Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-4521-892/2018

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-10
Bylos Nr.: e2-4521-892/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00404-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Pluirienė
Ieškovas: UAB "Bausita"
Atsakovas: UAB "Progresyvi statyba"
Trečiasis asmuo: BUAB "Arkstata", UAB "Energijos šaltiniai"

Kategorijos

2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas

Civilinė byla Nr. e2-4521-892/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00404-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.1, 2.6.1.3.1

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2018 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovo UAB "Bausita" atstovams advokatui A. V., A. K.

atsakovo UAB "Progresyvi statyba" atstovams advokatui V. B., M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bausita“ ieškinį atsakovui UAB "Progresyvi statyba" dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys BUAB "Arkstata", UAB "Energijos šaltiniai",

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas UAB „Bausita“ ieškiniu prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 25 018,61 Eur skolą už patiektas prekes, 4 553,39 Eur delspinigių, 8 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 30 d. tarp ieškovo, kaip pardavėjo, atsakovo, kaip subrangovo, trečiojo asmens UAB „Arkstata“, kaip užsakovo, ir trečiojo asmens UAB „Energijos šaltiniai“, kaip rangovo, buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BST 2017/365, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti ir parduoti atsakovui prekes, atsakovas įsipareigojo prekes užsakyti, priimti ir nupirkti, tretysis asmuo UAB „Arkstata“ įsipareigojo už šias prekes apmokėti (sutarties 1.1 ir 1.2 p., 3.2 p.). Sutartis numatė, kad tuo atveju, jei ieškovas gavo apmokėjimą pagal tas pačias PVM sąskaitas-faktūras ir iš užsakovo (tretysis asmuo UAB „Arkstata“), ir iš atsakovo, ieškovas įsipareigoja nedelsiant grąžinti užsakovui, tai yra trečiajam asmeniui UAB „Arkstata“ (sutarties 3.2 p.). Sutartis taip pat nustatė, kad jei užsakovas neapmoka ieškovui už atsakovui patiektas prekes, tuomet atsakovas įsipareigoja apmokėti ieškovui už patiektas prekes (sutarties 3.7 p.). Ieškovas teigė, kad pardavė ir perdavė atsakovui prekes, atsakovas jas priėmė iš ieškovo pagal 8 (aštuonias) PVM sąskaitas-faktūras bendrai 25 018,61 Eur sumai, pretenzijų dėl prekių ieškovui pareikšta nebuvo, tačiau su ieškovu už atsakovui parduotas prekes atsiskaityta. Vadovaudamasis sutartimi, ieškovas kreipėsi į užsakovą UAB „Arkstata“ su reikalavimu apmokėti už atsakovui parduotas prekes, tačiau užsakovas už atsakovui parduotas prekes nesumokėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017 2017 m. spalio 30 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 29 800,47 Eur skolos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš UAB „Arkstata“ ieškovo UAB „Bausita“ naudai, minėtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs bei pateiktas antstoliui vykdyti, tačiau priteistos sumos nėra išieškotos, todėl ieškinio parengimo dienai atsakovas yra skolingas ieškovui 25 018,61 Eur sumą už atsakovui parduotas prekes pagal minėtas 8 (aštuonias) PVM sąskaitas-faktūras bei 4553,39 Eur delspinigius, paskaičiuotus remiantis sutarties 4.1 punktu, pagal kurį už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną ieškovas turi teisę priskaičiuoti 0,1 procentų nesumokėtos sumos dydžio delspinigius.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, jei ieškinys būtų tenkintinas, prašė netenkinti jo dalyje dėl delspinigių priteisimo, nes skola atsirado ne dėl atsakovo kaltės, ieškovas neinformavo atsakovo apie tai, kad užsakovas neatsiskaito už medžiagas, jei ieškinys būtų tenkintinas ir priteisti delspinigiai, sumažinti delspinigių dydį nuo prašomų 0,1% iki 0,02%, bei sumažinti pradelstų dienų terminą, prašė ieškovui skirti 5000 Eur baudą ir 50% iš šios baudos skirti atsakovui (CPK 95 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad ieškovas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau yra kreipęsis į teismą ir savo prašomą sumą yra prisiteisęs iš UAB "Arkstata" Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017, ieškovas, negavęs apmokėjimo iš trečiojo asmens (UAB "Arkstata") teismo įsakymu priteistos sumos, siekia tą pačią sumą tuo pačiu pagrindu prisiteisti iš atsakovo. Ieškovas pateikė antstolės pažymą, jog iš UAB "Arkstata" dar nėra piniginių lėšų išieškota, tačiau minėtos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad priteista suma nebus išieškota iš UAB "Arkstata". Atsakovo nuomone, pagal 2017 m. gegužės 30 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. BST 2017/365, UAB "Progresyvi statyba", UAB "Energijos šaltiniai" ir UAB "Arkstata" negali būti traktuojami kaip bendraskoliai, kadangi pati sutarties esmė numato, kad su ieškovu privalo atsiskaityti UAB "Arkstata". Patenkinus tokį ieškovo ieškinį, atsakovas tą pačią sumą išsiieškotų iš UAB "Arkstata" ir iš UAB "Progresyvi statyba" ir tokiu būdu gautų dvigubai daugiau nei priklausytų pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Mano, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, kadangi pirmiausia prisiteisė prašomą sumą iš UAB "Arkstata", į minėtos bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis nebuvo įtrauktos UAB "Progresyvi statyba" bei UAB "Energijos šaltiniai, dabar siekia prisiteisti ir iš UAB "Progresyvi statyba". Pažymėjo, kad UAB "Energijos šaltiniai" ir UAB "Arkstata" šioje byloje turėtų būti ne tretieji asmenys, bet bendraatsakovai, o ieškovas skolą turėtų prašyti priteisti solidariai. Atsakovas taip pat teigė, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, sudaro 20% nuo skolos sumos, paprastai tarp ūkio subjektų sutariamas delspinigių dydis yra nuo 0,01% iki 0,05% už dieną nuo neapmokėtos sumos, be to, ieškovas nesikreipė į atsakovą ir neinformavo, kad UAB "Arkstata" neapmoka už medžiagas, todėl mažintinas ne tik delspinigių dydis procentine išraiška, bet ir vėlavimo atsiskaityti terminas.

