Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R., V. R., J. B. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir A. R. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, A. R. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Nurodyta atlikus 6 mėnesių bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigota A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. R. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2021-07-28 15.58 val. iki 2021-07-29 14.05 val., t. y. viena diena.

Nuspręsta A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. R. nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir V. R. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, V. R. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta 6 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Nurodyta atlikus 6 mėnesių bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigotas V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, V. R. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2021-12-09 11.50 val. iki 2021-12-10 12 val., t. y. dvi dienos.

Nurodyta V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

J. B. nuteistas: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir J. B. paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, J. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant J. B. šiuo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje pagal Probacijos tarnybai nurodytą faktinį gyvenamosios vietos adresą, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be J. B. priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, J. B. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2019-10-15 23 val. iki 2019-10-16 11.10 val. (viena diena), tai sudaro 1 arešto parą, ir nuo 2021-05-12 11.20 val. iki 2021-05-14 09.52 val. (dvi dienos), tai sudaro 2 arešto paras.

Nurodyta J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš J. B. nurodyta konfiskuoti 500 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Atmestas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. B. valstybės naudai.

Nuosprendžiu nuteisti ir T. A., Ž. V. ir K. B., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. R., V. R. ir J. B. nuteisti už tai, kad A. R., J. B., K. B., V. R., veikdami bendrininkų grupėje, sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, o T. A., Ž. V. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, A. R. pasikėsino kito asmens naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, J. B., K. B., V. R., T. A., Ž. V. ir asmuo, kuriam byla nutraukta mirus, pasirengė apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y.: 2020 m. kovo mėnesį, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. R., turėdama tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, paprašė V. R. už piniginį atlygį surasti asmenis, kurie sutiktų padegti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-02-03 draudimo sutartį Nr. TIA (duomenys neskelbtini), ir taip gauti draudimo išmoką. 2020 m. kovo mėnesį, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, V. R., veikdamas kartu su A. R., žinodamas, kad pastaroji ketina apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padegant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020-02-03 draudimo sutartį Nr. TIA (duomenys neskelbtini), ir taip gaunant draudimo išmoką, A. R. paprašytas už piniginį atlygį surasti asmenis, kurie sutiktų padegti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), sutiko padėti įvykdyti nusikalstamą veiką. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. R. pasiūlė J. B. už 3 000 eurų piniginį atlygį padegti namą, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pastarasis su pasiūlymu sutiko. Po to, J. B., kelių dienų laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, siekdamas, kad būtų įvykdyta nusikalstama veika, susitikęs su K. B., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pasiūlė pastarajam 1 000 Eur piniginį atlygį, už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padegimo suorganizavimą. K. B. sutikus su pasiūlymu, pastarasis, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio pabaigos iki 2020-04-02, paskambino Ž. V., ir jam už nurodyto namo padegimą pasiūlė sumokėti 1 000 Eur, nurodydamas, kad namo rūsio durys yra paliktos neužrakintos. Ž. V., vykdydamas K. B. nurodymus, pasiūlė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už piniginį atlygį padėti padegti namą, pastarasis sutiko. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, pasiūlė T. A. už piniginį atlygį padėti padegti namą, T. A. sutiko. 2020-04-03, apie 19 val., Ž. V., veikiant bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, bei T. A., tęsdami nusikalstamą veiką, ir vykdant K. B. nurodymus, Ž. V. vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atvyko prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per rūsio duris įėjo į namo vidų, kur atsineštu degiu skysčiu – benzinu, aplaistė namo grindis ir tyčia jas padegė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo viduje gaisro židiniai užgeso. Po to, V. R., sužinojus, jog namas nesudegė, pastarasis telefonu susisiekė su J. B. ir susitarė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. 2020-04-04 J. B. atvykus kartu su K. B. į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., automobilių stovėjimo aikštelę, kur atvykęs V. R., būdamas įsiutęs, kad jie susitarimo iki galo neįvykdė, pateikė jiems savo telefone esančią padegto namo nuotrauką ir pasakė, kad jie pinigų negaus, nes namas nebuvo tinkamai padegtas. Po to V. R. jiems nurodė šį darbą sutvarkyti iki galo. K. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, paskambino Ž. V., nurodydamas, kad pastarasis netinkamai padegė namą, po to Ž. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, ir T. A., 2020-04-05, apie 9 val., Ž. V. vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vėl atvyko prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir per namo centrines duris įėję į namo vidų, visuose namo aukštuose atsineštu degiu skysčiu – benzinu, aplaistė baldus, kiliminę grindų dangą, kitus namų apyvokos daiktus ir tyčia juos padegė. Po to, A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė, 2020-04-10 pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nurodant draudimo išmoką pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 42 551 Eur dydžio draudimo išmoka nebuvo išmokėta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti. Taip T. A., J. B., A. R., V. R., K. B., Ž. V. ir asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, veikiant bendrininkų grupe, buvo visuotinai pavojingu būdu sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 355 eurų vertės turtas, ir taip A. R. pasikėsino kitų asmenų naudai apgaule įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo sugadinimo įvertintą didelės vertės 42 551 Eur dydžio išmoką, o T. A., J. B., V. R., K. B., Ž. V. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, pasirengė kito tyčinio nusikaltimo padarymui, tai yra sudarė sąlygas A. R. panaudojant apgaulę kitų asmenų naudai įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo sugadinimo įvertintą didelės vertės 42 551 Eur dydžio išmoką.

Be to, J. B. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2019-10-15, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., kilusio žodinio konflikto su taksi automobilio vairuotoju K. Ž. metu, tyčia ne mažiau nei 8 kartus kumščiu sudavė K. Ž. į veidą, dėl to pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir odos nubrozdinimą dešinės alkūnės sąnario srityje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-25 nuosprendį (teismo pastaba: turėtų būti – 2023-04-25) ir priimti A. R. išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais. Teigia, kad apylinkės teismas nepateikė jokio įrodymų vertinimo, kurio pagrindu nustatė, kad A. R. veikė bendrininkų grupe ir kaip, kokiu būdu ir kokiais veiksmais sukurstė T. Š., T. A. ir Ž. V. sunaikinti svetimą turtą, kai nei su minėtais asmenimis, nei su J. B. ir K. B. net nebuvo pažįstami ir susitikę. Apeliantei akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apeliantė cituoja BK 24 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir kurstytojo vaidmenį. Mano, kad šiuo atveju pateikus jai kaltinimą, kad ji veikdama bendrininkų grupėje, sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, turėjo būti įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, t. y. kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, tyčia ir susitarimas, tačiau šioje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad A. R. apskritai būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kad būtų visuotinai pavojingu būdu sunaikintas turtas. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „byloje nustatyta, kad A. R. paprašė V. R., kad šis už piniginį atlygį surastų žmones, kurte sutiktų padegti namą <...>“, tačiau teismas nepateikė jokių motyvų, kokių įrodymų pagrindu padarė tokią išvadą, nes A. R. ir V. R. nurodytą faktą neigė, t. y. nepripažino, kad A. R. prašė V. R. surasti žmones už atlygį sukelti gaisrą name. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų nurodytas aplinkybes, t. y. A. R. ir V. R. susitarimą veikti bendrai. Tikrinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, apklausiant liudytojus, kaltinamuosius, buvo nustatyta, kad V. R. supažindino J. B. su R. R., pagal kurio nurodymus ir veikė J. B. bei kiti nuteistieji K. B., T. A., Ž. V. ir T. Š.

2.2. Apeliantės nuomone nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad A. R. jokių realių veiksmų (kurstymo), kurie „būtų suformavę V. R., J. B., K. B., T. A., Ž. V. ir T. Š. elgtis neteisėtai“ neatliko. Priešingai, visi nurodyti asmenys apklausiami teisme patvirtino faktą, kad su A. R. nebendravo, ji jokių nurodymų jiems nedavė, su ja dėl nieko nesitarė ir kt. Apeliantė teigia, kad šioje byloje nustatyta, kad pagal J. B. nurodymus K. B. nusikalstamos veikos vykdytojai T. A., Ž. V. ir T. Š. atliko neteisėtus veiksmus, o šių asmenų bendrame susitarime A. R. jokiu statusu nedalyvavo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad A. R. konkrečiai ir realiai kurstė kitus asmenis daryti nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai A. R. pripažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad A. R. neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas būtų sugadintas ir / ar sunaikintas. Kaip matyti iš faktinių duomenų, namas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiam turtui buvo nustatyta hipoteka užtikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokių prievolių nei kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir / ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. R. neturėjo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad „Kaip matyti iš liudytojų parodymų, A. R. namas, esantis (duomenys neskelbtini), kėlė didelių finansinių nepatogumų“, yra nepagrįsta ir neteisėta. A. R. buvo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuriai buvo pavesta organizuoti minėto turto pardavimą, tam ji ir pasitelkė nekilnojamojo turto brokerius. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai kreditoriams jokių finansinių nepatogumų A. R. nekėlė ir kelti negalėjo.

2.3. Dėl kaltinimo pasikėsinimu apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą nuteistoji cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 182 straipsnio taikymu ir nurodo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip apgaulė, atitinkanti esmingumo reikalavimą. Kaip galima spręsti iš kaltinimo, A. R. tariamai turėjo tikslą apgaule gauti draudimo išmoką pagal 2020-02-03 draudimo sutartį Nr. TIA (duomenys neskelbtini), o jos apgaulė pasireiškė 2020-04-10 pateikiant AB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nurodant draudimo išmoką pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas padarė išvadą, kad „Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė žinomai melagingos informacijos apie turto (namo) sugadinimą, kurį ji pati sukurstė padaryti, draudimo bendrovei pateikimu. Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, būdama suklaidinta, į nurodytą banko sąskaita būtų pervedusi 42 551 Eur išmoką, tačiau draudimo išmoka nebuvo išmokėta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti. Šios apgaulės, iš esmės paveikusios draudimo bendrovės apsisprendimą, įtakoje draudimo bendrovė būtų pervedusi savo pinigus į kaltinamosios A. R. nurodytą banko sąskaitą. A. R. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nes ji pateikė paraišką, tai yra tiesiogiai pradėjo veiksmus, prašydama paskaičiuotą draudimo išmoką pervesti į įmonės sąskaita, tai yra kito asmens naudai.“

2.4. Apeliantės nuomone tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes: 1) A. R. jokios paraiškos AB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Baudžiamosios bylos 3 tomo 7–12 puslapiuose yra AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniojo žalų eksperto S. S. sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, t. y. minėto akto sudarytojas yra AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas vyresnysis žalų ekspertas S. S. Minėto akto turiniui, bei jame pateiktai informacijai A. R. jokios įtakos daryti negalėjo. Ji tik patvirtino eksperto nustatytą informaciją. Todėl turto sunaikinimo, sugadinimo akto pasirašymas negalėjo teismo būtų vertinamas kaip apgaulės panaudojimas; 2) iš bylos duomenų nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ įvykio gaisro name, esančiame (duomenys neskelbtini) nėra pripažinęs draudžiamuoju įvykiu (t. 2, b. l. 168), taip pat nebuvo priimtas sprendimas dėl draudimo dydžio ir draudimo išmokos išmokėjimo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ,,Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, būdama suklaidinta, į nurodytą banko sąskaita būtų pervedusi 42 551 Eur išmoką.“; 3) pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 „B Įmokos ir išmokos apskaičiavimas“ IV „DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS“ 3.3 Jeigu Jūs nesutinkate atstatyti (nors tai įmanoma) ir (arba) neįrodote, kad bus atstatyti sunaikinti, sugadinti pastatai, pastatų elementai (įrenginiai), kai pastatai apdrausti atkūrimo verte, draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato nusidėvėjimą (likutinę vertę). Pastato nusidėvėjimas nustatomas vadovaujantis taisyklių 1 priedu arba, pastatų nuostolio atveju, mokant tiesiogines atstatymo išlaidas (jei jos yra mažesnės nei pastatų likutinė vertė). Apeliantės nuomone nagrinėjamu atveju sunaikintas, sugadintas turtas nebuvo ir nebus atstatytas, todėl atitinkamai apskaičiuota atkuriamoji vertė nebūtų buvusi išmokėta. Todėl jei įvykis būtų buvęs pripažintas draudžiamuoju, tai draudimo išmoka būtų buvusi apskaičiuota atsižvelgiant į pastato nusidėvėjimą, numatytą taisyklių priede Nr. 1. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, būdama suklaidinta, į nurodytą banko sąskaitą būtų pervedusi 42 551 Eur išmoką, nes nagrinėjamu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nėra nustačiusi draudimo išmokos dydžio, kuris būtų mokamas, jei įvykis būtų pripažintas draudiminiu; 4) jei AB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pripažinusi įvykį draudiminiu ir priėmusi sprendimą dėl draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo, jis nebūtų išmokėtas nei A. R., nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-27 sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas 115 000 eurų kreditas, o sutarties vykdymui turtui buvo nustatyta hipoteka. Paskolos sutarties 7 punkte buvo nustatyta, paskolos gavėjas privalo apdrausti turtą suderinus su Paskolos davėju (UAB „(duomenys neskelbtini)“) draudimo bendrovę ir draudimo sąlygas bei nurodant draudimo polise / sutartyje Paskolos davėją (UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudos gavėju. Todėl pagal rašytinius įrodymus, kurių turinio ir esmės teismas nevertino, nei A. R., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmokos negalėjo gauti ir ji jiems nebūtų išmokėta; 5) AB „(duomenys neskelbtini)“ yra priėmęs sprendimą nutraukti draudimo sutartį TIA (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 162–165); 6) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1 dalį „Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.“, tačiau šio fakto teismas nevertino.

2.5. Dėl aptartų aplinkybių A. R. akivaizdu, kad ji nepanaudojo apgaulės prieš AB „(duomenys neskelbtini)“, o jos veiksmai dalyvaujant turto sunaikinimo, sugadinimo akto pasirašymo metu neturėjo jokios esminės įtakos AB „(duomenys neskelbtini)“ administruojant įvykį.

2.6. Nuteistoji mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad ji pasikėsino kitų asmenų naudai apgaule įgyti būtent didelės vertės (42 551 Eur) vertės turtą, nes teismas vertino tik dalį 2020-10-28 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių, kuriame nurodyta, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ atkreipia dėmesį, kad nuostolio apskaičiavimas dar nepatvirtina, kad įvykis yra draudžiamasis ir nurodytos sumos bus išmokėtos. Žalos byloje yra aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuostolio mažinimui arba išmokos nemokėjimui. Todėl nuteistajai akivaizdu, kad byloje nėra nustatytas didelės vertės turtas / turtinė teisė, kaip kvalifikuojamasis požymis norint veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir A. R. priimtas išteisinamasis nuosprendis. Toliau apeliantė plačiai cituoja BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat su minėtų nuostatų taikymu susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su nekaltumo prezumpcijos taikymu. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, preziumuojant jos kaltę. Mano, kad jos tariamas dalyvavimas inkriminuotos veikos padaryme negali būti grindžiamas ir įrodinėjamas kitų nuteistųjų, siekiančių švelnesnės bausmės, parodymais.

2.7. A. R. teigia, kad jai buvo paskirta per griežta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo iš dalies atidėtas, tuo tarpu nuteistajam K. B. buvo paskirta švelnesnė arešto bausmė. Cituoja BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad daug metų serga įvairiomis ligomis, turi neįgalumą, yra netekusi 55 procentų darbingumo. A. R. yra teista Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-08 nuosprendžiu, nuo tada jokių naujų nusikalstamų veikų nebuvo padariusi, o teismo nuosprendžiu paskirtą baudą moka dalimis. Todėl teismas turėjo vertinti visas aplinkybes, įskaitant ir A. R. asmenybę, jos sveikatos būklę, o ne tik faktą, kad ji neprisipažino dėl jai nepagrįstai ir neteisėtai pateikto pranešimo apie įtarimą.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys prašo išteisinti J. B. dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio l dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo.

3.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria J. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 2 dalį, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, o teismo išvados neatitiko bylos aplinkybių.

3.2. Apeliantai cituoja su BK 24 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir teigia, kad J. B. šioje byloje kurstytoju buvo pripažintas nepagrįstai. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. B. aktyviais veiksmais, būtų sukurstęs nusikalstamos veikos vykdytojus T. A. ir Ž. V. padegti namą. Šioje byloje jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis esą sukurstė kurstytoju pripažintą K. B. padegti namą, o ne nusikalstamos veikos vykdytojus – T. A. ir Ž. V., tai rodo teismo nuosprendžio nelogiškumą. Taipogi, toks teismo atliktas nuteistojo veiksmų kvalifikavimas neatitinka teismų praktikos, kurioje nurodyta, kad taikant BK 24 straipsnio 5 dalį vykdytojo kurstymui konstatuoti būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius – kurstytojo ir vykdytojo veiksmų bendrumą, susitarimą bei bendrą tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas J. B. pripažino kurstytoju, nenustatęs, kad jis būtų sukurstęs padaryti nusikalstamą veiką nusikalstamos veikos vykdytojus. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio l, 2 dalys). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. B. veiksmus nurodė, esą A. R., veikdama bendrininkų grupėje, sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, ir pasikėsino apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. Taip pat teismas konstatavo, kad J. B., K. B., V. R. veikdami bendrininkų grupėje, sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, ir pasirengė apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o T. A., Ž. V. ir asmuo, kuriam byla nutraukta mirus, veikdami bendrininkų grupėje, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, ir pasirengė apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neatskleidė tarp nuteistųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių. Pirmosios instancijos teismas taipogi nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė tariamas nuteistųjų J. B., K. B., T. A. ir Ž. V. susitarimas padegti namą, jų veiksmų bendrumas. Byloje taipogi nebuvo nustatyta jokių požymių, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis J. B. sukurstė kurstytoją K. B., vykdytojus T. A. ir Ž. V. padegti namą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, J. B. tik užsiminė K. B. apie namo padegimą, tai atitinka tyčios iškėlimo aikštėn požymius, tuo tarpu K. B. nusikalstamą veiką įvykdė dėl asmeninių motyvų, o ne dėl J. B. tariamo sukurstymo padaryti nusikalstamą veiką.

3.3. Apeliantai nurodo, kad nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad kurstytojų A. R., V. R., J. B., K. B. atlikti veiksmai (sukurstymas visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegant, sugadinti svetimą turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir vykdytojų Ž. V., T. A. ir asmens, kuriam byla nutraukta mirus, atlikti veiksmai – namo, esančio (duomenys neskelbtini), padegimas – sudarė dalį A. R. sumanymo, kuriuo siekta, įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo sugadinimo įvertintą didelės vertės 42 551 Eur dydžio išmoką. Apeliantas mano, kad J. B. veiksmuose nėra rengimosi apgaule A. R. naudai užvaldyti didelės vertės svetimo turto požymių, šios nusikalstamos veikos jam inkriminavimas buvo pagrįstas prielaidomis, o rengimosi stadijos požymiai nepagrįstai sutapatinti su tyčios iškėlimo aikštėn veiksmais. Apeliantas plačiai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 21 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio nuostatų taikymu, taip pat išaiškinimais apie tyčios iškėlimą aikštėn.

3.4. Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė, jog A. R. paprašė V. R., kad šis už piniginį atlygį surastų žmones, kurie sutiktų padegti namą, esantį (duomenys neskelbtini). V. R., žinodamas, kad A. R. ketina apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą padegant namą, kuris buvo apdraustas, pasiūlė J. B. už 3 000 Eur piniginį atlygį padegti namą. J. B., siekdamas, kad nusikalstama veika būtų įvykdyta, susitikęs su K. B., pastarajam pasiūlė l 000 Eur piniginį atlygį už padegimo suorganizavimą. Remiantis nurodytu teismas konstatavo, kad išoriškai pasireiškę aktyvūs J. B. veiksmai BK 21 straipsnio l dalies prasme pripažintini tyčiniu nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymu, siekiant apgaule kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, todėl laikytini nusikalstamais. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliantas pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio išvados, esą A. R. apgaule įgijo didelės vertės turtą yra iš esmės neteisingos, kadangi remiantis bylos duomenimis, draudiminę išmoką už namo padegimą gavo ne A. R., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytus veikos motyvus ir nusikalstamos veikos kvalifikavimą. kritiškai vertintinos teismo išvadomis, kad J. B. atliko rengimosi sukčiauti veiksmus.

3.5. Apeliantų nuomone, kaip matyti iš bylos duomenų, nenustatyta, kad J. B. būtų atlikęs kokius nors rengimosi padaryti nusikalstamą veiką veiksmus, kurie būtų pasireiškę priemonių ir įrankių suieškojimu ar pritaikymu, veikimo plano sudarymu, bendrininkų telkimu arba kitokiu tyčiniu nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymu. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo atliktas apelianto veiksmų vertinimas kaip rengimasis padaryti nusikaltimą yra itin abstraktus. Akivaizdu ir tai, kad J. B. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip tyčios iškėlimas aikštėn. Jo veiksmai, kuriais jis žodžiu K. B. išsakė savo ketinimą padaryti nusikaltimą, neužtraukia nuteistajam baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 21 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteistajam buvo taikyta remiantis jo prielaidomis apie nusikaltimo padarymo motyvus, nors apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Taip pat pabrėžia, jog J. B. nuteisimas pagal BK 21 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, yra ydingas dar ir tuo aspektu, kad nėra nustatyta, jog jis būtų dalyvavęs vykdytojams realizuojant BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Priešingai, bylos duomenys suponuoja, kad nusikalstamos veikos vykdytojai sprendimus dėl nusikalstamos veikos vykdymo priėmė savarankiškai, J. B. nedalyvaujant.

3.6. Apeliantas plačiai cituoja BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių taikymu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad J. B. žinojo apie tai, kad namas yra padegamas A. R. siekiant gauti draudimo išmokas, yra nepagrįstos. Pastebi, jog bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad Ž. V. ir T. A. būtų žinoję apie namo padegimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis prielaidomis, sprendė, esą šie asmenys, turėdami gyvenimiškos patirties, būdami normalaus protinio išsivystymo, suprato, jog namo savininkas prašo padegti namą siekdamas gauti materialinės naudos, t. y. Ž. V. ir T. A. žinojimą apie tai, kad jie tyčia dalyvauja A. R. nusikalstamame sumanyme preziumavo nesant jokių tai patvirtinančių duomenų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas analogiškai vertino ir J. B. tyčią rengiantis padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – teismas konstatavo, esą jis žinojo, kad dalyvauja A. R. nusikalstamame sumanyme, nors jokių duomenų apie tai, kad jis suvokė dalyvaujantis A. R. nusikalstamame sumanyme, nėra. Teismas, kvalifikuodamas J. B. veiksmus, rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu išsakytu pasvarstymu, subjektyvia (prielaidomis), kad greičiausiai namą buvo siekiama padegti dėl draudimo išmokos. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad J. B. A. R. nepažinojo, nesuprato, kodėl reikėjo padegti namą. Kita vertus, jis nusikalstamos veikos nevykdė, nusikalstamos veikos motyvai jam buvo neįdomūs, todėl jis nesigilino ir neklausinėjo, kodėl reikia namą padegti. Ikiteisminio tyrimo metu atsakinėdamas į tyrėjos užduotus atsakymą menančius klausimus, J. B. išsakė savo subjektyvią nuomonę, kad galimai namas buvo padegtas dėl draudimo. Pateikta nuomonė į apklausos protokolą buvo įrašyta kaip faktas. Vis dėlto, akivaizdu tai, kad J. B. nuomonė nėra įrodymas BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo: 1) išteisinti jį dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo; 2) šio prašymo netenkinus – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2032-04-25 nuosprendį pakeisti: veiką, kvalifikuotą pagal jos padarymo metu galiojusią BK 21 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies redakciją, perkvalifikuoti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 priimtą įstatymo redakciją Nr. XIV-1925, įsigaliojusią 2023-06-01), ir paskirti už šią veiką švelnesnę (laisvės apribojimo) bausmę bei galutinę subendrintą bausmę; 3) jeigu tenkinus šį prašymą nuteistajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidėti.

4.1. Apeliantas nurodo, kad net ir laikant, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl jam inkriminuotų veikų objektyviosios pusės, tačiau skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleidžiama, kuo pasireiškė jam inkriminuotų veikų subjektyvioji pusė, kaip būtinas nusikaltimo sudėties elementas, leidžiantis veikas kvalifikuoti tiek pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

4.2. Apeliantas cituoja BK 187 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad traukdamas jį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį teismas privalėjo nustatyti, jog jis suvokė, kad neteisėtai kėsinosi į svetimą nuosavybę, kaip minėtos BK normos saugomą objektą – t. y. nustatyti, jog jis suvokė, kad veikė prieš turto, į kurį kėsinamasi, savininko valią. Asmuo neatsako už jam pačiam nuosavybės teise priklausančio turto sunaikinimą ar sužalojimą – turto savininkas turi teisę disponuoti turtu ir savo nuožiūra spręsti dėl jo likimo, taip pat ir dėl turto sunaikinimo. Nors V. R. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio sugadinto namo savininkas, o teismas nepadarė jokių išvadų dėl jo veikos subjektyviosios pusės, tačiau iš nuosprendžio išvadų apie tai, kaip į nusikaltimą buvo įtraukti kiti asmenys, matyti, jog nusikaltime dalyvavę asmenys, kaip nuosprendyje teigia teismas, iš nuteistojo gavo žodinę informaciją, jog namo padegimas bus vykdomas savininko pageidavimu, kad patekimui į namą bus sudarytos tam tikros sąlygos ir pan. Skundžiamo nuosprendžio 53 lape teismas analizavo T. A., Ž. V., K. B. bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad T. A. M. Š. siūlė padegti namą, informavo, jog atsakomybės jis nesulauks, kadangi pats savininkas nori ir prašo padegti namą, būtent savininkas viską reguliuoja, kontroliuoja, apie tai, kad Ž. V. K. B. lyg ir sakė, kad savininkas prašo padegti namą dėl draudimo, sutinka ar neprieštarauja ir pan., o teismas padarė išvadą, kad „kaltinamieji T. A. ir Ž. V., turėdami gyvenimiškos patirties, būdami normalaus protinio išsivystymo, suprato, jog namo savininkas prašo padegti namą siekdamas gauti materialinės naudos“. Dėl šios priežasties V. R. namo, kad asmenys, turėdami informaciją, jog namo padegimas vyksta savininko valia, negali būti laikomi nusikaltusiais, kadangi jų veikoje nėra tyčios padaryti nusikaltimą nuosavybę – tyčios kėsintis į svetimą nuosavybę. Apelianto nuomone, jeigu A. R. „užsakė“ namo padegimą, liko nepaneigta galimybė, jog minėtoje veikoje nuteistasis dalyvavo manydamas, kad ji yra namo savininkė, todėl negalima konstatuoti, kad jis savo veiksmus suvokė kaip priešingus teisei, t. y. kad kėsinosi į svetimą nuosavybę prieš turto savininko, turinčio teisę savo nuožiūra disponuoti savo turtu valią, o ne ją kaip tik vykdė. Todėl mano, kad nėra jokio pagrindo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio dalį taikymui.

4.3. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 182 straipsnio nuostatų taikymu. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nustatytas būtinasis sukčiavimo požymis – apgaulė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas konstatavo, kad A. R. V. R. paprašė už piniginį atlygį surasti asmenis, kurie sutiktų padegti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2020- 06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį namą, apdraustą AB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip gauti draudimo išmoką. Apeliantas kartoja, kad nežinojo, kam nuosavybės teise priklausė minėtas namas, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie susitarimo tarp A. R. ir V. R. turinį ir su tuo susijusias kaltinime nurodytas aplinkybes – nei kad iki tokio tariamai buvusio susitarimo V. R. būtų žinojęs, kad A. R. turi tokį ketinimą, nei kad A. R. prašė padegti namą, nei kad ji prašė tai padaryti už piniginį atlygį, nei kad V. R. būtų sutikęs būtent A. R. prašomas, o ne pats sugalvojęs tokį planą ir jį pasiūlęs A. R. Minėtos nuosprendžio formuluotės akivaizdžiai yra tik hipotezė dėl to, koks susitarimas galėjo įvykti tarp V. R. ir A. R. iki namo padegimo. Inkriminuojant sukčiavimą, būtina nustatyti privalomą sukčiavimo, kaip nusikaltimo sudėties, požymį, t. y. apgaulę. Apeliantas plačiai dėsto, kad skundžiamame nuosprendyje nėra padaryta jokių išvadų, kokia buvo V. R. veikos sukčiaujant subjektyvioji pusė ir kokie įrodymai pagrindžia jo kaltę.

4.4. Apeliantas teigia, kad nesutinka ir su apylinkės teismo išvadomis dėl jo vaidmens namo padegime. Dėl jam pateiktų kaltinimų teismui paaiškino, kad suvedė pažįstamą R. su J. B., kadangi R. ieškojo statybininkų. R. ir J. B. pokalbio turinys nuteistajam nežinomas. Vėliau J. B. pradėjus ieškoti jo vengti pradėjusio R., susitikime dalyvaujant J. B. ir K. B., V. R. parodė R. jam atsiųstą aprūkusio namo nuotrauką, kurią apeliantui buvo atsiuntęs R., iš jo sužinojęs, kad J. B. jo ieško, ir klausė, ką jie pridarė. Netrukus po to R. prašymu perdavė J. B., kaip suprato, už paslaugas 2 500 eurų, tačiau iš R. šių pinigų neatgavo. A. R. yra V. R. pažįstama, galėjo būti, kad jis buvo davęs J. B. jos telefoną, kadangi šis neturėjo darbo, o ji ieškojo pagalbininkų nešikų. Vėliau, K. B. kaltinant V. R. jo sumušimu ir taip išprovokavus telefono programėle vykusį konfliktą, kurio nedidelį fragmentą K. B. pateikė į bylą, apeliantas nurodė jam kai kuriuos jam žinomus A. R. duomenis, atkreipė dėmesį į tai, kad K. B. savaip interpretuodamas bendravimo telefonu su nuteistuoju aplinkybes tendencingai pateikė tik mano rašytų žinučių fragmentus, kartu nepateikdamas savo rašytų žinučių turinio. Atkreipia dėmesį, kad nuteistojo vaidmens nusikaltimuose nepatvirtino nė vienas liudytojas ar kaltinamasis, išskyrus K. B., kuris skundžiamu nuosprendžiu, nuteistojo supratimu, buvo nuteistas nepagrįstai švelniomis bausmėmis. Mano, kad K. B. jį apkalba susitaręs su ikiteisminio tyrimo subjektais, kad būtų nubaustas švelnesne bausme. Pradžioje apklausiamas įtariamuoju K. B. V. R. tarp dalyvavusių nusikaltimuose asmenų net nepaminėjo, vėliau aiškino, jog J. B. jam aiškino, kad namo padegimą užsakė V. R., o namas yra V. R. ar jo pažįstamos, dar paskesnėje įtariamojo apklausoje parodė, kad V. R. paprašė J. B. surasti, kas padegs namą, o to V. R. paprašiusi A. R. – buvusi to namo savininkė. Tokia įtariamojo parodymų evoliucija, kai vis skirtingai nurodomos esminės aplinkybės, apklausų eigoje suteikiant nusikalstamo elgesio vaidmenį V. R., o vėliau ir A. R., yra paaiškinamos nebent noru duoti parodymus, kurie labiausiai tenkintų ikiteisminį tyrimą atliekančių ir jį organizuojančių pareigūnų lūkesčius įrodyti jų įsivaizduojamas veikos aplinkybes. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo iškraipomi parodymai, susiejant namo padegimą su A. R. ir V. R., teisme patvirtino kaltinamieji J. B., Ž. V., T. A. V. R. parodymus, kad su namo padegimu gali būti susijęs R., patvirtino ne tik J. B. ir A. R., tačiau iš liudytoja I. Š., pagal kurios parodymus A. R. apskritai nebūtų logiška inicijuoti namo padegimą, tuo tarpu R. R. turėjo įvairių interesų, susijusių su šiuo namu.

4.5. Dėl bausmės apeliantas nurodo, kad net jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jis dėl sukčiavimo yra nuteistas pagrįstai, tačiau 2023-06-01 įsigaliojus BK pakeitimams, atsiras sąlygos paskirtosios bausmės švelninimui ir jos vykdymo atidėjimo taikymui. Pažymi, kad pagal nuo 2023-06-01 įsigaliojusią BK redakciją BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis, o nebe sunkus nusikaltimas. Todėl perkvalifikavus jo veiką pagal naująją BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, apeliantui už sukčiavimą turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, o tuo pačiu ir galutinė subendrinta bausmė. Pažymi, kad už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu paskiriant baudą, taip pat yra numatyta galimybė skirti griežtesnių rūšių bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimą iki penkerių metų. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog naujos redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kiek griežtesnė atsakomybė, nei už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant ir į nuosprendžiu konstatuotas nuteistojo padarytų veikų aplinkybes, iš kurių matyti, jog turto sugadinimas turi būti vertinamas iš esmės kaip pagrindinės veikos – sukčiavimo dalis, teismas už ją turėtų skirti griežtesnės, nei švelniausia sankcijoje numatyta, rūšies bausmę, atsižvelgdamas ir į BK 55 straipsnio nuostatas – laisvės apribojimo bausmę. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas jam taikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir laisvės atėmimo bausmę iš dalies atidėjo, perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką pagal 2023-06-01 įsigaliojusią BK redakciją (pagal naują redakciją BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas), atsiranda galimybė nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, t. y. paskirtą bausmę visiškai atidėti.

5. Atsiliepimu į nuteistojo V. R. apeliacinį skundą nuteistojo K. B. gynėja advokatė Asta Mačernytė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-25 nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacijos atmetimo atveju priteisti valstybės naudai iš apeliantų solidariai nuteistojo K. B. atstovavimo išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiųstą išlaidų paskaičiavimą ruošiant atsiliepimą apeliacinės instancijos teisme.

6. Klaipėdos apygardos teisme gautas 2023-06-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų persiųstas nuteistojo K. B. 2023-06-07 prašymas peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-25 nuosprendį dėl 2023-06-01 įsigaliojusių BK pakeitimų ir, esant galimybei, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

7. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai prašė tenkinti jų atstovaujamų nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliaciniai skundai atmestini.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

10. Iš nuteistosios A. R. apeliacinio skundo matyti, jog ji prašo ją išteisinti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Iš nuteistojo V. R. apeliacinio skundo matyti, jog jis prašo jį išteisinti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o tai padaryti atsisakius, perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal nuo 2023-06-01 įsigaliojusios redakcijos BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti jam bausmę, o jeigu jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bausmę jam visiškai atidėti. Iš J. B. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo prašoma J. B. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

11. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (prieš 2023-06-01 įsigaliojant naujos redakcijos BK) apylinkės teismas labai išsamiai ir nešališkai ištyrė visų nuteistiesiems A. R., J. B. ir V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai A. R., J. B. ir V. R. pripažino kaltais padarius visas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, jo priėmimo metu neturėjo (BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis), o apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nesutikdami su priimtu nuosprendžiu apeliantai ginčija teismo padarytas išvadas apie jų kaltę, apeliaciniuose skunduose kartoja argumentus ir aplinkybes, kuriuos iš esmės jau buvo nurodę pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino visus nuteistųjų A. R., J. B. ir V. R. parodymus, taip pat liudytojų ir specialistų parodymus, kitus įrodymus ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka nuteistųjų A. R., J. B. ir V. R. kaltumui nustatyti. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistųjų, liudytojų, specialistų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog skundžiamame nuosprendyje teismas būtų nukrypęs nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, apylinkės teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. R., J. B. ir V. R. teisinančius įrodymus, taip pat aptarė jų pateikiamas gynybines versijas (kurios, pastebėtina yra kartojamos apeliaciniuose skunduose) ir jas motyvuotai atmetė. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai nuteistiesiems A. R., J. B. ir V. R.) juos vertindami, nesuteikia teisinio pagrindo jų išteisinti. Dėl nagrinėjamoje byloje aktualių aplinkybių, susijusių su nuo 2023-06-01 įsigaliojusios redakcijos BK taikymu šiame procesiniame sprendime plačiau bus pasisakoma vėliau.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios – esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-697/2022).

13. Dėl kurstytojo sąvokos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog išvada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padarė apie tų veiksmų atlikimą žinojęs, galbūt net suinteresuotas tokių veiksmų atlikimu asmuo. Kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-489/2021). Kurstytojas yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitą asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2019, 2K-127-689/2020).‏‏‎

14. <...> pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas, neabstraktumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-13-976/2018, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018, 2K-115-788/2020). Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.‏‏‎ ‏‏‎<...> sukčiavimą objektyviąja prasme apibūdina du momentai: 1) apgaulės panaudojimas prieš nukentėjusįjį ar (ir) kitą asmenį ir 2) turtinės naudos gavimas, inter alia, svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas dėl panaudotos apgaulės. Sukčiavimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai panaudojus apgaulę yra užvaldomas svetimas turtas ar įgyjama turtinė teisė. Taigi sukčiavimo kaip nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas paprastai prasideda nuo apgaulės, siekiant gauti turtinę naudą, inter alia, įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, panaudojimo momento. Atsižvelgiant į išdėstytas pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką nuostatas ir esminius sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties objektyviosios pusės požymius, akivaizdu, kad sukčiavimo pradžia yra susijusi su apgaulės prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, kurių žinioje yra turtas, ar kitus asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, panaudojimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).‏‏‎ ‏‏‎

15. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos BK turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo <...>. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus <...>. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia <...> (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-11-628/2022).

16. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022).‏‏‎

Dėl A. R. apeliacinio skundo argumentų

17. Nuteistoji A. R. viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigia, kad veikdama bendrininkų grupe sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą ir pasikėsino kito asmens naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepateikė jokio įrodymų vertinimo, kaip nustatė, kad A. R. veikė bendrininkų grupe, sukurstė kitus asmenis visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, nors ji jokių realių veiksmų neatliko ir su namą padegusiais asmenimis nebuvo pažįstama, tarp jų nebuvo jokio susitarimo. Taip pat nurodo, kad nenaudojo apgaulės prieš AB „(duomenys neskelbtini)“, jos veiksmai dalyvaujant turto sunaikinimo, sugadinimo akto pasirašyme neturėjo įtakos AB „(duomenys neskelbtini)“ administruojant įvykį, o draudimo išmoka bet kokiu atveju nebūtų buvusi išmokėta. Taip pat teigia, kad šioje byloje nėra įrodyta, kad ji pasikėsino kitų asmenų naudai apgaule įgyti būtent didelės vertės (42 551 Eur) turtą. Teisiamajame posėdyje nuteistoji A. R. buvo pateikusi versiją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė jai kreditą įsigyjant namą, esantį (duomenys neskelbtini). Namas buvo apdraustas. Ji paskolą kurį laiką mokėjo, po to paskolos mokėjimas buvo atidėtas, o vėliau perdavė išieškojimą antstoliams. Kadangi nuteistajai nebuvo leista atidaryti senelių namų, ji nusprendė minėtą namą parduoti, pardavimą vykdė R. S. ir R. R., jis turėjo namo raktus ir namo dokumentus, tačiau nuteistoji įgaliojimo R. R. nebuvo parašiusi, ji pykosi su R. R., santykiai tarp jų buvo pašliję. R. R. buvo labai suinteresuotas, jis norėjo tų senelių namų, kuriuos dabar turi nuteistoji, jis norėjo labai būti savininku, darė jai spaudimą. Taip pat nurodė, kad buvo rasti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai, tačiau jie negavo paskolos, todėl namo nenupirko. Nežino, kieno iniciatyva buvo padegtas namas, ji neprašė padegti namo. Prašymą dėl žalos atlyginimo pateikė ji. Žalos išmoką galėjo gauti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistoji kreipėsi į draudimo bendrovę tam, kad būtų sumažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. Nuteistąjį V. R. pažįsta 3–4 metus, kartą prašė jo pagalbos, kad surastų žmogų, kuris galėtų padėti pervežti šaldytuvą. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia nuteistosios A. R. pateikiama versija neatitinka bylos medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja netikėjo ir motyvuotai atmetė.

18. Nors A. R. neigia savo kaltę padarius jai inkriminuotas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jos kaltė yra įrodyta nuteistųjų K. B., Ž. V. ir J. B. parodymais, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje patikimai nustatyta, kad aptariamas namas buvo padegtas tyčia, jį padegė T. A., Ž. V. ir vėliau miręs asmuo, kurie visiškai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nors nuteistojo J. B. ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde, dėl kurio argumentų plačiau bus pasisakoma vėliau, ir teisiamajame posėdyje nuteistasis J. B. teigė, kad padegimo įvykdymą kurstė jam nepažįstamas vyras, su kuriuo jį supažindino nuteistasis V. R., o pinigus už namo padegimą davė V. R., tačiau skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad tokius parodymus apie nenustatytą asmenį paneigia paties J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat visiškai savo kaltę pripažinusių nuteistųjų K. B., Ž. V. ir T. A. parodymai, kurie vieni kitus papildo ir leidžia nustatyti vieningą įvykių seką (mechanizmą). J. B. ikiteisminiame tyrime 2021-09-29 ir 2021-10-11 apklausų metu nurodė, jog V. R. sakė, kad namo padegimą užsakė moteris, jo pažįstama namo savininkė. Padegimas reikalingas, kad moteris gautų draudimo išmoką (t. 11, b. l. 50–53, 57–58). K. B. ikiteisminiame tyrime 2021-01-13 apklausos metu nurodė, jog namas buvo padegtas dėl draudimo išmokos gavimo – V. R. paprašė J. B. surasti žmones, galinčius padegti namą, o V. R. prašė A. R., tuo metu buvusi namo savininke. Su šia moterimi jis nėra bendravęs ar susitikęs (t. 10, b. l. 85–87). Teisiamajame posėdyje K. B. nurodė, kad V. R. jam parašė žinutę, jog padegimą užsakė moteris, vardu A. R. ir atsiuntė jos „Facebook“ profilį. Taip pat teisiamajame posėdyje K. B. pažymėjo, jog A. R. yra ta pati moteris. 2021-12-09 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos K. B. pateiktos „Messenger“ susirašinėjimo nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad V. R. parašė K. B. :„Turi ką pasakyti man? Vėjų prišnekėjęs? Boba kažką darė, nei man atsiskaitė su skolom savo nei ką, aš gavau iš savęs paduoti kad neturėt blogo žodžio o jūs bl** ant manęs viską“. Siųstų žinučių data ir laikas nėra nurodytas. Kitoje nuotraukoje, kurioje 15.55 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta Messenger žinutė, kurios tekstas yra :„A. R.“. Nuotraukoje, kurioje 15.56 val. yra V. R. (matyti ekrane) K. B. atsiųsta Messenger žinutė, kurios tekstas yra :„Maladec kad radai“. K. B. V. R. išsiųsta žinutė, kurios tekstas :„Supratau foto jos gali“. V. R. K. B. atsiųstos dvi žinutės, kurių tekstas yra :„Tai per ft“ ir „Parašyk ismes“ (t. 3, b. l. 54–56, 57–67). Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-18 nurodė, jog K. B., siūlydamas įvykdyti namo padegimą, jam sakė, kad namo šeimininkas prašo padegti namą dėl draudimo. Namo durys buvo neužrakintos, jų laužti nereikėjo, apie tai buvo įspėtas dar prieš padegimą (t. 11, b. l. 152–155). T. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog jam M. Š. sakė, kad pats savininkas nori ir prašo padegti namą. Namo durys buvo neužrakintos (t. 12, b. l. 61–65). Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog V. R. 2021-12-10 Klaipėdos apylinkės teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas, nurodė, kad jis nieko neorganizavo, tik suvedė žmones, asmenys tos moteriškės nepažinojo (t. 9, b. l. 107), taip iš dalies patvirtindamas savo, kaip nusikaltimų bendrininko, veiksmus.

19. Nors apeliaciniame skunde A. R. nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuteistajai kėlė didelių finansinių nepatogumų, nes jokių prievolių kreditoriams ji neturėjo, o namas nuosavybės teisė priklausė ir jį pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuteistoji tik dirbo, tačiau tokie jos argumentai yra ne tik nelogiški ir neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos, bet ir prieštarauja pačios nuteistosios parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, kurių dalis buvo aptarta šio procesinio sprendimo 17 punkte. Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. R. paprašyta pardavinėjo namą, tačiau nė vieno kliento nebuvo. Namas buvo apleistas, blogos būklės, reikėjo investicijų norint jį už gerą kainą parduoti, buvo aišku, kad tokių namų tuo metu nelabai norėjo pirkti. Liudytoja I. Š. ikiteisminiame tyrime apklausos metu parodė, kad namui reikėjo remonto, jis buvo įkeistas (hipoteka), pirktas iš banko paėmus paskolą. A. R. jos paprašė parduoti namą, minėjo, jog namą nori parduoti, nes neturės iš ko mokėti kredito, ar tai jau nebeturi iš ko mokėti kredito už namą. A. R. turėjo įgaliojimą tvarkyti visus namo reikalus. Parduodamu namu niekas nesidomėjo, nes jo kaina buvo neadekvati jo būklei (t. 2, b. l. 100–103). Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. R. jį suvedė su A. R. dėl namo pardavimo. Dalis namo buvo sutvarkyta, kita dalis – ne. Namas su komunikacijomis, tačiau vidų reikėjo remontuoti. Baldai buvo menkaverčiai. Tuo metu namas buvo tuščias, niekas negyveno. Pirkėjai nesidomėjo namu. R. R. neturėjo interesų tą namą įsigyti. Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. R. namą įsigijo jos pagalba, namas buvo perkamas senelių namams įsteigti, tačiau namas neatitiko keliamų standartų. Dėl tos priežasties buvo įsigytos kitos patalpos, tinkančios senelių namams. Tada A. R. paprašė jos padėti parduoti namą, esantį Palangoje. Po namo nupirkimo jo išorė buvo sutvarkyta, tačiau buvo reikalinga jį labiau aptvarkyti. R. R. taip pat pardavinėjo tą namą, namą pardavinėjo apie metus. Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad buvo atradusi namo pirkėją, tačiau namo nebepirko. A. R. turėjo įgaliojimą tvarkyti visus reikalus su tuo namu. A. R. namą norėjo parduoti, nes jis stovėjo be naudos, be to buvo paimtas kreditas namo įsigijimui (t. 2, b. l. 106–109). Atsižvelgdama į aptartus liudytojų parodymus teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad A. R. namas, esantis (duomenys neskelbtini), kėlė didelių finansinių nepatogumų. Tokią išvadą patvirtina ir kiti toliau aptariami bylos įrodymai.

20. 2018-11-27 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės S. R., kuri, pažymėtina, yra nuteistosios A. R. duktė. Buvo suteikta 115 000 Eur paskola. Paskolos grąžinimo pradžios data – 2018-12-15. Galutinis paskolos gražinimo terminas – 2019-11-15 (t. 2, b. l. 139–141). Nors paskolos sutartis ir buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore S. R., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad rašytiniai bylos įrodymai, taip pat ir pačios nuteistosios A. R. parodymai, liudytojų S. R., R. S. parodymai patvirtina, jog A. R. turėjo įgaliojimą tvarkyti visus įmonės reikalus, taip pat ir susijusius su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), atstovauti draudimo bendrovėse, be to, tik su A. R. vyko bendravimas dėl namo pardavimo. Pati A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji maždaug pusę metų mokėjo paskolą, tačiau po to kreipėsi dėl mokėjimo atidėjimo, o kai atidėjo kredito mokėjimą, ji toliau nebemokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. taip pat pripažino, jog įmonė buvo nebepajėgi mokėti paskolos palūkanų, todėl kredito bendrovė namą perdavė antstoliui. Vėliau, susitarus su kredito bendrove, pradėjo pardavinėti namą. Jei būtų pavykę parduoti šį namą iki jo padegimo, gautos sumos būtų užtekę padengti paimtą kreditą (t. 8, b. l. 94–98). 2022-01-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos A. R. elektroniniame laiške, adresuotame policijai, užfiksuota, kad namas, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (po to UAB „(duomenys neskelbtini)“) po gaisro nebuvo remontuotas. Namui įsigyti buvo imtas kreditas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, po gaisro buvo nebesugebėta padengti įmokų, todėl namas buvo areštuotas ir parduodamas varžytinėse. Patirti nuostoliai pastebimi ir vis dar patiriami, kadangi dėl negalėjimo atsiskaityti su kredito garantu skola dar išaugo ir ją dengia iki šiol, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ vengia atlyginti žalą (t. 2, b. l. 63). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-18 prašymas dėl mokėjimų atidėjimo patvirtina, jog bendrovės direktorė S. R. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kredito mokėjimų atidėjimo, nes dėl ekstremalios situacijos bendrovė nevykdo savo pagrindinės globos namų veiklos ir negauna pajamų, dėl to yra nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų, atlikti paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo (t. 19, b. l. 98). Liudytojai I. Š. ir M. V. parodė, kad namas nebuvo geros būklės, jam buvo reikalingas remontas, dėl to nebuvo klientų, kurie norėtų įsigyti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog moteris, kuri įsigijo namą (A. R.), atvykdavo retai, jį prižiūrėjo aplaidžiai, aplinka buvo apleista, namas buvo pardavinėjamas.

21. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pastebėta, jog nors A. R. nurodė, kad buvo atsiradęs namo pirkėjas, todėl ji neturėjo motyvo padegti namą, tačiau anksčiau aptarti įrodymai ir pačios nuteistosios A. R. parodymai patvirtina, jog pirkėjas namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįsigijo, tuo tarpu A. R. dar iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), padegimo, įsigijo kitą pastatą Kretingoje, tinkamą senelių namams. Tai pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nereikalingas, stovėjo tuščias, negyvenamas, jau buvo įsigytas kitas pastatas, tinkantis įkurti senelių namus, o senelių namų įkurti Palangoje, (duomenys neskelbtini), nepavyko. Už namą, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), 115 000 Eur dydžio paskola buvo suteikta 1 metų laikotarpiui, namo parduoti už tokią kainą, kuri padengtų paimtą paskolą, akivaizdžiai nepavyko.

22. Nuteistosios A. R. apeliacinio skundo argumentus dėl jos teisinio suinteresuotumo dėl draudimo išmokos gavimo nebuvimo paneigia ir toliau aptariami rašytiniai įrodymai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog 2020-03-31 AB „(duomenys neskelbtini)“ dvi draudimo išmokas 2020-03-31 išmokėjo tiesiogiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ informavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jog sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2020-03-13 įvykiu. Paskaičiavo 542,47 Eur dydžio draudimo išmoką už įvykį „audra“ (t. 19, b. l. 96). AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-30 pranešimas patvirtina, jog buvo išmokėta 442,47 Eur dydžio draudimo išmoka už 2020-03-13 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), ir per kurį buvo sugadinta tvora (t. 19, b. l. 97). Taip pat AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2020-03-31 AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 100 Eur dydžio išmoką (byl. (duomenys neskelbtini) ir 442,47 Eur dydžio išmoką (byl. (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 105). Iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų turto draudimo liudijimo / poliso matyti, jog sudarant paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2018-11-26 iki 2019-11-25 buvo apdraustas namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 99–101). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ būsto draudimo liudijimo matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), apdraustas laikotarpiu nuo 2020-02-03 08.31 val. iki 2025-02-03 24.00 val. (t. 2, b. l. 153, 154–155). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog laikotarpiu, kai namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas, o draudimas atnaujintas 2020-02-03, t. y. likus dviem mėnesiams iki gaisro (draudiminio įvykio), iš AB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo gautos išmokos už sugadintą tvorą. Iš 2023-01-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog tuo atveju, jei bus pagrindas kreiptis dėl draudiminės išmokos iš draudimo kompanijos išmokėjimo, ir tuo metu nebus padengtas įsiskolinimas pagal paskolos sutartį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasinaudos savo teise ir paprašys draudiminę išmoką pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo atveju, jei įsiskolinimo likutis pagal paskolos sutartį bus mažesnis nei draudiminė išmoka, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paprašys išmokėti tik tokią draudimo išmokos dalį, kurios reikės įsiskolinimui padengti (t. 19, b. l. 145). Taip pat ir pati A. R. patvirtino, jog už draudiminį įvykį išmokėti pinigai būtų pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taip būtų sumažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. Taip pat iš 2021-02-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos A. R. pateikto rašto policijai matyti, kad (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu, be remonto darbų įmonei padaryta žala – 41 355 eurų. Atstatymo darbų ir su remonto darbais įmonei padaryta žala – 110 043,57 eurai. Raštas pasirašytas būtent A. R. (t. 2, b. l. 3–7). Pastebėtina, jog pati A. R. padarytą žalą įvertino kaip žymiai didesnę ir artimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos dydžiui (115 000 Eur). Aptarti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės tvirtinimo, kad ji yra tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, o šios įmonės kreditoriniai įsipareigojimai jai nėra aktualūs ir negalėjo jos motyvuoti daryti jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šioje byloje ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimą sukčiauti ne savo, o kito asmens naudai, todėl su šiomis aplinkybėmis susijusi apeliacinio skundo argumentų grupė atmestina kaip nepagrįsta.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino A. R. baudžiamojo proceso duotus parodymus kaip nenuoseklius. Tik teisiamajame posėdyje A. R. iškėlė versiją, kad R. R. turėjo namo raktus, dokumentus, pykosi su A. R., buvo labai suinteresuotas įsigyti senelių namus, darė spaudimą parduoti namą už labai mažą kainą, jam buvo perduota pardavinėti namą, maždaug 6 mėnesius iki gaisro jis valdė namą, todėl galėjo jį padegti. Liudytoja R. S. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad R. R. galėjo turėti suinteresuotumą namu, jį pardavinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie A. R. ir liudytojos R. S. parodymai yra paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais, nes byloje nenustatyta, kad R. R. būtų turėjęs kokį nors interesą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir būtų suinteresuotas, kad šis namas sudegtų. Nei A. R., nei liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su R. R., tokių aplinkybių nenurodė ir V. R. su J. B. Išanalizavus A. R. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus matyti, jog jie nėra nuoseklūs ir prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, nes liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. R. neturėjo interesų įsigyti namą. Be to, R. R. namo pardavimą perdavė vykdyti M. V., o ne pats pardavinėjo, kaip teigė nuteistoji A. R. ir liudytoja R. S. Be to, R. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. R., taip pat ir nuteistasis V. R., dėl kurio apeliacinio skundo argumentų bus pasisakyta vėliau, kelia neįtikinamas naujas versijas, taip patogiai sau bandydami perkelti savo kaltę mirusiam R. R., todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas tokiais A. R. ir V. R. parodymais, neatitinkančiais baudžiamosios bylos medžiagos, netikėjo pagrįstai. Pažymėtina, kad nors A. R. ir J. B. teismui nurodė, kad bijodami R. R. jie 2021-2022 metais apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog R. R. galėjo turėti ar turėjo interesą namą padegti, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad R. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nuo tada nebegalėjo daryti jokios įtakos jų duotiems parodymams, taip pat R. R. akivaizdžiai negalėjo, kaip nenustatytas asmuo, pavadintas A., būti užfiksuotas 2021-05-14 slapto sekimo metu kartu su V. R. ir J. B., nes tuo metu jau buvo miręs.

24. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad ji nepateikė jokios paraiškos AB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji tik patvirtino AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų eksperto S. S. nustatytą informaciją, o tokių jos veiksmų, jos nuomone, negalima traktuoti kaip esminės apgaulės, tačiau skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad 2021-08-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog apie gaisro įvykį name, adresu (duomenys neskelbtini), pranešta per savitarnos svetainę (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pateikta Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla ir elektroniniu paštu atsiųsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita (t. 3, b. l. 3, 5–6, 7–14). Pati A. R. baudžiamojo proceso metu pripažino, jog ji teikė paraišką dėl draudimo išmokos gavimo, turėjo tam įgaliojimą. 2021-10-12 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gaisro žaloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išmokėjusi išmokos ar jos dalies draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar naudos gavėjui kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 20). A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė, pateikdama turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nurodė draudimo išmoką pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 6–14). Todėl priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė žinomai melagingos informacijos apie turto (namo) sugadinimą, kurį pati A. R. sukurstė padaryti, draudimo bendrovei pateikimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu nagrinėjamu atveju A. R. būtų, kaip ji nurodo apeliaciniame skunde, tik patvirtinusi žalų eksperto nustatytą informaciją (nors aptarta bylos medžiaga įrodo, kad ji ne tik patvirtino minėtą informaciją, bet ir pati teikė paraišką dėl draudimo išmokos gavimo), atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 15 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, net ir tokie jos veiksmai (žalų eksperto nustatytos informacijos patvirtinimas) neabejotinai galėtų būti vertinami kaip esminės apgaulės prieš AB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimas.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ir apylinkės teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“, būdama suklaidinta, į A. R. nurodytą banko sąskaitą būtų pervedusi 42 551 Eur išmoką, tačiau draudimo išmoka nebuvo išmokėta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti. Dėl šios A. R. apgaulės, iš esmės paveikusios draudimo bendrovės apsisprendimą, draudimo bendrovė būtų pervedusi savo pinigus į A. R. nurodytą banko sąskaitą, todėl A. R. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nes ji pateikė paraišką, tai yra tiesiogiai pradėjo veiksmus, prašydama paskaičiuotą draudimo išmoką pervesti į įmonės sąskaitą, tai yra kito asmens naudai. Nors ir šias apylinkės teismo išvadas nuteistoji A. R. apeliaciniame skunde (šio procesinio sprendimo 2.3–2.5 punktuose) plačiai kritikuoja akcentuodama, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmoka bet kuriuo atveju nebūtų išmokėta dėl įvairių priežasčių, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju ji yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn ne už baigtą BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o už pasikėsinimą padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į šios nutarties 14 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl pasikėsinimo sukčiauti, yra svarbu tai, kad pasikėsinimo atveju asmens baudžiamoji atsakomybė yra siejama su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Taigi sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės tokiais atvejais didžiausią reikšmę turi pačios apeliantės psichinis santykis su nusikalstama veika – jos siekiami padariniai jai tuo metu dar nežinant, ar jai pavyks dėl panaudotos apgaulės kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, ar ne. Todėl šiuo atveju apeliantės keliamos abejonės dėl to, ar draudimo išmoka aptariamu atveju apskritai galėtų būti išmokėta, neturi esminės (lemiamos) reikšmės vertinant jos kaltės klausimą, nes bet kuriuo atveju šis nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. R. valios. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad A. R. pradėjo realizuoti savo ketinimą padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą sukursčiusi asmenis visuotinai pavojingu būdu sudeginti namą, o po to tiesiogine tyčia siekdama kito asmens naudai gauti turtinę naudą, panaudojo esminę apgaulę – pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką dėl minėto įvykio. Pažymėtina, kad sukčiavimo kaip nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas paprastai prasideda nuo apgaulės, siekiant gauti turtinę naudą, inter alia, įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, panaudojimo momento, o nagrinėjamu atveju būtent taip ir įvyko, todėl tokie A. R. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas kito asmens naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.

26. Nors nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepateikė jokio įrodymų vertinimo, kaip nustatė, kad A. R. veikė bendrininkų grupe, sukurstė kitus asmenis visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, nors ji jokių realių veiksmų neatliko ir su namą padegusiais asmenimis nebuvo pažįstama, tarp jų nebuvo jokio susitarimo, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio yra akivaizdu, jog yra priešingai – atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 12–13 punktuose aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl BK 24, 25 straipsnių taikymo, taip pat tai, kas aptarta šiame procesiniame sprendime, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai aptarė įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių pagrindu nustatė ir labai išsamiai atskleidė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius A. R. ir kitų nuteistųjų bendrininkavimo požymius padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, motyvavo susitarimo egzistavimą. Konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, jog bylos medžiaga patvirtina, kad A. R., neišgalėdama sumokėti paimto kredito, siekė apgaule kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo išmoką už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė buvo jos dukra, o A. R., kuri nuo 2019-09-16 turėjo įgaliojimą veikti šios įmonės vardu, sukurstė (atliko konkrečius aktyvius nusikalstamos veikos padarymą inicijuojančius veiksmus – per V. R. ėmė ieškoti asmenų, kurie už atlygį galėtų padegti aptariamą namą, taip lenkdama kitus asmenis padaryti nusikalstamą veiką) namo esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, namą padegant. Akivaizdu, jog šios aplinkybės patvirtina ir tai, jog priešingai nei teigia A. R., tarp jos ir V. R. vis dėlto buvo susitarimas dėl nusikalstamų veikų darymo. Po to V. R. perdavė A. R. pasiūlymą J. B. už atlygį sugadinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), J. B. pasiūlymą už atlygį sugadinti namą perdavė K. B. Tokiu būdu A. R., V. R., J. B. ir K. B. sukurstė Ž. V., T. A. ir asmenį, kuriam byla nutraukta jam mirus, padaryti nusikalstamą veiką – didelės vertės turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, padegant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

27. Nuteistoji, kartodama argumentus, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas žalos dydžio apskaičiavimas dar nepatvirtina, jog įvykis yra draudžiamasis ir nurodytos sumos bus išmokėtos, teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad ji pasikėsino kito asmens naudai apgaule įgyti būtent didelės vertės (42 551 Eur) turtą. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

28. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkės A. R. valios nepriklausančių aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. tiesioginė tyčia sukčiauti kėsinantis į būtent didelės vertės turtą yra nustatyta. Be šio procesinio sprendimo 17–26 punktuose aptartų A. R. nusikalstamus veiksmus apibūdinančių aplinkybių papildomai pažymėtina, jog A. R. ir pati patvirtino, kad pardavinėjo adresu (duomenys neskelbtini), esantį namą, taip pat tuo laikotarpiu kuravo kito pastato, labiau tinkamo įrengti senelių namams, įsigijimą, todėl akivaizdu, kad ji gerai žinojo adresu (duomenys neskelbtini) esančio namo rinkos vertę ir suprato, jog ji yra didelė, t. y. atitinka iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalies išaiškinimą, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatytas padarytos žalos dydis (42 551 Eur) yra didelės vertės ir pagal šiuo metu aktualią BK 190 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo redakcija Nr. XIV-1925 (nuo 2023-06-01). Tai patvirtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. R. pati pasirašė 2021-02-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos A. R. pateiktą raštą policijai, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu, be remonto darbų įmonei padaryta žala – 41 355 eurų. Atstatymo darbų ir su remonto darbais įmonei padaryta žala – 110 043,57 eurai. Be kita ko, bylos medžiaga yra nustatyta, jog už namą, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta 115 000 Eur dydžio paskola, šios aplinkybės neginčija ir pati A. R. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistoji A. R. galėjo ir turėjo suprasti, kad sukursčiusi visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, siekė kito asmens naudai apgaule iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti būtent didelės vertės (42 551 Eur) svetimą turtą (draudimo išmoką), tačiau ši išmoka nebuvo išmokėta dėl priežasčių, nepriklaususių nuo A. R. valios, todėl jos nusikalstamos veikos buvo pagrįstai kvalifikuotos tiek pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

29. Apeliaciniu skundu A. R. ginčija jos bausmės individualizavimą, nurodydama, kad jai buvo paskirta per griežta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo iš dalies atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio 72–73 lapų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į iš esmės visas bausmės nuteistajai A. R. skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023-04-25 nuosprendžio priėmimo metu už BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61 ir 75 straipsnių nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistosios bausmei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu individualizuoti, vertinimo. Dėl nuteistosios A. R. bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2023-06-01 įsigaliojusiais BK pakeitimais, šiame procesiniame sprendime bus pasisakoma vėliau.

Dėl nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentų

30. Kaip jau minėta, iš nuteistojo V. R. apeliacinio skundo matyti, jog jis prašo jį išteisinti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, sušvelninti jam bausmę. Taigi didelę šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dalį sudaro argumentai dėl jam inkriminuotos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023-06-01 įsigaliojusių BK pakeitimų V. R. inkriminuota BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nusikalstama veika buvo dekriminalizuota (nes pagal aktualios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalį ši nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, o nebe sunkus nusikaltimas, o asmuo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį atsako tik dėl rengimosi padaryti sunkų arba labai sunkų nusikaltimą), o įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, galioja atgal (dėl to plačiau bus pasisakyta vėliau), teisėjų kolegijai nebėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pasisakyti dėl minėtų V. R. argumentų dėl jam inkriminuotos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

31. Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl sukurstymo visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą) nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai nustatyti šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai (jo vaidmuo (duomenys neskelbtini) buvusio namo sudeginime), taip pat nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta šios jam inkriminuotos veikos subjektyvioji pusė – kad jis suvokė, jog veikė prieš turto, į kurį kėsinamasi, savininko valią, nes turto savininkas turi teisę disponuoti savo turtu ir savo nuožiūra spręsti dėl jo likimo, taip pat ir dėl turto sunaikinimo. Tuo tarpu V. R. nežinojo, kam priklauso (duomenys neskelbtini), esantis namas, manė, kad namo savininkė yra A. R. Jo nuomone, asmenys, kurie mano, jog namo padegimas vyksta savininko valia, negali būti laikomi nusikaltusiais, o jų veiksmai negali būti traktuojami, kaip priešingi teisei. Šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nelogiški, paremti vien tik subjektyviu ir akivaizdžiai klaidingu V. R. byloje nustatytų faktinių aplinkybių interpretavimu ir BK 187 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu.

32. Apeliaciniame skunde V. R. kartoja savo pirmosios instancijos teismui iškeltą versiją, kad tik suvedė pažįstamą R. R. su J. B., kadangi R. R. ieškojo statybininkų, R. R. ir J. B. pokalbio turinys nuteistajam nežinomas. Vėliau J. B. pradėjus ieškoti jo vengti pradėjusio R. R., susitikime dalyvaujant J. B. ir K. B., V. R. parodė R. R. jam atsiųstą aprūkusio namo nuotrauką, kurią apeliantui buvo atsiuntęs R. R., iš jo sužinojęs, kad J. B. jo ieško, ir klausė, ką jie pridarė. Netrukus po to R. R. prašymu perdavė J. B., kaip suprato, už paslaugas 2 500 Eur, tačiau iš R. R. šių pinigų neatgavo. A. R. yra V. R. pažįstama, galėjo būti, kad jis buvo davęs J. B. jos telefoną, kadangi šis neturėjo darbo, o ji ieškojo pagalbininkų nešikų. Tačiau šią V. R. pateikiamą nusikalstamos veikos aplinkybių versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ja nesirėmė, tai patvirtina toliau aptariamų įrodymų visuma.

33. Teisiamajame posėdyje J. B. parodė, jog gavęs SMS žinutę, kad namas pirmą kartą (2020-04-03) nebuvo padegtas, kartu su K. B. nuvyko susitikti su V. R.. V. R. pasakė, jog namas buvo blogai padegtas ir parodė namo nuotraukas. V. R. pasakė, kad pinigai bus sumokėti tuomet, kai namas bus sudegęs. J. B. 2021-10-11 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad atvažiavo V. R. ir jo paprašė surasti žmones, kurie galėtų padegti namą, kad moteris gautų draudimo išmoką. Dar paklausė, gal jis pats norėtų tai padaryti. Jis pasiūlė savo pažįstamam K. B. padegti namą. V. R. žadėjo už darbą sumokėti 3 000 Eur. Jis viską papasakojo K. B., o šis surado žmones, kurie galėtų įvykdyti padegimą. V. R. pasakė adresą ir žmonės ten važiavo padegti namą. Pirmą kartą nepavyko sudeginti namo. Po pirmo padegimo J. B., V. R. ir K. B. susitiko (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. V. R. parodė namo nuotraukas, kad namas nesudegęs, o aprūkęs, todėl V. R. liepė važiuoti ir padegti namą dar kartą (t. 11, b. l. 57–58). K. B. 2021-02-22 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad susitiko su J. B. prie (duomenys neskelbtini) g. esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. J. B. paklausė, gal žino žmogų, kuris galėtų padegti namą už 1 000 Eur. Jis surado Ž. V.. Ž. V. iš karto sutiko už 1 000 eurų padegti tą namą, nes jis vartoja narkotikus. J. B. sakė, kad reikia padegti namą dėl draudimo. Ž. V. už įvykdytą padegimą davė 800 eurų, sau pasiliko 200 eurų už suradimą (t. 10, b. l. 57–58). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. B. 2021-03-08 nurodė, jog po pirmo bandymo padegti namą, sužinojo, jog nepavyko padegti namo, dėl to, sekančią dieną, apie 16 val., J. B. vairuojamu mėlynos spalvos automobiliu nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) kaimo, Klaipėdos r. Ten tuoj pat atvažiavo V. R. Jis vairavo „BMW X“ markės automobilį. J. B. jam jau buvo pasakęs, kad namo padegimą užsakė V. R. Kai susitiko su V. R., pastarasis buvo nepatenkintas, kad nepadegė namo. V. R. savo telefone rodė namo vidaus nuotraukas. Nuotraukose matėsi, kad namo vidaus sienos yra aprūkusios. Jis paaiškino, kad į namo vidų reikės patekti per pagrindines namo duris, kurios bus neužrakintos (t. 10, b. l. 64–67). K. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog kartu su J. B. susitiko su V. R. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). V. R. parodė namo nuotraukas, parodė aprūkusias sienas, pasakė, kad niekas nesudegė ir už tai nesumokės. Po susitikimo aikštelėje jis paskambino Ž. V., pasakė, kad darbo iki galo nepadarė, todėl negaus pinigų. Ž. V. pasakė, kad padarys darbą iki galo.

34. Nors teisiamajame posėdyje V. R., kaip ir nuteistasis J. B., jau iškėlė versiją, kad būtent R. R. kurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, tačiau apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bylos duomenys tokią nuteistųjų versiją paneigia. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nenustatyta, kad R. R. buvo kartu su V. R. pirmo susitikimo su J. B. metu, kai buvo siūloma už piniginį atlygį įvykdyti padegimą. J. B. parodymai, duoti apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtina, jog pirmojo susitikimo metu būtent V. R. jo prašė surasti asmenis, kurie galėtų padegti namą, kad moteris gautų draudimo išmoką. Po pirmojo nesėkmingo bandymo padegti namą Palangoje jie trise (V. R., K. B. ir J. B.) susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), V. R. jiems savo mobiliojo ryšio telefone rodė namo nuotraukas, iš kurių buvo matyti, kad namas nėra sudegęs, o tik aprūkęs, dėl to V. R. pasakė važiuoti ir padegti namą dar kartą (t. 11, b. l. 57–58). Be to, po to, kai J. B. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, šis patvirtino, jog visi parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti laisva valia ir prašė jais remtis ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jo apklausose dalyvavo gynėjas (t. 11, b. l. 62–64). Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis konkrečiai nurodė, jog susitikimo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ metu dalyvavo V. R., kuris pasakė, jog nemokės pinigų, nes ne iki galo įvykdė padegimą, jokio kito žmogaus jis nematė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad pirmojo susitikimo metu su J. B. dalyvavo ir R. R., taip pat nenurodė tos aplinkybės savo parodymuose apie antrąjį susitikimą. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo apklaustas kaip liudytojas, jis taip pat savo parodymuose nenurodė, kad buvo susitikęs su V. R. ir J. B. Tai reiškia, kad tik teisiamojo posėdžio metu V. R. nurodė visiškai naujas aplinkybes, jog R. R. jo paprašė paskolinti pinigų ir juos paduoti J. B., ir jis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, J. B. perdavė apie 2 500 Eur (duomenys neskelbtini) gatvėje už renovaciją, o tuo metu R. R. kartu nebuvo. Taip pat nurodė apylinkės teismui, kad J. B. jis padavė savo pinigus, skolos raštelio nepasirašė, vėliau R. R. pinigų jam negrąžino.

35. Aptarti įrodymai, be kita ko, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. R. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, neatitiko baudžiamosios bylos medžiagos, todėl jais tikėti ir remtis nėra pagrindo. V. R. nepagrįstai teigia, jog jo kaltė yra grindžiama tik nenuosekliais nuteistojo K. B., kuris jį apkalba, parodymais. Pažymėtina, jog priešingai nei teigia apeliantas, nuteistajam V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimą patikimai patvirtina ne tik nuteistojo K. B. įrodymai, bet ir šio procesinio sprendimo 33–34 punktuose aptarti įrodymai, taip pat 18 ir 26 punktuose aptarti įrodymai vertinant A. R. apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl jai inkriminuotos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja. Pažymėtina, jog skundžiamo nuosprendžio 50 lape pirmosios instancijos teismas labai išsamiai aptarė, kodėl tikėjo nuteistojo K. B. ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. R. parodymais, o atmetė J. B. (taip pat ir nuteistojo V. R.) teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie nenustatyto asmens dalyvavimą organizuojant gaisrą, padarydamas pagrįstą išvadą, jog tokiais parodymais J. B. siekia padėti V. R. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pritardama šiems išsamiems argumentams teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja.

36. Atmestini V. R. teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog jis suvokė, kad veikė prieš turto, į kurį kėsinamasi, savininko valią, nes turto savininkas turi teisę disponuoti savo turtu ir savo nuožiūra spręsti dėl jo likimo, taip pat ir dėl turto sunaikinimo, jis nežinojo, kam priklauso (duomenys neskelbtini), esantis namas, manė, kad namo savininkė yra A. R., todėl jis manė, kad namo padegimas vyksta savininko valia, todėl jo veiksmai negali būti traktuojami, kaip priešingi teisei ir jis negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 16 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl BK 187 straipsnio 2 dalies taikymo, pažymi, jog ir pats V. R. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad suprato, jog (duomenys neskelbtini) esantis turtas (namas) jam buvo svetimas, jam nuosavybės teise nepriklausė. Tuo tarpu, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, aplinkybės, kokiam konkrečiam asmeniui minėtas svetimas turtas priklauso (ir) ar tas asmuo suteikė leidimą (pats prašė) minėtą turtą visuotinai pavojingu būdu sunaikinti, nėra teisiškai svarbios, nes šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi – šios veikos sudėtis yra materialioji, susijusi su kilusiais padariniais, kurie šioje byloje buvo objektyviai nustatyti. Todėl nekyla jokių abejonių, kad V. R. turėjo suvokti, jog kurstydamas svetimą turtą sunaikinti visuotinai pavojingu būdu, t. y. tokiais veiksmais (namo padegimu) keliant didelį pavojų aplinkiniams, o ypač bendrininkams nurodydamas pakartoti pirmą kartą nepavykusį namo padegimą, aptariamu atveju siekė konkretaus svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ir šių padarinių norėjo.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. R. nusikalstami veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, nes bylos medžiaga patvirtina, kad A. R. paprašė V. R. už piniginį atlygį surasti žmones, kurie sutiktų padegti aptariamą namą, V. R. paprašė J. B. už 3 000 Eur atlygį padegti namą, J. B. paprašė K. B. už 1 000 Eur atlygį padegti namą, K. B. paprašė Ž. V. už 1 000 Eur atlygį padegti namą, taip sukurstė T. A., Ž. V. ir asmenį, kuriam byla nutraukta jam mirus, visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą.

38. Apeliaciniu skundu V. R. ginčija ir jo bausmės individualizavimą, nurodydamas, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, prašo ją sušvelninti. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio 73–74 lapų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į iš esmės visas bausmės nuteistajam V. R. skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023-04-25 nuosprendžio priėmimo metu už BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61 ir 75 straipsnių nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu individualizuoti, vertinimo. Dėl nuteistojo V. R. bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2023-06-01 įsigaliojusiais BK pakeitimais, šiame procesiniame sprendime bus pasisakoma vėliau.

Dėl nuteistojo J. B. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio apeliacinio skundo argumentų

39. Iš nuteistojo J. B. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio apeliacinio skundo matyti, jog nėra ginčo dėl J. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau yra prašoma jį išteisinti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Taigi didelę šio apeliacinio skundo argumentų dalį sudaro argumentai dėl J. B. inkriminuotos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023-06-01 įsigaliojusių BK pakeitimų J. B. inkriminuota BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nusikalstama veika buvo dekriminalizuota (nes pagal aktualios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalį ši nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, o nebe sunkus nusikaltimas, o asmuo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį atsako tik dėl rengimosi padaryti sunkų arba labai sunkų nusikaltimą), o įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, galioja atgal (dėl to plačiau bus pasisakyta vėliau), teisėjų kolegijai nebėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pasisakyti dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų dėl J. B. inkriminuotos BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

40. Nors teisiamajame posėdyje nuteistasis J. B. savo kaltę dėl sukurstymo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą buvo iš dalies pripažinęs, tačiau apeliaciniu skundu jau ginčija savo kaltę pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje buvo nepagrįstai pripažintas kurstytoju, byloje nėra jokių duomenų, kad jis aktyviais veiksmais būtų sukurstęs vykdytojus T. A. ir Ž. V. padegti namą, nes yra nuteistas už tai, kad neva sukurstė kurstytoju pripažintą K. B. padegti namą. Todėl buvo netinkamai nustatyti šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais požymiai, nenustatytas susitarimas, tyčios bendrumas. Šie argumentai yra visiškai nepagrįsti.

41. Teisiamajame posėdyje J. B. savo kaltę pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį pripažino iš dalies, parodė, kad V. R. kartu su kitu vyriškiu, kuris buvo maždaug 50 metų amžiaus, su kepure bei kauke, atvažiavo prie jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis su tuo vyriškiu nuėjo toliau nuo V. R., ir šis vyras jam pasiūlė už 3 000 Eur sudeginti namą. Jis pats tai daryti atsisakė, tačiau pasakė, kad pabandys surasti asmenį, kuris tai galės įgyvendinti. Dėl tos priežasties, J. B. tą pačią dieną susitikus su K. B., J. B. pastarajam pasiūlė užsidirbti 2 000 Eur. K. B. sutiko surasti asmenis, kurie padegtų namą. SMS žinute tas vyriškis nurodė namo adresą. Žino, jog asmenims pirmą kartą padegti namą nepavyko, nes jis gavo SMS žinutę iš to vyro, kad namas nepadegtas. Tada prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su K. B. nuvyko susitikti su V. R.. V. R. nuo to žmogaus pasakė, jog namas buvo blogai padegtas ir parodė namo nuotraukas, dėl to tas vyriškis supyko ir nebebendrauja su juo (J. B.). V. R. pasakė, kad reikia sudeginti namą iki galo. V. R. pasakė, kad pinigai bus tada, kai sudegins namą. Vėliau V. R. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir padavė J. B. 2 500 Eur, pasakė, jog tai yra už namo padegimą. Tą pačią dieną jis 2 000 Eur perdavė K. B., o sau pasiliko 500 Eur.

42. Darytina išvada, jog vien šiais savo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kurių neginčija apeliaciniame skunde ir kurių dalis, susijusi su V. R. vaidmeniu darant šią nusikalstamą veiką, skyrėsi nuo jo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, J. B., nors ir akivaizdžiai siekdamas padėti V. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės (apie tai šiame procesiniame sprendime jau buvo pasisakyta anksčiau, todėl teisėjų kolegija šių argumentų papildomai nekartoja), vis dėlto patvirtino ir atskleidė savo nusikalstamų veiksmų eigą ir pobūdį, kurie, priešingai nei mano nuteistasis, atitinka BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

43. Kaip jau minėta, J. B. 2021-10-11 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad pas jį atvažiavo V. R. ir jo paprašė surasti žmones, kurie galėtų padegti namą, kad moteris gautų draudimo išmoką. Dar paklausė, gal jis pats norėtų tai padaryti. Jis pasiūlė savo pažįstamam K. B. padegti namą. V. R. žadėjo už darbą sumokėti 3 000 Eur. Jis viską papasakojo K. B., o šis surado žmones, kurie galėtų įvykdyti padegimą. V. R. pasakė adresą ir žmonės ten važiavo padegti namą. Pirmą kartą nepavyko sudeginti namo. Po pirmo padegimo J. B., V. R. ir K. B. susitiko (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. V. R. parodė namo nuotraukas, kad namas nesudegęs, o aprūkęs, todėl V. R. liepė važiuoti ir padegti namą dar kartą (t. 11, b. l. 57–58). Kai J. B. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, jis patvirtino, jog visi parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti laisva valia ir prašė jais remtis ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jo apklausose dalyvavo gynėjas (t. 11, b. l. 62–64). Šio procesinio sprendimo 18, 26, 33–35 punktuose aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog priešingai nei mano J. B., skundžiamame nuosprendyje buvo labai išsamiai atskleisti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką požymiai.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 12 ir 13 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 24 ir 25 straipsnio nuostatų taikymu, pažymi, jog būtent tai, kad apeliantas pats pripažįsta, jog kitas kurstytojas J. B. pasiūlė už 3 000 Eur sudeginti namą, o J. B., nors ir atsisakęs pats tai padaryti, susitiko su K. B. ir pasiūlė tai padaryti jam, tokiu būdu užsidirbti 1 000 Eur (tokia suma buvo nustatyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, nors pats J. B. nurodė, kad K. B. pasiūlė 2 000 Eur atlygį), patvirtina susitarimo, o tuo pačiu ir veikos bendrumo, egzistavimą. Kaip jau minėta, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma ir nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, be to, susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Nėra abejonių, jog šiuo atveju J. B., kuris asmeniškai parinko ir palenkė kitą kurstytoją K. B. daryti nusikalstamą veiką pažadėdamas jam už tai 1 000 Eur dydžio atlygį, suvokė, kad už atlygį kursto (skatina) K. B. sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, nurodydamas jam, jog namą reikia sudeginti dėl draudimo. Šiuo atveju J. B. atliekamas kurstymas pasireiškė pažadėjimu K. B. sumokėti atlygį už nusikalstamos veikos padarymą, o tai patikimai patvirtina byloje nustatytų aplinkybių visuma. Dėl šių priežasčių J. B. ir jo gynėjas yra visiškai neteisūs teigdami, jog tai, kad byloje nėra duomenų, jog J. B. šioje byloje būtų sukurstęs nusikalstamos veikos vykdytojus T. A. ir Ž. V. sudeginti namą, reiškia, kad jis negalėjo būti pripažintas kurstytoju ir rodo skundžiamo nuosprendžio nelogiškumą.

45. J. B. ir jo gynėjo argumentai, kad J. B. tik užsiminė K. B. apie namo padegimą, o tai atitinka tyčios iškėlimo aikštėn požymius, tuo tarpu K. B. nusikalstamą veiką įvykdė dėl asmeninių motyvų, o ne dėl J. B. sukurstymo padaryti nusikalstamą veiką, taip pat yra visiškai nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tyčios iškėlimas aikštėn – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais jis atskleidžia tretiesiems asmenims savo ketinimą ar apsisprendimą padaryti konkretų nusikaltimą. Šie veiksmai atliekami iki tiesiogiai pradedant daryti nusikaltimą, tačiau jie baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstami, todėl yra nebaudžiami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-677/2016, 2K-7-162-303/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje buvo konstatuoti konkretūs į nusikalstamo sumanymo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti turtą (sudeginti namą) nukreipti J. B. veiksmai jam K. B. nurodžius veiksmų šiam tikslui pasiekti kryptį, žadant už tai piniginį atlygį, o tokie veiksmai dėl savo pobūdžio ir intensyvumo niekaip negali būti laikomi tik tyčios iškėlimu aikštėn, todėl laikytini nusikalstamais, o tai reiškia, kad jis buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (iki 2023-06-01 įsigaliojusios BK redakcijos) tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais panaikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo.

47. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl 2023-06-01 įsigaliojusių BK pakeitimų įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai

48. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362-1 straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362-1 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362-1 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).‏‏‎

49. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje – kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Veikos nusikalstamumą panaikina tas įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu konstatavus, kad veika, dėl kurios asmuo buvo nuteistas, nebėra laikoma nusikalstama, baudžiamoji byla yra nutrauktina (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-507/2015, 2K-403-222/2015, 2K-635-976/2015).

50. 2023-06-01 BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023-06-27 Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas BK 182 straipsnis, jo 2 dalis išdėstyta taip: „Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“. Šiuo įstatymu pakeisto BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

51. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą ne tik pagal nuteistųjų A. R., V. R., J. B. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio apeliacinius skundus, bet ir dėl T. A., Ž. V. ir K. B. nuteisimo, nors dėl jų apeliacinių skundų ir nebuvo pateikta (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog nuteistasis K. B. teismui pateikė prašymą dėl jo teisinės padėties palengvinimo dėl 2023-06-01 įsigaliojusių BK pakeitimų.

52. Nuteistosios A. R. nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį šio procesinio sprendimo 50 punkte aptartas BK pakeitimas nekeičia – A. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad pasikėsino kito asmens naudai apgaule įgyti didelės vertės (42 551 Eur) svetimą turtą (pagal nuo 2018-01-01 galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, 400 MGL yra 20 000 Eur), tačiau naujoji BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nuteistosios padėtį – sankcijoje sušvelninta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba, numatytos ir alternatyvios, švelnesnės bausmės rūšys, ši nusikalstama veika yra nebe sunkus, o apysunkis nusikaltimas. Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistosios teisinę padėtį švelninančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, nusprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BPK 362¹ straipsnį ir šią nuteistosios veiką perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

53. Perkvalifikavus minėtą A. R. veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), atsiranda pagrindas iš naujo svarstyti jos bausmės individualizavimo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 29 punkte, A. R. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra ne per griežta, neviršija aktualios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, todėl paliktina nepakeista. Tas pats pasakytina ir apie A. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau perkvalifikavus A. R. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), atsižvelgiant į tai, jog galiojančios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra nebe sunkus, o apysunkis nusikaltimas, atsirado formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti visos jai paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio 73 puslapyje išdėstytus argumentus, kurie teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis nuteistajai A. R. atidėjus jai paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams ir palikus jai pirmosios instancijos teismo paskirtą BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

54. Kaip jau minėta, iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo sunkus nusikaltimas. BK 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu padarė tinkamas išvadas, kad nuteistųjų V. R., J. B., K. B., Ž. V. ir T. A. veiksmuose yra visi būtinieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 21 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Nors skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas jį vertinant pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamų veikų padarymo bei procesinio sprendimo priėmimo metu, būtina įvertinti tai, kad nuo 2023-06-01 įsigaliojo naujoji BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas. Tai reiškia, kad po įsigaliojusių baudžiamojo įstatymo pakeitimų asmenys nebegali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes ši veika nebėra nusikalstama.

55. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo šioje byloje yra taikytinos BK 2 ir 3 straipsnių, BPK 3 ir 362¹ straipsnių nuostatos, ir naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. R., J. B., K. B., Ž. V. ir T. A. nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir jiems šioje dalyje baudžiamoji byla nutrauktina.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2023-06-01 įsigalioję BK pakeitimai neturi įtakos kitoms nuteistųjų nusikalstamoms veikoms, už kurių padarymą jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau nutraukus nuteistiesiems V. R., J. B., K. B., Ž. V., T. A. baudžiamąją bylą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, yra pagrindas iš naujo svarstyti jų bausmių individualizavimo klausimą.

Dėl bausmės nuteistajam V. R.

57. V. R. nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo, BK 75 straipsnio 3 ir 4 nuostatų taikymo, BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyto įpareigojimo paskyrimo, V. R. laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 38 punkte, V. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda – skundžiamame nuosprendyje yra individualizuota tinkamai. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į 300 MGL (15 000 Eur) baudos bausmę įskaitytinas V. R. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-12-09 11.50 val. iki 2021-12-10 12 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, bei laikytina, jog galutinė bausmė yra 296 MGL (14 800 Eur) dydžio bauda. Nuteistajam V. R. nustatytinas 18 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 ir 8 straipsniai).

Dėl bausmės nuteistajam J. B.

58. J. B. nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo, BK 75 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 5 ir 10 punktų taikymo, J. B. laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į jam paskirtą arešto bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, skundžiamame nuosprendyje yra individualizuotos tinkamai. Kadangi J. B. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirtina J. B. galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas J. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-10-15 23 val. iki 2019-10-16 11.10 val. (1 diena) ir nuo 2021-05-12 11.20 val. iki 2021-05-14 09.52 val. (2 dienos), t. y. iš viso 3 (trys) dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Dėl bausmės K. B.

59. K. B. nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta 80 parų arešto bausmė ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirta 70 parų arešto bausmė, skundžiamu nuosprendžiu yra individualizuotos tinkamai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, labai skiriasi pagal pavojingumą, priklauso skirtingoms kategorijoms, todėl subendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir K. B. skirtina subendrinta 70 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie apėmimo būdu subendrintos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, pridėtina dalis bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtina K. B. galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė.

Dėl bausmės Ž. V.

60. Ž. V. nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ž. V. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė skundžiamu nuosprendžiu yra individualizuota tinkamai, nėra per griežta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. V. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, paskirta bausme – prie griežčiausios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir Ž. V. paskirtina galutinė subendrinta 11 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl bausmės T. A.

61. T. A. nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. A. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė skundžiamu nuosprendžiu yra individualizuota tinkamai, nėra per griežta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į nuteistojo V. R. apeliacinį skundą nuteistojo K. B. gynėjos advokatės A. Mačernytės išreikštas prašymas apeliacinių skundų atmetimo atveju priteisti valstybės naudai iš apeliantų solidariai nuteistojo K. B. atstovavimo išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiųstą išlaidų paskaičiavimą yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti tenkinamas.

63. 2023-06-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš K. B. valstybei priteistinos 120 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės A. Mačernytės užmokestis.

64. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

65. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų A. R., V. R., J. B. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio apeliacinius skundus, kurie yra atmetami. Nuteistasis K. B. Klaipėdos apylinkės teismo 2023-04-25 nuosprendžio neskundė. Kadangi apeliaciniai skundai buvo tiesiogiai susiję su nuteistojo K. B. interesais šioje baudžiamojoje byloje, natūralu, kad jis siekdamas įgyvendinti savo teisę į gynybą, paprašė gynėjos pagalbos surašant atsiliepimą į pateiktus apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 ir 3 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistųjų A. R., V. R., J. B. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinius skundus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-25 nuosprendį pakeisti.

A. R. veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007-06-28 Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, A. R. galutinės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nurodyta atlikus 6 mėnesių bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, A. R. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl V. R., J. B., K. B., Ž. V. ir T. A. nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir jiems šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl V. R. paskirtų bausmių subendrinimo, BK 75 straipsnio 3 ir 4 nuostatų taikymo, BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyto įpareigojimo paskyrimo ir V. R. laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirtą 300 MGL (15 000 Eur) baudos bausmę įskaityti V. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021-12-09 11.50 val. iki 2021-12-10 12 val., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, bei laikyti, jog galutinė bausmė yra 296 MGL (14 800 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad V. R. paskirta 296 MGL (14 800 Eur) dydžio bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškintina nuteistajam V. R., kad, per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl J. B. paskirtų bausmių subendrinimo, BK 75 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 5 ir 10 punktų taikymo, J. B. laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į jam paskirtą arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, J. B. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti J. B. galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į J. B. paskirtą galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaityti J. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-10-15 23 val. iki 2019-10-16 11.10 val. (1 dieną) ir nuo 2021-05-12 11.20 val. iki 2021-05-14 09.52 val. (2 dienas), t. y. iš viso 3 (tris) dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl K. B. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, K. B. paskirtas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir K. B. skirti subendrintą 70 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie apėmimo būdu subendrintos 70 parų arešto bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, pridėti dalį bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti K. B. galutinę subendrintą 80 parų arešto bausmę.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl Ž. V. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. V. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, paskirta bausme – prie griežčiausios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-09-22 nuosprendžiu, paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dalį, ir Ž. V. paskirti galutinę subendrintą 11 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl T. A. paskirtų bausmių subendrinimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Astos Mačernytės prašymą valstybės naudai iš apeliantų solidariai priteisti nuteistojo K. B. atstovavimo išlaidas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 120 Eur – priteisimo iš K. B. atmesti.