Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-19086-912/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-10
Bylos Nr.
2-19086-912/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12564-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
G. K.
Trečiasis asmuo
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-19086-912/2016(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12564-2016-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.5.1.3.1; 2.5.11.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus,sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Vilniaus energija“ atstovei A. G., atsakovui G. K., trečiajam asmeniui D. K.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 1676,12 Eur skolos ir 51,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Atsakovas yra trečiojo asmens sutuoktinis. Jų šeima gyvena nurodytame bute. Ieškovė nurodė, kad už į butą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. nesumokėta 16876,12 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas ir trečiasis asmuo yra solidarūs skolininkai. Trečiajam asmeniui 2015 m. lapkričio 6 d. iškelta bankroto byla. Dėl to ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad nėra buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendraturtis. Trečiasis asmuo nurodytą butą įsigijo 1992 m. balandžio 24 d., t. y. iki santuokos su atsakovu sudarymo (1998 m. rugpjūčio 1 d.). Nurodytas butas trečiajam asmeniui priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnis). Dėl to atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su nurodytu butu. Ieškovė paskaičiavo mokesčius už šilumos energiją ir karštą vandenį, taip pat pateikė sąskaitas trečiajam asmeniui, bet ne atsakovui. Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčo bute nuolat negyvena. Ieškovė apie tai žino, nes trečiajam asmeniui pateiktose sąskaitose nurodė tris bute gyvenančius asmenis. Ieškovė siekia skolą prisiteisti dvigubai, t. y. iš atsakovo ir iš trečiojo asmens D. K., nes pastarosios bankroto byloje siekia, kad teismas patvirtintų reikalavimą dėl tos pačios skolos.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad, iškėlus bankroto bylą vienam iš sutuoktinių, ieškovė turi teisę reikalauti skolos iš kito solidariojo skolininko – buto savininkės sutuoktinio. Atsakovas nebankrutuoja, jis – solidarus skolininkas. Jeigu jis sumokėtų skolą, tai, ieškovė atsisakytų savo reikalavimo bankroto byloje. Ieškovė nereikalauja palūkanų, tai grynoji skola.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovas ir trečiasis asmuo prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad atsakovas nėra solidarus skolininkas, nes sutuoktinei butas priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nėra sudaręs jokių sutarčių su ieškove. Tą pačią skolą ieškovė nori išsiieškoti du kartus. Dėl to ji elgiasi nesąžiningai. Atsakovas gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodytoje vietoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Ten yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Vaikų būstas yra butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekada nemokėjo mokesčių už nurodytą butą. Ieškovė pasitvirtino reikalavimą bankroto byloje ir tą pačią skolą nori išsiieškoti kitoje byloje. Bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyveno trečiojo asmens tėvai. Po tėvų mirties gyvena trečiasis asmuo su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl šilumos ir karšto vandens tiekėjo teisės reikalauti iš vieno sutuoktinio skolos už į butą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui, tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Nuosavybės teisę į nurodytą butą trečiasis asmuo įgijo 1992 m. balandžio 24 d. Po to, 1998 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė santuoką. Nurodytame bute gyvena trečiasis asmuo su vaikais. Atsakovas paaiškino, kad gyvena kitame būste, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o ginčo bute nuolat negyvena. Ieškovė tiekia karštą vandenį ir šilumos energiją į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir ieškiniu reikalauja 1676,12 Eur skolos, už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą šeimos gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas. Vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 1 dalimi, turtas šeimos turto pripažįstamas neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo jis yra. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Būtina materialinė kiekvienos šeimos egzistavimo prielaida yra gyvenamoji patalpa (namas, butas, kitas būstas). Įvertinęs tai, kad bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovo ir trečiojo asmens vaikai, taip pat trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė), atsakovas šiame bute taip pat gyvena, nors ir ne nuolat (jo teigimu), teismas daro išvadą, jog nurodytas butas yra šeimos gyvenamoji patalpa. Dėl to butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra atsakovo, trečiojo asmens ir jų vaikų šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai, kad atsakovas nurodė turįs taip pat ir kitą gyvenamąjį būstą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad šeimos turto teisinis statusas nebetaikomas butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris yra vaikų būstas. Prievolės, susijusios su šeimos gyvenamąja patalpa, priskirtinos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvardytų prievolių kategorijai – tai prievolės, susijusios su šeimos ūkio išlaikymu. Nurodytos prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir pagal jas atsakovas ir trečiasis asmuo, kaip sutuoktiniai, atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais jis ginčija savo solidariąją pareigą sumokėti ieškovei skolą asmeninės nuosavybės teisės į butą ir negyvenimo bute nuolat aplinkybėmis.

Pagal CK 6.5 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Remdamasis nurodyta nuostata, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų prievolę skyrium nuo solidariosios skolininkės – trečiojo asmens D. K.. Tai, kad trečiojo asmens bankroto byloje patvirtintas ieškovės reikalavimas dėl tos pačios skolos priteisimo, nereiškia, kad ieškovė prarado teisę reikalauti skolos iš kito solidariojo skolininko – atsakovo, nes prievolė dar neįvykdyta (skola nesumokėta), todėl šiuo atveju taikytina pirmiau nurodyta CK 6.5 straipsnio 4 dalis. Be to, pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį, ieškinio pareiškimas viena iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, bet skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Pažymėtina, kad vienam iš bendraskolių įvykdžius solidariąją pareigą ieškovei, jie turi teisę pareikšti tarpusavio atgręžtinius reikalavimus (CK 6.9 straipsnis). Dėl to atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovė siekia atgauti dvigubą skolą, teismas atmeta, nes šie argumentai nepagrįsti.

Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovo priteistina 1676,12 Eur skolos ir 51,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – D. K..

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1676,12 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 12 ct) skolos ir 51,71 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasTomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2016 m. birželio 10 d.