Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ direktorės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2714-866/2017, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ direktorės A. Š. atskirąjį skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas patvirtino bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimoVilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi IĮ „Namų teisininkas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinta 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo. IĮ „Namų teisininkas“ direktorė ir savininkė A. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria patvirtinta 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nurodydama, kad administravimo išlaidų sąmata nėra pagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti A. Š. atskirąjį skundą dėl 2016 m. balandžio 13 d. nutarties. Teismas nurodė, kad nutartis, kuria teismas patvirtina administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas) atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė BIĮ „Namų teisininkas“ direktorė ir savininkė A. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties patvirtinti IĮ „Namų teisininkas“ administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditoriaus susirinkimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ginčijama teismo nutartis pažeidžia ne tik skolininkės IĮ „Namų teisininkas“, bet ir jos savininkės turtines teises. Vieninteliu motyvu, kuriuo teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, yra tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis dėl bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos patvirtinimo yra neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo nutartis patvirtinti lėšas administravimo išlaidoms apmokėti apeliacine tvarka neskundžiama, nes tokia nutartis neužkerta bankroto bylos eigos. Šiuo atveju lėšų naudojimas yra laikinas, nes tokį klausimą vėliau sprendžia kreditoriai, be to teismas kontroliuoja lėšų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2003).Nagrinėjamoje byloje teismas 2016 m. balandžio 13 d. patvirtino 1 000 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. IĮ „Namų teisininkas“ yra paslaugų įmonė, neturinti samdomų darbuotojų. Įmonė 2016 m. veiklos nevykdė, jokio turto neturėjo, ginčų dėl įmonės prievolių teisme nėra. Pagal nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką laikina administravimo išlaidų sąmata yra grindžiama būtinybe užtikrinti bankroto proceso eigą tol, kol susirinks kreditorių susirinkimas, ir orientuota tik į šio tikslo įgyvendinimą. Todėl į teismo tvirtinamą išlaidų sąmatą turi patekti tik tokios išlaidų rūšys, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas.Per visą bankroto vykdymo procesą IĮ „Namų teisininkas“ negavo iš administratorės nė vieno Lietuvos paštu išsiųsto laiško. Tvirtinant administratorės išlaidas kurui ir automašinos remontui, teismas net nepasidomėjo, ar MB „Penktas šansas“ vardu yra įregistruotas automobilis, ir kodėl bankrutuojanti įmonė turi kiekvieną mėnesį mokėti už administratorės automobilio remontą. Tuo labiau, kad administratorės atstovė net atsisakė važiuoti į Vilnių bankrutuojančios įmonės dokumentų perėmimui. Tvirtindamas sąmatą, teismas nepasidomėjo bankroto administratorės biuro ir biuro įrangos nuomos sutartimi, ar nėra piktnaudžiavimo iš administratorės pusės, ar administratorės sąmatoje nurodyta nuomos kaina atitinka tikrovę. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio reikalavimus, teismų praktiką, o kartu didina įmonės bankrotą ir daro jos savininkei turtinę žalą. Teismas neatliko administratorės sudarytos sąmatos dydžio ir pinigų naudojimo būtinumo kontrolės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti bankrutuojančios individualios įmonės savininkės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po Vilniaus apygardos teismo nutarties iškelti IĮ „Namų teisininkas“ bankroto bylą įsiteisėjimo bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ 2016 m. balandžio 7 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti 1 740,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino 1 000 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Taip pat nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis yra neskundžiama. Nepaisant to, apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kurį ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui dviem atvejais: 1) kai tokia galimybė tiesiogiai numatyta įstatyme, arba 2) ginčijama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti lėšas administravimo išlaidoms apmokėti apeliacine tvarka neskundžiama, nes tokia nutartis neužkerta kelio bankroto bylos eigai; šiuo atveju lėšų naudojimas yra laikinas, nes tokį klausimą vėliau sprendžia kreditoriai, be to, teismas kontroliuoja lėšų naudojimą. Teisė skųsti šią nutartį nesuteikiama atsižvelgiant į bankroto procedūros operatyvumą, lėšų naudojimo laikinumą, vykdomą teismo priežiūrą, kuri vertinama kaip pakankama, be galimybės apskųsti ir persvarstyti teismo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2003). Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Atsižvelgiant į šios nutarties 11 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl 2016 m. balandžio 13 d. nutarties.Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo apeliacine tvarka negali būti skundžiama, apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų tikrinti šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties nutarties teisėtumu ir pagrįstumu susijusių atskirojo skundo argumentų (teismo patvirtintos sąmatos dydžio pagrįstumo). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.