Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-201-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: e2A-201-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02986-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.18.3Statybos ranga
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-201-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02986-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1;2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių gatvių apšvietimas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už atliktus darbus bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės 2022 m. kovo 8 d. atliktą 3 709,55 Eur įskaitymą pagal 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, priteisti iš atsakovės 3 693,17 Eur skolą, 336,70 Eur delspinigius, 11,5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 16 d. sudarė saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos projektavimo ir įrengimo darbų ant pagalbinių pastatų stogo sutartį Nr. (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos, projektavimo ir įrengimo darbus pagal techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus ir juos perduoti atsakovei, o atsakovė – sudaryti ieškovei reikiamas sąlygas darbams atlikti, juos priimti ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 1.1. punktas). Atlikusi saulės elektrinės įrangos projektavimo montavimo darbus, 2021 m. birželio 21 d. šalys pasirašė atliktų darbų aktą. Sumontavus elektrinę paaiškėjo, kad reikalingas leidimas plėtrai buvo gautas tik vienam pastatui, tuo tarpu atsakovė pageidavo, jog elektrinė būtų sumontuota ant dviejų pastatų. Tik gavus naują leidimą, galėjo būti pradėtos elektrinės pridavimo procedūros Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT). Saulės elektrinės pridavimo procedūros VERT užsitęsė iki 2021 m. lapkričio 19 d. ne dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, bet dėl nepakankamo užsakovo – atsakovės bendradarbiavimo, pateikto netinkamo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ne laiku pasirašytų ir pateiktų dokumentų. 2021 m. gruodžio 21 d. VERT išdavus leidimą, ieškovė pateikė atsakovei darbų priėmimo–perdavimo aktą likusiai darbų daliai ir PVM sąskaitą faktūrą 41 217,21 Eur sumai. Ieškovei įvykdžius sutartį ir pateikus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovei atsirado pareiga pasirašyti aktą ir per 30 dienų apmokėti PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 6.4. punktas).

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2022 m. sausio 12 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog rangovas nevykdo sutarties, t. y. nėra įrengęs elektrinės veiklos monitoringo internetu ir nėra apmokinęs darbuotojų ja naudotis, įsipareigojimai dėl darbų atlikimo nėra įvykdyti, todėl atsisakė priimti 2021 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų aktą ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitos faktūrą. Ieškovė 2022 m. sausio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog saulės elektrinės montavimo darbai buvo atlikti dar 2021 m. birželio 21 d. Sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi laiku. Tinkamam elektrinės pridavimui VERT sutrukdė pats užsakovas, kadangi nevykdė laiku savo įsipareigojimų, pateikė netinkamą leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus ir nebendradarbiavo, siekiant kuo greičiau užbaigti pradėtą projektą. 2022 m. kovo 8 d. atsakovė pateikė atsakymą, jog ieškovė privalėjo priduoti elektrinę VERT per 3 mėnesių laikotarpį nuo sutarties pasirašymo dienos, to nepadariusi pažeidė darbų atlikimo terminą, darbų terminas laikomas įvykdytu 2022 m. sausio 17 d., atsižvelgiant į rangovo nesavalaikiai vykdytus įsipareigojimus, jam priskaičiuoti 3 709,55 Eur delspinigiai, kurie vienašališku įskaitymu įskaitomi į rangovui mokėtiną 41 217,22 Eur darbų kainą. 2023 m. gegužės 9 d. ieškovė galutinėje pretenzijoje/pasiūlyme sutiko padaryti nuolaidą ir pasiūlė sumažinti sutarties kainą, iš likusios skolos išminusuojant delspinigius už pavėluotai įvykdytus dalinius įsipareigojimus, nepaisant to, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimą sąlygojo ne nuo ieškovės priklausančios aplinkybės. Tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. atsakyme nurodė, jog nesutinka sumokėti ieškovei likusios skolos už atliktus darbus.

4. Atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Neegzistuoja joks priešpriešinis atsakovės reikalavimas ieškovės atžvilgiu. Esminius Sutartyje numatytus darbus ieškovė atliko laiku ir tinkamai, 2021 m. birželio 21 d. pasirašytas atliktų darbų aktas patvirtina, jog didžioji rangovo atliktų darbų dalis pagal Sutartį įvykdyta tinkamai. Galutinis atliktų darbų aktas atsakovei buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 21 d., darbai galutinai laikomi priimtais tik 2022 m. sausio 17 d., t. y. jau pavėlavus, pagal Sutarties 8.1 punktą, tačiau atsižvelgiant į Sutarties 8.2. punktą, sutartiniai įsipareigojimai laikomi įvykdyti sutartyje numatytais terminais. Jei atsakovė būtų laiku ir tinkamai įvykdžiusi savo pareigas, t. y., laiku gavusi tinkamą leidimą ir bendradarbiavusi su ieškove, saulės elektrinės pridavimo į VERT procesas būtų sklandesnis ir greitesnis. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsniu, ieškovei skaičiuojant delspinigius, turėtų būti vertinamas ir atsakovės elgesys vykdant Sutartį. Atsakovės 2022 m. kovo 8 d. pretenzijoje nurodyti delspinigiai apskaičiuoti neteisingai ir prieštarauja Sutarties 8.2. punktui. Pagal Sutartį, rangovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus atsiranda pareiga mokėti užsakovui 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelsta dieną tik nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės. Bendra sutartyje numatytų darbų kaina yra 34 063,81 Eur + PVM (41 217,22 Eur). 2021 m. birželio 21 d. atsakovė, pasirašydama atliktų darbų aktą, patvirtino, jog ieškovė tinkamai ir laiku perdavė darbus už visą bendrą 41 217,22 Eur sumą. Vertindamas, kad likusi darbų dalis yra atliekama netinkamai, remiantis Sutarties 8.2. punktu, atsakovė galėjo skaičiuoti delspinigius tik nuo likusios neįvykdytų darbų vertės. Pagal sutartį saulės elektrinės pridavimas VERT ir darbuotojų apmokymas naudotis sistema nebuvo atskirai išskirtas, nurodant šių darbų kainą, dėl šių paslaugų vertės mažareikšmiškumo. Mokymai atsakovės darbuotojams buvo atlikti dar tą patį birželio mėnesį, tačiau nebuvo patvirtinti atsakovės atstovo parašais. Ieškovė, siekdama gražiuoju užbaigti sutartį, dar kartą surengė mokymus 2022 m. sausio mėnesį. Remiantis Sutarties 8.2. punktu, delspinigiai dėl ieškovės laiku neįvykdytos sutarties, gali būti skaičiuojami tik nuo 181 Eur (150 Eur + PVM) ir sudaro maksimalią 16,38 Eur sumą (181 Eur x 0,05 proc. x 182 d.). Saulės elektrinė buvo sumontuota ir paleista veikimui 2021 m. birželio 21 d., nuo šios dienos atsakovė galėjo naudotis sutarties rezultatu ir saulės elektrinės gaminama elektros energija. Atsakovės atlikto įskaitymo metu, atsakovė buvo skolingas ieškovei likusią sutarties darbų kainą – 3 709,55 Eur. Nėra jokių duomenų, kad tuo metu ieškovė būtų skolinga atsakovei tokią pačią sumą. Atsakovė nėra ieškovei pateikusi jokių pagrįstų įrodymų ar argumentų, iš kurių būtų galima suprasti, kaip atsakovė apskaičiavo, nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį, 3709,55 Eur delspinigių sumą. Atsakovė galėjo atlikti įskaitymą tik maksimaliai 16,38 Eur sumai, tuo tarpu likusiai 3 693,17 Eur nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, todėl atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas 3 693,17 Eur dalyje pripažintinas negaliojančiu. Atsakovė faktiškai atliktais darbais pagal paskirtį naudojasi nuo 2021 m. birželio 21 d. (būtent nuo šios datos saulės elektrinė pradėjo gaminti elektros energiją), o 2021 m. gruodžio 21 d. yra užbaigtos dokumentų pridavimo procedūros. Atsakovei faktiškai priėmus darbų rezultatą, ieškovei atsirado pagrindas reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus – 3 693,17 Eur įsiskolinimo. Atsakovė nepagrįstai neatsiskaito su ieškove nuo 2022 m. sausio 17 d., pagal Sutarties 8.3. punktą, todėl prašo priteisti 336,70 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo laiku nesumokėtos sumos senaties ribose (3 693,17 Eur x 0,05% x 182 = 3 36,70).

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį visiškai ir priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad įskaitymą atliko teisėtai ir pagrįstai. Pagal Sutarties 4.2. punktą stogo maksimalios apkrovos ekspertizės, saulės fotovoltinės elektrinės projektavimo, įrengimo ir perdavimo eksploatacijai terminas 3 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 16 d. Ieškovė 2021 m. birželio 21 d. tik suprojektavo ir fiziškai įrengė elektrinę ant atsakovės pastato stogo, tačiau jos įrengimas (įskaitant saugos reikalavimus) nebuvo suderintas su įgaliotomis valstybinėmis institucijomis (įskaitant VERT). Elektrinė nebuvo paruošta veikti pagal paskirtį ir nebuvo teisėtai pajungta prie AB ESO eksploatuojamo elektros energijos tinklo, nebuvo gautas įgaliotų institucijų leidimas saugiai ir teisėtai gaminti elektros energiją, t. y. atsakovė negalėjo teisėtai ir saugiai eksploatuoti šios elektrinės. Pagal ieškovės 2021 m. gruodžio 21 d. elektroninį laišką tik 2021 m. gruodžio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams, ieškovės įrengta elektrinė buvo pilnai priduota, gautas leidimas gaminti elektros energiją, jis pateiktas į AB ESO ir tą pačią dieną atsakovei ieškovė pateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip pripažindama faktą, kad tik nuo šios datos galima laikyti, kad ieškovė įvykdė savo reikalavimus ir teisėtai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atsiskaitymo už atliktus darbus. Po ieškovės 2021 m. gruodžio 21 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo atsakovei ieškovės darbuotojai, tik paraginti atsakovės, atvyko vykdyti elektrinės eksploatacijai būtinus darbus, kaip to pareikalavo AB ESO. Tai įrodo, kad nei 2021 m. gruodžio 21 d., nei 2022 m. sausio 7 d. ieškovė nebuvo įvykdžiusi visų darbų, būtinų elektrinės eksploatacijai pradėti, t. y. nebuvo tinkamai įrengusi ir perdavusi atsakovei monitoringo internetu sistemos (su apmokymu dirbti atsakovės personalą), turinčios užtikrinti duomenų perdavimą naudojant internetinę prieigą. Šiuos įsipareigojimus ieškovė įvykdė tik 2022 m. sausio 17 d. Šie faktai patvirtina, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai, ieškovei daugiau kaip 6 mėnesius praleidus įsipareigojimų įvykdymo terminą, paskaičiavo delspinigius. Pagal Sutarties 4.2 punktą per 3 mėnesių laikotarpį turėjo būti atlikti visi darbai, gauti visi derinimai iš valstybės įgaliotų institucijų, būtini saulės elektrinės tinkamam, saugiam ir teisėtam eksploatavimui. Tai reiškia, kad sutarties tinkamas įvykdymas būtų, jei per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo (2021 m. kovo 16 d) iki 2021 m. birželio 16 d. ieškovė būtų ne tik įrengusi ant atsakovės stogo elektrinę, bet ir būtų gavusi visus būtinus leidimus ją eksploatuoti, būtų su AB ESO pagalba saugiai ją prijungęs prie AB ESO eksploatuojamų elektros energijos tinklų bei apmokęs atsakovo darbuotojus dirbti su šia įranga. Atsakovė elektros energiją pradėjo gaminti tik po visų būtinų leidimų, derinimų ir pajungimų gavimo. Tik 2021 m. gruodžio 29 d. tarp atsakovės ir AB ESO buvo pasirašytas Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas, o atsakovės darbuotojus ieškovė galutinai apmokė dirbti su saulės elektrine tik 2022 m. sausio 17 d. Tik po to, AB ESO galėjo atlikti darbus, kuriais ginčo saulės elektrinė buvo parengta tinkamai ir teisėtai dirbti – gaminti elektros energiją ir atiduoti ją į AB ESO prižiūrimą elektros tinklą. Iki šio momento atsakovas net neturėjo teisės gaminti, naudoti elektros energiją ir perdavinėti ją į elektros tinklą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies; pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ 2022 m. kovo 7 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo dalį dėl 3 504,43 Eur; priteisė iš atsakovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ ieškovei UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 3 504,43 Eur skolą, 318,90 Eur delspinigius, 11,50 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. birželio 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 706,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas pažymėjo, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartu terminu atlikti saulės fotovoltinės elektrinės projektavimo, įrengimo ir perdavimo eksploatacijai darbus, apmokyti atsakovės darbuotojus dirbti su įrenginiu. Sutartyje numatyti rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. birželio 16 d. Atsakovė įsipareigojo pateikti visus būtinus dokumentus sutarties vykdymui, darbus priimti ir sumokėti sutarties kainą. Teismas vertino, kad atsakovės atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą sudaro 3 709,55 Eur delspinigiai.