3. Ieškovas teismui pateikė dubliką, kuriuo prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais, pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. BST 2017/365 aiškiai nurodyta, kad jei užsakovas UAB „Arkstata“ neapmoka ieškovui už atsakovui patiektas prekes, tuomet atsakovas įsipareigoja apmokėti ieškovui už patiektas prekes (sutarties 3.7 p.). Sutartyje taip pat numatyta atsiskaitymo už prekes tvarka: per 5 dienas po atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašo bei jų kopijų pateikimo (sutarties 3.2 p.), sutartyje numatyta, kad jei ieškovas gautų apmokėjimą pagal tas pačias PVM sąskaitas-faktūras ir iš trečiojo asmens UAB „Arkstata“, ir iš atsakovo, pinigus ieškovas turėtų grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Arkstata“. Taigi, sutartimi šalys sutarė, kad jei už prekes nesumoka vienas, tai už jas sumoka kitas, t.y. aiškiai įtvirtintas skolininkų daugetas ir solidarioji skolininkų atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 1-2 dalys). Dėl delspinigių dydžio ieškovas nurodė, kad sutartis sudaryta 2017 metais, atsakovas po sutarties sudarymo nepareiškė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio, sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie sudarant sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovo atstovas A. K. paaiškino, kad, nors prekės buvo tiekiamos atsakovui, įsipareigojimas už jas atsiskaityti buvo numatytas trečiajam asmeniui „Arkstata“, nes ankstesni verslo santykiai sudarė pagrindą nepasitikėti atsakovu, pagal sutarties sąlygas pareigą atsiskaityti už patiektas prekes turėjo tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo UAB „Arkstata“. Ieškovo atstovas advokatas A. V. pažymėjo, kad atsakovas neginčija, jog jam buvo pateiktos prekės bei sąskaitos – faktūros prašomai priteisti sumai, aplinkybė, ar kitoje byloje buvo pateiktas reikalavimas atsakovui apmokėti skolą teisinės reikšmės neturi, nes atsakovas ir UAB „Arkstata“ yra solidarūs skolininkai, pripažino, kad pagal sutartį nėra aiškus delspinigių skaičiavimo pradžios terminas, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas prašo priteisti delspinigius už 180 d., tai yra mažesnį laikotarpį nei skaičiuojant delspinigius pagal bet kurią iš sutarties nuostatų, minėta aplinkybė reikšmės neturi. 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje ieškovas prašė priteisti 1 518,55 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. 2018 m. lapkričio 19 d. teisme gautas papildamos ieškovo prašymas dėl 438,41 Eur priteisimo.

5. 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas M. V. pripažino, kad sutartyje buvo numatytas atsakovo įsipareigojimas apmokėti už patiektas prekes, patvirtino, kad gavo sąskaitas – faktūras bei jose nurodytas medžiagas. 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje atstovas patvirtino, kad prekės buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas V. B. teigė, kad jokių mokėjimų pagal keturšalę sutartį atsakovas neatliko, ieškovo nurodomi 800 Eur buvo pervesti vykdant kitą sutartį.

6. Trečiojo asmens BUAB „Arkstata“ atstovas prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Tretysis asmuo UAB „Energijos šaltiniai“ buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą, prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 30 d. tarp ieškovo, atsakovo bei trečiųjų asmenų buvo sudaryta sutartis (Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. BST 2017/365), kurioje buvo numatyta, kad pardavėjas UAB „Bausita“ tieks subrangovui UAB „Progresyvi statyba“ statybines medžiagas (prekes), subrangovas UAB „Progresyvi statyba“ prekes užsakys, priims, o užsakovas UAB „Arkstata“ už prekes apmokės (sutarties 1.1 punktas). Įvardijant sutarties dalyką nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti prekes subrangovui UAB „Progresyvi statyba“, kuris įsipareigoja prekes nupirkti, o užsakovas (UAB „Arkstata“) už jas sumokėti sutartą sumą sutartyje nurodytomis sąlygomis (sutarties 1.2 punktas). Sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad subrangovo UAB „Progresyvi statyba“ išsirinktos prekės perduodamos subrangovo įgaliotam atstovui, kuris patvirtina prekių priėmimo – perdavimo faktą parašu akte ar krovinio važtaraštyje, ar PMV sąskaitoje – faktūroje. Sutarties 2.2 punkto 2 papunktyje numatyta, kad prekės neišduodamos, jeigu užsakovas, rangovas arba subrangovas nesumokės už prekes ir mokėjimo terminas yra praėjęs. Sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad užsakovas UAB „Arkstata“ įsipareigoja apmokėti pardavėjui UAB „Bausita“ už subrangovui UAB „Progresyvi statyba“ patiektas medžiagas per 5 dienas, kai jam pateikiamos subrangovui UAB „Progresyvi statyba“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų sąrašas bei jų kopijos, minėti duomenys turėjo būti teikiami užsakovui UAB „Arkstata“ kartą per savaitę (sutarties 3.2 punktas). Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad tuo atveju, kai pardavėjas gavo apmokėjimą pagal tas pačias sąskaitas – faktūras ir iš užsakovo UAB „Arkstata“, ir iš subrangovo UAB „Progresyvi statyba“, jis įsipareigoja nedelsiant grąžinti užsakovui UAB „Arkstata“ sumokėtą sumą. Sutarties 3.3 punktas numatė, kad atsiskaitymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, subrangovui UAB „Progresyvi statyba“ suteikiamo prekinio kredito suma negali viršyti 25 000 Eur, užsakovas apmoka tik už tas prekes, kurios yra faktiškai naudojamos statybos projekte „daugiabučio gyvenamojo namo statyba, adresu: Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miestas, Zujūnų 4, korpusas H“ (sutarties 3.5 punktas). Sutarties 3.6 punkte buvo numatyta, kad užsakovas UAB „Arkstata“ subrangovui UAB „Progresyvi statyba“ neapmoka sulaikytos pagal rangos sutartį 10 procentų dydžio sumos už atliktus darbus, jeigu nepilnai atsiskaityta su pardavėju už tiekiamas prekes (sutarties 3.6 punktas). Sutarties 3.7 punkte buvo numatyta, kad, jeigu užsakovas UAB „Arkstata“ neapmoka pardavėjui UAB „Bausita“ už patiektas prekes, tuomet subrangovas „Progresyvi statyba“ įsipareigoja apmokėti pardavėjui UAB „Bausita“ už patiektas prekes. Sutarties 4.1 punkte buvo numatyta, kad už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną pardavėjas UAB „Bausita“ turi teisę priskaičiuoti 0,1 procentų nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Sutarties 5.1 punkto 2 papunktyje numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta, jeigu užsakovas arba subrangovas laiku neapmoka už gautas prekes.

Dėl reikalavimo priteisti 25 018,61 Eur skolą

8. Remiantis rašytiniais įrodymais, tai yra pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BST 2017/365, sąskaitomis – faktūromis, bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas tiekė medžiagas atsakovui atlikti darbams pagal 2017 m. gegužės 15 d. Rangos sutartį Nr. PIIkorp.H/2017/05 sutartį gyvenamajame name adresu Vilniaus miesto sav., Zujūnų g. 4. Iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad jos buvo išrašomos atsakovui, teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino aplinkybę, kad gavo sąskaitas – faktūras bei jose nurodytas prekes prašomai priteisti sumai, nurodytos sąskaitos – faktūros buvo įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą.

9. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagrindinė sutarčių paskirtis - reguliuoti asmenų tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkamų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Šalys, sudarydamos sutartį, suderina sutarties sąlygas, nustatančias šalių teises ir pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1dalis). Šalys taip pat turi teisę sudaryti vadinamąsias mišrias sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, kurioms taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutartis esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skolininkų daugeto atveju skolininkų prievolės pobūdis gali būti skirtingas. Prievolė gali būti dalinė, solidarioji arba subsidiarioji. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkų daugeto atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 30 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 1.1, 1,2, 3.2 punktuose buvo numatyta, kad prekes pardavėjas (ieškovas UAB „Bausita“) tieks subrangovui (atsakovui UAB „Progresyvi statyba“), už jas atsiskaitys užsakovas (tretysis asmuo UAB „Arkstata“), tuo tarpu sutarties 3.7 punkte buvo numatyta, kad užsakovui (tretysis asmuo UAB „Arkstata“) nesumokėjus už subrangovui patiektas prekes, subrangovas (atsakovas UAB „Progresyvi statyba“) įsipareigoja apmokėti pardavėjui (ieškovui) už patiektas prekes. Teismo posėdyje atsakovo atstovas M. V. patvirtino aiškiai supratęs minėtą įsipareigojimą, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad atsakovas neturi pareigos atsiskaityti už patiektas prekes (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kokia atsakomybė – solidari ar subsidiari turi būti taikoma.

12. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos, jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aiškinant sutartį, būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ne izoliuotai, bet visos sutarties ar pareiškimų, kurie buvo padaryti, kontekste, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog neliktų neišaiškinta nė viena sutarties sąlyga ir kiekvienai iš jų būtų suteikta kokia nors reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009).

13. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad prieš sudarant sutartį, jo įmonė turėjo verslo santykius su UAB „Primtela“, kurios vadovu buvo asmuo, dirbantis atsakovo įmonėje, UAB „Primtela“ tinkamai neįvykdė finansinių įsipareigojimų ieškovui, „Credit info“ duomenys apie atsakovą nebuvo palankūs, minėtos ir kitos aplinkybės sudarė pagrindą nepasitikėti atsakovu kaip verslo partneriu, todėl, siekiant užsitikrinti, jog pagal sutartį būtų atsiskaityta, prievolė apmokėti už prekes buvo numatyta UAB „Arkstata“, su kuria siejo bendradarbiavimo santykiai. Ieškovo atstovas paaiškino, kad sudarant sutartį buvo ketinta, kad įsipareigojimą apmokėti už patiektas prekes turėtų tiek UAB „Arkstata“, tiek atsakovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prekes tiekė atsakovui, kuris jas priimdavo bei įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja perduoti atsakovui nuosavybės teise prekes, o atsakovas jas priimti, o tretysis asmuo UAB „Arkstata“ už jas sumokėti (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Sutarties 2.2 punkto 2 papunktyje numatyta, kad prekės neišduodamos, jeigu užsakovas, rangovas arba subrangovas nesumokės už prekes ir mokėjimo terminas yra praėjęs. Sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad ieškovas, gavęs apmokėjimą tiek iš atsakovo UAB „Progresyvi statyba“, tiek iš UAB „Arkstata“, įsipareigoja atitinkamą sumą grąžinti pastarajai. Sutarties 5.1 punkto nuostatos numatė ieškovo teisę nutraukti sutartį, jei už prekes neatsiskaito užsakovas (tretysis asmuo UAB „Arkstata“) arba subrangovas (atsakovas UAB „Progresyvi statyba“). Sutarties 3.6 punkte buvo numatyta, kad užsakovas UAB „Arkstata“ subrangovui UAB „Progresyvi statyba“ neapmoka sulaikytos pagal rangos sutartį 10 procentų dydžio sumos už atliktus darbus, jeigu nepilnai atsiskaityta su pardavėju už tiekiamas prekes (sutarties 3.6 punktas). Pažymėtina, kad sutarties 3.7 punkte buvo numatyta, kad, jeigu užsakovas UAB „Arkstata“ neapmoka pardavėjui UAB „Bausita“ už patiektas prekes, tuomet subrangovas UAB „Progresyvi statyba“ įsipareigoja apmokėti pardavėjui UAB „Bausita“ už patiektas prekes. Minėtos nuostatos pažodinis vertinimas sudarytų pagrindą manyti, kad atsakovo prievolė ieškovui pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra subsidiari, tačiau, kaip matyti iš sutarties, kitose jos nuostatose buvo numatyta ieškovo teisė atlikti tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikyti, kai užsakovas arba subrangovas neapmoka už patiektas prekes (sutarties 2.2). Sutarties 3.6 punktas numatė užsakovo UAB „Arkstata“ teisę neapmokėti subrangovui UAB „Progresyvi statyba“ už atliktus darbus, jei pastaroji neatsiskaito su ieškovu už patiektas prekes. Į bylą pateiktame 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „Arkstata“ rašte nurodoma, kad 2017 m. spalio 30 d. teismo įsakymu iš UAB „Arkstata“ buvo priteista 25 018,61 Eur, todėl UAB „Arkstata“ mažina UAB „Bausita“ mokėtiną suma nurodyta suma. Sutarties 3.2 punktas numatė, kad gavus apmokėjimą iš abiejų šalių, ieškovas įsipareigoja grąžinti užsakovui UAB „Arkstata“ jo sumokėtą sumą. Paminėtų sutarties nuostatų turinys suponuoja išvadą dėl solidarios subrangovo UAB „Progresyvi statyba“ bei užsakovo UAB „Arkstata“ atsakomybės už patiektas prekes. Byloje nustatyta, kad prekės buvo parduotos (perduotos) atsakovui. Pagal CK 6.305 str. 1 d. nuostatas pirkėjas įsipareigoja sumokėti už patiektas prekes. Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad sudarant sutartį dėl atsakovo kaip verslo partnerio nepatikimumo sutartyje buvo numatyta trečiojo asmens UAB „Progresyvi statyba“ pareiga atsiskaityti už patiektas prekes. Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises, todėl atsižvelgiant į ieškovo atstovo paaiškinimus, kurių nepaneigė atsakovas, sutarties nuostatų turinį bei sutartinių santykių esmę, yra pagrįsta manyti, kad sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl solidarios atsakovo bei UAB „Arkstata“ atsakomybės už pateiktas prekes (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Pateikdamas papildomus įrodymus 2018 m. spalio 23 d. prašyme ieškovas nurodė, kad pagal keturšalę sutartį pardavė atsakovui prekių ir išrašė sąskaitas faktūras 25 818,61 Eur sumai, atsakovas 2017 m. spalio 6 d. yra apmokėjęs 800 Eur pagal minėtas sąskaitas, todėl atsakovo įsiskolinimas pagal už patiektas prekes pagal 2017 m. gegužės 30 d. sutartį yra 25 018,16 Eur. Pažymėtina, kad gavęs ieškovo nurodytus papildomus paaiškinimus atsakovas juos paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad 800 Eur buvo pervesti vykdant kitas sutartis, tačiau jokių kitų minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2017 m. spalio 6 d. pavedime atsakovas nenurodė, kokį įsiskolinimą dengia (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovas turi kitų įsiskolinimų jam pagal kitas sutartis, tačiau teigė, kad 2017 m. spalio 6 d. pavedimu atsakovas apmokėjo skolą pagal 2017 m. gegužės 30 d. sutartį. Minėtus ieškovo paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ieškovo pateiktas 2018 m. gegužės 7 d. atsakovo darbuotojo elektroninis laiškas ieškovui. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas yra apmokėjęs ieškovui dalį skolos už patiektas prekes pagal 2017 m. gegužės 30 d. sutartį (CPK 185 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustačius, kad pagal sutartį bei faktiškai prekės buvo tiekiamos atsakovui, kuris jas priimdavo, remiantis ieškovo atstovo paaiškinimais, kurių nepaneigė atsakovai nustačius, kad dėl atsakovo kaip verslo partnerio nepatikimumo buvo numatyta trečiojo asmens pareiga atsiskaityti už patiektas prekes, įvertinus sutarties nuostatas, kurios numatė atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Arkstata“ pareigą atsiskaityti už patiektas prekes, šalių paaiškinimus dėl sudarytos sutarties, faktinius šalių santykius po sutarties sudarymo, teismas konstatuoja byloje įrodytu ir nustatytu, kad atsakovas kartu su UAB „Arkstata“ yra solidariai atsakingi ieškovui už patiektas prekes pagal 2017 m. gegužės 30 d. sutartį (CPK 6.193 straipsnis, CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio neteigė, kad jo atsakomybė pagal sutartį yra subsidiari. Atsakovas savo atsakomybę neigė remdamasis tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista skola už patiektas prekes iš trečiojo asmens UAB „Arkstata“. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017 buvo patenkintas UAB „Bausita“ pareiškimas bei iš UAB „Arkstata“ priteista 29 800,47 Eur skola, kurios dalis, tai yra reikalavimas dėl 25 018,61 Eur priteisimo grindžiamas 2017 m. gegužės 30 d. sutartimi Nr. BST 2017/365 bei 8 PVM sąskaitomis – faktūromis, yra tapatus reiškiamam šioje byloje. Minėtas įsakymas yra įsiteisėjęs, pateiktas vykdyti, 2018 m. kovo 14 d. antstolės N. L. pažymoje nurodyta, kad pagal minėtą teismo įsakymą skola nėra išieškota. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Arkstata“ iškelta bankroto byla. Tačiau sutiktina su ieškovo argumentu, kad, kai prievolė yra solidarioji, kreditorius savo reikalavimą gali reikšti tiek visiems, tiek vienam iš bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Abu solidarieji skolininkai lieka įpareigoti, kol bus visiškai ir tinkamai įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį, ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, bet skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Vienam iš bendraskolių įvykdžius solidariąją pareigą ieškovei, jie turi teisę pareikšti tarpusavio atgręžtinius reikalavimus (CK 6.9 straipsnis). Taigi, pagal minėtas nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje neatima iš ieškovo teisės reikšti reikalavimą kitam solidariam skolininkui bei teismui tokį reikalavimą pripažinti pagrįstu, todėl atsakovo nurodyti argumentai, susiję su teismo įsakymu kitoje byloje, nesudaro pagrindo reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti. Pažymėtina, kad įstatymas numatė skolininko, bet ne kreditoriaus pareigą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis kitus skolininkus. Taigi, atsakovo nurodyti argumentai dėl kitos išnagrinėtos bylos nepaneigia išvados dėl atsakovo ir trečiojo asmens BUAB „Arkstata“ solidarios atsakomybės pagal 2017 m. gegužės 30 d. bendradarbiavimo sutartį bei ieškovo reikalavimo priteisti 25 018,61 Eur skolą iš atsakovo už patiektas prekes pagrįstumo, tokio reikalavimo tenkinimas nesukuria sąlygų ieškovei gauti prievolės įvykdymą du kartus (CK 6.6 straipsnio 1, 4, 6 dalys, CK 6.193 straipsnis, 6.200 straipsnis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-36-560/2017). Atsižvelgiant į paminėtą, iš atsakovo ieškovui priteisina 25 018,61 Eur skola už pagal 2017 m. gegužės 30 d. sutartį patiektas prekes nustatant, kad atsakovas pagal šioje byloje priimtą teismo sprendimą dėl 25 018,61 Eur skolos išieškojimo yra solidariai atsakingas kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Progresyvi statyba“, iš kurio paminėta 25 018,61 Eur suma yra priteista UAB „Bausita“ Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-46694-799/2017 (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-543/2008).

Dėl reikalavimo priteisti 4553,39 Eur delspinigių

15. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, dėl to ir teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Be to, kasacinis teismas, formuluodamas kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas, yra nurodęs ir tai, kad vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Tuo atveju, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

16. 2017 m. gegužės 30 d. sutarties 4.1 punkte buvo numatyta, kad už kiekvieną pradelstą atsisakymo dieną pardavėjas (ieškovas) turi teisę priskaičiuoti 0,1 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos (CK 6.71 straipsnis). Ieškovas prašė priteisti 4 553,39 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 d. Atsakovas ginčijo, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, sudaro apie 20 procentų nuo skolos sumos, be to, ieškovas nesikreipė į atsakovą ir neinformavo, kad UAB „Arkstata“ neapmoka už medžiagas, todėl prašė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti arba sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procento bei sumažinti pradelstų dienų skaičių. Ieškovas neginčijo atsakovo nurodomos aplinkybės, kad iki ieškinio šioje byloje nėra pateikęs raginimo atsakovui apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas, prašydamas sumažinti pradelstų dienų skaičių nenurodė, kada faktiškai jam tapo žinoma, kad UAB „Arkstata“ neatsiskaito už patiektas prekes, nors į bylą pateikti įrodymai dėl 800 Eur sumokėjimo 2017 m. spalio 6 d. netiesiogiai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma dėl trečiojo asmens UAB „Arkstata“ neatsiskaitymo pagal 2017 m. gegužės 30 d. sutartį. Sąskaitose – faktūrose, kurias priimdavo ir pasirašydavo atsakovas, buvo nurodyta jų apmokėjimo data, kaip jau minėta sutarties 4.1 punktas numatė ieškovo teisę priskaičiuoti delspinigius už pradelstą apmokėti dieną, 3.7 punktas numatė atsakovo pareigą apmokėti už patiektas prekes. Minėtos aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo laikyti pagrįstu (CK 6.71 str., 6.200 str.).

17. Teismas pažymi, kad šioje byloje prašydamas priteisti delspinigius ieškovas faktiškai patirtų nuostolių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodinėjo. Atsakovo nurodomas 0,02 procentų delspinigių dydis teismui nėra privalomas. Paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,02–0,1 proc. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-533-798/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismų praktiką analogiškose bylose, aplinkybę, kad ieškovas neįrodinėjo faktiškai patirtų nuostolių dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už prekes neįvykdymo, šioje byloje padarytas išvadas dėl sutarties nuostatų, reglamentuojančių atsiskaitymą už parduotas prekes, ieškovui neįrodžius, kad faktiškai jis informavo atsakovo apie esantį įsiskolinimą, tačiau byloje esant įrodymams, sudarantiems pagrindą manyti, kad faktiškai apie skolą atsakovas žinojo, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais šioje byloje ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma mažintina iki 2 200 Eur, kas iš esmės reiškia 0,05 procentų dydžio delspinigių taikymą (CK 1.5 straipsnis, 6.258 straipsnis, žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1640-153/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-312-330/2017, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-543-533/2018, 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-533798/2018). Ieškovo atstovas teigė, kad delspinigius skaičiavo už 182 dienų, todėl aplinkybė dėl prieštaringų delspinigių skaičiavimo nuostatų nėra reikšminga. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2017 m. rugpjūčio 15 d. sąskaitoje buvo nurodytas terminas ją apmokėti iki 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. sąskaitoje ją apmokėti iki 2017 m. spalio 18 d., todėl nėra pagrįsta laikyti, kad atsakovas pastarąsias sąskaitas pradelsė apmokėti 182 dienas skaičiuojant pradelsimo terminą iki 2018 m. kovo 13 d. Visgi, pripažinus pagrindą remiantis CK 6.258 str. mažinti prašomų priteisti delspinigių sumą, minėtų ieškovo argumentų nepagrįstumas esminės reikšmės neturi.

Kiti reikalavimai

18. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 25 018,61 Eur skolos nuo teismo įsakymo išdavimo dienos 2018 m. vasario 2 d. bei nuo priteistų 2 200 Eur delspinigių nuo ieškinio priėmimo 2018 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Atsakovas prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Ieškinio padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Šioje byloje ieškinio reikalavimai pripažinti iš dalies pagrįsti, nenustatytos sąlygos, numatytos CPK 95 straipsnyje, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškovas už pateiktą ieškinį sumokėjo 665 Eur žyminio mokesčio (147 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo ir 518 Eur žyminio mokesčio priemoka už ieškinį po teismo įsakymo panaikinimo), 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriskaičiuotinas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės teismo nutartimi nebuvo pritaikytos. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje prašė priteisti 1 518,55 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė įrodymus dėl faktiškai patirtų išlaidų dydžio. 2018 m. lapkričio 19 d. teisme gautas papildamos ieškovo prašymas dėl 438,41 Eur priteisimo. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad ieškovas patyrė 25 Eur išlaidų už kelionę teisininko transportu (be vairuotojo) į teismą ir iš teismo. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad minėtos 25,00 Eur kelionės išlaidos buvo realiai patirtos, taip pat nepagrindė advokato kelionės išlaidų būtinumo ir pagrįstumo (nepateikta degalų prikimo čekio ir pan.)-(CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) - ieškovo atstovo buveinės vieta yra Vilniaus mieste, teismo posėdis taip pat vyko Vilniaus miesto teritorijoje esančiuose Vilniaus apygardos teismo Vilniaus rajono apylinkės rūmuose, vadinasi, ieškovo atstovui nereikėjo važiuoti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl advokato kelionės išlaidų apmokėjimo minėtos ieškovo atstovo patirtos 25,00 Eur kelionės išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-380-613/2018). Taigi, viso pagrįstomis laikytinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos 2 596,96 Eur sumai (665 Eur + 1 518,55 Eur + 438,41 Eur – 25 Eur). Atsižvelgiant į bylos esmę, joje atliktus ieškovo atstovo atliktus procesinius veiksmus, taip pat į tai, kad minėta išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, be to, įvertinus tai, kad sąskaitose už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų bei kitų išlaidų susidarymo pobūdis, teismas, vadovaujantis teismų praktika sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018), konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismui patenkinus 92 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 389,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

22. Atsakovas pateikė įrodymus dėl patirtų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2018 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvitas). Teismui patenkinus 92 procentus ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 8 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23. Teismo turėtos pašto išlaidos sudarė 21,94 Eur. Patenkinus 92 procentų ieškovo reikalavimų, iš atsakovo priteistina 92 procentai pašto išlaidų valstybei, tai yra 20,18 Eur, tuo tarpu iš ieškovo valstybės naudai likusi dalis pašto išlaidų (8 procentai) nepriteistina, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Progresyvi statyba“, į.k. 302451186, ieškovui UAB „Bausita“, į.k. 3023220500, 25 018,61 Eur skolos, 2 200 Eur delspinigių, iš viso – 27 218,61 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų 61 ct) sumą, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 25 018,61 Eur skolos nuo teismo įsakymo priėmimo 2018 m. vasario 2 d. bei nuo priteistų 2200 Eur delspinigių nuo ieškinio priėmimo dienos 2018 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 389,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Bausita“, į.k. 3023220500, atsakovo UAB „Progresyvi statyba“, į.k. 302451186, naudai 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Progresyvi statyba“, į.k. 302451186, valstybės naudai (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 20,18 Eur (dvidešimt eurų 18 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 7290).

Nustatyti, kad atsakovas UAB „Progresyvi statyba“ šio sprendimo dalyje dėl 25 018,61 Eur skolos priteisimo atsako solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Arkstata“, iš kurios minėta 25 018,61 Eur skolos suma ieškovui (kreditoriui) UAB „Bausita“ yra priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė