Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1543-866/2018, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, dėl kurios paduotą atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, priimta išnagrinėjus civilinę bylą rašytinio proceso tvarka. Šioje nutartyje išaiškinta, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis teisėjos pasirašyta 2018 m. kovo 21 d., pareiškėjai išsiųsta per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO 2018 m. kovo 22 d. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“, 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – LITEKO VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Nagrinėjamu iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos paskyra yra aktyvi, pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai pareiškėjai per šią sistemą buvo siunčiami ne kartą. Atsižvelgiant į tai ir laikant, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis įteikta 2018 m. kovo 23 d., pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena buvo 2018 m. kovo 30 d., o apeliantė atskirąjį skundą teismui pateikė 2018 m. balandžio 4 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą.Praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalimis, CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016).Apeliantės teigimu, terminą atskirajam skundui paduoti ji praleido dėl pateisinamų priežasčių. Tačiau atskirajame skunde apeliantė iš esmės nepateikia jokių motyvų, susijusių su termino paduoti atskirąjį skundą praleidimu, t. y. nenurodo priežasčių, pateisinančių šio termino nesilaikymą. Apeliantei nenurodžius objektyvių procesinio termino praleidimo priežasčių bei nepateikus tokias priežastis patvirtinančių įrodymų, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir grąžino jį apeliantei.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.