9. Teismas nustatė, jog šalių pasirašytas 2021 m. birželio 21 d. darbų priėmimo–perdavimas aktas Nr. patvirtina, kad atlikti saulės elektrinės, adresu (duomenys neskelbtini), montavimo darbai. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2021 m. liepos 21 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė dėl leidimo gaminti elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), į šią tarnybą pirmą kartą kreipėsi 2021 m. birželio 25 d., leidimas nebuvo išduotas, nurodyti trūkumai. Pagal ieškovės paraišką leidimas gaminti elektros energiją ieškovės įrengtoje saulės elektrinėje išduotas 2021 m. gruodžio 20 d., atsakovės personalo mokymus ieškovė surengė 2022 m. sausio 17 d. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė sutarties įvykdo terminus, visus rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė 2022 m. sausio 17 d., kai Sutartimi buvo įsipareigojusi šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos, projektavimo ir įrengimo darbus atlikti iki 2021 m. birželio 16 d.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė Sutarties su ieškove pasirašymo metu, turėjo ir ieškovei pateikė 2020 m. spalio 23 d. leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kuriame buvo nurodytas tik vieno pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur leidžiama rengti saulės šviesos energijos elektrinę. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas būtent pastatų savininkui, ketinančiam vykdyti tokią veiklą, šiuo atveju – atsakovei, todėl ji turėjo pasirūpinti tinkamu leidimu, kad ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, galėtų gauti leidimą gaminti elektros energiją jos įrengta saulės šviesos energijos elektrine ant atsakovei priklausančių pastatų stogų. Tinkamą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ant dviejų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovė gavo 2021 m. spalio 18 d. ir ieškovei pateikė 2021 m. spalio 19 d. Atsakovė jau sudarydama sutartį žinojo, ant kurių pastatų stogų ketinama rengti saulės elektrinę, tai aiškiai nurodyta sutarties techninėje specifikacijoje, tačiau reikalingu leidimu nepasirūpino. Teismas akcentavo, kad Sutartis šalis įpareigoja bendradarbiauti, domėtis sutarties vykdymu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė taip pat pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Tinkamo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus neturėjimas negali būti laikomas nereikšmingu, vykdant sutartinius įsipareigojimu, nes būtent neturint tokio leidimo ieškovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo perduoti įrangą eksploatacijai. Teismas sprendė, kad atsakovė pati pažeidė sutartinius įsipareigojimus, reikiamą dokumentaciją pateikė praėjus 4 mėnesiams po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, todėl ji nepagrįstai reikalauja delspinigių iš ieškovės už visą uždelstą laiką. Teismas vertino, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovei tinkamą leidimą plėtrai pateikus 2021 m. spalio 19 d., ieškovei turėjo būti suteiktas bent vieno mėnesio terminas gauti leidimą gaminti elektros energiją, todėl atsakovė delspinigius galėjo pradėti skaičiuoti tik nuo 2021 m. lapkričio 19 d.

11. Teismas pažymėjo, kad paskutinio etapo saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo darbų, prie kurių gali būti priskiriami tinkamas parengimas pajungimui į skirstomuosius tinklus, leidimo gavimas, apmokymas darbuotojų, kaina šalių susitarimu nustatyta 7 073,06 Eur. Šie darbai dėl abiejų šalių kaltės nebuvo įvykdyti sutartyje numatytu terminu. Ieškovei vėluojant užbaigti šviesos energijos elektrinės įrengimo darbus, atsakovė turėjo pagrindą delspinigius skaičiuoti nuo 7 073,06 Eur sumos. Teismas sprendė, kad ieškovės mokėtinų delspinigių suma sudaro 205,12 Eur, skaičiuojant nuo 7073,06 Eur sumos nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. sausio 17 d., t. y. už 58 dienas (7073,06 x 0,05 proc. x 58). Teismas padaręs išvadą, kad pagrįstas ir teisėtas būtų įskaitymas 205,12 Eur sumoje, dėl likusios dalies – 3504,43 Eur -– įskaitymą pripažino nepagrįstu, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 3 504,43 Eur skolą.

12. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagristas ieškinio senaties ribose nuo nesumokėtos skolos dalies ir priteisė iš atsakovės 318,90 Eur delspinigiai (3504,43 x 0,05 proc. x 182).

13. Teismas vertino, kad šalių sudaryta Sutartis yra komercinė sutartis ir ieškovė turi teisę į Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas ir atsižvelgęs, kad pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotąją palūkanų normą, kuri paduodant ieškinį buvo 3,5 procentai, sprendė, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 11,50 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. birželio 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės skaičiavimas, kad neatliktų darbų vertė 181 Eur, nuo kurių turėtų būti skaičiuojami delspinigiai, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl jais nesivadovavo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės atstovo iniciatyva apklausti liudytojai A. B. ir R. P. reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė.

15. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertino, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės 4 936,80 Eur atstovavimo išlaidos, nors neviršija maksimalių Rekomendacijų nustatyto tokių išlaidų dydžio, tačiau yra per didelės, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, ginčo apimtį. Teismas pažymėjo, jog tai, kad šalies atstovė pateikė itin didelės apimties parengtus procesinius dokumentus (ieškinį, dubliką, paaiškinimus raštu) nedaro bylą sudėtingesnę. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, kadangi ieškovės atstovai rengdami procesinius dokumentus nurodė netikslias datas dėl leidimo plėtrai gavimo (ieškinio 6 pastraipa), ieškinyje nurodė skirtingas aplinkybes dėl leidimo plėtrai gavimo (ieškinio 6, 7 pastraipos), nei buvo nurodomos šalių teisme, jokie nauji įrodymai atnaujinus bylos nagrinėjimą nebuvo tiriami, šalių atstovai jau buvo pasakę baigiamąsias kalbas, ieškovė už procesinių dokumentų parengimą, jos atstovavimą teismo posėdžiuose jau buvo sumokėjusi gana didelę sumą – 3 920,40 Eur, ir padarė išvadą, kad 1 016,40 Eur papildomos išlaidos, ieškovės sumokėtos už jos atstovavimą teisme atnaujinus bylos nagrinėjimą, yra nepagrįstos, todėl jų nepriteisė iš priešingos šalies. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovės 3 920,40 Eur atstovavimo išlaidos yra tinkamai pagrįstos, apmokėtos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, t. y. 94,87 procentų, priteisė ieškovei 3 719,28 Eur.

16. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei atsižvelgė, kad atsakovės patyrė 1 920 Eur atstovavimo išlaidų, į tai, kad atmesta ieškinio reikalavimo dalis 5,13 procentų, vertino, kad atsakovei priteistinos išlaidos susidaro 98,50 Eur. Teismas iš ieškovei priteistinų atstovavimo išlaidų išminusavo atsakovei priteistinas išlaidas, ir sprendė, kad iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 620,78 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9184-446/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atsakovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas netinkamai ir šališkai bei neobjektyviai aiškino Sutartį, todėl neteisingai vertino proceso šalių įsipareigojimus, jų vykdymo eiliškumą bei kaltę dėl sutarties termino praleidimo, diskriminavo atsakovę ir nepagrįstai protegavo ieškovę. Teismas aiškindamas Sutartį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-313/2020, teismas nepateikė aiškios ir vientisos šalių sudarytos sutarties (jos sąlygų) analizės, sutarti vertino fragmentiškai, ne kaip visuma, todėl nukrypo nuo teismų suformuotos teismu praktikos ir priėmė nepagrįstą ir neteisėta teismo sprendimą.

17.2. Teismas netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus ir tikslą. Atsakovė siekė per maksimalų 3 mėnesių Sutarties terminą gauti vientisą galutinį rezultatą – veikiančią, priduotą VERT, prijungtą prie AB ESO valdomo elektros energijos tinklo saulės elektrinę, turinčią visus būtinus leidimus funkcionuoti. Teismas nesureikšmino Sutarties termino ir nelaikė jo esmine sąlyga, nors ieškovas šį terminą praleido ir vietoj 3 mėnesių, darbus atliko po 10 mėnesių. Teismas neišsiaiškino tikslios sutarties šalių valios. Sutartyje nebuvo numatyta jokių Sutarties vykdymo etapų, todėl teismas nepagrįstai bei paneigdamas tikrąją Sutarties šalių valią nusprendė, kad ieškovas 2021 m. birželio 21 d. dieną baigė vieną (įrangos sumontavimo etapą), todėl delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo darbų kainos, nors toks „įrangos sumontavimas“ atsakovei nedavė jokios naudos.

17.3. Teismas neatsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį. Pvz. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė taip pat yra kalta dėl Sutarties termino praleidimo, nes pateikė ieškovei VERT leidimą plėtoti elektros energijos gamybą tik praėjus 4 mėnesiams, skaičiuojant nuo Sutarties termino pabaigos; be to, atsakovė iš anksto žinojo ant kokių stogų bus montuojama elektrinė, todėl privalėjo pati, be jokių ieškovės veiksmų atlikimo, pasirūpinti VERT leidimo gavimu. Šią teismo padarytą klaidą, lėmė netinkamas Sutarties turinio aiškinimas. Atsakovė nėra saulės elektrinių įrengimo specialistė, todėl pirkdama šią paslaugą numatė visas galimas (tinkamas) saulės elektrinės įrengimo vietas – „net ant trijų pastatų stogų“, o tikslią vietą, elektrinės įrengimui būtiną stogo (stogų) plotą privalo paskaičiuoti pirkimą laimėjusi ieškovė. Pirkimo sąlygų technines specifikacijos 1 lentelės pagrindinės saulės fotoelektrinės įrengimo projekto charakteristikos 7 punkte „stogo plotai“ atsakovė nurodė, kad „stogo paviršiaus plotą tiekėjas įsivertina pats“. Todėl teismo išvada, kad atsakovė žinojo, kur bus įrengiama elektrinė neatitinka faktines situacijos ir yra klaidinga. Ieškovė, o ne atsakovė turi pareigą pagal šio pirkimo sąlygas pasiskaičiuoti būtiną pastato (pastatų) stogo plotą, atlikti atsakovės pasiūlytų trijų pastatų stogų konstrukcijų ekspertizes arba gauti pastatų konstruktoriaus išvadas ir parinkti konkrečius pastatus, ant kurių ieškovė įrenginės elektrinę. Tik tada ieškovė turi kreiptis raštu į atsakovę ir nurodyti ant kurių konkrečių pastatų stogų ji planuoja įrengti saulės elektrinę ir paprašyti, kad atsakovė gautų patikslintą VERT leidimą plėtoti elektros energijos gamybą, kuriame būtų nurodyti konkrečių pastatų unikalūs numeriai ant kurių ieškovas planuoja įrengti elektrinę.

17.4. Teismas netinkamai aiškino sutarties sudarymo aplinkybes bei šalių elgesį po sutarties sudarymo. Pvz. teismas tinkamai neįvertino ieškovės aplaidų ir nesąžiningą elgesį, kai ieškovė per visą sutarties 3 mėnesių vykdymo laikotarpį nesugebėjo parengti elektrinės įrengimui būtino Projekto, darbus pradėjo vykdyti tik paraginta atsakovės ir tik likus 2–3 savaitėms iki Sutarties termino pabaigos, darbus atliko nekokybiškai, todėl net kelis kartus šalino trūkumus, nurodytus VERT rašte ir pan.

17.5. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė pati pažeidė sutartinius įsipareigojimus, reikiamą dokumentaciją (VERT leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus) pateikė praėjus 4 mėnesiams po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, todėl ji nepagrįstai reikalauja delspinigių iš ieškovės už visą uždelstą laiką.

17.6. Atsakovė įvykdė sutartinę pareigą – pateikti ieškovei visus būtinus dokumentus ir reikiamą informaciją sutarties vykdymui – ir pateikė šį VERT leidimą kartu su viešojo pirkimo sąlygomis dar pirkimo organizavimo stadijoje. Atsakovė organizavo viešojo pirkimo procedūrą, kviesdama joje dalyvauti specializuotus rangovus, besiverčiančius saulės elektrinių projektavimu, tokios įrangos parinkimu, jos sumontavimu, pridavimu valstybės įgaliotoms institucijoms (įskaitant VERT), pajungimu prie AB ESO valdomo elektros energijos tinklo bei atsakovės personalo apmokymu dirbti šia įranga, tam, kad parinktas rangovas savarankiškai, metodiškai ir nuosekliai imtųsi organizuoti šiuos darbus ir teiktų metodinius nurodymus atsakovei. Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo, įvertinti atsakovės viešajame pirkime pateiktus dokumentus bei faktinę situaciją ir savo jėgomis, savo rizika suprojektuoti saulės elektrinę, ją realiai įrengti, priduoti darbų rezultatą. įgaliotoms valstybės institucijoms, pajungti prie tinklo ir perduoti atsakovei. Būtent ieškovė, kaip šio viešojo pirkimo laimėtoja, turėjo būti susipažinusi su atsakovės pateiktais dokumentais, įskaitant VERT leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Atsakovė buvo gavusi VERT leidimą, kaip patvirtinimą, kad saulės elektrinės įrengimas atsakovės teritorijoje yra galimas, ir jį pateikusi kartu su bendru viešojo pirkimo dokumentacijos paketu, t. y. dar iki ginčo Sutarties sudarymo su ieškove. Atsakovei, priešingai nei manė teismas, iš anksto nebuvo žinoma kokius techninius sprendimus pasirinks ieškovė. Tik ieškovei suprojektavus saulės elektrinę (parengus ir suderinus projektą), atsakovei tapo aišku ant kelių pastatų stogų bus montuojama saulės elektrinės įranga. Ieškovė projektavimo stadijoje turėjo pastebėti, kad jos projektuojamai įrangai sumontuoti ant vieno pastato stogo vietos nepakaks, todėl būtent ieškovė privalėjo nedelsiant informuoti atsakovę apie tai, kad jai reikia pasirūpinti patikslinto VERT leidimo gavimu. Ieškovė turėjo pilną informaciją apie projektuojamą saulės elektrinę, nes projektas ieškovė atsakovei perdavė tik pasibaigus Sutarties įvykdymo terminui, todėl tik ieškovė žinojo, ko reikia šio projekto įgyvendinimui ir žinojo kokių dokumentų reikės norint įgyvendinti suprojektuotą objektą. Ieškovė turėjo bendradarbiauti su atsakove ir laiku teikti jai informaciją, ką būtina atlikti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kada ji pranešė atsakovei apie būtinybę gauti patikslintą VERT leidimą ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki Sutarties pasibaigimo, t. y. iki 2021 m. birželio 16 d. būtų kreipęsis į atsakovę raštu gauti patikslintą VERT leidimą, todėl ne atsakovė, o ieškovė netinkamai vykdė Sutartį.

17.7. Teismas nevertino šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių: 1) ieškovė išskirtinai dėl savo kaltės ir nerūpestingumo vėlavo pradėti vykdyti darbus pagal Sutartį ir atsakovei teko ne kartą raginti ieškovę pradėti pagaliau vykdyti darbus; 2) liudytojas R. P. apklausiamas byloje pareiškė, o ieškovė patvirtino, kad: Saulės elektrinės įrengimo darbus ieškovė pradėjo realiai organizuoti tik likus 2–3 savaitėms iki galutinio sutarties įvykdymo termino pabaigos. Ieškovas tai pripažino teisme ir aiškino, kad vėlavo iš Kinijos atplaukti saulės elektrinės įranga, tačiau nei vieno tai patvirtinančio įrodymo nėra pateikęs; 3) darbus ieškovė faktiškai pradėjo vykdyti neparengusi ir nesuderinusi su atsakove saulės elektrinės įrengimo Projekto; 4) Projektą derinimui atsakovei ieškovas pateikė jau pasibaigus Sutarties šalutiniam įvykdymo terminui.

17.8. Projekto neparengimas per trijų mėnesių Sutarties vykdymo terminą yra esminis ir šiurkštus Sutarties pažeidimas, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

17.9. Kadangi ieškovė dėl savo kaltės vėlavo parengti saulės elektrinės įrengimo Projektą, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl atsakovės kaltės Sutarties darbų vykdymas vėlavo 4 mėnesiais, todėl atsakovė negali skaičiuoti delspinigių nuo Sutarties termino pabaigos, o galėjo pradėti skaičiuoti tik nuo 2021 m. lapkričio 19 d.

17.10. Ieškovė pripažino šias esmines faktines aplinkybes, kurių teismas nevertino: 1) pati ieškovė pagal Sutarti yra atsakinga už saulės elektrinės Projektavimą 2) ieškovė privalėjo pasirūpinti visais projektavimui ir darbų atlikimui bei darbų rezultato įteisinimui būtinais dokumentais, pvz. VERT leidimais gaminti elektros energiją, VERT pažymomis, saulės elektrinės pridavimu VERT bei jos prijungimo prie AB ESO tinklų ir pan.; 3) 2021 m. liepos mėnesį, t. y. jau pasibaigus galutiniam Sutarties įvykdymo terminui, kreipdamasi į VERT dėl Pažymos apie Teigiamą sumontuotų įrenginių techninės būklės patikrinimo rezultatą išdavimą, ieškovė nebuvo tinkamai atlikusi visos eilės darbų, be to, nebuvo juos įforminęs įstatymo nustatyta tvarka, todėl nesistebėjo, kai VERT neišdavė jiems šios pažymos, aiškiai nurodęs ieškovės atliktų darbų trūkumus dėl kurių atsisakoma ieškovei išduoti tokią Pažymą.

17.11. VERT 2021 m. liepos 19 d. rašte ieškovei yra nurodė esminius ieškovės darbo trūkumų (6 punktai), kurie neleidžia VERT išduoti ieškovei tokios pažymos (rašto-akto 3.2. punktas). Šių nurodytų trūkumų teismas nevertino. Atsakovė tuo metu nepasirašė Projekto ir Kompleksinių bandymų pažymos, nes atsakovė pagrįstai kėlė reikalavimus šių dokumentų pasirašymui, tačiau ieškovas jų tinkamai (pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir laiku) nevykdė. Pvz.; atsakovė 2021 m. liepos 9 d. susirašinėjime reikalavo, kad ieškovė prieš pradėdamas statybos darbus jai pateiktų popierinį (originalų) projektą su ieškovės parašais, kaip to reikalauja LR Statybos įstatymas, tačiau jo negavo. Tame pačiame susirašinėjime atsakovės atstovas R. P. nurodė, kad ieškovė ,,įrengė tik vienų žaibosaugos komplektų, kitas nepadarytas“, nors nuo Sutarties galutinio termino pabaigos jau buvo praėję beveik mėnuo. Atsakovė reikalavo, kad pagal Pirkimų sąlygas, atsakovei būtų pateikti dokumentai, įrodantys įrengimų kokybę, suteikiantys jų kokybės garantijas ir jų naudojimo instrukcijas. Tik 2021 m. rugpjūčio 5 d., t. y. beveik po 2 mėnesių nuo galutinio Sutarties įvykdymo termino pabaigos, ieškovės atstovė rašė elektroniniame laiške, kad siunčia atsakovei modulių ir inverterio garantijas ir klausia, ko dar trūksta.

17.12. Byloje yra įrodyta (atsakovės 2022 m. sausio 4 d. elektroninis laiškas ieškovei), kad „AB ESO atsisako sumontuoti ir prijungti elektros apskaitos prietaisą saulės elektrinei, nes ieškovės montuotojai nėra paruošę apskaitos prijungimo laidu su antgaliais“. Dėl šių priežasčių atsakovė buvo priversta papildomai kviestis ieškovės atstovus tam, kad jie tinkami atliktų visus darbus, būtinus saulės elektrinės prijungimo prie AB ESO eksploatuojamo tinklo. Ieškovė šias aplinkybes pripažįsta, nes susirašinėjime (2022 m. sausio 12 d. rašte atsakovei) nurodė, kad „2022 m. sausio 7 d. buvo atlikti darbai – apskaitos prijungimo laidai su antgaliais“. Galutinę sąskaitą faktūrą atsakovei ieškovė išrašė ir pateikė tik 2022 m. vasario 7 d.

17.13. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad „tik ieškovė turėjo pareigą inicijuoti VERT leidimo patikslinimą dėl papildomų pastatų unikalių numerių įtraukimo į VERT leidimo tekstą, nes pagal viešojo pirkimo dokumentus, pvz. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 2, 4 punktą „tiekėjas (ieškovas) į pasiūlymo kainą turi įtraukti pastato stogo maksimalios apkrovos ekspertizę arba parengti atestuoto pastatų konstruktoriaus išvadą dėl laikančiųjų konstrukcijų būklės ir galimybės montuoti saulės elektrinę. Nustačius, kad stogas neatlaikys projektuojamos saulės elektrinės arba išaiškėjus, kad stogas yra netinkamas saulės elektrinės įrengimui, pirkimo sutartis gali būti nutraukiama abiejų šalių susitarimu“. Tai paneigia teismo išvadą, kad atsakovė dar iki Sutarties sudarymo žinojo ant kokių pastatų stogų bus montuojama saulės elektrinė, tačiau nepasirūpino VERT leidimu įrengti ant jų saulės elektrinę. Atsakovė nėra saulės elektrinių įrengimo specialistė, todėl pirkdama šią paslaugą numatė visas galimas (tinkamas) saulės elektrinės įrengimo vietas – „ant trijų pastatų stogų1“, o tikslia vietą, elektrinės įrengimui būtina stogo plotą privalo paskaičiuoti pirkimą laimėjusi ieškovė. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1 lentelės „Pagrindiniai saulės fotoelektrinės įrengimo projekto charakteristikos“ 7 punkte ,stogo plotas“, atsakovė aiškiai nurodė, kad stogo paviršiaus plotą tiekėjas įsivertina pats. Todėl teismo išvada, kad atsakovė žinojo kur bus įrengiama elektrinė yra klaidinga. Atsakovė ieškovės prašymu gavo VERT 2021 m. spalio 18 d. patikslintą leidimą, kuriame nurodyti tik du pastatų unikalūs numeriai, o ne trys. Tai reiškia, kad ieškovei atlikus skaičiavimus, paaiškėjo kad jai saulės elektrinės įrengimui reikės tik dviejų iš atsakovės pasiūlytų trijų pastatų stogų, todėl patikslintame VERT leidime atsidaro tik dviejų pastatų unikalūs numeriai, o ne trys.

17.14. Nesutinka su teismo išvada, kad šalių pasirašytas 2021 m. birželio 21 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad nei dėl projekto parengimo, nei dėl elektrinės įrangos atsakovė ieškovei pretenzijų neturėjo. Ieškovei vėluojant užbaigti šviesos energijos elektrinės įrengimo darbus, atsakovė turėjo pagrindą delspinigius skaičiuoti tik nuo 7 073,06 Eur sumos, o ne nuo bendros Sutarties kainos. Pagal galiojančius teisės aktus, saulės elektrinių įrengimo tinkamumą, teisėtumą ir ieškovo parinktų techninių sprendimų tinkamumą tikrina ne atsakovė, kuris neturi tam būtinų specialių žinių, o išskirtinai tik valstybės šiam tikslui specialiai įgaliota institucija — Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, kuri atlikusi patikrinimą ir nenustačiusi darbų kokybės trūkumų, išduota VERT pažymą apie Teigiamą sumontuotų įrenginių techninės būklės patikrinimo rezultatą. Šalių pasirašytas Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas yra reikalingas tik kaip formalus pagrindas perduoti ieškovės atliktų darbų bei dokumentacijos kokybę tikrinti VERT. Be to, pats teismas pripažįsta, kad VERT atlikusi ieškovės atliktų darbų, nurodytų 2021 m. birželio 21 d. akte, patikrinimą, nustatė 6 pažeidimus (darbų kokybės trūkumus), kuriuos pareikalavo ieškovės pašalinti ir atsisakė išduoti ieškovei VERT pažymą apie Teigiamą sumontuotų įrenginių techninės būklės patikrinimo rezultatą. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, jog ieškovės 2021 m. birželio 21 d. darbai buvo atlikti tinkamai ir priimti be pastabų ir/ar pretenzijų, yra nepagrįsta.

17.15. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovei vėluojant užbaigti šviesos energijos elektrinės įrengimo darbus, atsakovė turėjo pagrindą delspinigius skaičiuoti tik nuo 7 073,06 Eur sumos, o ne nuo bendros Sutarties kainos.

17.16. Sutartis sudaryta viešojo pirkimo procedūrų pasėkoje, todėl šiam klausimui yra reikšminga viešojo pirkimo dokumentų (pirkimo sąlygų) visuma, o ne tik Sutartis. Pagal viešojo pirkimo sąlygų 4.2. punktą „darbų atlikimo terminai: stogo maksimalios apkrovos ekspertizė, saulės fotovoltinės elektrinės projektavimas, įrengimo ir perdavimo eksploatacijai terminas – 3 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos“. Sutartis buvo sudaryta 2021 m. kovo 1 d. Maksimalus sutarties įvykdymo terminas baigiasi – 2021 m. birželio 16 d., t. y. tą dieną ieškovė privalėjo baigti visus saulės elektrinės projektavimo, įrengimo, pridavimo VERT, prijungimo prie AB ESO skirstomųjų tinkle ir perdavimo ieškovui eksploatacijon darbus, tačiau atsakovė sutartį įvykdė tik po 10 mėnesių.

17.17. Ieškovei iš esmės ir šiurkščiai pažeidus Sutartį, todėl atsakovė pagrįstai pagal Sutarties 8.2 punktą paskaičiavo ieškovei delspinigius už sutarties neįvykdymą laiku. Sutartyje nurodyta, jog sutarties objektas yra nedalus, o tinkamas sutarties rezultatas yra vienas – ieškovė privalo suprojektuoti saulės energijos elektrinę, ją įrengti, priduoti įgaliotoms institucijoms, prijungti ją prie AB ESO tinklo ir tik tada perduoti atsakovei eksploatuoti. Pagal sutartį ir jos esmę, šalys nenumatė jokių sutarties įvykdymo etapų, jokių tarpinių darbų priėmimo-perdavimo procesų, jokių tarpinių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, tarpinių atsiskaitymų ar pan. Todėl teismo išvada, jog delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo visos Sutarties vertės yra nepagrįsti.

17.18. Ieškovė parengė du Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus – 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 19 d., nors pagal Sutartį yra numatytas tik vienas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuris išrašomas tik ieškovei, kaip rangovei, baigus tinkamai įvykdyti visus savo įsipareigojimus. 2021 m. birželio 21 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo reikalingas tik ieškovei, nes jį pateikti iš ieškovės reikalavo VERT. Po šio akto surašymo ieškovė neišrašė sąskaitos, nes nebuvo įvykdžiusi Sutarties ir pagal Sutartį neturėjo reikalavimo teisės į dalinį atsiskaitymą. Šis faktas paneigia teismo išvadą, kad 2021 m. birželio 21 d. ieškovė tinkamai įvykdė didžiąją dalį savo Sutartinių įsipareigojimų jų piniginės vertės išraiška (33 345,56 Eur). Pagrindinis ir vienintelis Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, atitinkantis Sutarties 5.1 punkto reikalavimus yra 2022 m. sausio 19 d. Galutinė sąskaita buvo pateikta 2022 m. vasario 7 d.

17.19. Nesant atsakovės kaltės dėl Sutarties galutinio termino praleidimo, atsakomybė tenka ieškovei, todėl teismas nepagrįstai trumpino delspinigių skaičiavimo terminą, vietoj 6 mėnesių termino, taikė tik 2 mėnesių terminą delspinigių paskaičiavimui, ir neteisėtai skaičiavo delspinigius tik nuo 7 073,06 Eur sumos, o ne nuo visos sutarties vertės – 41 217,22 Eur su PVM. Sutartyje tokia galimybė nėra numatyta, o sutarčių aiškinimo taisyklės neleidžia teismui daryti tokios išvados.

17.20. Teismas nepasisakė ir nepateikė vertinimo dėl: 1) šalių Sutarties objekto (rezultato) nedalomumo; 2) Sutarties galutinio termino reikšmės (esminės sąlygos); 3) Dėl ieškovės išskirtinės pareigos pačiam pasiskaičiuoti jai būtiną pastato (pastatų) stogo plotą (pagal pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1 lentelės „Pagrindiniai saulės fotoelektrinės įrengimo projekto charakteristikos“ 7 punkte „stogo plotas“ atsakovė aiškiai nurodė, kad „stogo paviršiaus plotą tiekėjas įsivertina pats“; 4) dėl ieškovės išskirtinės pareigos atlikti atsakovės pasiūlytų trijų pastatų stogų konstrukcijų ekspertizes arba gauti pastatų konstruktoriaus išvadas ir pačiam parinkti konkrečius pastatus ant kurių ieškovas įrenginės elektrinę; 5) dėl atsakovės argumento, kad tik ieškovei atlikus 94.3. ir 94.4. punktuose numatytas ieškovės pareigas ieškovė turi pareigą kreiptis raštu į atsakovę ir nurodyti jam, ant kurių konkrečių pastatų stogų jis planuoja įrengti saulės elektrinę ir paprašyti, kad atsakovė gautų patikslintą VERT leidimą plėtoti elektros energijos gamybą, kuriame būtų nurodyti konkrečių pastatų unikalūs numeriai ant kurių ieškovas planuoja įrengti elektrinę; 6) dėl atsakovės argumento, kad ieškovė laiku neparengė ir nepateikė atsakovei Projekto; 7) dėl atsakovės argumento, kad ieškovė laiku bei kokybiškai neatliko elektrinės įrengimo darbų, o ieškovė darbų kokybės trūkumus fiksavo VERT rašytiniai dokumentai pateikti į bylą; 8) dėl atsakovės argumento, kad ieškovė VERT nurodytus trūkumus šalino net 4 mėnesius iki 2021 m. lapkričio 19 d. Teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, todėl yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) dėl visiško motyvų bylai esminiais klausimais ir dėl apelianto skunde pateiktų esminių argumentų teismo sprendime nebuvimo.

17.21. Teismas pažeidė civilinio proceso principus: 1) rungimosi, nes ieškovė teismo faktiškai buvo nepagrįstai atleista nuo rungimosi ir įrodinėjimo pareigos, už ją tai teismo sprendime padarė teismas; 2) šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes teismas proceso šalių nelaikė lygiomis – ieškovę protegavo, o atsakovę – diskriminavo. Tai akivaizdu įvertinant esmines bylos aplinkybes, kad būtent ieškovė 2,5 karto praleido Sutarties įvykdymo terminą, laiku net nepradėjo vykdyti sutarties, neparengė laiku Projekto, saulės elektrinės darbus atliko nekokybiškai, nepaisant to, teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė kalta dėl termino praleidimo ir leido skaičiuoti delspinigius tik už du mėnesius ir tik nuo 7 000 Eur sumos, o ne nuo visos Sutarties kainos, sudarančios apie 42 000 Eur; 3) teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas, nes teismas buvo šališkas, tiek paskirstant įrodinėjimo pareigas byloje, tiek nesivadovaujant aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Apžvalgos išaiškinimais, kurie buvo nepalankūs ieškovei, bet palankūs atsakovei.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ prašo atmesti apeliantės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti ieškovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ naudai iš atsakovės UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas tinkamai išanalizavo Sutartį ir šalių elgesį bei ketinimus tiek sudarant Sutartį, tiek ir toliau ją vykdant. Tuo tarpu atsakovė stengėsi užmaskuoti tikruosius šalių ketinimus, susitarimus ir bandė nukreipti teismo dėmesį nuo tikrosios šalių valios, neteisingai aiškindama pažodinį Sutarties tekstą, taip kaip būtų naudinga išimtinai atsakovei. Ieškovė neprieštaravo ir neginčijo savo kaltės pažeidžiant Sutartyje nustatytus terminus, tačiau, esminis ginčas byloje ir kilo dėl to, kad ieškovės pavėluotai įvykdytus įsipareigojimus pagal Sutartį nulėmė atsakovės nesąžiningas elgesys ir savo pačios įsipareigojimų nevykdymas.

18.2. Sutartyje numatytas darbų įvykdymo 3 mėnesių terminas (Sutarties 4.2. punktas) buvo pasirinktas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dar konkurso metu, t. y. iki Sutarties pasirašymo buvo gavusi 2020 m. spalio 23 d. VERT leidimą plėtrai, kurio gavimas trunka apie kelis mėnesius. Ieškovė įvertinusi, jog leidimas plėtrai jau yra, manė, jog 3 mėnesių terminas bus pakankamas Elektrinės įrangai suprojektuoti, sumontuoti ir galutinai priduoti VERT. Jeigu nevertintume, kad 2020 m. spalio 23 d. leidimas buvo netinkamas, ir 2021 m. birželio 21 d. ieškovei užbaigus Elektrinės montavimo darbus, atsakovė būtų toliau tinkamai bendradarbiavusi – ieškovės vėlavimas pagal Sutartį dėl visų reikiamų dokumentų gavimo būtų užtrukęs vos kelis mėnesius (taip yra dėl to, kad leidimai išduodami tik per 1 mėnesio terminą). Vėliausiai, ieškovė savo įsipareigojimus būtų įvykdžiusi 2021 m. rugsėjo mėnesį. Tačiau, būtent dėl atsakovės neveikimo ir netinkamu įsipareigojimu vykdymo, Elektrinės pridavimas užsitęsė iki pat 2021 m. gruodžio mėnesio, konkrečiai dėl to, kad, pirma, užsakovės pateiktas 2020 m. spalio 23 d. VERT leidimas plėtrai buvo netinkamas.

18.3. Byloje rašytiniai duomenys patvirtina, kad šalys buvo susitarusios, jog būtent pirmuoju VERT leidimu plėtrai pasirpinti ir pateikti ieškovei turi pareiga atsakovė. Tai patvirtina ne tik tai, kad 2020 m. spalio 23 d. leidimas buvo gautas dar iki Sutarties sudarymo ir buvo pateiktas konkurso metu, dėl ko ieškovė ir pasiūlė tokį trumpą Sutarties įvykdymo terminą, bet ir byloje esantis įgaliojimas išduotas atsakovės paskirtam R. P. gauti leidimą plėtrai, bet ir šalių susirašinėjimas ir elgesys Sutarties vykdymo metu. Paaiškėjus, kad leidimas yra netinkamas, leidimo gavimą vėl inicijavo atsakovės atstovas R. P., o ne ieškovė, nes būtent jis turėjo pareigą gauti tokį leidimą, ir būtent jis buvo įgaliotas. Ieškovei tokio įgaliojimo atsakovė nebuvo suteikusi.

18.4. Kad būtent R. P. 2021 m. spalio 15 d. gavo patikslintą leidimą plėtrai pripažįsta ir atsakovė, tačiau akivaizdžiai nesąžiningai, vis tiek šią pareigą bando perkelti ieškovei ir tokiu būdu „nusimesti ar „perkelti“ savo atsakomybę dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų. Atsakovė nurodo, jog negalėjo žinoti, ant kokių pastatų stogų bus montuojama Elektrinės įranga, todėl iki rangovui nepateikus projekto, negalėjo gauti tinkamo leidimo plėtrai. Tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas: Atsakovė jau sudarydama sutartį žinojo, ant kurių pastatų stogų ketinama rengti saulės elektrinę, tai aiškiai nurodyta sutarties techninėje specifikacijoje, tačiau reikalingu leidimu nepasirūpino. Sutartis šalis įpareigoja bendradarbiauti, domėtis sutarties vykdymu. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė taip pat pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Tinkamo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus neturėjimas negali būti laikomas nereikšmingu, vykdant sutartinius įsipareigojimu, nes būtent neturint tokio leidimo ieškovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo perduoti įrangą eksploatacijai. Būtent tokios Sprendime konstatuotos išvados atitinka ir Sutarties tekstą, tikruosius šalių ketinimus. Atsakovė, akivaizdžiai bando Sutartį aiškinti taip, kad ieškovei būtų perkelta atsakomybė už netinkamai atsakovės įvykdytus įsipareigojimus.

18.5. Atsakovė apeliaciniame skunde melagingai nurodo, kad ji nesuprato ir nežinojo (nes neturi specifiniu žinių) ir dėl to negalėjo gauti tinkamo leidimo, todėl būtent ieškovė turėjo pareigą bendradarbiauti su atsakove ir nurodyti jai veiksmus, kuriuos būtina atlikti. Tačiau jei atsakovė nežinotu, nesuprastu ir jai reikėtų specialiu žinių tam, kad būtu gautas VERT leidimas plėtoti elektros energiją – būtent tokia užduotis ir būtu suformuota techninėje specifikacijoje, skelbiant konkursą. Tiek leidimo gavimas iš VERT plėtoti elektros energija, tiek ir vėlesnio leidimo gavimas gaminti elektros energiją būtu paliktas, rangovams.

18.6. Atsakovė, puikiai suprasdama ir turėdama pakankamai žinių bei darbuotojų (specialistų), nusimanančių apie saulės jėgaines (elektros energijos gavybos principus, taisykles ir visa kt. informaciją), kuriuos netgi buvo iškvietusi liudyti į teismo posėdį (A. B. ir R. P.) – pati pasirinko tokiu būdu ir sąlygomis paskelbti viešąjį konkursą, pati parengė atitinkamą techninę specifikaciją, kurios pagrindu buvo pateikta užduotis tiekėjams. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nežinojo, ar negalėjo žinoti ant kokių statinių bus statoma elektrinė, nes nėra specialistė šioje srityje ir neturi tam specialių žinių – yra nepagrįstas ir nesąžiningas argumentas. Perkančioji organizacija turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad teismas teismo padarytos išvados yra neteisingos, nes teismas nesuprato teisinių santykių kylančių iš viešojo pirkimų procedūrų specifiškumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

18.7. Atmestini atsakovės skundo argumentai, kad ieškovė negalėjo nurodyti teismui, kada kreipėsi į atsakovę su prašymu gauti VERT patikslintą leidimą, be to jei ieškovė manė, kad leidimas netinkamas ir jį reikia papildyti, ji turėjo kreiptis su prašymu į atsakovę, tačiau apie tai byloje įrodymų nėra. Atsakovė tiek Sutarties vykdymo metu, tiek ir visu bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai. Ieškovė net kelis kartus atsakovės prašė pateikti elektroninio pašto susirašinėjimą tarp ieškovės darbuotojos ir R. P., iš kurių būtų galima nustatyti, kada atsakovė buvo informuota apie netinkamą leidimą. Ieškovė nurodė, jog dėl viruso, ieškovės darbuotojos paskirtos atstovauti ieškovei ir susirašinėjusios su atsakovės atstovu negalima atkurti dalies pašto dėžutės ir teismui pateikti susirašinėjimo. Tuo pasinaudojusi atsakovė, šių laišku taip pat nepateikė.

18.8. Teisės contra spoliatorem prezumpcija, kuri reiškia, kad, jeigu šalis slepia, sunaikina, trukdo gauti arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs, turi būti taikoma šioje byloje. Atsakovė nepateikė elektroninių laiškų, todėl egzistuoja pagrindas konstatuoti apeliantei nepalankiausias aplinkybes, kurias galėjo patvirtinti elektroniniai laiškai dėl ieškovės informavimo apie netinkamai gautą VERT leidimą plėtrai.

18.9. Atsakovė yra nesąžininga ir siekia byloje nustatyti ne tikrą tiesą, o pritemti bylos aplinkybes savo naudai, patvirtina jos ne vienoda pozicija. Pavyzdžiui, atsakovė kaltina ieškovę netinkamai vykdžius sutartį ir nepranešus atsakovei apie netinkamą leidimą plėtrai. Atsakovė sugalvojo, jog ieškovė turėjo apie tai būtinai praneši atsakovei raštu, o to nepadariusi, nes byloje nėra tokių duomenų, ieškovė neva tai pažeidė Sutartį ir bendradarbiavimo pareigą. Tačiau, kai ieškovė prašė ir reikalavo pirmosios instancijos teisme atsakovės pateikti susirašinėjimą, atsakovė šių dokumentų sąmoningai nepateikė ir dabar laikosi pozicijos, jog apskritai ieškovė nepranešė atsakovei apie netinkamą leidimą. Tačiau toliau apeliaciniame skunde pasisakydama dėl kitų aplinkybių, Atsakovė užsimiršta ir nurodo, jog: ieškovei paprašius žodžiu papildyti VRET leidimą kitų pastatų unikaliais numeriais, šį leidimas buvo nedelsiant pakoreguotas. Tokiu būdu atsakovė pati patvirtino, jog ieškovė informavo atsakovę apie netinkamą leidimą ir paprašė jį pakoreguoti. Šiais argumentais, atsakovė pripažįsta, kad vis tik (1) ieškovė informavo atsakovę ir paprašė pateikti patikslintą leidimą plėtrai ir (2) kad leidimo plėtrai iš VERT gavimas buvo būtent atsakovės pareiga.

18.10. Dėl atsakovės argumento, kad naujam leidimui gauti buvo sugaišta tik 8 dienos, o ne kaip teismas nustatė 4 mėnesiai, pažymi, jog 4 mėnesių terminas tarp pirmojo ir antrojo leidimo plėtrai gavimo byloje yra akivaizdus ir patvirtintas pačių leidimų gavimo data, tuo tarpu atsakovės nurodytas 8 dienų terminas – nepagristas jokiais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu liudytojo R. P. parodymai byloje vertinami itin kritiškai.

18.11. Atsakovė nebendradarbiavo ir trukdė ieškovei vykdyti Sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė sumontavusi Elektrinės įrangą perdavė ją užsakovui ir 2021 m. birželio 21 d. abi šalys pasirašė atliktu darbų aktą. Atsakovė pasirašiusi šį dokumentą patvirtino, jog pretenzijų ieškovei dėl neperduotos dokumentacijos, ar kitų neatliktų darbų neturi. Ieškovei pasikreipus į atsakovę dėl jos atstovo parašų ant pateikto projekto – atsakovė nustojo bendradarbiauti, nepateikinėjo dokumentų, vangiai atrašydavo į ieškovės laiškus, arba atrašydavo su nelogiškais reikalavimais ir nepagrįstomis priežastimis dėl atsisakymo pasirašyti ant dokumentų, ir iš esmės tokiu būdu trukdė ieškovei vykdyti Sutartį. Šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas: 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. liepos 9 d. ieškovės darbuotoja laiškais prašo pasirašyti dokumentus, kad spėtu dar laiku pateikti prašymą VERT, tačiau atsakovė Projekto nepasirašė, nurodydama, kad jis pateiktas ne popierinis, o elektrinis skenuotas variantas (nepaisant to, kad dauguma kitų dokumentų teikiamų būtent elektronine forma); 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. liepos 23 d. buvo siunčiami pakartotiniai laiškai, tiek dėl projekto, tiek dėl kompleksinių baldymų protokolo, kuriuos prašoma pasirašyti. Pasirašytas projektas pateiktas tik 2021 m. liepos 26 d., toliau ieškovė prašė, kad atsakovė atsiųstų pasirašytą bandymų protokolą; 2021 m. liepos 26 d. – 2021 m. rugpjūčio 5 d. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė vienu dviem sakiniais atsisako pateikti pasirašytą protokolą, neva trūksta dokumentų. Ieškovei parašant nurodyti, ko konkrečiai trūksta, ir kodėl netinkami ieškovės jau pateikta techninė dokumentacija, atsakovės atstovas nepaaiškina. 2021 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės atstovė vėl siunčia laišką, prašydama, pateikti pasirašytą bandymų protokolą. Galiausiai atsakovė jį pateikti tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. Teismo posėdžio metu, paklaustas R. P. negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nepasirašinėjo projekto ir bandymų protokolo ir bendrais sakiniais nurodė, jog ieškovė nepateikė reikiamos dokumentacijos. Paklausus, kodėl tuomet buvo pasirašytas 2021 m. birželio 21 d. Atliktų darbų aktas su patvirtinimu, jog visą dokumentaciją atsakovė yra gavusi, R. P. negalėjo paaiškinti. Šios aplinkybės patvirtina, jog Sutarties vykdymas užsitęsė ne tik dėl atsakovės netinkamos dokumentacijos pateikimo ieškovei, bet ir dėl akivaizdaus atsakovės nebendradarbiavimo ir nesąžiningų veiksmų, apsunkinant ieškovei vykdyti Sutartį.

18.12. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė darbus atliko be projekto, taip pat kad projektas buvo parengtas tik po 6 mėnesių nuo Sutarties sudarymo. Jeigu Projektas iš tiesu nebūtu parengtas, nebūtu perduotas atsakovei, ir Elektrinė būtu pastatyta be projektų ir net neatlikus bandymu, neparengus bandymo protokolo, tokiu atveju atsakovė nebūtų patvirtinusi 2021 m. birželio 21 d. Atliktų darbų akte, kad ieškovei neturi jokių pretenzijų ir visą dokumentaciją yra gavusi. Be to, neturėdama projekto, ieškovė nebūtų teikusi 2021 m. liepos mėnesi pirmojo prašymo VERT. Aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė ant ieškovės teikiamos dokumentacijos, nereiškia, jog šie dokumentai nebuvo parengti, ar kad jie buvo parengti netinkamai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą.

18.13. Dėl atsakovės pavėluotai gauto tinkamo leidimo ir nebendradarbiavimo Sutarties vykdymo laikotarpiu, ieškovei atsirado kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti Sutartį greitesniais terminais. Jei užsakovas būtų laiku ir tinkamai įvykdęs savo pareigas, t. y., laiku gavęs tinkamą leidimą ir bendradarbiavęs su rangovu, Saulės elektrinės pridavimo į VERT procesas būtų sklandesnis ir greitesnis. Dėl atsakovės priešpriešinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo bei vilkinimo, ieškovė negalėjo tęsti ir laiku užbaigti Sutartyje numatyto rezultato, taip pat jo ne tik kad negalėjo niekaip įtakoti, bet ir apskritai negalėjo numatyti, kada bus išduotas VERT leidimas. Dėl šių priežasčių, ieškovė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, negalėjo tinkamai užbaigti ir įvykdyti Sutarties joje nustatytais terminais. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog „vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovei tinkamą leidimą plėtrai pateikus 2021 m. spalio 19 d, ieškovei turėjo būti suteiktas bent vieno mėnesio terminas gauti leidimą gaminti elektros energiją, todėl atsakovė delspinigius galėjo pradėti skaičiuoti tik nuo 2021 m. lapkričio 19 d.

18.14. Esminė aplinkybė nulėmusi Sutarties įvykdymą tik 2022 sausio mėnesį, buvo netinkamas atsakovės gautas ir ieškovei pateiktas VERT išduotas leidimas plėtrai. Tinkamas leidimas buvo gautas tik 2021 m. spalio 19 d., t. y., praėjus keturiems mėnesiams nuo 2021 m. birželio 21 d. Atliktų darbų akto pasirašymo dienos, kas iš esmės buvo sąlygota atsakovės, o ne ieškovės veiksmų. Byloje nebuvo nustatyta jokių ieškovės nesąžiningų ar netinkamai įvykdytų pareigų, nulėmusių Sutarties nevykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. spalio 19 d. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog iš karto po 2021 m. spalio 19 d. leidimo plėtrai gavimo, ieškovė inicijavo tolimesnės dokumentacijos parengimą ir leidimo gaminti elektros energijos gavimą, kuris buvo sėkmingas. Dėl šios priežasties, aplinkybės susijusios su ieškovės pasikreipimu į VERT iki tinkamo leidimo gavimo dienos, t. y., iki 2021 m. spalio 19 d. nėra esminės ir nesudaro jokio pagrindo kaltini ieškove netinkamu sutarties vykdymu.

18.15. Dėl 2021 m. liepos 19 d. VERT atsisakymo išduoti leidimą pažymi, kad pirmasis, antrasis ir penktasis trūkumai nustatyti nes trūko atsakovės parašų. Atsakovė pasirašyti ant kompleksinių bandymų pažymos ir Projekto tyčia vilkino nuo 2021 m. birželio 21 d. iki pat 2021 m. rugpjūčio 26 d. Trečiasis trūkumas buvo ištaisytas nedelsiant, kadangi varžos matavimai buvo atlikti, tik nepatekti VERT inspektoriui. Ketvirtasis trūkumas – ištaisytas nedelsiant, t. y. buvo nufotografuota ir VERT nusiųsta vaizdinė medžiaga, patvirtinanti, jog viskas atitinka. Šeštasis trūkumas buvo perteklinis VERT reikalavimas, kadangi VERT neteikiama informacija apie atstumus tarp inverterio ir fotomodulių. VERT turi įvertinti, ar įranga turi sertifikatus ir teisingai prijungta prie ESO tinklų. Kabelių ilgis ir nuostoliai yra aptariami konkrečiai tik tarp užsakovo ir rangovo. Šiuo atveju, atsakovė žinojo, koks atstumas tarp inverterių ir garažo, matė projektą ir jį patvirtino (dėl to buvo pasirašytas 2021 m. birželio 21 d. Atliktų darbų aktas). Visi darbai atlikti pagal projektą. Todėl, nors ieškovė nesutiko, kad tai trūkumas, siekdama greitesnio leidimo gavimo, patikslino šį trūkumą per kelias dienas. Esminiai VERT nustatyti trūkumai yra susiję su atsakovės parašų ant numatytos dokumentacijos nebuvimo, todėl atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovę, remiantis šiais VERT nurodytais trūkumais. Atsakovė nepagrįstai bando įrodyti, kad VERT nustatyti trūkumai patvirtina, jog ieškovė netinkamai sumontavo elektrinę.

18.16. Teismas teisingai pažymėjo, jog šalių pasirašytas 2021 m. birželio 21 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad nei dėl projekto parengimo, nei dėl elektrinės įrangos atsakovė pretenzijų ieškovei neturėjo. Tuo tarpu vykdant paskutinio etapo saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo darbus, prie kurių, pagal atsakovės parengtą techninę specifikaciją – gali būti priskiriamas tinkamas parengimas pajungimui į skirstomuosius tinklus, leidimo gaminti elektrą gavimas ir darbuotojų apmokymas, kurių kaina šalių susitarimu nustatyta 7 073,06 Eur (Sutarties 6.1. punktas).

18.17. Pagal Sutarties 8.2 punktą ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus atsiranda pareiga mokėti užsakovui 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną tik nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės. Todėl nors ieškovė laikė ir vertino, jog tinkamai ir laiku perdavė darbus už visą bendrą 34 063,81 Eur + PVM, t. y. 41 217,22 Eur sumą, ieškovė sutinka su teismo padaryta išvada, kad remiantis Sutarties 8.2. punktu, atsakovė galėjo ieškovei skaičiuoti delspinigius tik nuo Elektrinės įrengimo darbų 7 073,06 Eur (su PVM) vertės.

18.18. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais ji pati ginčija savo parašu patvirtintas aplinkybes 2021 m. birželio 21 d. Atliktų darbų akte, kad priima tinkamai ieškovės atliktus darbus ir jokių pretenzijų dėl jų neturi, dėl to, kad dokumentas buvo surašytais tik formaliai ir neturi jokios reikšmės, yra nepagrįsti ir deklaratyvi gynybinė pozicija.

18.19. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl Sutarties objekto ir tai, jog ieškovei vėluojant įvykdyti Sutartį delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo visos Sutarties sumos. Sutartyje aiškiai apibrėžta, jog Sutarties neįvykdymo atveju, rangovas privalo mokėti atsakovei delspinigius nuo netinkamai įvykdytų įsipareigojimų vertės, bet ne nuo visos Sutarties vertės. Tai, kad atsakovė ginčija savo pačios patvirtiną 2021 m. birželio 21 d. Atliktų darbų aktą, kuriuo priėmė atsakovės darbus kaip atliktus tinkamai, savaime nepaneigia atsakovės tinkamų pareigų įvykdymą šioje dalyje, o tik pagrindžia pačios atsakovės nesąžiningumą.

18.20. Teismas pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 2021 m. lapkričio 19 d. Tik 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir pateikė ieškovei tinkamą VERT išduotą leidimą plėtrai. Taigi, priežastinis ryšys nulėmęs ieškovės negalėjimą įvykdyti Sutartį iki 2021 m. lapkričio 18 d. akivaizdus, t. y., jei atsakovė būtų dar Sutarties sudarymo pradžioje turėjusi tinkamus dokumentus ieškovės vėlavimas priduoti Elektrinę VERT galėtų būti skaičiuojamas nuo jos įrengimo ir perdavimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 21 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad saulės elektrinės pridavimo procedūros į VERT vėl užsitęsė iki 2021 m. lapkričio 19 d. ne dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo, bet dėl nepakankamo užsakovo bendradarbiavimo, pateikto netinkamo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ne laiku pasirašytų ir pateiktų dokumentų, atsakovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti ieškovei delspinigius už laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. Atsakovė norėdama Sutartyje numatytus delspinigius skaičiuojamus nuo visos Sutarties kainos ir už visą pradelstą laikotarpį, turėjo įrodyti ieškovės neteisėtus veiksmus, t. y., kad ieškovė netinkamai įvykdė Sutartį išimtinai dėl savo kaltės, ir tokiais veiksmais atsakovei sukėlė žalą (CK 6. 246, 6.256 straipsniai).

18.21. Atsakovės argumentai, kad ieškovė neva turėjo pasirūpinti, kad atsakovė tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir pateiktų tinkamą leidimą yra nepagrįsti ir neįrodo ieškovės kaltės. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovei gavus tinkamą leidimą plėtoti elektros energiją, Sutartis būtų užsitęsusi ne dėl dokumentacijos pridavimo VERT, o dėl ieškovės netinkamai perduotos įrangos, neperduotų dokumentų, ar kitų Sutartyje numatytų pareigų nevykdymu. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, jog dėl to, ji būtų patyrusi kažkokią tai žalą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė vykdydama Sutartį elgėsi pakankamai rūpestingai, protingai, sąžiningai, paisydama atsakovės interesų ir nurodymų. Ieškovė dėjo aktyvias pastangas užbaigti Sutartyje numatytus darbus. Tai, kad atsakovė neužtikrino priešpriešinių prievolių įvykdymo, nesudarė ieškovei objektyvių sąlygų laiku ir tinkamai priduoti reikiamus dokumentus VERT, patvirtina, kad Sutartyje numatytų darbų neįvykdymas pilna apimtimi, buvo sąlygotas atsakovės kaltės, todėl remiantis susiklosčiusiu ir CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, ieškovė negali būt laikoma atsakinga dėl laiku neįvykdytos Sutarties laikotarpiu 2021 m. birželio 21d. – 2021 m. lapkričio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

18.22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjimo bylą ieškinio ribose, nustatė esmines ir bylai reikšmingas aplinkybes ir sprendime konstatavo būtent su bylos esme susijusias faktines ir teisines aplinkybes. Tuo tarpu nei įstatymai, nei teismų praktika dėl jų taikymo nenurodo, kad teismo pareiga pagrįsti (motyvuoti) priimtą procesinį spendimą reiškia reikalavimą pasisakyti dėl kiekvieno šalies nurodyto argumento, tuo labiau detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia ir nepatvirtina, jog tai padaryta teismui nešališkai išnagrinėjus bylą, pažeidus šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus, taip pat netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

18.23. Tai, kad teismas spendime nepasisakė dėl dalies atsakovės nurodytų aplinkybių, nereiškia, jog sprendimas priimtas be motyvų. Atsakovės nepripažinimas savo kaltės dėl Sutarties laiku neįvykdymo ir su tuo susijusių deklaratyvių argumentų pateikimas, nereiškia, jog atsakovė yra teisi ir teismas turi vadovautis šia pozicija sprendime ar pasisakyti dėl kiekvieno atsakovės išreikšto argumento.

18.24. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuriame tinkamai pritaikytos materialinės bei procesinės teisės normas. Atsakovės pozicija išdėstyta apeliaciniame skunde yra deklaratyvi, nepagrįsta ir prieštarauja jos pačios apeliaciniame skunde cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. Atsakovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Pirkimo sąlygų priedą Nr. 2 „Saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos, projektavimo ir įrengimo darbų ant pagalbinių pastatų (duomenys neskelbtini) stogo techninė specifikacija“ ir 1 lentelę „Pagrindinės saulės fotoelektrinės įrengimo projekto charakteristikos“.

21. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės kartu su apeliacinius skundu pateikti įrodymai yra į bylą pateikti ieškovės kartu su ieškiniu, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus, kaip perteklinius.

Faktinės bylos aplinkybės

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 16 d. atsakovė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ (sutartyje – užsakovas) ir ieškovė UAB „Informacinių technologijų pasaulius“ (sutartyje – rangovas) sudarė Saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos, projektavimo ir įrengimo darbų ant pagalbinių pastatų (duomenys neskelbtini) stogo sutartį Nr. . Šia sutartimi rangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrangos, projektavimo ir įrengimo darbus pagal techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus ir juos perduoti kaip numatyta sutartyje užsakovui bei ištaisyti defektus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbus ir sumokėti rangos sutarties kainą (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad darbų atlikimo terminai: stogo maksimalios apkrovos ekspertizė, saulės fotovoltinės elektrinės projektavimas, įrengimo ir perdavimo eksploatacijai terminas – 3 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Šalys susitarė, kad bendra sutarties kaina su PVM (21 procentai) yra 41 217,22 Eur, iš jų PVM 7 153,40 Eur. Sutarties kainą sudaro: saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės projekto parengimas 798,60 Eur (kaina su PVM), saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įranga 33 345,56 Eur (kaina su PVM), saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės įrengimo darbai 7 073,06 Eur (kaina su PVM) (Sutarties 6.1. punktas). Užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos ir šalių pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto (Sutarties 6.4. punktas).

25. Sutarties priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ nurodyta, kad UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ numato įsigyti saulės energijos fotovoltinės elektrinės projektavimo, įrangos, įrengimo darbus ir prijungimą prie elektros skirstomųjų tinkų, montavimo vieta UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ trys atskiri pagalbiniai pastatai, jų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

26. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2020 m. spalio 23 d. leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių gatvių apšvietimas“, teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reguliuojama veikla, nurodyta (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Šalių atstovai 2021 m. birželio 21 d. pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vykdytojas užsakovui pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė šias paslaugas – atlikti montavimo, paleidimo-derinimo darbai 49,95 kW saulės elektrinėje, adresu (duomenys neskelbtini), dėl perduodamų elektros įrenginių, darbų kokybės, techninės dokumentacijos apimčių užsakovas vykdytojui pretenzijų neturi.

28. 2021 m. spalio 18 d. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba išdavė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reguliuojama veikla – (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Leidimas išduotas pakeičiant 2020 m. spalio 23 d. išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. (duomenys neskelbtini).

29. 2021 m. gruodžio 20 d. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829, išdavė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ leidimą gaminti elektros energiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad leidimas išduotas 2021 m. spalio 18 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

30. Ieškovė 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovei pasirašyti 2021 m. gruodžio 21 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėti 2021 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus pagal sutartį 41 217,21 Eur sumai.

31. 2022 sausio 12 d. pretenzija-reikalavimu atsakovė nurodė, kad neįvykdytas Sutarties 3.7 punktas (apmokymas dirbti su sumontuota įranga), todėl nepriima ir grąžina nepasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą. Ieškovė informavo atsakovę, kad monitoringo internetu sistema yra įrengta ir apmokymai dirbti kliento personalą įvyks 2022 m. sausio 17 d.

32. 2022 m. kovo 8 d. pareiškimu atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį ieškovės atliktus darbus realiai įvykdytus laiko 2022 m. sausio 17 d., reikalauja perrašyti atliktų darbų aktą, pakeičiant datą, nurodė, kad delspinigių suma už pradelstą laikotarpį yra 3 709,55 Eur, pareiškė, kad vadovaujantis CK 6.130 straipsnio ir 6.131 straipsnio nuostatomis, įskaito priešpriešinius reikalavimus 3 709,55 Eur sumai į ieškovei mokėtiną pagal sutartį 41 217,22 Eur sumą, pateikė ieškovei apmokėjimui 2022 m. kovo 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 709,55 Eur delspinigių.

Dėl Sutarties aiškinimo

33. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Sutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi sprendime nepateikė aiškios ir vieningos šalių sudarytos Sutarties analizės, o Sutartį vertino tik fragmentiškai, ne kaip visumą, nesiaiškino tikrosios šalių valios, kas nulėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

34. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

35. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas).

36. Sutartimi šalys sutarė, kad užsakovas (apeliantė) privalo rangovui (ieškovei) suteikti visus būtinus dokumentus ir reikiamą informaciją, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti (Sutarties 2.1. punktas). Pagal Sutarties 3.7 punktą rangovas privalo apmokyti užsakovą dirbti su įrenginiu ir supažindinti su jo veikimu. Šalys Sutarties 4.1 punktu susitarė, kad darbai pagal sutarties sąlygas laikomi įvykdytais, kai rangovas ir užsakovas pasirašo darbų perdavimo–priėmimo aktą. Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad darbų atlikimo terminai: stogo maksimalios apkrovos ekspertizė, saulės fotovoltinės elektrinės projektavimas, įrengimo ir perdavimo eksploatacijai terminas – 3 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties 8.1. punkte numatyta, kad Sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, bet neilgiau nei 12 mėnesių.

37. Sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną – 2021 m. kovo 16 d., o trijų mėnesių terminas, numatytas Sutarties 4.2 punkte suėjo 2021 m. birželio 16 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė pažeidė Sutarties įvykdymo terminus ir visus įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė 2022 m. sausio 17 d., tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė taip pat nevykdė tinkamai Sutartyje nustatytų pareigų – pateikti visus būtinus dokumentus ir reikiamą informaciją sutarties vykdymui. Byloje nustatyta, kad vieną iš priežasčių, jog nebuvo laiku įvykdyta Sutartis, netinkamas atsakovės gautas 2020 m. spalio 23 d. VERT leidimas plėtrai.

38. Apeliantė teigia, kad ieškovei iki Sutarties sudarymo buvo žinoma, ant kokių stogų bus montuojama elektrinė, todėl privalėjo pati pasirūpinti VERT leidimo gavimu, o pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovei buvo žinoma, ant kokių stogų bus montuojama elektrinė, todėl privalėjo atsakovė pati, be ieškovės veiksmų atlikimo pasirūpinti VERT leidimo gavimu, lėmė netinkamą Sutarties turinio aiškinimą. Apeliantės vertinimu, Pirkimo sąlygų technines specifikacijos 1 lentelės pagrindinės saulės fotoelektrinės įrengimo projekto charakteristikos 7 punkte „stogo plotai“ nurodyta, kad „stogo paviršiaus plotą tiekėjas įsivertina pats“, todėl ieškovė, o ne apeliantė pagal pirkimo sąlygas turėjo apskaičiuoti pastatų stogo plotą, atlikti atsakovės pasiūlytą trijų pastatų stogų konstrukcijų ekspertizes arba gauti pastatų konstruktoriaus išvadas ir parinkti konkrečius pastatus, ant kurių ieškovė įrenginės elektrinę. Tik tada ieškovė turi kreiptis raštu į apeliantę ir nurodyti ant kurių konkrečių pastatų stogų ji planuoja įrengti saulės elektrinę ir paprašyti, kad apeliantė gautų patikslintą VERT leidimą plėtoti elektros energijos gamybą, kuriame būtų nurodyti konkrečių pastatų unikalūs numeriai ant kurių ieškovė planuoja įrengti elektrinę.

39. Pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2022 m. balandžio 8 d.), esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus atvejus, numatytus Elektros energetikos įstatyme, kai toks leidimas nereikalingas.

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2023 m. kovo 21 d.) 7.1. papunktyje numatyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas asmeniui, kuris ketina: statyti (įrengti) naują energetikos objektą (elektrinę). Taisyklių 8.1. papunktyje įtvirtinta, kad leidimas gaminti elektros energiją išduodamas asmeniui, kuris pastatė (įrengė) naują energetikos objektą (elektrinę) elektros energijai gaminti pagal galiojantį leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Taigi pagal teisinį reguliavimą, galiojusį aktualiu laikotarpiu (nuo Sutarties sudarymo iki jos įvykdymo), leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turėjo būti gautas prieš elektros energijos gamybos įrenginių – elektrinės statybas.

41. Pažymėtina, kad Sutartyje nėra numatyta, jog apeliantė įgalioja ieškovę kreiptis į VERT dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pagal Sutarties 2.1. punktą užsakovas privalo rangovui suteikti visus būtinus dokumentus ir reikiamą informaciją, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti. Nagrinėjamu atveju apeliantė leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš VERT gavo 2020 m. spalio 23 d. ir 2021 m. spalio 18 d., t. y. vieną iki Sutarties sudarymo, ir galutinį, jau suėjus Sutartyje numatytam trijų mėnesių terminui per kurį turėjo būti įvykdyta Sutartis. Taigi iš esmės tik po šių datų, gavus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ieškovė turėjo vykdyti saulės elektrinės statybas, ant minėtuose leidimuose nurodytų objektų. Kadangi leidimai gauti skirtingais etapais, todėl ieškovė neturėjo galimybės vienu metu ir laiku įgyvendinti Sutarties sąlygas. Todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aiškindamas Sutartį, pagrįstai atsižvelgė į minėtas aplinkybes, o toks Sutarties aiškinimas nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas būtų Sutartį aiškinęs fragmentiškai, ne kaip visumą.

42. Sutiktina su apeliante, kad Sutartyje yra numatytas vienas terminas, t. y. trys mėnesiai, per kurį turi būti įvykdyta Sutartis (4.2 punktas), tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pati apeliantė turėdama lūkestį, kad ant trijų pastatų stogų būtų įrengtos elektrinės, iki Sutarties sudarymo buvo gavusi VERT 2020 m. spalio 23 d. leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus tik dėl vieno pastato, pati buvo neatidi ir nerūpestinga bei nepagrįstai tikėjosi ir kaip vidutinis rūpestingas verslininkas turėjo suvokti, kad negavus iš VERT leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir ant kitų dviejų likusių pastatų, neturi pagrindo tikėtis, jog bus tinkamai įvykdytos Sutarties sąlygos.

43. Apeliantė skunde teigia, kad ieškovė turėjo galimybę viešųjų pirkimų konkurso metu, įvertinti VERT 2020 m. spalio 23 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus sąlygas ir įvertinti, kad leidimas gautas tik dėl vieno pastato, todėl turėjo įvertinti, ar turės galimybę įrengti elektrines ant trijų pastatų. Teisėjų kolegija nesutinka su tikiu apeliantės argumentu, nes ne ieškovė turėjo pareigą pateikti tinkamą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir atitinkantį viešajame pirkime nurodytas sąlygas, tokią pareigą turėjo apeliantė. Apeliantės įgaliotas asmuo R. P. inicijavo papildomo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimą ir jį gavo 2021 m. spalio 18 d. Šiuo atveju, jau sudarius Sutartį, paaiškėjus, kad yra būtinybė gauti tokį leidimą dėl galimybės įrengti elektrinę ant kitų dviejų pastatų, kaip nurodė pati apeliantė skunde, ieškovė apie tai, žodžius pranešė apeliantei. Pažymėtina, tai, kad ieškovė pranešė apeliantei apie reikalingą gauti leidimą žodžiu, o ne raštu, nesudaro pagrindo vertinti, kad tokiu būdu informuodama apeliantę, ieškovė būtų pažeidusi sutarties šalių pareigą bendradarbiauti.

44. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad jai iki Sutarties sudarymo nebuvo žinoma, ant kurių pastatų ketina įrengti elektrines. Sutarties priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“, kurią rengė pati apeliantė ir jų pagrindu buvo paskelbtas viešasis konkursas, 1 lentelės eilėje Nr. 2 numatyta elektrinės įrengimo vieta – trys atskiri pagalbiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantė įrodinėdama, kad jai iki Sutarties sudarymo nebuvo žinoma, ant kurių pastatų ketina įrengti elektrines, nesąžiningai siekia, perkelti visą atsakomybę dėl netinkamo Sutarties vykdymo ieškovei. Apeliantė galimai ir nežinojo, kurioje konkrečiai pastato stogo dalyje bus įrengta elektrinė, nes ji pati, kaip nurodė, neužsiima elektrinių įrengimu, tačiau tai, nereiškia, kad jai apskritai nebuvo žinoma, ant kurių pastatų bus įrenginėjamos elektrinės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantei buvo žinoma, ant kurių pastatų stogų ji buvo numačiusi elektrines, netinkamai aiškino Sutarties sąlygas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas atskleidė apeliantės lūkestį, kurį ji turėjo sudarydama Sutartį (įrengti tris elektrines ant skirtingų konkrečių pastatų) bei tai, kad dėl pačios apeliantės veiksmų nebuvo per Sutartyje numatytą vykdymo terminą gautas tinkamas leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ant trijų pastatų.

45. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ji naują leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo per aštuonias dienas, nėra reikšmingas, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, papildomas leidimas buvau gautas 2021 m. spalio 18 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo Sutartyje nustatyto trijų mėnesių termino sutarties įvykdymui pabaigos ir 2021 m. birželio 21 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.

46. Apeliantė teigia, kad 2021 m. birželio 21 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pasirašė tik formaliai, tam, kad būtų galima perduoti VERT patikrinti ieškovės atliktų darbų bei dokumentacijos kokybę, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nei dėl projekto parengimo, nei dėl elektrinės įrangos perduotos šiuo aktu apeliantė ieškovei pretenzijų neturėjo. Šiuos argumentus apeliantė grindžia aplinkybe, kad Sutartyje yra numatytas tik vienas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuris sudaromas tik rangovui pabaigus visus pagal Sutartį darbus bei tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai atlikusi priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus, įrodinėja faktu, jog surašiusi šį aktą ieškovė neišrašė už atliktus darbus sąskaitos faktūros ir nepateikė apeliantei apmokėjimui.

47. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad darbai pagal sutarties sąlygas laikomi įvykdytais, kai rangovas ir užsakovas pasirašo darbų perdavimo–priėmimo aktą. Sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad užsakovas priima darbus ir pasirašo darbų perdavimo–priėmimo aktą, kai visi darbai baigti, pateikti visi reikalingi dokumentai pagal Sutartyje nustatytus reikalavimus. Sutarties 6.4 punktu sutarta, kad užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos ir šalių pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto.

48. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Sutartyje yra numatytas tik vienas darbų perdavimo–priėmimo aktas, tačiau tai, kad šalys pasirašė 2021 m. birželio 21 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. , kuriame nurodyta, kad vykdytojas užsakovui pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti montavimo, paleidimo-derinimo darbus 49,95 kW saulės elektrinėje, adresu (duomenys neskelbtini), nepaneigia fakto, kad ieškovė buvo atlikusi šiame akte nurodytus darbus, t. y. dalį Sutartyje numatytų darbų. Šio akto pasirašymo metu ieškovė pagal Sutarties sąlygas nebuvo atlikusi visų Sutartyje numatytų darbų, todėl, vadovaujantis Sutarties sąlygomis ir neturėjo pagrindo išrašyti sąskaitos faktūros. Minėto perdavimo–priėmimo akto apeliantė nėra nuginčijusi, jis yra galiojantis, šis aktas buvo teikiamas VERT kartu su kitais reikiamais dokumentais, pasirašydama šį aktą, jo teisinę reikšmę patvirtino pati apeliantė, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl šio perdavimo–priėmimo pagrįstumo bei, kad jis nėra reikšmingas.

49. Taip pat apeliantė siekdama paneigti šio akto reikšmę, nurodo, kad VERT atlikusi ieškovės 2021 m. birželio 21 d. akte patikrinimą nustatė 6 pažeidimus, kuriuos 2021 m. liepos 19 d. rašte nurodė pašalinti.

50. VERT 2021 m. liepos 19 d. rašto 3.2 punkte nurodyta, kad patikrinus saulės fotovoltinę elektrinę, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti trūkumai: 1) Pateikite kompleksinių bandymų pažymą su UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atstovo parašais“; 2) Pateikite projektą su UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atstovo įrašais „Taip pastatyta“; 3) Neatlikti garažo pastato įžemintuvo varžos matavimai; 4) Neprijungtos modulių tvirtinimo metalinės konstrukcijos, potencialų suvienodinimui, prie žaibosaugų įžeminimo laidininkų. STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ 35 p., Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės 193. 204. 218 p.; 5) Projekto GAS spintoje nenumatyti viršįtampių ribotuvai. Pateikite darbo schemą su įrengtais ribotuvais, pasirašytą darbų vadovo ir UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ atstovo su įrašais „Taip pastatyta“. STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ 14 p. Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių VIII skyrius; 6) Projekte nenurodytas laidininkų Cu I x 4 kv. mm montavimo būdas nuo inverterio iki modulių. Nenurodytas jų ilgis. Pakartotinai įvertinkite šių laidininkų skerspjūvį, nes iki garažo stogo yra apie 100 m atstumas ir galimi dideli pagamintos energijos nuostoliai.

51. Iš aptarto dokumento matyti, kad pirmasis, antrasis ir penktasis trūkumai nustatyti nes trūko apeliantės parašų. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad trečiasis trūkumas buvo ištaisytas nedelsiant, kadangi varžos matavimai buvo atlikti, tik nepatekti VERT inspektoriui. Ketvirtasis trūkumas taip pat buvo ištaisytas nedelsiant, t. y. buvo nufotografuota ir VERT nusiųsta vaizdinė medžiaga, patvirtinanti, jog viskas atitinka, šeštą trūkumą ištaisė per kelias dienas. Tai gi, teisėjų kolegijos vertinimu, esminiai VERT nustatyti trūkumai yra susiję su atsakovės parašų ant numatytos dokumentacijos nebuvimo, tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė išsamiau šio dokumento, neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo vertinimui.

52. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. liepos 9 d. ieškovės prašė apeliantės pasirašyti dokumentus, kad spėtu laiku pateikti prašymą VERT, tačiau apeliantė atsisakė pasirašyti ant projekto, nurodydama, kad jis pateiktas ne popierinis, o elektrinis skenuotas variantas. Ieškovė 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. liepos 23 d. kreipėsi į apeliantę ragindama pasirašyti projektą ir kompleksinių baldymų protokolą. Apeliantė pasirašytą projektą ieškovei pateikė 2021 m. liepos 26 d. 2021 m. liepos 26 d. – 2021 m. rugpjūčio 5 d. susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantė atsisakė pateikti pasirašytą protokolą, nurodydama, kad trūksta dokumentų, tačiau ieškovei parašant nurodyti, ko konkrečiai trūksta, ir kodėl netinkami ieškovės jau pateikta techninė dokumentacija, apeliantė nepateikė paaiškinimo. 2021 m. rugpjūčio 20 d. ieškovei paprašius, kad apeliantė pasirašytu bandymų protokolą, apeliantė jį pasirašytą ieškovei pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d. Šis vykęs tarp šalių susirašinėjimas dėl projekto ir bandymų protokolo paneigia apeliantės argumentus, kad ieškovė projektą parengė tik po šešių mėnesių. Pažymėtina, tai, kad pati apeliantė, nepateikusi jokių pagrįstų argumentų, vengė pasirašyti projektą ir kompleksinių bandymų protokolą, nepaneigia, jog ieškovė buvo parengusi šiuos dokumentus, taip pat neįrodo, jog jie buvo netinkami.

53. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas reikalauja, jog šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Ši pareiga, kuri yra viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje, saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. Tačiau pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54. Nagrinėjamu atveju iš minėto šalių susirašinėjimo, darytina išvada, kad vykdant Sutartį apeliantė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove ir toks jos pasyvus elgesys taip pat prisidėjo prie Sutarties įvykdymo uždelsimo.

55. Apeliantė teigia, kad projekto neparengimas per trijų mėnesių Sutarties vykdymo terminą yra esminis ir šiurkštus Sutarties pažeidimas, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas projekto parengimo aplinkybes, skirtingai nei apeliaciniame skunde analizuoja apeliantė, vertino ne atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, o visų įrodymų kontekste ir padarė atitinkamas išvadas, su kuriomis apeliantė nesutinka.

56. Svarbus faktas yra tai, kad 2021 m. gruodžio 20 d. leidimas gaminti elektros energiją, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2021 m. spalio 18 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės atliktus veiksmus, pagrįstai atsižvelgė, kad apeliantė, Sutarties su ieškove pasirašymo metu, turėjo ir ieškovei pateikė 2020 m. spalio 23 d. leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kuriame buvo nurodytas tik vieno pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris, kur leidžiama rengti saulės šviesos energijos elektrinę. Kaip jau minėta, šios nutarties 39 punkte, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas būtent pastatų savininkui, ketinančiam vykdyti tokią veiklą, šiuo atveju – apeliantei, todėl apeliantė turėjo pasirūpinti tinkamu leidimu, kuris reikalingas tam, kad ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, galėtų gauti leidimą gaminti elektros energiją įrengta saulės šviesos energijos elektrine ant apeliantei priklausančių pastatų stogų. Tinkamą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ant dviejų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovė gavo 2021 m. spalio 18 d. ir pateikė ieškovei 2021 m. spalio 19 d., nors atsakovei jau prieš Sutarties sudarymą buvo žinoma, ant kurių pastatų stogų ketina rengti saulės elektrinę, tačiau ji tinkamu leidimu nepasirūpino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė taip pat pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Tinkamo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus neturėjimas negali būti laikomas nereikšmingu, vykdant sutartinius įsipareigojimu, nes būtent neturint tokio leidimo ieškovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo perduoti įrangą eksploatacijai.

57. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš karto po to, kai buvo gautas 2021 m. spalio 19 d. leidimas plėtrai, ieškovė inicijavo tolimesnės dokumentacijos parengimą ir 2021 m. gruodžio 20 d. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba išdavė UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ leidimą gaminti elektros energiją Nr. (duomenys neskelbtini), o galutinai pagal Sutartį darbus įvykdė 2022 m. sausio 17 d.

58. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas Sutartį, jog vykdymo tinkamumą, tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir vadovavosi teismų praktiką bei ir ištyręs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad Sutartį pažeidė abi sutarties šalys. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog ji tinkamai vykdė Sutartį ir jos vykdymo sąlygų nepažeidė.

Dėl delspinigių skaičiavimo

59. CK 6. 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

60. Byloje nustačius, kad apeliantė 2021 m. spalio 18 d. leidimą plėtrai pateikė ieškovei 2021 m. spalio 19 d., atsižvelgiant į protingumo principą, į tai, kad leidimų išdavimas užtrunka, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovei turėjo būti suteiktas bent vieno mėnesio terminas gauti leidimą gaminti elektros energiją, todėl atsakovė delspinigius ieškovei galėjo pradėti skaičiuoti tik nuo 2021 m. lapkričio 19 d., o ne už visą uždelstą Sutarties vykdymo laiką.

61. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigiai šiuo atveju turi būti skaičiuojami ne nuo visos Sutarties vertės, o nuo šalių sutartos šviesos energijos elektrinės įrengimo darbų kainos 7 073,06 Eur.

62. Sutarties 8.2 punkte numatyta, jeigu rangovas nevykdo arba netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, nustatytus šioje sutartyje, užsakovo reikalavimu moka užsakovui 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną termino praleidimo kalendorinę dieną, paskaičiuota delspinigių suma gali būti išskaičiuota iš rangovui mokėtinų sumų (Sutarties 8.2 punktas).

63. Sutarties 6.1. punkte sutarties kaina (41 217,22 Eur su PVM) išskirstyta į tris dalis: Elektrinės projekto parengimas 798,60 Eur (su PVM); Elektrinės įranga 33 345,56 Eur (su PVM); Elektrinės įrengimo darbai 7 073,06 Eur (su PVM). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atžvilgiu skaičiuotinų delspinigių, šalių pasirašytas 2021 m. birželio 21 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad nei dėl projekto parengimo, nei dėl elektrinės įrangos atsakovė ieškovei pretenzijų neturėjo. Vykdant paskutinio etapo saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo darbus, prie kurių gali būti priskiriami tinkamas parengimas pajungimui į skirstomuosius tinklus, leidimo gavimas, apmokymas darbuotojų, kurių kaina šalių susitarimu nustatyta 7 073,06 Eur, dėl abiejų šalių kaltės nebuvo įvykdyti sutartyje numatytu terminu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vėlavo užbaigti šviesos energijos elektrinės įrengimo darbus, atsakovė turėjo pagrindą delspinigius skaičiuoti nuo 7 073,06 Eur sumos.

64. Nors apeliantė skunde teigia, kad pagal sutartį ir jos esmę, šalys nenumatė jokių sutarties įvykdymo etapų, jokių tarpinių darbų priėmimo–perdavimo procesų, jokių tarpinių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, tarpinių atsiskaitymų ar pan., todėl teismas nepagrįstai delspinigius skaičiavo ne nuo visos Sutarties vertės, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pačios apeliantės nebendradarbiavimas ir nesikooperavimas su ieškove dėl laiku nepateikto papildomo leidimo plėtrai, lėmė, jog iki 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovė net neturėjo galimybės tinkamai vykdyti Sutarties. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių skaičiavimo, pagrįstai atsižvelgė į Sutarties sąlygų faktinį įvykdymą, o ne formaliai vertino, kaip apeliaciniame skunde pageidauja apeliantė, nuo Sutartyje numatyto įvykdymo termino pabaigos.

65. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl kilus ginčui sutarties neįvykdymo ar netinkamo jo įvykdymo šį faktą turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 44 punktas.). Ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už sutarties neįvykdymą, kyla pareiga įrodyti ir neteisėtus sutarties kontrahento veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 30 punktas).

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė siekdama ieškovei taikyti civilinę atsakomybę, paskaičiuojant Sutartyje numatytus delspinigius nuo visos Sutarties kainos ir už visą pradelstą sutarties įvykdymo laikotarpį, turėjo įrodyti, kad ieškovė netinkamai įvykdė Sutartį išimtinai dėl savo kaltės, ir dėl tokių veiksmų apeliantė patyrė nuostolį. Įvertinus aptartas aplinkybes, kad ieškovė negali būti laikoma atsakinga dėl laiku neįvykdytos Sutarties laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, kad ieškovės mokėtinų delspinigių suma sudarytų 205,12 Eur, skaičiuojant nuo 7 073,06 Eur sumos nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. sausio 17 d., t. y. už 58 dienas ir padarė pagrįstą išvadą, kad teisėtas būtų įskaitymas 205,12 Eur sumoje, o dėl likusios dalies – 3 504,43 Eur – įskaitymą pripažino nepagrįstu ir pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė 3 504,43 Eur skolą.

Dėl sprendimo motyvavimo ir kitų nurodytų procesinių pažeidimų

67. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso rungimosi (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), teismo nešališkumo principus (CPK 21 straipsnis). Apeliantės skunde nurodyti šių principų pažeidimai iš esmės yra susiję su jai nepalankiu priimtu skundžiamus sprendimu ir nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien dėl to, kad teismas priėmė nepalankų apeliantei sprendimą, nėra pagrindo vertinti, jog buvo pažeisti minėti civilinio proceso principai.

68. Apeliantė taip pat skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas sprendime nepasisako ir nevertina apeliantės pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų įrodymų, nepasisakė dėl visų apeliantės nurodytų argumentų, todėl sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

69. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nustatytas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

70. Vertinant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą, pažymėtina, kad motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2023, 25 punktas).

71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

72. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, pripažįstama, kad vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

73. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepakankamo skundžiamo teismo sprendimo motyvavimo. Kitaip nei tvirtina apeliantė, skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra aptartos byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis teismas grindė savo išvadas, teismas įvertino apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, kurios buvo būtinos teisingai bylos išsprendimui, atsižvelgė į apeliantės ir ieškovo asmens pateiktus įrodymus.

74. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ištyrė ir įvertino aktualias byloje kilusio ginčo teisiniam kvalifikavimui faktines aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu bei taikė CK normas ir teismų praktiką, reglamentuojančius sutarčių aiškinimą ir sutarčių vykdymą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nenurodė visų apeliantės atstovo nurodytų argumentų tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, nesudaro prielaidų sutikti su apeliantės pozicija dėl skundžiamo teismo sprendimo nemotyvavimo ar, juo labiau, dėl šios priežasties jį panaikinti (CPK 328 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo

75. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

76. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 38 punktas).

77. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Sutarties vykdymo aplinkybių, priešingai nei teigė apeliantė, vertino byloje esančius tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, kiek buvo būtina teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo vertinimo taisykles ir neatsižvelgė į apeliantės pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimų, priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės baigties

78. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą apeliantei neatlygintinos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie šias išlaidas, todėl dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė