstatymų (CPK 1 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja specialusis įstatymas – ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja bendriesiems bankroto proceso tikslams, principams, minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Bankroto byla apima eilę procedūrinių veiksmų, kuriuos atlieka teismo paskirtas bankroto administratorius ir įmonės kreditorių susirinkimas, o šių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas. Šio proceso tikslas – tiek įmonės kreditorių, tiek pačios įmonės skolininkės interesų apsauga, atkuriant įmonės mokumą arba likviduojant nemokią įmonę ir iš įmonės turto tenkinant jos kreditorių reikalavimus. Bankroto bylos iškėlimas įmonei pagal įstatymą sukelia tam tikras reikšmingas teisines pasekmes, inter alia įmonės valdymo organų įgaliojimų netekimą. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pačios bankroto bylos (t.y. visų įmonės bankroto procedūrų, o ne atskirų įmonės bankroto procese atliekamų veiksmų) sustabdymas CPK 164 straipsnio pagrindu apskritai nėra galimas, nes tai sukeltų teisinį neapibrėžtumą ir neatitiktų ĮBĮ įtvirtintos bankroto proceso esmės bei šio proceso principų. Apeliantė prašymą sustabdyti IĮ „Namų teisininkas“ bankroto bylą grindžia tuo, kad dar nėra išnagrinėti jos prašymai dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, įmonė vykdo dalinius atsiskaitymus su kreditoriais, t.y. prašymas stabdyti bylą iš esmės grindžiamas galimu IĮ „Namų teisininkas“ mokumo atkūrimu. Pagal ĮBĮ 27 straipsnį, įmonei iškelta bankroto byla nutraukiama, jei visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus; bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; arba pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina. Taigi, įmonei atkūrus savo mokumą, specialus įstatymas numato galimybę nutraukti pradėtą ir vykdomą įmonės bankroto procesą, tačiau nenumato galimybės sustabdyti bankroto procesą dėl galimo įmonės mokumo atkūrimo ateityje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nei prašyme pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde apeliantė nepagrindė, dėl kokios priežasties BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto procedūros negali būti tęsiamos vykstant deryboms su įmonės kreditoriais. Nustatęs, kad galimas įmonės mokumo atkūrimas ateityje nesudaro pagrindo stabdyti šios įmonės bankroto bylą, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su įmonės atsiskaitymo su kreditoriais realumu, kadangi tai neturi teisinės reikšmės šio klausimo išsprendimui. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.