Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-27 · Civilinė byla Nr. 2A-36-560/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
2A-36-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12564-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Jelena Šiškina
Atsakovas
G. K.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Trečiasis asmuo
D. K.
Civilinė byla Nr. 2A-36-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12564-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5.; 3.3.1.18.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), E. S. ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo G. K. 1 676,12 Eur skolos ir 51,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį į butą (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Atsakovas yra trečiojo asmens sutuoktinis. Jų šeima gyvena nurodytame bute. Už į butą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-02-29 nesumokėta 16 876,12 Eur. Tad atsakovas ir trečiasis asmuo yra solidarūs skolininkai. Trečiajam asmeniui 2015-11-06 iškelta bankroto byla. Dėl to ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovo.Atsakovas G. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra ginčo buto bendraturtis. Dėl to atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su nurodytu butu. Ieškovė pateikė sąskaitas trečiajam asmeniui, bet ne atsakovui. Ginčo bute atsakovas nuolat negyvena. Ieškovė siekia skolą prisiteisti dvigubai, t. y. iš atsakovo ir iš trečiojo asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai iš atsakovo G. K. 1 676,12 Eur skolos ir 51,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad būtina materialinė kiekvienos šeimos egzistavimo prielaida yra gyvenamoji patalpa (namas, butas, kitas būstas). Įvertinęs tai, kad ginčo bute gyvena atsakovo ir trečiojo asmens vaikai, taip pat trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė), atsakovas šiame bute taip pat gyvena, nors ir ne nuolat, teismas darė išvadą, jog nurodytas butas yra šeimos gyvenamoji patalpa, dėl to butas yra atsakovo, trečiojo asmens ir jų vaikų šeimos turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai, kad atsakovas nurodė turįs taip pat ir kitą gyvenamąjį būstą, nereiškia, kad šeimos turto teisinis statusas nebetaikomas ginčo butui, kuris yra vaikų būstas. Prievolės, susijusios su šeimos gyvenamąja patalpa, priskirtinos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvardytų prievolių kategorijai – tai prievolės, susijusios su šeimos ūkio išlaikymu. Šios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir pagal jas atsakovas ir trečiasis asmuo, kaip sutuoktiniai, atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.5 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų prievolę skyrium nuo solidariosios skolininkės – trečiojo asmens. Tai, kad trečiojo asmens bankroto byloje patvirtintas ieškovės reikalavimas dėl tos pačios skolos priteisimo, nereiškia, kad ieškovė prarado teisę reikalauti skolos iš kito solidariojo skolininko – atsakovo, nes prievolė dar neįvykdyta (skola nesumokėta), todėl šiuo atveju taikytina CK 6.5 straipsnio 4 dalis. Be to, pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį, ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, bet skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Vienam iš bendraskolių įvykdžius solidariąją pareigą ieškovei, jie turi teisę pareikšti tarpusavio atgręžtinius reikalavimus (CK 6.9 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą. Nurodo, jog atsakovas nėra ginčo buto bendrasavininkas. Ieškovė ieškinį grindė CK 4.76 straipsniu, kuris šiuo atveju nėra taikomas.Ieškovė pateikdavo savo sąskaitas apmokėjimui ne atsakovui, o buto savininkei, su kuria ieškovė yra sudariusi neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė nesudarė jokių sandorių su atsakovu.Teismas neatsižvelgė į faktą, kad atsakovas ginčo bute nuolatos negyveno, taip pat ir ieškovė savo sąskaitose už šilumos energiją nurodo bute gyvenančius 3 asmenis, todėl teismas priteisė iš atsakovo už paslaugas, kurių jis faktiškai negavo.Ieškovė gavo teisę reikalauti tos pačios skolos du kartus, t. y ir prisiteisė iš atsakovo, ir pasitvirtino tą pačią skolą kaip kreditorinį reikalavimą iš buto savininkės.Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog bylinėjimosi pirmosios instancijos metu buvo įrodyta ir atsakovas iš esmės neginčijo, kad: 1) ieškovė tiekia ginčo butui šilumos energiją ir karštą vandenį, 2) bute gyvena D. K. kartu su dviem nepilnamečiais santuokoje gimusiais atsakovo vaikais bei atsakovas, o duomenų apie santuokos faktinį nutrūkimą nėra, 3) bute yra karšto vandens skaitiklis.Šilumos energija buvo tiekiama butui, kuriame gyvena sutuoktiniai. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos narių ūkį, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. K.. Nuosavybės teisę į nurodytą butą trečiasis asmuo įgijo 1992-04-24. Atsakovas G. K. ir trečiasis asmuo D. K. 1998-08-01 sudarė santuoką. Bute gyvena trečiasis asmuo su vaikais. Atsakovas paaiškino, kad gyvena kitame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), o ginčo bute nuolat negyvena. Ieškovė tiekia karštą vandenį ir šilumos energiją į butą (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo skolą, nes atsakovas nėra buvo bendrasavininkis, jo su ieškove nesieja sutartiniai santykiai, jis ginčo bute nuolatos negyvena, priimtas procesinis sprendimas sukuria teisę ieškovei reikalauti skolos du kartus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovės reikalaujamą skolą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo butą pripažinti šeimos turtu (atsakovas yra santuokoje su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo ir jų bendri vaikai gyvena ginčo bute, o atsakovas jame gyvena taip pat, nors ir ne nuolatos). Tuo tarpu buto pripažinimas šeimos turtu suponuoja atsakovo solidariąją atsakomybę ieškovei, nes ginčo prievolė yra susijusi su šeimos ūkio išlaikymu ir yra vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Dėl šių priežasčių (t. y. atsakovo prievolei kylant įstatymo pagrindu) aplinkybės, jog atsakovas nėra buto bendrasavininkis ir jo su ieškove nesieja sutartiniai santykiai, įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nedaro. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog teisę taiko teismas (t. y. kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius), ką pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio tenkinimas nesukuria sąlygų ieškovei gauti prievolės įvykdymą du kartus. Tokią išvadą patvirtina tiek CK 6.5 straipsnio 4 dalis, tiek kiti pirmosios instancijos teismo sprendime identifikuoti įstatymo straipsniai. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko ir aiškino taikytinas CK nuostatas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dainius RinkevičiusEglė SurgailienėJelena Šiškina