Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-380-613/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-11
Bylos Nr.: e2A-380-613/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00222-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Miežaičių projektai“
Trečiasis asmuo: J. K., Šilalės rajono savivaldybės administracijai
Advokatai: Odeta Gecevičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-380-613/2018Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00222-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Kaunas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalies, kuria ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miežaičių projektai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui J. K., Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miežaičių projektai“ kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2017 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 33VĮ-130-(14.33.2) „Dėl 2016-05-27 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 33SŽN-58-(14.33.55) nutraukimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nuo 2015 m. ieškovė iniciavo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimą, tvarkė šių sklypų kadastrinių matavimų atlikimo klausimus bei atliko kitus reikalingus veiksmus, siekdama sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis. Siekdama tinkamai tvarkyti žemės sklypą, dėl kurio turėjo būti sudaryta nuomos sutartis, 2015 m. sausio 22 d. ieškovė sudarė jungtinės veiklos sutartį su J. K., kuria numatė bendrai jungtinei veiklai naudoti ieškovei projektuojamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat numatė, jog nurodyta jungtinės veiklos sutartis (9 punktas) galioja iki pagrindinių ilgalaikių žemės nuomos sutarčių tarp valstybės ir ieškovės sudarymo. 2015 m. spalio 30 d. Nacionalinė žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu buvo suformuotas naujas nekilnojamojo turto objektas - 5.0403 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 27 d. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 33SŽN-58-(14.33.55.), pagal kurią 10 metų laikotarpiui buvo išnuomotas ginčo žemės sklypas. Ši nuomos sutartis viešame nekilnojamojo turto registre įregistruota 2016 m. birželio 10 d. 2016 m. rugsėjo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatė, jog žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. 2017 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus vedėjas priėmė įsakymą dėl 2016 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 33SŽN-58-(14.33.55) su ieškove nutraukimo, Nr. 33VĮ-130-(14.33.2). Teisėtą veiklą vykdantys asmenys turi teisę kooperuoti turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo, pavyzdžiui sudarydami jungtinės veiklos sutartį (Civilinio kodekso 6.969 straipsnis). Ieškovė dar prieš ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu susitardamas su J. K. dėl žemės sklypo tvarkymo ir jo agrarinės būklės gerinimo siekė vienintelio tikslo — tinkamai ir pagal paskirų naudoti žemės sklypą, kurio našumas (žemės ūkio naudmenų dirvožemio gebėjimas išauginti augalų derlių) tiesiogiai priklauso nuo to kaip sklypu yra rūpinamasi. Todėl šiuo atveju, ieškovė pasitelkdama kitą asmenį žemės sklypo agrarinės būklės gerinimo darbų atlikimui tikslingai siekė ne perleisti žemės sklypą, o priešingai, neleisdama pablogėti žemės sklypo būklei, siekė maksimizuoti iš šio sklypo ateityje gautiną naudą. Be to, tarp ieškovės ir ūkininko J. K. sudarytas susitarimas dėl laikino žemės sklypo dirbimo atitiko ilgametę susiformavusią praktiką. Atsakovė nutraukdama nuomos sutartį remiasi vienintele aplinkybe, jog ūkininkas J. K. deklaravo ginčo žemės sklypą ir tai tariamai rodo žemės sklypo perleidimą, tačiau analogiškas žemės naudmenas ūkininkas deklaravo ir 2014 bei 2015 metais, t. y. tada, kai dar žemės sklypas nebuvo suformuotas ir priklausė valstybei. Pažymėjo, kad iki sutarties nutraukimo, atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl netinkamai vykdomų nuomos sutarties sąlygų, taip pat po sutarties sudarymo neatsirado jokių naujų aplinkybių. Nurodo, kad ieškovė neatliko jokių veiksmų, kuriais galėjo būti perleistas ginčo žemės sklypas, kadangi perleidimo atveju, ieškovė turėjo atlikti aktyvius veikslus, kuriais būtų siekiama konkretaus rezultato - žemės sklypo perleidimo kitam asmeniui. Net jei būtų pripažinta, kad ieškovė pažeidė nuomos sutartį, tai dėl tokio pažeidimo nuomotojui neatsirado ir negalėjo atsirasti žala, kurios identifikavimas yra privaloma nutraukimo teisėtumo sąlyga. Ginčijamos nuomos sutarties nutraukimo motyvas prieštarauja ieškovės veiklos tikslams ir ekonominei logikai bei ieškovės faktiškai atliktiems veiksmams, nes ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris sudarydamas nuomos sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog šis sprendimas turės realios komercinės naudos ir tokiu būdu bus tenkinami įmonės ir jos akcininkų interesai. Be to, nurodo, kad atsakovės priimtas individualus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad Šilalės skyrius, vykdydamas direktoriaus pavedimą, 2016 m. rugsėjo 27 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą, 2016 m. rugsėjo 29 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 33ŽN-78-(14.33.78.). Patikrinimo metu nustatė, kad Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 5,0403 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas Požerės kadastro vietovėje (kadastro Nr. 8754/0005:513), projekto plane pažymėtas Nr. 1106-4, adresu Josūdiškės kaimas, Laukuvos seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė, 2016 m. išnuomotas UAB „Miežaičių projektai“, naudojamas tvarkingai pagal paskirtį. Taip pat nustatė, kad šio išnuomoto valstybinės žemės sklypo pasėlių deklaraciją (KSZ-165397-4403) 2016 metais atliko ūkininkas J. K.. Aiškinantis aplinkybes dėl aukščiau minėto žemės sklypo pasėlių deklaravimo, ūkininkas J. K. Šilalės skyriui pateikė 2016 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimą, 2015 m. sausio 22 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ieškovės 2016 m. vasario 9 d. sutikimą, kuriuo ieškovė neprieštarauja, kad J. K. laikinai naudotųsi ir pagerintų agrarinę būklę ieškovės lėšomis Nacionalinėje žemės tarnyboje projektuojamuose žemės sklypuose, kurie ieškovei turi būti perduoti ilgalaikei nuomai, Požerės kadastrinėje vietovėje, Šilalės r., iki kol bus sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis. Taip pat neprieštarauja, kad iki nuomos sutarčių sudarymo, deklaruotų savo lėšomis apdirbtus plotus. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdoma žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės, ūkininkas gali verstis vienas arba kartu su fiziniais asmenimis (partneriais), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkio registre. Atsakovė iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro gavo informaciją, jog J. K. nuo 1995 m. lapkričio 30 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos Ūkininkų ūkių registre. Ūkis veikia, tačiau niekada nebuvo registruoti ūkininko partneriai. Taip pat VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu 817 „Dėl Ūkininkų ūkių registro organizavimo ir Ūkininkų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais registro nuostatais, ūkininko ūkį registre gali registruoti tik fiziniai asmenys, ūkininkas verstis žemės ūkio veikla gali tik su fiziniais asmenimis. Taip pat nurodė, kad Valstybės žemės pardavimas, nuoma ar suteikimas naudotis nevykdant aukciono yra laikomas valstybinės žemės perleidimu lengvatinėmis sąlygomis ir griežtai siejamas su ne tik šios žemės naudojimu pagal paskirtį, bet ir naudotoju, kuriam žemė buvo suteikta. Pažymėjo, kad būtent teisėtas naudotojas atsako už žemės naudojimo ar kitus sutarties ar administracinio akto, kuriais ši žemė suteikta naudotis, pažeidimus. Atsakovė daro išvadą, kad toks atvejis, kai valstybinės žemės ūkio paskirties Žemės naudojimą deklaravo (kad ir jungtinės veiklos pagrindu) ne tie asmenys, kuriems ši žemė buvo išnuomota ar suteikta laikinai naudotis, negali būti laikomi teisėtais. Nustačius tokius atvejus, spręstinas klausimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Šilalės skyrius įteikė ieškovei 2016 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 33SD-2436-(14.33.104.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 33SŽN-58-(14.33.104.) nutraukimo“, kuriame išsamiai išdėstytos visos aplinkybės, susijusios su ketinimu nutraukti nuomos sutartį, ir nurodyta, kad 2016 m. gegužės 27 d. nuomos sutartis Nr. 33SŽN-58-(l4.33.104.) bus nutraukta suėjus 3 mėnesiams po šio rašto gavimo dienos ir informuota, kad 2017 m. vasario 10 d. Šilalės skyriui priėmus sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo anksčiau laiko, ieškovė nebeturės teisės naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu, o skyrius kreipsis į VĮ Registrų centro Tauragės filialą dėl minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo. Šilalės skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 33VĮ-130-(14.33.2.) „Dėl 2016-05-27 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 33SŽN-58-(l4.33.55.) nutraukimo“ nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.565 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „ Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Miežaičių projektai, nevykdo 2016 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 33SŽN-58- (14.33.55.) nurodytų sąlygos (-ų), nutraukti prieš terminą 2016 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 33SŽN-58-(14.33,55.). Atsakovė nenurodė, kad yra padaryta žala valstybei.Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė:Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2017 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 33VĮ-130-(14.33.2) „Dėl 2016-05-27 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 33SŽN-58-(14.33.55) nutraukimo“.Priteisti iš atsakovės Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miežaičių projektai“ 3 087,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.Palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad ieškovės leidimo prižiūrėti ginčo žemę sudarant Jungtinės veiklos sutartį iki nuomos sutarties sudarymo negalima traktuoti kaip 2016 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 7 punkto pažeidimo, kadangi Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta iki nuomos sutarties sudarymo bei tai nėra subnuomos sutartis. Be to, atsakovės nurodytas pažeidimas negalėtų būti traktuojamas ir kaip esminis, kadangi pati atsakovė nenurodė, jog dėl ieškovės veiksmų buvo padaryta žala. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovė formavo nuomotis norimus sklypus bei patyrė išlaidų. Todėl akivaizdu, kad atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalį ir 6.564 straipsnio 1 dalį, ieškinys tenkintinas ir ginčo įsakymas naikintinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo 2017 m. lapkričio 2 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, tačiau, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bet ir į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio, būtina ne tik atlikti aritmetinius apskaičiavimus bet ir inter alia įvertinti kitus su byla susijusius reikšmingus aspektus.Byloje nėra duomenų, kad advokatas būtų rengęs ieškinį, kadangi ieškinį pasirašo pats ieškovo UAB „Miežaičių projektai“ direktorius M. N., taip pat bylos medžiagos apimtis ir sudėtingumas neduoda pagrindo spręsti esant tokias advokato padėjėjos darbo sąnaudas, kurios lemtų būtinybę priteisti didesnį nei galiojusiose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą atstovavimo išlaidų atlyginimą.Pažymėjo, kad didelę sumą sudaro kelionė išlaidos. Kaunas-Šilalė-Kaunas kelio atstumas – 147 km. Advokato padėjėja buvo atvykusi tik du kartus į posėdį, kas sudaro 588 km. Skaičiuojant 20 litrų kuro sąnaudas 100 kilometrui, viso kuro sąnaudos būtų 120 litrų. 1 litro brangiausio benzino kaina šiai dienai – 1,267 Eur. 120 litrų benzino kainuoja – 152,04 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, išlaidos, nurodytos PVM sąskaitose bendroje sumoje su PVM mokesčiu 387,20 Eur už kelionę yra nepagrįstai didelės, nedetalizuotos, todėl mažintinos.Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Miežaičių projektai“ atstovės advokatės padėjėjos Odetos Gecevičienės iniciatyva buvo bandyta sudaryti taikos sutartį šioje civilinėje byloje. 2017 m. gegužės 8 d. taikos sutarties apimtis – 1 puslapis. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad atstovavimo santykiuose su NŽT dėl taikos sudarymo ir šios taikos sutarties pasiūlymo rengimo išlaidos – 193,60 Eur. Advokatės padėjėja telefonu bendravo dėl taikos sutarties sudarymo byloje galimybės su atsakovo atstove, taikos sutarties pasiūlymas yra nesudėtingas, vieno puslapio apimties, todėl tokios bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos.Ieškovui atstovavimas už vieną teisinių paslaugų valandą įkainis – 80,00 Eur be PVM mokesčio įkainis yra didesnis nei rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai, todėl atlygintos išlaidos mažintinos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovė neįrodė CPK 98 straipsnio pažeidimo, todėl nėra pagrindo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos visos yra patirtos, pagrįstos ir neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteistino išlaidų dydžio.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė dėl ieškovo nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų jokių pretenzijų nereiškė ir prašymo dėl išlaidų priteisimo prijungimui prie bylos neprieštaravo.Teismas, priėmęs sprendimą ieškovo naudai ir nustatydamas ieškovui už atstovavimą priteistiną sumą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), kaip numatyta CPK 98 straipsnyje, ir jose numatytų kriterijų nepažeidė.Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas teisiniu požiūriu pakankamai sudėtingas, ieškovės direktorius į teismo posėdžius Šilalės rajono apylinkės teisme vyko iš Vilniaus, o advokato padėjėja iš Kauno, priteistos 3 087,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ir advokato padėjėjos pagalba, laikytinos atitinkančiomis sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Be to, jos ženkliai mažesnės nei numatytos Rekomendacijose, todėl nėra pagrindo jas mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009).Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 3 087,36 Eur sumai.Atsakovė nesutinka su teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, todėl apeliaciniu skundu prašo ją sumažinti. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatų profesinė bendrija Viliušis ir Astromskis (t. 1, e. b. l. 43). 2017 m. birželio 13 d. įgaliojimu ieškovės interesus pavesta atstovauti advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei (t. 1, e. b. l. 125). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės patirtų išlaidų už teisines paslaugas dydžio apskaičiavimui aktualus 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 817,60 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros: 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą APB Nr. 003556, 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą APB Nr. 003733, 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą APB Nr. 003912, 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą APB Nr. 004024, ir 2017 m. gegužės 30 d., 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2017 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymai 3 043,96 Eur sumai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei teisinės paslaugos buvo teikiamos 2017 m. I ketvirtį, 2017 m. II ketvirtį, 2017 m. III ketvirtį bei 2017 m. IV ketvirtį, todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteisto išlaidų už teisines paslaugas dydžio atsižvelgtina į 2016 m. III ketvirčio (793,30 Eur), 2016 m. IV ketvirčio (822,80 Eur), 2017 m. I ketvirčio (817,60 Eur) ir 2017 m. II ketvirčio (838,70 Eur) buvusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde. Ieškovė prašė priteisti 1 543,96 Eur už ieškinio dėl sutarčių nutraukimo parengimą (t. 1, e. b. l. 118). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad advokatas būtų rengęs ieškinį, kadangi ieškinį pasirašo pats ieškovės direktorius M. N.. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovės argumentu. Iš byloje pateiktos 2016 m. liepos 7 d. atstovavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės UAB „Miežaičių projektai“ ir advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis, matyti, kad ieškovė pavedė advokatų profesinei bendrijai surašyti ieškinį (t. 1, e. b. l. 43). Vien tai, kad ieškinį pasirašė pati šalis, t. y. ieškovės atstovas direktorius M. N., nepaneigia aplinkybės, kad ieškinys buvo surašytas advokato. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra taikomas 2,5 koeficientas. Maksimalus advokato užmokestis už ieškinį pagal 2016 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį sudaro 1 983,25 Eur (793,30 Eur x 2,5). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškinys parengtas advokato ir užmokestis už ieškinio parengimą neviršiją Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodyto maksimalaus užmokesčio, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad prašoma priteisti suma už ieškinio parengimą yra pagrįsta. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. spalio 12 d. teismo posėdžiuose bei kelionę maršrutu Kaunas-Šilalė-Kaunas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašymu, apeliaciniame skunde nurodo, kad kelionės išlaidos yra nepagrįstai didelės, nedetalizuotos, todėl mažintinos. Be to, atstovavimo už vieną teisinių paslaugų valandą įkainis 80,00 Eur yra didesnis nei rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai, todėl mažintini. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pagal Rekomendacijų 3 punktą, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo dalyvavimas iš kitos vietovės buvo būtinas, nėra, teisėjų kolegija nepasisako dėl kelionės išlaidų priteisimo pagrįstumo šiuo aspektu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kelionės išlaidos yra atlyginamos pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje (Rekomendacijų 3 punktas). Iš byloje pateiktų 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros APB Nr. 003912 ir 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros APB Nr. 004024 nustatyta, kad už kelionę Kaunas-Šilalė-Kaunas ieškovė prašė priteisti 320,00 Eur + PVM = 387,20 Eur kelionės išlaidų. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog viena kelionė maršrutu Kaunas-Šilalė-Kaunas sudaro 294 km. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės atstovė advokato padėjėja į teismo posėdžius Šilutės rajono apylinkės teisme vyko du kartus ir tai sudarė 588 km. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nenurodė kokiu būdu apskaičiavo patirtas kelionės išlaidas, jų nedetalizavo, nepateikė kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų, teisėjų kolegijos vertinimu prašoma priteisti kelionės išlaidų suma 588 km atstumui nuvykti vertintina kaip nepagrįstai didelė, todėl šis ieškovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, jog tokios kelionės išlaidos ieškovės buvo realiai patirtos. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovės nurodytas atstovavimas už vieną teisinių paslaugų valandą įkainis – 80,00 Eur be PVM mokesčio įkainis yra didesnis nei rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai, todėl atlygintos išlaidos mažintinos. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Pagal Rekomendaciją 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas koeficientas 0,1. Be to, pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą, į tai, kad teismo posėdžiai vyko 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. spalio 12 d., advokato padėjėjos darbo užmokesčio dydžiui nustatyti aktualūs 2017 m. I ketvirčio (817,20 Eur) ir 2017 m. II ketvirčio (838,70 Eur) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, vienos valandos įkainis mažintinas iki 65,36 Eur su PVM 2017 m. rusėjo 5 d. ir 67,10 Eur su PVM 2017 m. spalio 12 d. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos atstovavimo santykiuose su NŽT dėl taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties pasiūlymo rengimo išlaidos 193,60 Eur sumoje yra nepagrįstos, kadangi taikos sutarties pasiūlymas buvo nesudėtingas, vieno puslapio apimties. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka iš dalies. Pagal Rekomendacijų 8.17 ir 8.19 papunkčius už dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą, taikos sutarties parengimą taikomas 0,1 koeficientas. Atsižvelgiant į šios nutarties 23 punkte atskiriems laikotarpiams nurodytą taikytiną vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, įvertinus atsakovės argumentą, jog ieškovės nurodytas teisinių paslaugų už vieną valandą įkainis yra didesnis nei rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai bei tai, jog byloje nėra duomenų, jog taikos sutarties projektą parengė advokato padėjėja, kadangi įgaliojimas atstovauti ieškovės interesus yra pasirašytas tik 2017 m. birželio 13 d., vienos valandos įkainis mažintinas iki 82,28 Eur su PVM. Atmestinas atsakovės argumentas, jog taikos sutarties pasiūlymas buvo nesudėtingas, vieno puslapio apimties, kadangi tokie duomenys į bylą nėra pateikti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, atsakydama į ieškovės pasiūlytą taikos sutarties projektą, parengė trijų puslapių apimties atsakymą (t. 1, e. b. l. 98-100). Nagrinėjamu atveju maksimalus advokato darbo užmokesčio už ieškinio parengimą dydis 1 983,25 Eur (793,30 Eur x 2,5), ieškovė prašo priteisti 1 543,96 Eur; už 2017 m. gegužės mėn. 2 val. atstovavimą santykiuose su NŽT dėl taikos sutarties sudarymo ir taikos sutarties pasiūlymo parengimo maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis 164,56 Eur ((822,80 Eur x 0,1) x 2); už 2017 m. rugsėjo 5 d. 5 val. pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje maksimalus advokato padėjėjo darbo užmokesčio dydis 327,04 Eur ((817,60 Eur x 0,1) x 5) 80%); už 2017 m. spalio 12 d. 4,5 val. dokumentų analizę dėl atliktų darbų su ginčo žeme siekiant sudaryti žemės sklypų nuomos sutarties ir prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje maksimalus advokato padėjėjo darbo užmokesčio dydis 301,93 Eur ((838,70 Eur x 0,1) x 4,5) 80%). Įvertinusi Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius ir ieškovės prašomas priteisti sumas bei atsakovės apeliaciniam skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 2 337,49 Eur. Nurodyta suma yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2 337,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinę bylą nagrinėjant Šilutės rajono apylinkės teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Apeliantė nuo žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą sumokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 121,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti (t. 2, e. b. l. 15). Šios išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo patenkinta 25 procentai, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 10,75 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pakeisti ir iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miežaičių projektai“ priteisti 2 337,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miežaičių projektai“ 10,75 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Miežaičių projektai“ 90,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė