Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į nurodytos įmonės savininkės turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ kreipėsi į teismą prašydama leisti nukreipti išieškojimą į BIĮ „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. turtą ir gautas lėšas panaudoti administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, nes bankrutavusi individuali įmonė neturi jokio turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi leido nukreipti išieškojimą į BIĮ „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.Teismas, remdamasis tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis dėl BIĮ „Namų teisininkas“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra įsiteisėjusi, taip pat įvertinęs tai, jog įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami jos kreditorių reikalavimai, apmokamos administravimo išlaidos, be to, atsižvelgęs į tai, kad taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, padarė išvadą, jog egzistuoja pagrindas nukreipti išieškojimą į BIĮ „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovės BIĮ „Namų teisininkas“ savininkė A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas iki šiol nenustatė galutinio vienintelės įmonės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinio reikalavimo dydžio, todėl teismas negali pereiti prie išieškojimo klausimo nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 13 685,58 Eur dydžio reikalavimą, tačiau įmonės savininkė 2018 m. kovo 5 d. apskundė šią nutartį atskiruoju skundu, kuris buvo priimtas nagrinėti.Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo atsakovės BIĮ „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2018 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir sumažino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinį reikalavimą iki 11 764,47 Eur sumos. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nurodytą nutartį ir patvirtinus patikslintą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą, išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo pateiktas atskirasis skundas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto administratorė MB „Penktas šansas“ prašo atsakovės BIĮ „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis nepažeidžia įmonės savininkės teisių, nes ja nėra pardavinėjamas jos asmeninis turtas. Kol kas yra tik leista nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą, tačiau jokie veiksmai dar nėra atlikti.Atskirajame skunde klaidingai nurodoma, kad nėra nustatytas galutinis kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinio reikalavimo dydis, todėl negali būti priimta nutartis dėl leidimo pardavinėti įmonės savininkės turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininkės turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skundžia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, tačiau skunde suformuluotu prašymu teismui prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nagrinėjamos bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantė klaidingai suformulavo atskirojo skundo dalyką (nurodė netikslią skundžiamos teismo nutarties datą), vietoje prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, nurodė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį. Šis atskirojo skundo netikslumas laikytinas akivaizdžiu apeliantės padarytu rašymo apsirikimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutu dėl šios priežasties nesinaudotina, nes apeliantės procesinė valia bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui yra aiški.Vienintelis argumentas, kuriuo apeliantė grindžia savo atskirąjį skundą, yra tai, kad nėra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl BIĮ „Namų teisininkas“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinio reikalavimo patikslinimo, todėl negali būti sprendžiamas išieškojimo nukreipimo į bankrutavusios individualios įmonės savininkės (apeliantės) turtą klausimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2688-345/2018 patvirtino patikslintą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 13 685,58 Eur dydžio kreditinį reikalavimą atsakovės BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto byloje (4 t., b. l. 84-86). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2018 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą sumažino iki 11 764,47 Eur sumos (4 t., b. l. 185-193).Išdėstytos aplinkybės, viena vertus, pagrindžia, kad kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas kreditinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl išskirtinai su šia aplinkybe sieta atskirojo skundo argumentacija neteko pagrindo. Kita vertus, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai sieja tam tikrų kreditorių reikalavimų patikslinimo aplinkybes su galimybe nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininkės turimą turtą.ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, parduodamas įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BIĮ „Namų teisininkas“ neturi turto administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti, nutartis dėl BIĮ „Namų teisininkas“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra įsiteisėjusi, taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Apeliantė šių aplinkybių, įstatyme susietų su galimybe nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko turimą turtą, egzistavimo neginčija, taip pat atskirajame skunde nedėsto jokių argumentų dėl šių aplinkybių vertinimo, todėl jos plačiau neanalizuotinos.Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išieškojimo nukreipimą į individualios įmonės savininko turtą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.