Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1419-430/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-29
Bylos Nr.: e2A-1419-430/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00404-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bausita“

Kategorijos

2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-1419-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00404-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ (toliau – UAB „Progresyvi statyba“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bausita“ (toliau – UAB „Bausita“) ieškinį atsakovei UAB „Progresyvi statyba“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Energijos šaltiniai“ (toliau – UAB „Energijos šaltiniai“) ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Arkstata“ (toliau – BUAB „Arkstata“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Bausita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Progresyvi statyba“ 25 018,61 Eur skolą už patiektas prekes, 4 553,39 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 30 d. tarp ieškovo, kaip pardavėjo, atsakovo, kaip subrangovo, trečiojo asmens UAB „Arkstata“, kaip užsakovo, ir trečiojo asmens UAB „Energijos šaltiniai“, kaip rangovo, buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. BST 2017/365, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti ir parduoti atsakovui prekes, atsakovas įsipareigojo prekes užsakyti, priimti ir nupirkti, o trečiasis asmuo UAB „Arkstata“ įsipareigojo už šias prekes apmokėti (sutarties 1.1, 1.2 ir 3.2 punktai). Sutartis taip pat nustatė, kad jei užsakovas neapmoka ieškovui už atsakovui patiektas prekes, tuomet atsakovas įsipareigoja apmokėti ieškovui už patiektas prekes (sutarties 3.7 punktas). Teigė, kad ieškovas pardavė ir perdavė atsakovui prekes, atsakovas jas priėmė iš ieškovo pagal aštuonias PVM sąskaitas–faktūras bendrai 25 018,61 Eur sumai, pretenzijų dėl prekių kokybės ieškovui pareikšta nebuvo, tačiau su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta. Ieškovas kreipėsi su pretenzijomis į užsakovę UAB „Arkstata“, reikalaudamas apmokėti už atsakovui patiektas prekes, tačiau užsakovas ieškovo pretenzijų nepatenkino. 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017 buvo išduotas teismo įsakymas dėl 29 800,47 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Arkstata“ kreditorės UAB „Bausita“ naudai. Minėtas teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau priteistos sumos nebuvo išieškotos, dėl to ieškinio pateikimo dienai atsakovas yra skolingas ieškovui 25 018,61 Eur sumą už jam parduotas prekes pagal minėtas aštuonias PVM sąskaitas–faktūras ir 4 553,39 Eur susikaupusius delspinigius. Pabrėžė, kad 2017 m. gegužės 30 d. sutartyje buvo įtvirtintas skolininkų daugetas ir solidarioji skolininkų atsakomybė, pagal kurią užsakovui neatsiskaičius su ieškovu, tuomet su juo atsiskaityti privalėjo atsakovas. Akcentavo, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra protingas ir pagrįstas, nes sutarties šalys yra verslininkai. Be to, sutarties šalys, sudarydamos sutartį, nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarto delspinigių dydžio. Pripažino, kad pagal sutartį nėra aiškus delspinigių skaičiavimo pradžios terminas, tačiau ieškovas prašo priteisti delspinigius už 180 dienų, t. y. už mažesnį laikotarpį, nei skaičiuojant delspinigius pagal bet kurią iš sutarties nuostatų, dėl to minėto termino pradžia reikšmės bylai neturi.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jeigu šioje byloje ieškinys būtų tenkintas, prašė netenkinti jo dalyje dėl delspinigių priteisimo, nes skola atsirado ne dėl atsakovo kaltės, o ieškovas neinformavo atsakovo apie tai, jog užsakovas neatsiskaito už medžiagas, taip pat prašo sumažinti delspinigių dydį, kuris yra neprotingai didelis, nuo prašomų 0,1 proc. iki 0,02 proc. dydžio, ir sumažinti pradelstų dienų terminą. Prašė skirti ieškovui 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo teisėmis, iš šios baudos 50 procentų skiriant atsakovui. Teigė, kad ieškovas tuo pačiu pagrindu ir dėl paties dalyko jau kreipėsi į teismą ir savo prašomą priteisti sumą yra prisiteisęs iš trečiojo asmens UAB „Arkstata“, tačiau šiuo ieškiniu siekia tą pačią sumą tuo pačiu pagrindu priteisti iš atsakovo. Atsakovo manymu, nors šiuo metu iš UAB „Arkstata“ dar nėra išieškota piniginių lėšų, tačiau šios sumos gali būti išieškotos ateityje, dėl to, patenkinus ieškinį, tokiu būdu ieškovas gali gauti dvigubai daugiau sumų nei priklausytų pagal ginčo PVM sąskaitas–faktūras. Teigė, kad atsakovas negali būti laikomas UAB „Arkstata“ bendraskoliu, kadangi pati sudarytos sutarties esmė numatė, jog su ieškovu privalo atsiskaityti UAB „Arkstata“. Atsakovo manymu, ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes turėjo civilinėje byloje, kurioje iš UAB „Arkstata“ buvo priteista skola ieškovui teismo įsakymu, įtraukti į bylos nagrinėjimą UAB „Progresyvi statyba“ ir UAB „Energijos šaltiniai“, ir reikšti toje byloje atsakovui solidarų reikalavimų.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Arkstata“ prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Energijos šaltinis“ atsiliepimo į ieškinį ar prašymų teismui neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Progresyvi statyba“ ieškovei UAB „Bausita“ 25 018,61 Eur skolos, 2 200 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25 018,61 Eur skolos nuo teismo įsakymo priėmimo 2018 m. vasario 2 d. ir nuo priteistų 2 200 Eur delspinigių nuo ieškinio priėmimo dienos 2018 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, ir 2 389,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovės UAB „Progresyvi statyba“ naudai iš atsakovės UAB „Bausita“ 16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad atsakovė UAB „Progresyvi statyba“ šio sprendimo dalyje dėl 25 018,61 Eur skolos priteisimo atsako solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Arkstata“, iš kurios minėta 25 018,61 Eur skolos suma ieškovei (kreditorei) UAB „Bausita“ priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017.

6. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 30 d. tarp ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. BST 2017/365, kurioje buvo numatyta, kad pardavėja UAB „Bausita“ tieks subrangovei UAB „Progresyvi statyba“ statybines medžiagas (prekes), subrangovė UAB „Progresyvi statyba“ prekes užsakys, priims, o užsakovė UAB „Arkstata“ už prekes apmokės (sutarties 1.1 – 1.2 punktai). Sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad subrangovės UAB „Progresyvi statyba“ išsirinktos prekės perduodamos subrangovo įgaliotam atstovui, kuris patvirtina prekių priėmimo – perdavimo faktą parašu akte ar krovinio važtaraštyje, ar PMV sąskaitoje – faktūroje. Sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad užsakovė UAB „Arkstata“ įsipareigoja apmokėti pardavėjai UAB „Bausita“ už subrangovei UAB „Progresyvi statyba“ patiektas medžiagas per 5 dienas, kai jai pateikiamos subrangovei UAB „Progresyvi statyba“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų sąrašas ir jų kopijos, minėti duomenys turėjo būti teikiami užsakovei UAB „Arkstata“ kartą per savaitę (sutarties 3.2 punktas). Sutarties 3.3 punktas numatė, kad atsiskaitymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, subrangovei UAB „Progresyvi statyba“ suteikiamo prekinio kredito suma negali viršyti 25 000 Eur, užsakovas apmoka tik už tas prekes, kurios yra faktiškai naudojamos statybos projekte „daugiabučio gyvenamojo namo statyba, adresu: Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miestas, Zujūnų 4, korpusas H“ (sutarties 3.5 punktas). Sutarties 3.6 punkte buvo numatyta, kad užsakovė UAB „Arkstata“ subrangovei UAB „Progresyvi statyba“ neapmoka sulaikytos pagal rangos sutartį 10 procentų dydžio sumos už atliktus darbus, jeigu nepilnai atsiskaityta su pardavėju už tiekiamas prekes (sutarties 3.6 punktas). Sutarties 3.7 punkte buvo numatyta, kad, jeigu užsakovė UAB „Arkstata“ neapmoka pardavėjai UAB „Bausita“ už patiektas prekes, tuomet subrangovė „Progresyvi statyba“ įsipareigoja apmokėti pardavėjai UAB „Bausita“ už patiektas prekes. Sutarties 4.1 punkte buvo numatyta, kad už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną pardavėja UAB „Bausita“ turi teisę priskaičiuoti 0,1 procentų nesumokėtos sumos dydžio delspinigius.

7. Teismas, vertindamas sutarties sąlygas ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovo argumentai, jog jis neturi atsiskaityti už patiektas ir parduotas prekes, nėra pagrįsti. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas tiekė prekes atsakovui, kuris jas priimdavo ir įtraukdavo iš ieškovo gautas sąskaitas–faktūras į buhalterinę apskaitą, o ginčo sutartis (3.7 punktas) nustatė, kad jeigu užsakovė UAB „Arkstata“ neapmoka pardavėjai UAB „Bausita“ už patiektas prekes, tuomet subrangovė UAB „Progresyvi statyba“ įsipareigoja apmokėti pardavėjai už patiektas prekes. Be to, pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas M. V. patvirtino, kad suprato įsipareigojimą ieškovui, o ieškovo atstovas nurodė, kad sudarant sutartį dėl atsakovo, kaip verslo partnerio, nepatikimumo sutartyje buvo numatyta trečiojo asmens pareiga atsiskaityti už patiektas prekes. Teismas sprendė, kad vertinant sutarties sąlygas pažodžiui, atsakovo prievolė ieškovui pagal ginčo sutartį yra subsidiari, tačiau kitos sutarties sąlygos (2.2, 3.6, 3.2 punktai) suponuoja išvadą dėl solidarios subrangovės UAB „Progresyvi statyba“ ir užsakovės UAB „Arkstata“ atsakomybės už patiektas prekes.

8. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog prekės atsakovui buvo perduotos. Už patiektas prekes buvo išrašytos sąskaitos 25 818,61 Eur sumai, atsakovė 2017 m. spalio 6 d. buvo apmokėjusi 800 Eur pagal minėtas sąskaitas, dėl to likęs įsiskolinimas pagal sutartį (ir jos pagrindu išrašytas sąskaitas) yra 25 018,16 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog 800 Eur buvo pervesti, vykdant kitas sutartis, nepagrįsti, nes teismui nepateikta šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o mokėjimo nurodyme nenurodyta, kokį įsiskolinimą atsakovas dengia. Teismas pažymėjo ir vertino, jog aplinkybes, kad 800 Eur buvo pervesti pagal šias sąskaitas, tikėtinai patvirtina ieškovo pateiktas 2018 m. gegužės 7 d. atsakovo darbuotojo elektroninis laiškas ieškovui.

9. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl kitos išnagrinėtos civilinės bylos, kurioje skola išieškota iš trečiojo asmens, nepaneigia išvados dėl atsakovo ir trečiojo asmens solidarios atsakomybės pagal 2017 m. gegužės 30 d. bendradarbiavimo sutartį ir ieškovo reikalavimo priteisti 25 018,61 Eur skolą iš atsakovo už patiektas prekes pagrįstumo, ir tokio reikalavimo tenkinimas nesukuria sąlygų ieškovei gauti prievolės įvykdymą du kartus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priteisė ieškovui 25 018,61 Eur skolos, nustatydamas, kad atsakovas pagal šioje byloje priimtą teismo sprendimą dėl 25 018,61 Eur skolos išieškojimo yra solidariai atsakingas kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Progresyvi statyba“, iš kurio paminėta suma priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-46694-799/2017.

10. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 4 553,39 Eur delspinigius, nustatė, kad 2017 m. gegužės 30 d. sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, jog už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną, pardavėjas (ieškovas) turi teisę priskaičiuoti 0,1 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Ieškovas prašė priteisti 4 553,39 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų ir neginčijo aplinkybių, kad iki ieškinio šioje byloje, ieškovas nėra pateikęs raginimo atsakovui apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas, prašydamas sumažinti pradelstų dienų skaičių nenurodė, kada faktiškai jam tapo žinoma, kad UAB „Arkstata“ neatsiskaito už patiektas prekes, nors į bylą pateikti įrodymai dėl 800 Eur sumokėjimo 2017 m. spalio 6 d. netiesiogiai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma dėl trečiojo asmens UAB „Arkstata“ neatsiskaitymo pagal 2017 m. gegužės 30 d. sutartį. Sąskaitose – faktūrose, kurias priimdavo ir pasirašydavo atsakovas, buvo nurodyta jų apmokėjimo data, sutarties 4.1 punktas numatė ieškovo teisę priskaičiuoti delspinigius už pradelstą apmokėti dieną, 3.7 punktas numatė atsakovo pareigą apmokėti už patiektas prekes. Minėtos aplinkybė sudarė teismui pagrindą išvadai, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo laikyti pagrįstu.

11. Teismas vadovavosi teismų praktika dėl netesybų dydžio (0,02–0,1 proc. delspinigių) ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neįrodinėjo faktiškai patirtų nuostolių dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už prekes neįvykdymo, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais delspinigių sumą mažino iki 2 200 Eur. Teismas pabrėžė, jog ieškovas skaičiavo delspinigius skaičiavo už 182 dienas, dėl to aplinkybė dėl prieštaringų delspinigių skaičiavimo nuostatų, nėra reikšminga, kadangi pripažinus pagrindą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsniu mažinti prašomų priteisti delspinigių sumą, minėtų ieškovo argumentų nepagrįstumas esminės reikšmės neturi.

12. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui 5 000 Eur baudą, nurodydamas, jog šioje byloje ieškinio reikalavimai pripažinti iš dalies pagrįsti, dėl to nenustatytos piktnaudžiavimo teise sąlygos.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė UAB „Progresyvi statyba“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, arba esant, pagrindui, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių visapusiškai ir objektyviai. Be to, teismo sprendime nurodyti motyvai neatitinka tiesos ir faktinių bylos aplinkybių.

15. Teigia, kad atsakovo atstovas M. V. (UAB „Progresyvi statyba“ direktorius) teismo posėdyje kalbėjo kitaip negu nurodyta skundžiame teismo sprendime. Jis paaiškino, kad nesuprato ginčo įsipareigojimo ieškovui dėl atsiskaitymo už prekes ir šį punktą suprato kaip niekinį. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo, vertinant šias aplinkybes, remtis byloje vykusio teismo posėdžio garso įrašu. Be to, atsakovo atstovas M. V. teismo posėdyje patvirtino, kad UAB „Arkstata“ buvo mokėtojas, o ne garantas. Nurodo, kad šiuo atveju ginčo sutarties sąlygas pasiūlė ir sutartį ruošė ieškovas, dėl to teismas, aiškindamas sutarties sąlygas, turėjo jas vertinti atsakovės naudai (t. y. sutarties sąlygas priėmusios šalies naudai), o ne pasiūliusios šalies naudai. Pabrėžė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo, nes ieškovas nerodė jokios iniciatyvos gauti apmokėjimą iš atsakovo, o reikalavimai buvo reiškiami tik trečiajam asmeniui. Apelianto vertinimu, vien sutarties 3.7 punktas negalėjo patvirtinti solidarios UAB „Arkstata“ ir UAB „Progresyvi statyba“ pareigos ieškovui UAB „Bausita“. Ši sutarties sąlyga ir kitos neaiškios sutarties sąlygos (3.6 punktas, 3.2 punktas) turėjo būti aiškinami ne ieškovo naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas jas vertino priešingai.

16. Teigia, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvų 13 dalyje nurodyta apie 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „Arkstata“ raštą, kuriame nurodoma, jog 2017 m. spalio 30 d. teismo įsakymu iš UAB „Arkstata“ buvo priteista 25 018,61 Eur, dėl to UAB „Arkstata“ mažina UAB „Bausita“ mokėtiną sumą nurodyta suma, tačiau šiuo raštu UAB „Arkstata“ nurodo, jog mokėtina suma UAB „Energijos šaltinis“ mažinta 25 018,61 Eur suma, ir apie UAB „Arkstata“ mažinimą UAB „Bausita“ mokėtinos sumos nekalbama.

17. Teigia, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvų 14 dalyje teismas neteisingai nurodė, jog prekės buvo tiekiamos atsakovui, nes faktiškai prekės buvo tiekiamos ne atsakovui, o užsakovei UAB „Arkstata“ ir atsakovo atstovai teismo posėdžio nepatvirtino aplinkybių apie gautas prekes.

18. Teigia, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvų 14 dalyje nurodyta, jog įstatymas numatė skolininko, bet ne kreditoriaus pareigą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis kitus skolininkus, tačiau realiai įstatymas nenumato pareigos skolininkui (atsakovui) įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis kitus galimus skolininkus. Įstatymas numato tokią teisę, bet ne pareigą.

19. Pabrėžia, kad pati ieškovė nesilaikė 2.2 punkto 2 papunktyje nurodytų sąlygų, t. y. jog prekės neišduodamos, jeigu užsakovas, rangovas arba subrangovas nesumokės už prekes ir mokėjimo terminas yra praėjęs. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovas, negavęs ankstesnių apmokėjimų, toliau tiekė medžiagas sutartyje numatytam objektui.

20. Teigia, kad skundžiamo sprendimo 13 dalyje neteisingai nurodytos aplinkybės apie 800 Eur mokėjimo gavimą pagal ginčo PVM sąskaitas–faktūras. Pažymi, kad ieškovas byloje neįrodė, jog šis mokėjimas buvo gautas pagal ginčo sąskaitas-faktūras ir pripažino, kad be šioje nagrinėjamų sutartinių santykių, anksčiau tarp šalių buvo kitų komercinių santykių, už kuriuos atsakovas iki galo nebuvo atsiskaitęs. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas apmokėjo ankstesnę sąskaitą, o sprendime minimas elektroninis laiškas nepavirtina, jog toks mokėjimas galėjo būti atliktas pagal ginčo sąskaitas-faktūras. Apelianto teigimu, nei mokėjimo pavedimas, nei elektroninis laiškas negali būti laikomi tinkami įrodymais šioje byloje.

Atsiliepimas

21. Ieškovė atsiliepime į skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

22. Teigia, kad apelianto apeliacinis skundas grindžiamas vien apelianto nuomone ir jo subjektyviu, neatitinkančiu nei faktinių aplinkybių, nei įrodymų visumos, aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog byloje priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimus, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, išsiaiškino ginčo esmę ir padarė teisingas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas ir esmines bylos aplinkybes: 1) 2017 m. gegužės 30 d. tarp ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. BST 2017/365, kurios pagrindu ieškovas tiekė prekes atsakovui; 2) prekes užsakinėjo atsakovas; 3) ieškovas tiekė ir perdavė prekes atsakovui pagal PVM sąskaitas–faktūras; 4) PVM sąskaitos–faktūros buvo išrašomos atsakovui, kurias jis gaudavo ir įtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą. Ieškovo manymu, šių aplinkybių visuma tikėtinai patvirtina, jog atsakovas buvo prekių pirkėjas ir gavėjas, dėl to privalo atsiskaityti su ieškovu už nupirktas, bet neapmokėtas prekes. Pažymi ir tai, kad pagal 2017 m. gegužės 15 d. Rangos sutartį, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Energijos šaltiniai“, atsakovas turėjo pareigą sutartus darbus atlikti savo medžiagomis, jėgomis ir rizika. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas M. V. patvirtino, kad prekės jam buvo reikalingos būtent dėl šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

24. Nesutinka su apelianto skundo teiginiais dėl atsakovo atstovo M. V. duotų paaiškinimų teismo posėdyje teisingumo, kadangi jis, atsakydamas į teismo klausimą kaip suprato sutarties 3.7 punktą, pripažino, kad suprato šį punktą kaip atsakovo prievolę atsiskaityti už prekes su ieškovu, jeigu su ieškovu neatsiskaito užsakovas. Pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina 2018 m. rugsėjo 26 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašai. Tuo tarpu ieškovo atstovas A. K. 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio paaiškino, kad jam nebuvo skirtumo iš ko gauti pinigus už prekes, o į UAB „Arkstata“ ieškovas žiūrėjo ne kaip į garantą, o kaip į mokėtoją. Ieškovo manymu, tiek ieškovas, tiek atsakovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir konkrečiai sutarties 3.7 punktą suprato vienodai.

Šalies argumentai

25. Ieškovas teigia, kad pirmiausiai pretenzijas teikė tik trečiajam asmeniui UAB „Arkstata“, kadangi sutarties 1.1, 1.2, 3.2, 3.7 punktuose buvo nustatyta, kad prekes ieškovas tieks atsakovui, o už jas atsiskaitys trečiasis asmuo UAB „Arkstata“, o už jas nesumokėjus užsakovui, sumokėti turi atsakovas. Tokiu būdu, ieškovas vadovavosi šia tvarka ir pirmiausia atsiskaitymo už prekes reikalavo iš trečiojo asmens.

26. Pažymi, kad ginčo prekių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo interesais, dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo ir trečiojo asmens solidariosios prievolės. Šiuo atveju ieškovas, negavęs atsiskaitymo už atsakovui parduotas prekes, įgyvendinamas savo sutartines ir įstatymines teises, pirmiausia kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš užsakovo, o vėliau iš prekių pirkėjo – atsakovo. Ieškovo nuomone, nepriklausomai nuo to, kokia atsakovė šiuo atveju būtų taikoma – solidari ar subsidiari, už atsakovo iš ieškovo nupirktas, bet neapmokėtas prekes, pareiga atsiskaityti vis tiek šiuo atveju kyla atsakovui.

27. Ieškovo manymu, visos sutartinės nuostatos, kurios kelia abejonių atsakovui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo tinkamai ir smulkiai išsiaiškintos. Visos skundžiamame sprendime teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas tiek sutarties nuostatas, tiek faktiškai susiklosčiusius šalių santykius, tiek į bylą pateiktus įrodymus ir dalyvavusių byloje asmenų teiktus paaiškinimus. Be to, pažymėjo, kad atsakovas visiškai neargumentavo ir nepagrindė, kokią įtaką tariami netinkami sutarties sąlygų išaiškinimai turėjo skundžiamam teismo sprendimui ir teismo nustatytiems ir paties atsakovo pripažintiems faktams, kad jis turi pareigą atsiskaityti už prekes.

Šalies argumentai

28. Ieškovo manymu, atsakovas apeliaciniame skunde naudoja tam tikrus teiginius, kuriuos paėmė iš skundžiamo teismo sprendimo kontekste ir bando įrodyti, jog teismas netinkamai išaiškino ar suprato sutartį, nors aiškiai nenurodo kokią įtaką skundžiamam teismo sprendimui turėjo ar galėjo turėti tam tikri pirmosios instancijos teismo motyvai. Be to, apeliantas remiasi teismo posėdžio garso įrašais, tačiau jų neklausė, kadangi teismo posėdžių garso įrašai patvirtina visiškai priešingas aplinkybes.

29. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui, nors ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovo prievolės solidari. Pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime teismas aiškiai pasisakė, kad iš byloje esančių įrodymų, faktinių aplinkybių ir duotų paaiškinimų visumos, yra pagrįsta manyti, kad sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl solidarios atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Akstata“ atsakomybės už patiektas prekes. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio neteigė, kad jo atsakomybė pagal sutartį yra subsidiari. Ieškovo teigimu, apeliantas neginčijo byloje nei solidarios, nei subsidiarios savo atsakomybės, o savo atsakomybę apskritai neigė, remdamasis tik tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo priteista skola už patiektas prekes iš trečiojo asmens. Ieškovo vertinimu, tokiu būdu teismas neperkėlė jokios įrodinėjimo naštos atsakovui, o tik konstatavo, kad atsakovas paneigiančių įrodymų nepateikė. Ieškovo manymu, teismas tinkamai, įvertinęs įrodymų visetą, iš įrodymų visumos padarė teisingas išvadas, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui už nupirktas prekes.

30. Pabrėžia, kad vien aplinkybės, jog sutartį rengė ieškovo vadovas A. K., savaime nedaro tos sutarties nesuprantamos kitoms sutarties šalims, ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už paties atsakovo užsakytas, gautas, panaudotas, bet neapmokėtas prekes. Nors apeliantas nurodo, kad tam tikros sutarties sąlygos gali būti suprantamos ne taip, tačiau byloje paaiškinimus davusiems asmenims, įskaitant ir patį atsakovo atstovą, visos sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Ieškovas nesutinka, kad sutarties sąlygas teismas turėjo aiškinti ieškovo nenaudai, kadangi atsakovo nurodytos neva nenaudingai ieškovo atžvilgiu aiškintinos sąlygos, esminės įtakos priimant sprendimą neturėjo.

Atsiliepimas

31. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Arkstata“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo (solidariai atsakant su trečiuoju asmeniu) už tiektas prekes pagal rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį ir sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 15 d. trečiasis asmuo UAB „Energijos šaltiniai“, kaip užsakovas, ir atsakovė UAB „Progresyvi statyba“, kaip rangovas, sudarė 2017 m. gegužės 15 d. Rangos sutartį Nr. PII korp. H/2017/05, kuria rangovas šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka savo medžiagomis, jėgomis ir rizika įsipareigojo pagal techninį darbo projektą pilna atlikti sąmatose nurodytus daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Zujūnų 4, korpusas H, stogo įrengimo darbus (e. b. t. 1, b. l. 66–77). 2017 m. gegužės 30 d. tarp ieškovo, kaip pardavėjo, atsakovo, kaip subrangovo, trečiojo asmens UAB „Arkstata“, kaip užsakovo, ir trečiojo asmens UAB „Energijos šaltiniai“, kaip rangovo, buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. BST 2017/365, kuria ieškovas (kaip pardavėjas) įsipareigojo tiekti atsakovui (kaip subrangovui) statybines medžiagas, o subrangovas prekes užsakys, priims, nupirks, o užsakovas apmokės (sutarties 1.1 – 1.2 punktai). Sutarties 3.7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu užsakovas neapmoka pardavėjui už subrangovui patiektas prekes, tuomet subrangovas įsipareigoja apmokėti pardavėjui už patiektas prekes (e. b. t. 1, b. l. 20–24). Ieškovė UAB „Bausita“ (kaip tiekėjas (pardavėjas)) išrašė atsakovei UAB „Progresyvi statyba“ (kaip pirkėjas (mokėtojas)) PVM sąskaitas–faktūras už įvairias pristatytas statybines medžiagas: 2017 m. birželio 28 d. sąskaitą Nr. 0057108 (19 079,06 Eur sumai); 2017 m. liepos 4 d. sąskaitą Nr. 0057110 (1 140,11 Eur sumai); 2017 m. liepos 10 d. sąskaitą Nr. 0057191 (956,34 Eur sumai); 2017 m. liepos 18 d. sąskaitą Nr. 0057335 (1 033,42 Eur sumai); 2017 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą Nr. 0057653 (37,95 Eur sumai); 2017 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą Nr. 0057928 (1 148 Eur sumai); 2017 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą Nr. 0057946 (2 069,87 Eur sumai); 2017 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą Nr. 0058618 (117,02 Eur sumai) (e. b. t. 1, b. l. 5–18). Ieškovas pranešimais informavo trečiąjį asmenį UAB „Arkstata“ dėl susidariusių įsiskolinimų už patiektas atsakovui prekes (e. b. t. 2, b. l. 4–26). 2017 m. spalio 6 d. ieškovas gavo iš atsakovo 800 Eur mokėjimo nurodymą, mokėjimo nurodyta, jog tai dalinis įsiskolinimo padengimas. Šis mokėjimas buvo įskaitytas į 25 818,61 Eur skolos pagal išrašytas PVM sąskaitas–faktūras sumą ir likęs įsiskolinimas yra 25 018,61 Eur (e. b. t. 2, b. l. 27–28). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017 priėmė teismo įsakymą dėl 29 800,47 Eur skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininkės UAB „Arkstata“ kreditorės UAB „Bausita“ naudai, šis teismo įsakymas įsiteisėjo. Šis teismo įsakymas buvo perduotas vykdymui antstolei N. L. (e. b. t. 1, b. l. 52–55). Antstolė N. L. 2018 m. kovo 14 d. pažymoje nurodė, jog iš skolininkės UAB „Arkstata“ šiai dienai piniginių lėšų nebuvo išieškota (e. b. t. 1, b. l. 56). 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3876-910/2018 trečiajam asmeniui UAB „Arkstata“ iškelta bankroto byla (e. b. t. 2, b. l. 42). 2018 m. gegužės mėn. tarp ieškovo ir atsakovo atstovų vyko elektroninis susirašinėjimas, kurio metu iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto ieškovui patvirtinta, jog įsiskolinimas pagal Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BST2017/365 yra 25 018,61 Eur, tačiau kartu pabrėžta, kad atsakovo manymu, ši suma jau priteista ieškovui iš UAB „Arkstata“ (e. b. t. 2, b. l. 45–52).

36. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – BUAB „Arkstata“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (AB „SEB“ banke) už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Teigė, kad atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti įrodymus apie BUAB „Arkstata“ atsiskaitymus su ieškove UAB „Bausita“, tačiau teismas netenkino šio prašymo, o tik pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, susijusius su faktiniu atsiskaitymu. Apeliantė tik dabar sužinojo ir gavo įrodymus, kad 2017 m. pirkimo–pardavimo sutarties eigoje trečiasis asmuo BUAB „Arkstata“ pervedė ieškovei UAB „Bausita“ 61 000 Eur, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad šie mokėjimai buvo atlikti ne pagal minėtą sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantė prašo prijungti įrodymus prie nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pirmiausia pažymėtina, kad iš byloje ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad apeliantė buvo reiškusi tokį prašymą (dėl įrodymų išreikalavimo) pirmosios instancijos teismui ir teismas būtų netenkinęs atsakovės prašymo. Be Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neturėjo galimybių tokių duomenų vertinti, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybių atsikirsti į naujas aplinkybes, nors iš esmės byloje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo ginčo dėl trečiojo asmens neatsiskaitymo su ieškove minėtai sumai, tai patvirtino atsiliepime į ieškinį ir pats trečiojo asmens UAB „Arkstata“ tuometinis bendrovės vadovas A. A.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas pateiktas nesavalaikiai, bet to nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, kurie buvo priimti jau po šio dokumento sudarymo dienos (2017 m. liepos 3 d.) ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, šiuos papildomus dokumentus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

37. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

39. Byloje ieškinio reikalavimai kildinami iš bylos šalių ir trečiųjų asmenų 2017 m. gegužės 30 d. sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. BST 2017/365 (e. b. t. 1, b. l. 20–24). Atsakovas ginčija savo sutartinę atsakomybę dėl neatsiskaitymo su ieškovu už pristatytas (parduotas) prekes į statybų objektą, motyvuojant tuo, kad pagal sutartį už prekes turėjo sumokėti trečiasis asmuo UAB „Arkstata“, kuris šiuo metu bankrutavęs, o dauguma sutarties sąlygų, tarp jų 3.7 punkto sąlyga, jog jei užsakovas subrangovui neapmoka pardavėjui už subrangovui patiektas prekes, tuomet subrangovas įsipareigoja apmokėti pardavėjui už patiektas prekes, nėra aiškios, ir kadangi tokią sutartį rengė ieškovas, dėl to visos neaiškios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai, kuris prisijungė prie sutarties sąlygų.

40. Byloje nėra ginčo, jog prekės pagal ginčo sutartį buvo pristatytos ir priimtos, dėl jų kokybės pretenzijų nebuvo pareikšta, o trečiasis asmuo UAB „Arkstata“ sutarties sąlygų neįvykdė – liko skolingas ieškovui už jo tiektas atsakovui prekes ieškiniu nurodomą sumą. Minėta skola iš trečiojo asmens buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017, tačiau neišieškota. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-348-910/2019 trečiajam asmeniui UAB „Arkstata“ iškelta bankroto byla, bankroto byloje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas.

41. Kadangi ginčo šalys nesutaria dėl 2017 m. gegužės 30 d. sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnis), sprendžia dėl atsakovo atsakomybės pagal minėtoje sutartyje numatytus susitarimus ir įvertina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino šios ginčo sutarties nuostatas pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo ribas.

42. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo ir sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014).

43. Ginčo 2017 m. gegužės 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. BST 2017/365 buvo įtvirtinti susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Ginčo sutartyje sutarties šalys susitarė, jog ieškovė UAB „Bausita“ (kaip statybinių prekių pardavėja) teiks prekes atsakovei UAB „Progresyvi statyba“ (statybų objekte veikiančiai subrangovei) pagal atsakovės užsakymus, o trečiasis asmuo UAB „Arkstata“ (kaip užsakovas) apmokės ieškovo sąskaitas (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog prekių pirkėjas yra atsakovė UAB „Progresyvi statyba“, tačiau sumokėti už prekes įsipareigoja trečiasis asmuo UAB „Arkstata“. Sutarties 1.3 punkte įtvirtinta, kad prekės perduodamos atsakovės įgaliotam atstovui ir jos tampa atsakovo nuosavybe, kai už jas su pardavėju yra pilnai atsiskaitoma. Sutarties 3.2 punkte įtvirtinta, kad trečiasis asmuo UAB „Arkstata“ įsipareigoja sumokėti ieškovui už atsakovei patiektas medžiagas per 5 dienas po to, kai jam pateikiamos atsakovei išrašytų sąskaitų–faktūrų sąrašas ir jų kopijos. Tuo atveju, jei ieškovas gavo apmokėjimą pagal tas pačias PVM sąskaitas–faktūras ir iš trečiojo asmens, ir iš atsakovo, ieškovas įsipareigoja nedelsiant grąžinti trečiajam asmeniui jo sumokėtą sumą. Sutarties 3.7 punkte įtvirtinta, kad jeigu trečiasis asmuo neapmoka ieškovui už atsakovui patiektas prekes, tuomet atsakovas įsipareigoja apmokėti ieškovui už patiektas prekes.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių sutarties sąlygų visuma, jas vertinant lingvistiškai ir sistemiškai, rodo, jog ginčo prekių faktiniu pirkėju buvo atsakovė UAB „Progresyvi statyba“, kuri siekė gauti nuosavybės teises į minėtas prekes ir jas naudoti statybų objekte, atliekant jai priklausančius atlikti subrangos darbus. Tai patvirtinta ir byloje esanti 2017 m. gegužės 15 d. rangos sutartis Nr. PII korp. H/2017/05, iš kurios matyti, jog atsakovė veikė statybų objekte Vilniuje, Zujūnų 4, kaip rangovas, ir buvo įsipareigojusi užsakovui, atliekant statybos darbus, turėti savo statybines medžiagas (Sutarties 1.1 punktas). Šias aplinkybes patvirtina ir šalių elgesys tiek prieš sutarties sudarymą, tiek po sutarties sudarymo. Iš bylos įrodymų matyti (e. b. t. 2, b. l. 45–47), kad prieš 2017 m. gegužės 30 d. sutarties sudarymą tarp ieškovo ir atsakovo darbuotojų (vadybininkų) vyko elektroninis susirašinėjimas, kuriuo metu atsakovo darbuotojas domėjosi prekių kainomis, prekių pristatymo sąlygomis, susirašinėjime paminėtos ankstesnės skolos, dėl to ieškovo darbuotojas pageidavo, kad būtų sudaryta trišalė sutartis tarp UAB „Bausita“, UAB „Arkstata“ ir UAB „Progresyvi statyba“. Po kelių dienų buvo sudaryta ginčo prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje visos paminėtos elektroniniame laiške bendrovės įtrauktos sutarties šalimis ir dar papildomai įtraukta UAB „Energijos šaltiniai“. Kiti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas priimdavo iš ieškovo prekes, jas naudodavo statybų objekte, o gautas už prekes sąskaitas įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Be to, byloje pateikta įrodymų apie 800 Eur sumos sumokėjimą, kurią atsakovas sumokėjo ieškovui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ši suma sumokėta pagal 2017 m. gegužės 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BST 2017/365. Nors atsakovas kvestionavo šias aplinkybes tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, įrodinėdamas, jog šis mokėjimas buvo atliktas pagal kitas šalių sutartis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtinų įrodymų teismui nepateikė, nenurodė ir konkrečios sutarties pagal kurią buvo atliktas mokėjimas, priešingai, byloje pateiktas ieškovo ir atsakovo darbuotojų tarpusavio elektroninis susirašinėjimas dėl susidariusios skolos, derinant skolos suderinimo aktą, kurio metu atsakovo darbuotojas pripažino ir sutiko, jog skolos suma 25 018,61 Eur (t. y. jau atėmus sumokėtus 800 Eur) yra teisinga (e. b. t. 2, b. l. 51).

45. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo vadovo M. V., kuris sudarinėjo ginčo sutartį, teismo posėdžių metų duotus paaiškinimus, išklausė 2018 m. rugsėjo 26 d., tiek 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžių garso įrašus, ir nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu M. V. atsakydamas į teismo klausimus paaiškino, jog suprato ginčo sutarties 3.7 punktą taip, jog, jeigu trečiasis asmuo UAB „Arkstata“ neatsiskaitys su ieškove UAB „Bausita“, tuomet moka ieškovui jo bendrovė. Šį punktą M. V. suprato kaip įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu, tai aiškiai patvirtino, atsakydamas į pakartotinį teismo klausimą. Jis pripažino, kad bendrovė gaudavo iš ieškovo sąskaitas už pateiktas prekes, jas priimdavo, taip pat buvo gaunamos ieškovo prekės, kurias atsiimdavo objekte atsakovo įmonės darbuotojai kartu su UAB „Arkstata“ darbuotojais, o nupirktos prekės pasiekdavo atsakovę, kad ši galėtų atlikti subrangos darbus objekte. Paaiškino, kad UAB „Arkstata“ buvo nurodyta ginčo sutartyje mokėtoja, kadangi ji statė objektą ir buvo atsakinga užsakovui už statybos darbus visame objekte. Paaiškino, kad jų bendrovė statybos darbus pabaigė ir pridavė UAB „Energijos šaltiniai“, kuri su jo vadovaujama bendrove atsiskaitė. Kito teismo posėdžio (2018 m. lapkričio 19 d.) M. V. paaiškino, kad jo nuomone, už prekes turi atsiskaityti UAB „Arkstata“ ir pateikė dar kitokią poziciją dėl sutarties 3.7 punkto vertinimo, nurodydamas, jog šį punktą priėmė kaip niekinį, nes sutarties šalių buvo įtikintas, jog UAB „Arkstata“ tikrai atsiskaitys ir negalvojo, jog bus tokios aplinkybės, jog ši bendrovė neatsiskaitys už gautas prekes. Dar kartą pripažino, kad konkrečias prekes užsakinėjo jo bendrovė ir panaudojo statybos objekte, siekiant įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga laikyti tikslesniais ir patikimesniais pirminius atsakovo vadovo paaaiškinimus, kurie duoti pirmojo teismo posėdžio metu, kai šis aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog suprato sutarties 3.7 punktą ir tokį įsipareigojimą atsiskaityti su ieškiniu, nei kad kito (vėlesnio) teismo posėdžio metu, kai buvo bandyta paneigti savo pirmojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais. Dėl to laikytini nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiama, jog atsakovo vadovas M. V. tokio įsipareigojimo nebuvo supratęs, ar kad tokia sutarties sąlyga buvo neaiški. Kritiškai vertinamos ir apeliacinio skundo aplinkybės apie tai, kad neva atsakovo vadovas tokių žodžių (t. y. jog buvo supratęs kaip įsipareigojimą) teismo posėdyje nebuvo sakęs, kadangi tai paneigia byloje esantis teismo posėdžio garso įrašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybės, jog M. V. nesitikėjo, kad UAB „Arkstata“ neatsiskaitys su ieškovu, nedaro sutarties sąlygų neaiškiomis ar nekonkrečiomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra verslininkė, vykdanti komercinę veiklą, pasirašant sutartį buvo gavusi ir turėjo susipažinti su visomis sutarties sąlygomis, o jų tinkamai neišanalizavusi, tačiau pasirašiusi, prisiėmė visą riziką dėl galimų sutarties sąlygų neaiškumo jai (CK 6.185 straipsnio 3 dalis), tačiau, kaip minėta, vienos iš esminių aplinkybių, kad pats M. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog jam buvo suprantamas įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu, jeigu neatsiskaitys su ieškovu trečiasis asmuo, tai patvirtina ir atliktas dalinis 800 Eur mokėjimas. Dėl to ginčo sutarties 3.7 punkto sąlyga ir kitos sutarties sąlygos, susijusios dėl atsiskaitymo su ieškovu, negali būti laikomos atsakovei neaiškiomis, pabrėžiant ir tai, kad atsakovė niekada (iki ginčo teisme) nereiškė pretenzijų dėl neva neaiškių sutarties sąlygų, dėl galimo jų pakeitimo, o šias aplinkybes pradėjo kvestionuoti tik teisme, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra atsakovo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti sutartinės atsakomybės.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino ginčo sutarties nuostatas ir padarė teisingas išvadas, kad atsakovas pagal 2017 m. gegužės 30 d. sudarytos sutarties sąlygas ir faktines aplinkybes, turi pareigą kartu su UAB „Arkstata“ atsiskaityti už patiektas prekes (CK 6.189, 6.200 straipsniai).

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovo atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skolininkų daugeto atveju skolininkų prievolės pobūdis gali būti skirtingas. Prievolė gali būti dalinė, solidarioji arba subsidiarioji. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkų daugeto atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017). Nors sutarties 3.7 punkto pažodinis vertinimas sudarytų pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė ieškovui pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra subsidiari, o ne solidari, tačiau kitų sutarties sąlygų visuma (sisteminis sutarties vertinimas) ir nustatytos faktinės aplinkybės rodo solidariąją atsakovo atsakomybę. Pirmiausia pažymėtina, kad ginčo sutarties sąlygose (2.2 punkte), buvo numatyta ieškovo teisė atlikti tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikyti, kai užsakovas (t. y. nagrinėjamos bylos trečiasis asmuo) arba subrangovas (t. y. nagrinėjamos bylos atsakovas) neapmoka už patiektas prekes (sutarties 2.2). Sutarties 3.6 punktas numatė užsakovės UAB „Arkstata“ teisę neapmokėti subrangovui UAB „Progresyvi statyba“ už atliktus darbus, jei pastaroji neatsiskaito su ieškovu už patiektas prekes. Sutarties 3.2 punktas nustatė, kad užsakovas (t. y. nagrinėjamos bylos trečiasis asmuo) įsipareigoja sumokėti pardavėjui (t. y. nagrinėjamos bylos ieškovui) už subrangovui (t. y. nagrinėjamos bylos atsakovui) patiektas prekes, ir tuo atveju, kai ieškovas gavo apmokėjimą pagal tas pačias PVM sąskaitas–faktūras ir iš trečiojo asmens, ir iš atsakovo, ieškovas įsipareigoja nedelsiant grąžinti trečiajam asmeniui sumokėtą sumą. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad prekes faktiškai užsakinėjo, gavo ir panaudojo statybose atsakovas, sutartimi pirkėju buvo įsipareigojęs tapti atsakovas (Sutarties 1.2 punktas), o ne trečiasis asmuo, atsakovas buvo atlikęs ieškovui dalinį mokėjimą (800 Eur). Paminėtų sutarties nuostatų turinys ir aplinkybių visuma suponuoja išvadą dėl solidarios subrangovės UAB „Progresyvi statyba“ ir užsakovės UAB „Arkstata“ atsakomybės atsiskaityti už prekes, kadangi tiek užsakovas, tiek subrangovas prisiėmė prievolę atsiskaityti už prekes ieškovui ir yra atsakingi už prievolės ieškovui įvykdymą.

48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė patyrė 2 206,97 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, pateikė teisinių paslaugų suvestinę. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į atliktų teisinių paslaugų pobūdį, parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra per didelės, pagrįstos iš dalies, dėl to mažintinos iki 1 400 Eur. Pabrėžtina tai, kad į bendrą suteiktų teisinių paslaugų suvestinę, pagal kurią prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, buvo įtrauktos išlaidos, rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors toks ieškovės prašymas buvo atmestas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei UAB „Bausita“ iš atsakovės UAB „Progresyvi statyba“ priteistinos 1400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Bausita“, į. k. 3023220500, iš atsakovės UAB „Progresyvi statyba“, į. k. 302451186, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėAlma Urbanavičienė