Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria individuali įmonė „Namų teisininkas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, priimtos individualios įmonės „Namų teisininkas“ bankroto byloje (Nr. eB2-2714-781/2017).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi IĮ „Namų teisininkas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorinių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo patikslintas. Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nuspręsta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą.BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto administratorė teismui pateikė prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patikslinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi BIĮ „Namų teisininkas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintą įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad priėmus nutartį įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, pagal įstatymą privaloma patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o įmonei taikyti likvidavimo procedūrą.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja BIĮ „Namų teisininkas“ savininkė A. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, ir perduoti šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Nesuderinus kreditorių finansinių reikalavimų sumų, nebuvo galimybės spręsti klausimo dėl taikos susitarimo bankroto byloje. Teismas, neatsižvelgęs į įmonės ir kreditorių derybų procesą, bankroto administratorės prašymu nutarė įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias kreditorių susirinkimams. Pasibaigus taikos sutarties sudarymo terminui, kreditorių susirinkime jis negalės būti pratęstas. Nutarus taikyti supaprastintą bankroto procesą, buvo užkirstas kelias kreditoriams pilna apimtimi ir trumpesniu laikotarpiu atgauti skolas. Supaprastinas bankroto procesas naudingas tik bankroto administratorei. Bankroto administratorė neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus. Administratorė netinkamai kontaktuoja su kreditoriais. Pareiškėja pagal galimybes mažina kreditorių finansinius reikalavimus, savo iniciatyva derasi su kreditoriais. Įmonė nebeturi įsiskolinimo kreditorei UAB „Omnitel“. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BIĮ „Namų teisininkas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pareiškėja BIĮ „Namų teisininkas“ savininkė A. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2017 m. gegužės 17 d. pažymą apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, 2017 m. gegužės 9 d. prašymą Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įmokų kreditoriniam reikalavimui padengti užskaitymo, 2017 m. kovo 1 d. prašymą bankroto administratorei MB „Penktas šansas“, 2017 m. gegužės 16 d. prašymą Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties taikymo, 2017 m. gegužės 16 d. prašymą Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įmokų kreditoriniam reikalavimui padengti suderinimo. Pareiškėja A. Š. (apeliantė) prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo nesuformulavo, tačiau ta aplinkybė, jog pateiktais įrodymais grindžiamas atskirasis skundas, leidžia daryti išvadą, jog apeliantė pageidauja jų įvertinimo apeliaciniame procese. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, nustačiusi pateiktų įrodymų ryšį su atskirojo skundo argumentais, įvertinusi aplinkybę, jog prieštaravimų dėl pateiktų įrodymų nepateikta, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl likvidavimo procedūros taikymo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi IĮ „Namų teisininkas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi įmonei nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Apeliantė atskirajame skunde nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo BIĮ „Namų teisininkas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nesutikimą su šiuo procesiniu sprendimu apeliantė grindė tuo, jog nesuderinus kreditorių finansinių reikalavimų sumų, nebuvo galimybės spręsti klausimo dėl taikaus susitarimo bankroto byloje. Apeliantės nuomone, teismas, neatsižvelgęs į įmonės ir kreditorių derybų procesą, bankroto administratorės prašymu nutarė įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Tokiu būdu užkirstas kelias kreditorių susirinkimams. Pasibaigus taikos sutarties sudarymo terminui, kreditorių susirinkime jis negalės būti pratęstas. Nutarus taikyti supaprastintą bankroto procesą, buvo užkirstas kelias kreditoriams pilna apimtimi ir trumpesniu laikotarpiu atgauti skolas. Apeliantės nuomone, supaprastinas bankroto procesas naudingas tik bankroto administratorei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13¹ straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar), kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 straipsnio 13 dalis, 13¹ straipsnio 1 dalis, 11 dalis). Kitaip tariant, įprasto bankroto proceso pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais, o supaprastinto bankroto atveju – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką ir dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apribojant paminėtas bendrovės kreditorių teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2008). BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2017 m. vasario 7 d. priėmė nutartį dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo BIĮ „Namų teisininkas“ atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1318-330/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalius). Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis (kuria nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą) įsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl BIĮ „Namų teisininkas“ supaprastinto bankroto proceso, o šioje byloje pareiškėjai ginčijant teismo procesinį sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūros taikymo, nebevertinami tie atskirojo skundo argumentai, kuriais vėlgi kvestionuojamas teismo procesinis sprendimas taikyti supaprastintą bankroto procesą, akcentuojami galimi neigiami supaprastinto bankroto proceso padariniai, įtaka bankrutuojančios įmonės, jos savininkės ar kreditorių interesams (CPK 18 straipsnis, CPK 279 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad supaprastinto bankroto proceso metu turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas, o šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos teismas administratoriaus prašymu pripažįsta įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto bankroto proceso trukmę. Toks teisinis reguliavimas lemia išvadą, jog supaprastinto bankroto proceso atveju negali būti taikoma jokia kita procedūra – tik įmonės likvidavimas. Tai įtvirtina imperatyvus bankroto proceso teisinis reguliavimas. Taigi jau vien teismo nutarties, kuria nutarta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, įsiteisėjimas sudaro pagrindą konstatuoti šioje byloje apskųsto procesinio sprendimo dėl įmonės likvidavimo procedūros pradėjimo teisėtumą. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog, nepatikslinus kreditorių finansinių reikalavimų, nebuvo galimybės priimti procesinį sprendimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pažymėtina, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog likvidavimo procedūros taikymas užkirto kelią bankrutuojančios įmonės savininkės ir kreditorių deryboms dėl taikos sutarties sudarymo. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. BIĮ „Namų teisininkas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas dar 2016 m. birželio 8 d. nutartimi. Apskųstąja nutartimi sprendimas dėl likvidavimo procedūros įmonei taikymo priimtas praėjus beveik dešimčiai mėnesių nuo kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Analizuojamu atveju, kai tokį ilgą laikotarpį nebuvo sudaryta taikos sutartis, nesant kreditorių susirinkimo valios pratęsti terminą taikos sutarčiai sudaryti, sprendimas taikyti likvidavimo procedūrą (net ir neatsižvelgiant į tai, kad buvo nutarta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, kuomet įmanoma tik likvidavimo procedūra (žr. nutarties 15 punktą) buvo ne tik galimas, bet ir būtinas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria BIĮ „Namų teisininkas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumą bei pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstos teismo nutarties dalis, kuria BIĮ „Namų teisininkas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl patikslinto kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo

Kreditorių reikalavimo tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas yra išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011)Iš bylos duomenų nustatyta, kad bankroto administratorės prašymu Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 16 009,22 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2 685,57 Eur ir UAB „Omnitel“ 165,67 Eur finansiniai reikalavimai (nutartis įsiteisėjusi). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, įvertinęs pateiktus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo teisės perleidimą, Valstybinę mokesčių inspekciją pakeitė naująja kreditore VĮ Turto banku (nutartis įsiteisėjusi). Bankroto administratorė pateikė prašymą kreditorę VĮ Turto banką pakeisti naująja kreditore Valstybine mokesčių inspekcija. Nurodė, kad VĮ Turto bankas finansinį reikalavimą grąžino Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi, pripažinęs BIĮ „Namų teisininkas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintą įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 16 009,22 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2 685,57 Eur ir UAB „Omnitel“ 165,67 Eur finansiniai reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, jog apskųstąja nutartimi nebuvo tikslinami bankroto byloje jau patvirtinti finansiniai reikalavimai (dėl reikalavimų dydžio), tik kreditorė VĮ Turto bankas pakeista kreditore Valstybine mokesčių inspekcija. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė pagal galimybes mažinanti kreditorių finansinius reikalavimus, savo iniciatyva vedanti derybas su kreditoriais, nors bankroto administratorė šiame procese nėra pakankamai aktyvi. Taip pat nurodė, kad kreditorė UAB „Omnitel“ turėtų būti išbraukta iš kreditorių sąrašo, kadangi pareiškėja jos finansinį reikalavimą patenkino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nutarties 20 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kreditorių finansiniai reikalavimai, kuriuos atskirajame skunde ginčija apeliantė, patvirtinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi ryšio su pirmosios instancijos teismo apskųstąja nutartimi įformintu procesiniu veiksmu – vieno kreditoriaus pakeitimu kitu kreditoriumi (dėl reikalavimo teisių perleidimo). Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų peržiūrėjimui.Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji, kaip įmonės savininkė, atlieka tam tikrus veiksmus, sietinus su įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų galimu koregavimu (pvz., bendrauja su kreditoriais, atlieka dalinius mokėjimus). Tačiau tokių veiksmų atlikimas nesudaro pagrindo išvadai, jog įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie, kaip minėta, patvirtinti dar teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, tiek jų tvirtinimo, tiek tikslinimo metu buvo nepagrįsti. Tokią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų apeliantė nepateikė. Apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad dalis patvirtintų finansinių reikalavimų bankroto procese galėjo būti patenkinta (apeliantei atliekant dalinius mokėjimus), tačiau tokios aplinkybės sudaro pagrindą inicijuoti finansinių reikalavimų tikslinimo procedūrą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis), o ne iš esmės ginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintus finansinius reikalavimus. Juolab, kaip jau minėta, apskųstąja nutartimi nebuvo sprendžiamas finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, o tik pakeistas vienas kreditorius dėl įvykusio reikalavimo teisių perleidimo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.