Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MOBUSTA“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Navalda“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Navalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-192-856/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOBUSTA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Navalda“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo bei sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, taip pat atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MOBUSTA“ dėl atliktų darbų kainos sumažinimo, permokos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Valdikoma“, G. Š. ir A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro pateiktų apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, juose keliami klausimai dėl įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį įvykdymo tinkamumo, o būtent: dėl pareigos atsiskaityti už atliktus statybos darbus; dėl netinkamai atliktų bei (ne)atliktų statybos darbų kainos dalies sumažinimo; dėl delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės ginčytos rangos sutarties sąlygos sąžiningumo bei rangos sutarties nutraukimo teisėtumo ieškovės apeliaciniame skunde nėra kvestionuojamos, taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas šiais nurodytais aspektais nevertinamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos išnagrinėjimo prioritetinį tikslą, nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Analizuojamu atveju atsakovė, kartu su apeliaciniu skundu pateikusi 2014 m. vasario 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją, procesinio prašymo apeliacinės instancijos teismui dėl naujų dokumentų (kaip įrodymų) pridėjimo prie bylos medžiagos nesuformulavo, taipogi neįvardijo, kas jai sukliudė tokius duomenis teikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, antraip būtų pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Todėl atsižvelgdama į tai, jog apeliacinės instancijos teismui atsakovės teikiami duomenys galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis), juolab kad apeliacinis bylos nagrinėjimas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, bet teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės forma.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. balandžio 10 d. tarp ieškovės (rangovės) UAB ,,MOBUSTA“ ir atsakovės (užsakovės) UAB „Navalda“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 13-04-10-1 (toliau – ir rangos sutartis, ir sutartis), kuria rangovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti prekybos paskirties pastato J. Basanavičiaus g. 130, Šiauliuose, statybos darbus pagal užsakovės patvirtintą ir pateiktą projektinę dokumentaciją bei suderintą sąmatą. Rangos sutarties 4.5. punktu šalys susitarė, jog pastebėtų darbų trūkumų ar defektų šalinimas neprailgina darbų pabaigos termino, užsakovė gali atsisakyti priimti darbus ir už juos nemokėti, jei darbai neužbaigti, tinkamai neatlikti, neištaisyti užsakovės nurodyti defektai per nustatytą terminą.2013 m. rugsėjo 30 d. šalys pasirašė susitarimą pakeisti / papildyti rangos sutartį, kuriuo rangovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2013 m lapkričio 15 d., o už nurodyto termino nesilaikymą rangovė įsipareigojo mokėti užsakovei 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo numatytos bendros darbų sumos – 558 000 Lt be PVM (darbų kaina pagal suderintą sąmatą).2013 m. lapkričio 14 d. ieškovė informavo atsakovę, jog darbai pagal rangos sutartį atlikti, išskyrus pasluoksnių iš skaldos įrengimą, patalpų dažymo baigiamuosius darbus ir statybinių šiukšlių valymo iš patalpų darbus, kadangi šių darbų negalima užbaigti dėl atsakovės vykdomų lauko tinklų, vidaus šildymo bei ventiliacijos įrengimo darbų. Pagal sutarties 5.3. punktą rangovė įsipareigojo suteikti atliktiems darbams 5 metų garantiją, paslėptiems darbams – 10 metų garantiją, o esant tyčia paslėptiems defektams – 20 metų garantiją. Taip pat nustatyta, kad 2013 m. kovo 18 d. UAB „Navalda“ ir UAB „Valdikoma“ sudarė statinio statybos techninės priežiūros sutartį (Nr. TP/13/03-/28), pagal kurią UAB „Valdikoma“ įsipareigojo vykdyti statinio J. Basanavičiaus g. 130, Šiaulių m., statybos bendrąją techninę priežiūrą pagal užsakovės patvirtintą statinio techninį ir darbo projektą, o vykdytoja įsipareigojo iki projekto pateikimo Šiaulių m. savivaldybės nuolatinės komisijos posėdžiui, įsakymu paskirti tinkamos kvalifikacijos bendrosios statinio statybos techninį prižiūrėtoją ir užtikrinti, kad statybos darbų techninė priežiūra būtų atliekama kiekvieną darbo dieną, po 10 val. per savaitę. Statybos techninės priežiūros vadovu buvo paskirtas G. Š.. 2013 m. lapkričio 15 d. surašytas defektų nustatymo aktas (Nr. 11/15), kuriame atsakovės sudaryta komisija, susidedanti iš užsakovės atstovų, statinio techninės priežiūros vadovo bei architekto - eksperto, atlikusi pastato J. Basanavičiaus g. 130, Šiaulių m., apžiūrą, užfiksavo apžiūros metu nustatytus defektus. Ieškovei iki 2013 m. lapkričio 30 d. nustatytas terminas šiems defektams pašalinti, tačiau ieškovė pateikė atsakymą bei eksploatacinių savybių deklaraciją. Atliktų darbų akte už 2013 m. lapkričio mėnesį nurodyta, jog rangovė atliko darbų už 154 070,53 Lt (įskaitant PVM), šio akto pagrindu apmokėjimui išrašyta PVM sąskaita faktūra tai pačiai sumai, tačiau 2013 m. lapkričio 22 d. minėtus dokumentus atsakovė grąžino ieškovei remdamasi defektų nustatymo aktu, nurodydama, jog darbų aktavimą priims po defektų ištaisymo. 2013 m. gruodžio 2 d. defektų nustatymo aktu Nr. 12/02 komisija, susidedanti iš užsakovės atstovų, statinio techninės priežiūros vadovo bei architekto - eksperto, atlikdama pakartotinę pastato apžiūrą, nustatė, jog nėra pašalinta dalis defektų pagal 2013 m. lapkričio 15 d. defektų nustatymo aktą bei nustatė papildomus defektus. Atsakovė grąžino ieškovei nepasirašytus atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, nurodydama, jog pagal susitarimą paskutinį darbų aktavimą priims po defektų ištaisymo.2014 m. sausio 30 d. atsakovė pranešė rangovei, jog vadovaudamasi rangos sutarties 12.1.2. ir 12.1.3. punktais, nuo 2014 m. kovo 4 d. nutraukia rangos sutartį ir prašo iki nurodyto termino užbaigti visus statybos darbus, ištaisyti atsiradusius defektus, perduoti visą techninę dokumentaciją bei sumokėti delspinigius.2014 m. vasario 12 d. atsakovė informavo ieškovę, jog priėmė atliktų darbų akte už 2013 m. lapkričio mėnesį išvardintus darbus, su išlyga, kad dalis darbų yra atlikta netinkamai ir nekokybiškai, be to, neteisingai nurodyti atliktų darbų kiekiai, ir tuo pagrindu, iki bus pašalinti atliktų darbų trūkumai bei teisingai nurodyti atliktų darbų kiekiai, nurodė sulaikanti apmokėjimą už darbus.

Dėl ginčo esmės ir šalių reikalavimų

Tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 6.681 – 6.699 straipsnių nuostatos. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016).Kaip minėta, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nei rangos sutarties sąlygų sąžiningumas, nei sutarties nutraukimo teisėtumas jau nėra kvestionuojami. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos ribas sudaro ginčas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su rangovės ieškinio reikalavimu priteisti 154 070,53 Lt / 44 621,91 Eur skolą (atitinkamai – ir delspinigius bei palūkanas) pagal 2013 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą bei su užsakovės priešieškinio reikalavimais sumažinti rangovės užaktuotų atliktų darbų vertę 45 347,94 Eur suma (atitinkamai nuo 203 295,11 Eur iki 162 339,63 Eur), o taip pat priteisti 15 000 Eur dydžio delspinigius. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, šiais aspektais yra reikšmingos teismo eksperto nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 47 punktą ir kt.).Pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovės sąskaita buvo paskirta statybos darbų vertinimo ekspertizė. Teismo ekspertizės akte Nr. 15-02 padarytos išvados, kad UAB „MOBUSTA“ į atliktų darbų aktus įtraukė darbų iš viso už 701 937,37 Lt / 102 295,11 Eur, atliktų darbų aktuose įrašytų, tačiau faktiškai neatliktų darbų yra už 49 694,31 Lt / 14 392,47, į atliktų darbų aktus įtrauktų netinkamai atliktų darbų vertė yra 82 193,37 Lt / 23 804,85 Eur, iš jų – darbų su neištaisomais defektais vertė yra 56 705,63 Lt / 16 423,09 Eur, su ištaisomais defektais – 25 487,73 Lt / 7 381,76 Eur (vertės nurodytos su PVM).Teismo funkcija – tirti bei vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, ekspertizės išvada, teismui nors ir neprivaloma, tampa bene patikimiausia tam tikrų faktų įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 212 straipsnis, 218 straipsnis). Todėl teismo, atitinkamai – ir bylos šalies nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas ir grindžiamas itin svariais argumentais, pavyzdžiui, eksperto kvalifikacijos netinkamumu ar turimų žinių nepakankamumu, parinktos tyrimo metodikos ydingumu, šališkumu, ekspertinio tyrimo (procedūrų) netinkamumu ir pan., juolab kad dėl ekspertinio tyrimo klausimų specifikos teismo galimybės įvertinti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti eksperto išvadų patikimumu ir jomis vadovavosi, jokių pagrįstų abejonių dėl teismo eksperto išvadų patikimumo neišsakė ir abi ginčo šalys. Todėl ieškovės UAB „MOBUSTA“ deklaruojamas nesutikimas su eksperto bei teismo pozicija dėl darbų kainos sumažinimo užaktuotų, tačiau netinkamai atliktų darbų verte (34 823,41 Lt / 10 085,56 Eur), yra aiškiai nepakankamas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovės reikalavimų sumažinimo netinkamai atliktų darbų verte.Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė iki 2013 m. lapkričio 13 d. darbus priėmė jų nepatikrinusi, jog jos nurodomi tų darbų trūkumai yra akivaizdūs, ir spręsdamas, kad atsakovė neteko teisės remtis šiais darbų trūkumais, tinkamai taikė teisės normas, o spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo apimties, pagrįstai pasisakė (vertino) tik tų darbų, kurie nurodyti atliktų darbų akte už 2013 m. lapkričio mėnesį, (ne)tinkamumą. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016, 24 punktą). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog atsakovė neteko galimybės remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu, taip pat neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, juolab kad šalys sutartimi jokių kitokių taisyklių dėl darbų priėmimo nustačiusios nebuvo. Rangovė atsako užsakovei už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Ji neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti užsakovės sutikimu ir, jeigu rangovė įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių (CK 6.695 straipsnio 1, 3 dalis). Paminėto teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija sutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasekmės dėl darbų nuokrypių nuo projektinės dokumentacijos šiuo atveju tenka abiem rangos sutarties šalims (rangovei ir užsakovei), dėl ko techninio projekto koregavimo išlaidos šalims dalintinos per pusę (2 541 Eur : 2, t. y. po 1 270,50 Eur). Ši pirmosios instancijos teismo išvada, visų pirma, pagrįsta ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis, kad atliktų darbų trūkumai nėra esminiai, antra, ji padaryta remiantis taipogi teismo eksperto nustatytomis aplinkybėmis, kad statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai atliko jam priskirtas funkcijas (nenustatė, jog statybos darbai vykdomi nesilaikant projekto sprendinių, tokiu būdu pažeisdamas Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus). Tačiau atsakovė UAB „Navalda“ šiuo atveju tinkamai akcentuoja kitą, jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo klaidingai įvertintą aplinkybę dėl užaktuotų, tačiau faktiškai neatliktų darbų vertės nustatymo, kurių atlikimo kaštų kompensavimo pareiga atsakovei neatsiranda. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šalys rangos sutartimi buvo susitarusios atlikti darbų iš viso už 707 600,07 Lt / 204 935,14 Eur. Teismo ekspertui pateikus ekspertizės aktą nustatyta, kad atliktų darbų aktuose nurodytų, tačiau faktiškai neatliktų darbų bendra vertė sudaro 49 694,31 Lt / 14 392,47 Eur sumą (ekspertizės akto klaida patikslinta eksperto 2016 m. vasario 11 d. pranešimu). Pirmosios instancijos teismas, pakartojęs savo nuostatas dėl to, kad ginčą sprendžia tik 2013 m. lapkričio mėnesio darbų akto apimtyje, dėl ko neatliktų darbų verte laikė 33 819,77 Lt / 9 794,88 Eur sumą, neįvertino ieškovės reikalavimo visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnis), kas turėjo įtakos iš dalies neteisingam bylos išsprendimui. Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Vadinasi, išsprendus teisės bei fakto klausimus, apskaičiuotina, kokia apimtimi atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už pastarosios faktiškai atliktus statybos rangos darbus. Nustačius, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo sumokėti jai už užaktuotus, tačiau netinkamai atliktus statybos rangos darbus, taip pat už užaktuotus, tačiau faktiškai neatliktus statybos rangos darbus, taip pat pripažinus, kad egzistuoja pareiga prisidėti prie ½ dalies projektinės dokumentacijos koregavimo išlaidų, ieškovei priteistina suma apskaičiuotina tokiu būdu: iš bendros jos prašomos priteisti skolos sumos 154 070,53 Lt / 44 621,91 Eur atimama: 1) užaktuotų, tačiau netinkamai atliktų statybos rangos darbų vertė, nustatyta teismo eksperto – 34 823,41 Lt / 10 085,56 Eur; 2) užaktuotų, tačiau faktiškai neatliktų statybos rangos darbų vertė, nustatyta teismo eksperto – 49 694,31 Lt / 14 392,47 Eur; 3) ½ dalis projekto koregavimo išlaidų – 1 270,50 Eur (154 070,53 Lt / 44 621,91 Eur - 34 823,41 Lt / 10 085,56 Eur - 49 694,31 Lt / 14 392,47 Eur - 1 270,50 Eur). Tokiu būdu gaunama 18 873,38 Eur dydžio atsakovės skola ieškovei už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus. Ieškovei taip pat priteistina 60,39 Eur (18 873,38 Eur x 0,02 proc. x 16 dienų) delspinigių suma (rangos sutarties 6.4. punktas, CK 6.72 straipsnis), priteistinos ir 8,75 proc. dydžio procesinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), kaip to prašoma ieškinio pareiškime. Kaip minėta, atsakovė reikalavo sumažinti rangovės užaktuotų darbų vertę 45 347,94 Eur suma (atitinkamai nuo 203 295,11 Eur iki 162 339,63 Eur). Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai reikalauja užaktuotų darbų vertės sumažinimo 24 478,03 Eur suma (t. y. netinkamai atliktų statybos rangos darbų verte – 34 823,41 Lt / 10 085,56 Eur bei faktiškai neatliktų statybos rangos darbų verte – 49 694,31 Lt / 14 392,47 Eur). Tokiu atveju konstatavus atsakovės pareigą 1 270,50 Eur suma dengti projekto koregavimo išlaidas, ieškovės užaktuotų darbų vertė mažintina iki bendros 177 546,58 Eur sumos (203 295,11 Eur - 24 478,03 Eur - 1 270,50 Eur).Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, o šie pažeidimai turėjo įtakos iš dalies neteisingam bylos išsprendimui. Šios išvados pagrindu apskųstas teismo sprendimas atitinkamai pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl sutartinių netesybų dydžio

Atsakovės UAB „Navalda“ apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydis. Atsakovės teigimu, delspinigių dydis teismo buvo nepagrįstai sumažintas, paneigiant šalių teisę susitarti dėl netesybų. Anot jos, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. papildomu susitarimu ieškovei buvo suteikta galimybė pabaigti darbus, tačiau kartu padidintas ir delspinigių dydis (nuo 0,02 iki 0,2 proc.), be to, pirmosios instancijos teismas sumažino prašomus priteisti delspinigius daugiau, nei realiai buvo patirti atsakovės nuostoliai. Atsakovė, atsižvelgdama į aplinkybę, kad rangovė iš dalies įvykdė prievolę, tačiau ji vis tik patyrė nuostolių dėl negalėjimo laiku naudotis sutarties dalyku, apeliaciniame skunde prašo priteisti iš ieškovės 15 000 Eur delspinigių sumą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais iš dalies sutinka. Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti nei CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalūs jų dydžiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 19-20 punktus).Be to, kasacinis teismas, formuluodamas kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas, yra nurodęs ir tai, kad vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Tuo atveju, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 40 punktą). Nagrinėjamu atveju 2013 m. balandžio 10 d. rangos sutartimi Nr. 13-04-10-1 rangovė už nustatytų terminų nesilaikymą iš pradžių buvo įsipareigojusi mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytų darbų sumos (rangos sutarties 4.6. punktas). Tačiau sutarties šalys 2013 m. rugsėjo 30 d. susitarimu pakeitė / papildė rangos sutarties sąlygas, be kita ko, nustatydamos, kad visus rangos darbus rangovė įsipareigoja atlikti iki 2013 m. lapkričio 15 d., o už šio termino nesilaikymą rangovė įsipareigoja mokėti užsakovei 0,2 dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo numatytos bendros darbų sumos – 558 000 Lt be PVM (susitarimo 1.1. punktas).Teisėjų kolegijos vertinimu, galima būtų sutikti su ieškove, kad susitarimu nustatytas (pakeistas) netesybų dydis yra pakankamai didelis (0,2 proc.), tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra akivaizdžiai (aiškiai) per didelis ir (ar) prieštaraujantis verslo logikai. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį, o kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, dėl to ir teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog protingas ir teisingas netesybų dydis yra (ir nagrinėjamu atveju galėtų būti) tik 0,02 proc., šiuo atveju neturi pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas aptaria šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl netesybų dydžio sumažinimo, o būtent tai, jog abi šalys yra verslininkės, turinčios patirties verslo bei derybų srityje, galinčios numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkusios (pakeitusios) sutarties / susitarimo sąlygas. Rangovė su 0,2 proc. dydžio sutartinėmis netesybomis sutiko, sutartis buvo komercinio pobūdžio, statybos rangos darbai nustatytais terminai nebuvo atlikti. Kita vertus, didžioji darbų dalis buvo atlikta iki šalių susitarime nustatyto termino pabaigos, be to, ekspertizės akte nustatyta, kad statybos darbų trūkumai nėra esminiai. Priteistinos netesybų sumos (ne)mažinimui reikšminga yra ir ekspertizės akte nustatyta bendra ištaisomų trūkumų šalinimo kaina (12 965,94 Eur su PVM). Remdamasi tuo, kas nurodyta šiame nutarties punkte, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina 13 000 Eur delspinigių suma šiuo konkrečiu atveju atitiktų teisingo ir protingo netesybų mažinimo reikalavimus, apibrėžtus CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog šalių nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, pasirinktas jų sumažinimo kriterijus, visų pirma, neatitiko šalių sutartinių santykių pobūdžio ir faktiškai paneigė jų sutartą valią dėl netesybų nustatymo (pakeitimo) būdo, antra, bet kuriuo atveju savo laipsniu yra aiškiai neadekvatus faktinių šios bylos aplinkybių kontekste. Skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas ir netesybų priteisimo dalyje (CPK 329 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl 2016 m. lapkričio 10 d. papildomo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Įstatymas įpareigoja teismą, kad priimtu galutiniu sprendimu būtų išspręsti visi bylai reikšmingi klausimai. Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą teismas, priimdamas sprendimą, privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau net ir esant teismo sprendimui su trūkumais (esant sprendimo nevisapusiškumui) įstatymo leidėjas yra numatęs papildomo sprendimo institutą. Tuo atveju, jei sprendimu bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytos, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kurį gali būti iškeltas papildomo sprendimo priėmimo klausimas – 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Terminas papildomo sprendimo priėmimo klausimui iškelti taikomas tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. savo iniciatyva priėmė papildomą sprendimą, kuriuo pasisakė dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje neaptarto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Kaip minėta, terminas papildomo sprendimo priėmimo klausimui iškelti taikomas tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, t. y. tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys apie 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo trūkumus galėjo išreikšti poziciją per 20 dienų nuo jo priėmimo. Todėl UAB „Navalda“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas jau negalėjo savarankiškai inicijuoti papildomo sprendimo priėmimo procedūros, po to, kai minėtas terminas buvo praleistas bei buvo pateikti šalių apeliaciniai skundai dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, be kita ko, juose nesutinkant ir su bylinėjimosi išlaidų išsprendimu, šiuo atveju yra pagrįsti ir teisingi. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacijos paskirtis – teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis) ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas yra bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinė pareiga, o byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo klausimą buvo iškėlę apeliaciniuose skunduose dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimo, šiuo atveju egzistuoja pagrindas teismo 2016 m. lapkričio 10 d. papildomo sprendimo panaikinimui. Kita vertus, teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą, abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstydama proporcingai patenkintų / atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalims (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju laikytina, kad patenkinta 42 procentai ieškinio bei 48 procentai priešieškinio reikalavimų.Ieškovės UAB „MOBUSTA“ bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teisme laikytinos žyminio mokesčio sumokėjimo – 1 282,73 Eur (4 429 Lt) bei 2 428,34 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovės priteistina 1 558,65 Eur (3 711,07 Eur x 42 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad 2014 m. vasario 27 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu UAB „MOBUSTA“ sumokėtą 1 461,33 Eur (5 045,70 Lt) sumą teisines paslaugas teikiančiai bendrovei - UAB „REALM JURIDICAL“ būtų galima laikyti atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, todėl jų atlyginimas negali būti priteistas iš pralaimėjusios šalies (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).Pasisakant apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodytina, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, CK 6.662 straipsnis yra skirtas rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms atliktų darbų priėmimo metu reglamentuoti. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę; ši norma reglamentuoja ir tokios ekspertizės išlaidų paskirstymą tarp rangos sutarties šalių. Taigi CK 6.662 straipsnio 5 dalis, reglamentuojanti rangos sutarties šalių teisę reikalauti skirti ekspertizę, yra materialioji teisės norma, nustatanti rangovo ir užsakovo teises atliktų darbų priėmimo metu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Rangos sutarties šalims nepasinaudojus CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise skirti ekspertizę atliktų darbų priėmimo metu, o vėliau kilus teisminiam ginčui, byloje pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo paskirta statybos darbų vertinimo ekspertizė. Tokiu būdu 2 816,08 Eur suma, sumokėta už teismo ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, šiuo atveju laikytina atsakovės „Navalda“ turėtomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jų paskirstymą reglamentuoja CK 93 straipsnio taisyklės. Be to, atsakovės UAB „Navalda“ bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teisme taip pat laikytinos žyminio mokesčio sumokėjimo 2 045,30 Eur (7 062 Lt) bei 1 646,97 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos. Tokiu atveju atsakovei iš ieškovės priteistina 3 124 Eur (6 508,35 Eur x 48 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Valdikoma“, byloje dalyvavęs atsakovės pusėje, patyrė 788,49 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios priteisiamos iš ieškovės proporcingai patenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimų daliai – 378 Eur (788,49 Eur x 48 proc.).Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, kurios pirmosios instancijos teisme iš viso sudarė 72,63 Eur sumą, esant tokiam ginčo išnagrinėjimo rezultatui priteistinos iš ginčo šalių lygiomis dalimis, t. y. po 36,50 Eur sumą (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė UAB „MOBUSTA“ prašo priteisti 830 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą bei atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2016 m. spalio 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. ADV87/16 kopiją bei tos pačios datos mokėjimo nurodymo Nr. 12620 kopiją, 2016 m. lapkričio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 90/16 bei 2016 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymo kopiją Nr. 12628), o taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius 511 Eur sumos už žyminį mokestį sumokėjimą. Kaip minėta, ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkinus ieškinį buvo priteista 24 741,47 Eur skolos suma, bei prašė šios sprendimo dalies pakeitimo, priteisiant 44 621,91 Eur skolą. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus dar mažesne apimtimi (18 873,38 Eur), laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos šios instancijos teisme jai nekompensuotinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).Atsakovė UAB „Navalda“ už apeliacinį skundą sumokėjo 777 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl užaktuotų darbų vertės sumažinimo 18 609,93 Eur suma bei 401,97 Eur delspinigių priteisimo, apeliaciniu skundu prašydama užaktuotų darbų vertę mažinti 40 955,48 Eur suma bei priteisti 15 000 Eur delspinigių. Tokiu atveju laikytina, kad iš esmės buvo patenkinti 65 procentai atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 505 Eur (777 Eur x 65 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MOBUSTA“ (juridinio asmens kodas 145642996) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“ (juridinio asmens kodas 301462557) 18 873,38 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt aštuonis euro centus) skolos, 60,39 Eur (šešiasdešimt eurų ir trisdešimt devynis euro centus) delspinigių bei 8,75 (aštuonių ir septyniasdešimt penkių šimtųjų) proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 18 933,77 Eur (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų trisdešimt trijų eurų ir septyniasdešimt septynių euro centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sumažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOBUSTA“ užaktuotų atliktų darbų vertę 25 748,53 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimt trijų euro centų) suma, tai yra sumažinti nuo 203 295,11 Eur (701 937,37 Lt) iki 177 546,58 Eur (612 979,56 Lt) sumos.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOBUSTA“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Navalda“ 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų) delspinigių.

Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MOBUSTA“ (juridinio asmens kodas 145642996) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“ (juridinio asmens kodas 301462557) 1 558,65 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Navalda“ (juridinio asmens kodas 301462557) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOBUSTA“ (juridinio asmens kodas 145642996) 3 124 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Valdikoma“ (juridinio asmens kodas 300003273) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOBUSTA“ (juridinio asmens kodas 145642996) 378 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOBUSTA“ (juridinio asmens kodas 145642996) 36,50 Eur (trisdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“ (juridinio asmens kodas 301462557) 36,50 Eur (trisdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.“

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. papildomą sprendimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Navalda“ (juridinio asmens kodas 301462557) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MOBUSTA“ (juridinio asmens kodas 145642996) 505 Eur (penkis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.