Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems -civiliniams ieškovams R. M. ir V. Ž. bei jų atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui J. S. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu , naudojant ZOOM programą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva ,nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, mokosi Socialinių mokslų kolegijoje, I kurse, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. M. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta R. M. ir V. Ž. sveikata, tai yra 2022 m. vasario 6 d. apie 17:40 val., vairuodamas automobilį ,,BMW", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiuodamas V. Kudirkos gatve, Marijampolės mieste, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios V. Kudirkos gatvėje prie namo, pažymėto Nr. 2, Marijampolės mieste, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p.,127 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas tamsiu paros metu, neįvertino meteorologinių sąlygų, esant šlapiai kelio dangai, viršijo šioje kelio atkarpoje leistiną maksimalų greitį (50 km/h), neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusius pėsčiuosius nepilnametį R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., juos kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam R. M. dėl vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, židininio smegenų sumušimo, dešinio momenkaulio bei pakauškaulio žvyno dešinės pusės lūžimo, kairės blauzdos abiejų kulkšnelių lūžimo, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo, o taip pat nubrozdinimų juosmens ir galūnių srityse buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam V. Ž. dėl lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, galvos smegenų sumušimo kairėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimo po smegenėlių dešinio pusrutulio minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato kaulų lūžimo dešinės užpakalinės duobės srityje, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžimo, o taip pat nubrozdinimų veide buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2021 m. vasario 6 d. apie 18 val. vairavo motinai priklausantį automobilį „BMW“. Teisę vairuoti transporto priemones turi apie trejus metus ir aštuonis ar devynis mėnesius. Buvo blaivus. Važiavo su dviem draugais, tai K. P., kuris sėdėjo priekyje, ir M. M., kuris sėdėjo gale. Važiavo iš miesto centro į Kauno pusę šiek tiek didesniu nei 50 km/val. greičiu. Pravažiavo sankryžą ties parduotuvėmis „Maxima“ ir „Norfa“, Kauno gatvėje, prie šviesoforo nebuvo sustojęs, nes buvo žalia šviesa. Pavažiavus už sankryžos buvo pėsčiųjų perėja, paženklinta kelio ženklais. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Dar prieš perėją iš automobilių aikštelės, esančios prie „Norfos“ parduotuvės, išsukinėjo automobilis. Jis pats persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą. Prieš perėją nepristabdė, nematė, kad perėja ėjo pėstieji, juos pamatė tik tada, kai jie buvo perėjoje prieš jo automobilį. Iš karto pradėjo stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė. Sustojęs ir išlipęs iš mašinos pamatė juos gulinčius kitoje eismo juostoje, iš karto iškvietė pagalbą. Kur tuo metu buvo minėtas automobilis, nežino, jo nepastebėjo. Eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje. Kaip buvo apsirengę pėstieji, negali įvardinti, ant jų šviesą atspindinčių ženklų nepastebėjo. Automobilių tuo metu nebuvo labai daug, buvo tamsu, truputį lynojo, buvo slidoka nuo lietaus. Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Compensa“, apie įvykį draudimo bendrovei pranešė ir ji atlygino nukentėjusiesiems kažkiek žalos. Po įvykio bandė bendrauti su nukentėjusiais, paskambindavo jų tėvams paklausti ar reikia kokios pagalbos, buvo nuvežę lauktuvių, vaistų. Po to bendravimas nutrūko, nes iš šeimos narių kažkas pasakė, kad nebendrautų. Nukentėjusiųjų atsiprašė.

Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo skirti laiduotoja mamą. Šiuo metu mokosi. Visą gyvenimą užaugęs su mama, iš jos ima pavyzdį, tikrai stengiasi jos neliūdinti, reaguoja į mamos pabarimus, stengiasi jos klausyti. Po įvykio, kai išsikvietė pagalbą, iš karto paskambino mamai, ji iš karto atvyko, lankė nukentėjusiuosius, kai jis mokėsi. Baustas administracine tvarka, kad nebuvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, taip pat dėl neatvykimo į karo prievolės įstaigą, tačiau šiuo metu viską susitvarkęs.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. parodęs, kad 2022-02-06 ėjo kartu su P. S. ir V. Ž. netoli „kebabinės“, esančios netoli vairavimo mokyklos bei prekybos centrų „Norfa“ ir „Maxima“, per pėsčiųjų perėją. Šalia jo pėsčiųjų perėja ėjo V., o kur ėjo P, neatsimena. Įžengus į pėsčiųjų perėją, jį su draugais nuo šviesoforo pusės praleido automobilis. Kurioje eismo juostoje buvo automobilis, neatsimena. Einant perėja jis net nepajuto, kaip buvo kliudytas automobilio. Kliudžiusio automobilio nematė. Paties susidūrimo momento neatsimena. Jis taip pat nematė, kaip buvo kliudytas jo draugas V.. Po susidūrimo prarado sąmonę ir ją atgavo tik vežamas į Kauno klinikas. Po eismo įvykio savaitę gulėjo Kauno klinikose. Po to dvi savaites gydėsi Kačerginėje esančioje sanatorijoje. Kokius sužalojimus jam nustatė medikai, nežino. Atsimena, jog eismo įvykio metu buvo tamsoka, pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, buvo vėjuota. Įvykio metu jis nedėvėjo šviesą atspindinčių atšvaitų (1 tomas, b.l. 56-60).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Ž. parodęs, kad 2022-02-06 kartu su P. S. ir R. M. ėjo iš „Jurgos kebabinės“, esančios šalia prekybos centro „Norfa“. Prie pėsčiųjų perėjos ant šaligatvio palaukė kol sustos automobiliai. Pirmoje eismo juostoje, žiūrint nuo šviesoforo pusės, praleido automobilis, kurio modelio ir spalvos neatsimena. Jis pirmas įžengė į pėsčiųjų perėją, R. M. nuo jo atsiliko vos keliais centimetrais, o P. S. liko jiems už nugaros. Jis ėjo iš lėto, neskubėdamas. Dar būdamas pirmoje eismo juostoje atsisuko į kairę pusę, link šviesoforo, esančio šalia prekybos centro „Maxima“, ir jokių automobilių nematė. Eidamas antra eismo juosta staiga pamatė nuo šviesoforo pusės atvažiuojantį automobilį „BMW“, pilkos spalvos, kurio valstybinių numerių neatsimena. Tuo metu automobilis nuo jo buvo apie 2-3 metrų atstumu, galėjo važiuoti apie 60-70 km per valandą greičiu. Matė, jog automobilis nestojo, galbūt jis jo nepamatė. Toliau nieko neatsimena. Prabudo Marijampolės ligoninėje, kur medikų buvo vežamas į palatą. Jeigu gerai atsimena, į jo palatą atėję policijos pareigūnai jam paaiškino, jog jis buvo sužalotas eismo įvykio metu. Kitą dieną jis buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur buvo gydomas dvi arba tris savaites. Jeigu gerai suprato, jam skilo kaukolė, dabar turi problemų su regėjimu, o prieš avariją jo regėjimas buvo geras. Po avarijos jam labai skaudėjo galvą, buvo sutrikusi atmintis, šiuo metu jam galvą skauda mažiau. Po eismo įvykio jis bijo eiti per perėją. Eismo įvykio metu buvo tamsu, tačiau pėsčiųjų perėja buvo apšviesta. Kokios buvo eismo sąlygos nebeprisimena. Eismo įvykio metu atšvaito nedėvėjo. (1 tomas, b.l. 82-84).

Liudytojas P. S. parodęs, kad 2022-02-06 apie 17:40 val., kartu su R. M. ir V. Ž. ėjo iš „Jurgos kebabinės“. Sustojo ant šaligatvio ir apsižiūrėjo, ar tikrai yra automobilių praleidžiamas. Stovėdamas prieš pėsčiųjų perėją matė, kaip iš „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo „Mercedes“ automobilis, juodos spalvos, kurio valstybinių numerių nematė. Šis automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje ir jį su draugais praleido. V. su R. ėjo pirmi per pėsčiųjų perėją, vienas šalia kito, o jis šiek tiek atsiliko, jie nebėgo. Staiga per mažą tarpą tarp automobilių pamatė pilkos spalvos automobilį, kuris važiavo antra eismo juosta, link Kauno miesto. Jis bandė draugus perspėti, bet nespėjo. Tuomet tik pamatė, jog R. su V. yra pakilę į orą. R. M. nukrito ant salelės, o V. Ž. priešingoje eismo juostoje. Paties susidūrimo momento jis nematė. Jį ištiko šokas, išsigando, pradėjo šaukti. Tik po susidūrimo pamatė, jog jo draugus partrenkė BMW modelio automobilis, kuris nei prieš perėją, nei pačioje pėsčiųjų perėjoje nestabdė. Mano, jog automobilis važiavo apie 70-80 km/val. greičiu. Automobilio vairuotojas akivaizdžiai viršijo greitį. Jis sustojo tik apie 20-30 metrų atstumu nuo perėjos po susidūrimo. Eismo įvykio metu šiek tiek lijo ir snigo, buvo tamsu, lyg ir nebuvo slidu. Perėja, jam atrodo, jog buvo apšviesta. Jis neatsimena kokios spalvos rūbus dėvėjo jo draugai, tačiau jie jokių šviesą atspindinčių detalių rūbuose ar atšvaitų neturėjo. (1 tomas, b.l. 135-137).

Liudytojas M. M. parodė, kad 2022-02-06 apie 18:00 val. su K. P. bei M. M. važiavo M. mamai priklausančiu automobiliu BMW valst. Nr (duomenys neskelbtini) iš jo namų, t. y. , į Žaidimų sporto centrą, adresu Gamyklų g. 1, Marijampolė. Automobilį vairavo M. M., jis pats sėdėjo gale už keleivio, o keleivio vietoje sėdėjo Kajus. Jiems važiuojant V. Kudirkos gatve link Kauno gatvės, sėdėdamas gale ir naršydamas savo mobiliajame telefone, išgirdo lyg vaikų klyksmą. Kaip viskas toliau vyko negali pasakyti, kadangi nelabai pamena dėl patirto šoko. Kai praėjo šokas, jis tik po kurio laiko sugebėjo atsisegti saugos diržą ir išlipti iš automobilio. O kai iš jo išlipo, draugai jau buvo išlipę į lauką bei stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Kokiu greičiu važiavo M, jis taip pat nežino, nes net nekreipė dėmesio, ar tai buvo didelis greitis, ar mažas- nežino. Ką jis kliudė irgi negali įvardinti. (1 tomas, b.l. 117-119).

Liudytojas K. P. parodęs, kad 2022-02-06 apie 18 val. su M. M. ir M. M. važiavo į Marijampolės žaidimų sporto centrą žiūrėti krepšinio varžybų. Važiavo automobiliu BMW pilkos spalvos, valstybiniai numeriai LYC, skaičių tiksliai neatsimena, kuris priklauso M. mamai, automobilį vairavo M.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o Matas sėdėjo gale už keleivio sėdynės. Važiavo V. Kudirkos gatve, nuo parduotuvės „Lidl“ link „Jurgos kebabų“. Pamena, jog M. važiavo pirma eismo juosta. Tuomet iš Norfos prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės išsuko galimai pilkos spalvos automobilis, kurio modelio nepasakys, valstybinių numerių taip pat nežino. Šis automobilis įsuko į pirmą eismo juostą. Tuo metu M. galėjo važiuoti apie 50 km /val. greičiu. Atstumas tarp automobilių galėjo būti apie 30-40 metrų. Tuomet M. M. persirikiavo į kitą eismo juostą, norėdamas išvengti susidūrimo. Pats persirikiavimas buvo įprastas, bet šiaip tikrai staigus. Staigumas pasireiškė, jog buvo trumpas laiko tarpas tai padaryti, mano, jog greitis buvo neviršytas, tačiau į spidometrą nežiūrėjo, todėl jo pasakyti negali. M. persirikiavus, jis pamatė pėsčiųjų perėją. Taip pat matė, jog dalį vaizdo užstojo pilkas automobilis. Jis negali pasakyti ar prieš susidūrimą matė vaikus. Pamena, jog įskilo automobilio priekinis stiklas, kad sėdi automobilyje, bando atsisegti diržą, girdi riksmus. Jis tuo metu labai išsigando. Paties susidūrimo momento nepamena. Suprato, jog įvyko susidūrimas pagal įskilusi langą, mašinos stabdžius. M. staigiai stabdė automobilį. Iš automobilio išlipo, kai netoliese buvo greitoji pagalba. Matė, jog ant kelio, toliau jau nuo pėsčiųjų perėjos, gulėjo du vaikai, berniukai. Eismo įvykio metu krapnojo, buvo prietema, žibintai lyg ir nedegė.(1 tomas, b.l. 123-125)

Liudytojas A. G. parodęs 2022-02-06 apie 17:30 val. jam būdamas prie „Jurgos kebabinės“ išgirdo trenksmą, kuris sklido nuo minėtos perėjos, link kurios nuėjo prieš tai kebabus pirkę vaikai. Atsisukęs pamatė, kaip automobilis BMW E61 sustojęs už perėjos antroje eismo juostoje, o šalia jo ant žemės guli du vaikinai. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis, t. y. perėjoje einančius vaikinus kliudė automobilis, jis pribėgo prie ant žemės gulinčio vaikino, kuris gulėjo pirmoje eismo juostoje, kryptimi nuo Kauno gatvės link V. Kudirkos gatvės. Tuo metu jis buvo be sąmonės, nejudėjo. Po kelių minučių vaikinas atsipeikėjo, skundėsi, kad skauda, o ką- tiksliai neįvardino. Jis dar spėjo paklausti, ar judina rankas. Vaikinas tuo metu jas pajudino, dar bandė keltis. Jis padėjo atsikelti ir netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, link kurios jis vaikiną ir palydėjo. Kitas vaikinas atrodė nelabai sąmoningas. Netrukus medikai išsivežė abudu vaikinus. Pažymi, kad jis jokio stabdymo negirdėjo, o išgirdus smūgį ir atsisukus, minėtas automobilis, kuris kliudė tuos vaikinus, jau lyg ir buvo sustojęs antroje eismo juostoje, kryptimi nuo V. Kudirkos gatvės link Kauno gatvės. (1 tomas, b.l. 112-115).

Liudytoja I. P. parodžiusi, kad 2022-02-06 apie 17:30 val., važiavo draugei M. P. priklausančiu automobiliu Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavo. Važiavo V. Kudirkos g., nuo Sūduvos stadiono link miesto centro. Iš lėto sustojo prieš pėsčiųjų perėją, esančią netoli „Jurgos kebabų“, nes matė per pėsčiųjų perėją einančius vaikus nuo „Jurgos kebabų“ pusės. Matė, kad juos, einančius per perėją, praleido iš prekybos centro stovėjimo aikštelės išsukantis automobilis VW Golf . Vaikams įėjus į antrą eismo juostą, pamatė „atskriejantį“ BMW automobilį. Jai atrodo, jog automobilis viršijo greitį, galėjo važiuoti apie 90 km/val. greičiu. Kai ji pamatė šį automobilį, jis buvo antroje eismo juostoje. Matė kaip vaikai, pamatę BMW automobilį, pradėjo bėgti link salelės, tačiau iki salelės likus gal kokiam metrui su trupučiu, transporto priemonė du vaikus kliudė. Jai atrodo, jog automobilis nei prieš pėsčiųjų perėją, nei pėsčiųjų perėjo nestabdė, BMW automobilis stabdyti pradėjo jau po susidūrimo su pėsčiaisiais, tik už pėsčiųjų perėjos. Automobiliui kliudžius vaikus, jie abu pakilo į orą ir nukrito jos eismo pusėje, pirmoje juostoje, šalia jos vairuoto automobilio. Ji matė kaip vaikui, kuris buvo be sąmonės, prasidėjo traukuliai. Kitas vaikas gulėjo apie 5 min, tačiau po to pats atsistojo, apsiavė batą ir nuėjo į greitosios pagalbos automobilį. BMW automobilis galėjo sustoti apie 15 metrų atstumu nuo perėjos. Įvykio metu buvo tamsu, bet, jai atrodo, jog pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, tuo metu purškė, lijo, kelio danga buvo šlapia, bet ji, važiuodama saugiu greičiu, sustojo be problemų.(1 tomas, b.l. 130-132)

Liudytoja M. P. parodžiusi, kad 2022-02-06 apie 17:30 val. su drauge I. P. važiavo iš plovyklos į namus. Automobilį vairavo jos draugė I., važiavo nuo Sūduvos stadiono link Marijampolės miesto centro. Prieš pėsčiųjų perėją, esančią, netoli „Jurgos kebabų“, I. sustojo antroje eismo juostoje. Matė, kaip nuo „Jurgos kebabų“ pusės pėsčiųjų perėja ėjo trys vaikai. Du vaikai ėjo priekyje, o kitas-paskui juos. Vaikai ėjo gražiai, tvarkingai, iš lėto, rankose telefonų neturėjo ir į juos nežiūrėjo. Matė, kaip vaikus pirmoje eismo juostoje praleido juodos spalvos automobilis, kurio modelio pasakyti negali. Staiga pamatė, kaip eidami antra eismo juosta du vaikai pradėjo bėgti. Praėjus kelioms sekundėms pamatė, kaip du vaikai pakilo į orą virš pėsčiųjų perėjos kelio ženklo viršaus. Būtent tuo momentu ji suprato, jog įvyko susidūrimas. Tik vaikams pakilus į orą pamatė BMW modelio pilkos spalvos automobilį, kurio valstybiniai numeriai prasidėjo „L“ raide. Tuomet suprato, jog įvyko eismo įvykis. Vienas vaikas nukrito priešais automobilį, kuriame ji sėdėjo, o kitas vaikas nukrito prie bordiūro, toje vietoje, kur baigiasi perėja, jos eismo kryptyje. Ji atvažiuojančio automobilio nematė, todėl negali pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo, tik spėja, jog BMW automobilis važiavo dideliu greičiu, nes po smūgio jis sustojo toli nuo perėjos, tačiau kokiu atstumu nepasakys. Prieš susidūrimą ji negirdėjo, jog būtų stabdyta. Mano, jog automobilis pradėjo stabdyti tik kliudęs vaikus. Nori pažymėti, jog automobiliui kliudžius vaikus, garsas buvo labai duslus, garsus. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, tačiau pėsčiųjų perėja buvo apšviesta, lijo, kelio danga buvo šlapia. Abu vaikai dėvėjo tamsios spalvos drabužius, ar jie buvo su atšvaitais, neatsimena. (1 tomas, b.l. 140-142)

Liudytojas K. M. parodęs, kad 2022-02-06 apie 17.40 val., eidamas link automobilio, kuris stovėjo parduotuvės aikštelėje netoli pagrindinės gatvės, pamatė, kaip toje vietoje, kur per gatvę pereiti yra perėja su salele, lyg kažkas pakilo į orą. Iš pradžių nesuprato kas tai buvo, nes buvo tamsu, gerai visko nematė. Tada po kelių sekundžių išgirdo moterų klyksmus ir žodžius "partrenkė". Paskui pastebėjo, kad ant kelio, kiek skersiau, stovėjo automobilis BMW E60, iš jo buvo išlipęs, kaip suprato, vairuotojas vyras. Taip pat pastebėjo, kad ant kelio priešpriešinio eismo juostoje gulėjo du vaikai: vienas vaikas gulėjo toje juostoje, kuri arti kelkraščio, o kitas -toje juostoje, kuri arti pėsčiųjų perėjos salelės. Tada jis iškvietė medikus. Negali pasakyti ar automobilis stabdė. Kiek pamena, negirdėjo padangų slydimo garsų ar kažko panašaus, girdėjo tik smūgio garsą, po kurio atkreipė dėmesį ir pastebėjo kažką pakylant į viršų. Visi automobiliai važiavo bendrai visu srautu, kad kažkas būtų daug greičiau važiavęs negali pasakyti, todėl mano, kad minėtas BMW automobilis galėjo važiuoti kažkur apie 50 km per valandą greičiu. (1 tomas, b.l. 155-157)

Liudytoja I. J. parodžiusi, kad 2022-02-06 apie 17:35 val. ji kartu su vyru išvažiavo iš prekybos centro Lidl. Prie „Keršanskų klinikos“, esančios V. Kudirkos g., Marijampolė, jos vyro vairuojamą automobilį aplenkė BMW modelio automobilis, kuris buvo pilkos ar tai rusvos spalvos. BMW automobilis važiavo link Sūduvos stadiono, antra eismo juosta. Jos vyras važiavo pirma eismo juosta, automobilį vairavo leistinu greičiu , t.y. apie 50 km/val. Jai pasirodė, jog BMW automobilis labai greitai nuvažiavo. Jos nuomone, BMW automobilis galėjo važiuoti apie 80 km/val greičiu. BMW automobiliui pravažiavus , ji dar kartu su vyru pajuokavo, jog šis automobilis pro jų automobilį pravažiavo kaip pro stovintį. Privažiavus šviesoforą, esantį prie prekybos centro Maxima, jiems degė raudonos spalvos šviesoforas. BMW automobilio nematė, nes jis jau buvo pravažiavęs. Užsidegus žalios spalvos šviesoforui, jų automobilis pajudėjo ir pastebėjo, jog nuo autobusų stotelės, esančios šalia prekybos centro „Norfa“, prasidėjo kamštis. Privažiavus pėsčiųjų perėją pamatė du ant žemės gulinčius vaikinus. Už pėsčiųjų perėjos, netoli įsukimo į dvylikaaukštį, adresu, V. Kudirkos g. 1, Marijampolė, ji pamatė tą patį BMW automobilį, kuris juos aplenkė. Tuomet suprato, jog būtent šis BMW automobilis perėjoje kliudė du vaikinus. Ji paties susidūrimo momento nematė. Eismo įvykio metu buvo tamsu, jai atrodo, jog perėja buvo nepakankamai apšviesta, purškė lietus, asfalto danga buvo šlapia. (1 tomas, b.l. 145-148)

Liudytoja G. M., parodžiusi, kad sūnus M. M. teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2020-05-13. Automobilis BMW, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso M, tik registruotas jos vardu. Ji yra išpirkusi draudimą dėl asmens, neturinčio 2 metų vairavimo stažo, naudojimosi automobiliu. Apie eismo įvykį sužinojo iš sūnaus M., kuris jai paskambinęs pranešė, jog pėsčiųjų perėjoje partrenkė dvi mergaites. Tik vėliau paaiškėjo, jog kliudyti asmenys buvo berniukai. Ji pati bendrauja su nukentėjusiųjų artimaisiais, domisi jų sveikatos būkle, kartu su sūnumi atsiprašė artimųjų, siūlė finansinę pagalbą sveikatos būklės gerinimui, gydymui ir dar yra pasiruošusi pasiūlyti.(1 tomas, b.l. 161-163)

2022-02-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Marijampolės AVPK 2022-02-06 apie 17:43 val. gautas pranešimas, kad adresu V. Kudirkos 2, Marijampolė, būdamas blaivus, turintis teisę vairuoti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairuodamas mamai G. M. priklausantį automobilį BMW (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingą ir draustą civiline tvarka, kliudė perėja einančius R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris guldomas į Marijampolės ligoninę arba vežamas į Kauno klinikas, bei V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 4).

2022-02-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-02-06, 17.41 val., iš Marijampolės AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Marijampolėje, V. Kudirkos g. 1, pėsčiųjų perėjoje partrenkti du pėstieji. Nuvykus nurodytu adresu buvo rasti GMP automobiliai, kuriuose buvo apžiūrimi eismo įvykio metu sužaloti pėstieji, taip pat automobilio BMW 525D, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ,vairuotojas M. M., kuris pėsčiųjų perėjoje partrenkė du pėsčiuosius. Iš įvykio vietos GMP pėsčiuosius skubiai pristatė į "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyrių. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas. Kelio danga buvo šlapia. Pėsčiųjų perėja apšviesta (1 tomas, b.l. 16).

2022-02-06 tikrinimo alkotesteriu duomenyse nurodyta, kad M. M. patikrinus blaivumą nustatyta , jog jis blaivus, tikrinimo rezultatasa-0,00 prom. (1 tomas, b.l. 18)

2022-02-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-02-06 atliekant pirminius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04291-22, buvo nuvykta į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių kur žodžiu bendrauta su R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjusiais medikais, kurie teigė, kad R. M. pirminiais duomenimis nustatyta politrauma, galvos pamato lūžis, kairės kojos lūžis, dėl ko asmuo bus vežamas į Kauno klinikas. V. Ž. pirminiais duomenis nustatytas galvos pamato lūžis ir pakraujavimas smegenyse, dėl ko jis paguldytas į Marijampolės ligoninės Neurologijos skyrių. Marijampolės ligoninėje rastas R. M. dėl esamos sveikatos būklės ir patirto šoko apie eismo įvykį nieko negalėjo pasakyti. Dėl jo būklės informuota jo mama A. M., kuri teigė, atvykstanti į Marijampolės ligoninę iš Vilkaviškio r. sav. Marijampolės ligoninėje rastas V. Ž. teigė, kad jam su draugu R. M. einant pėsčiųjų perėja, juos kliudė automobilis. Daugiau išsiaiškinti įvykio aplinkybių nepavyko dėl V. Ž. sveikatos būklės ir patirto šoko. (t. 1, b.l. 24)

2022-02-07 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima, keturių eismo juostų gatvė, kurios pavadinimas yra V. Kudirkos gatvė. Aplink gatvę stovi gyvenamieji namai ir kitos paskirties pastatai. Automobilis BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rastas kelio antroje juostoje žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos link Kauno gatvės į dešinę pusę. Automobilis eismo įvykio vietos plane pažymėtas nr. 1. Automobilis stovi ant visų keturių ratų kelio važiuojamojoje dalyje. Automobilio dešinės pusės priekinio rato ašis nuo dešinės pusės šaligatvio, žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos, yra nutolusi 4,20 m atstumu. Automobilio dešinės pusės galinio rato ašis nuo dešinės pusės šaligatvio, žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos, yra nutolusi 4,20 m atstumu. Automobilio dešinės pusės priekinė rato ašis nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies yra nutolusi 2,9 m atstumu. Automobilio dešinės pusės galinio rato ašis nuo įvažiavimo į PC „Norfa“ yra nutolusi 47,0 m atstumu, žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos. Pėsčiųjų perėja, žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos, į dešinę nuo įvažiavimo į PC „Norfa“ aikštelę yra nutolusi 11 m atstumu. Įvažiavimo į PC „Norfa“ stovėjimo aikštelę plotis yra 8 m. Dviračių ir pėsčiųjų takas, žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos į dešinę, yra 3 m pločio. Tarp dviračių ir pėsčiųjų tako ir važiuojamosios kelio dalies yra veja, kuri yra 0,7 m pločio. Važiuojamoji kelio dalis yra suskirstyta į keturias dviejų eismo krypčių eismo juostas, kurių kiekviena yra 3,0 m pločio. Vienos eismo krypties dviejų eismo juostų plotis yra 6,20 m. Tarp skirtingų eismo krypčių, žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos, yra saugumo salelė, kuri yra 2,5 m pločio. Saugumo salelėje yra du kelio ženklai Nr. 533, kurie yra 1,0 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies ir 1,0 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Per visas keturias eismo juostas yra suženklinta pėsčiųjų perėja, kuri yra 4,0 m pločio. Žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos, už saugumo salelės yra užbrūkšniuotas 1,9 m pločio plotas, žymintis salelę, kuria važiuoti draudžiama. Žiūrint nuo V. Kudirkos ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos, į dešinę nuo įvažiavimo į PC „Norfa“ 13,7 m. atstumu, antroje kelio juostoje, pėsčiųjų perėjoje yra galima automobilio ir pėsčiųjų susidūrimo vieta. Apžiūros metu automobilis yra išjungtu varikliu. Apžiūrint automobilį visos automobilio durelės yra uždarytos. Variklio dangtis, bagažinės dangtis yra uždaryti. Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas automobilio variklio dangtis, priekinis automobilio stiklas kairėje pusėje ir viduryje, žiūrint iš priekio, yra suskilęs, apgadintos automobilio priekinio bamperio grotelės. (1 tomas, b.l. 26-29, 33-39).

2022-02-07 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nustatyti išoriniai transporto priemonės-automobilio BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai: išlūžę priekinio bamperio grotelės, sulankstytas variklio dangtis, kairėje pusėje ir stiklo viduryje suskilęs priekinis stiklas, žiūrint iš automobilio priekio. (1 tomas, b.l. 40-53).

2022-03-07 apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis yra apžiūrimas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu, Kauno skg. 6, Marijampolė. Automobilis yra BMW modelio, pilkos spalvos, kėbulo tipas - universalas, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis yra atrakintas. Apžiūros metu nustatyta, jog yra skilęs visas priekinis automobilio stiklas (didžioji dalis ir didesnių pažeidimų užfiksuota kairėje, vairuotojo, pusėje), apgadinti priekiniai valytuvai, apgadintas variklio dangtis, sulankstyti priekiniai valstybiniai numeriai, apgadintos viršutinio bamperio grotelės, nėra apatinio dešinės pusės bamperio grotelių, iškritęs dešinės pusės atstumo jutiklis. Salonas yra juodos spalvos, iš vidaus sutrūkęs stiklas, salone (ant panelės, vairuotojo sėdynės) yra stiklo šukių. Automobilio spidometre matomas skaitmuo yra 0. (1 tomas, b.l 169-184).

2022-03-08 specialisto išvadoje Nr. G 138/2022 (09) nurodyta, kad R. M. klinikiniais duomenimis konstatuota vidutinio laipsnio smegenų sukrėtimas, trauminės kilmės kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, židininis smegenų sumušimas, dešinio momenkaulio bei pakauškaulio žvyno dešinės pusės lūžimas, kairės blauzdos abiejų kulkšnelių lūžimas, kairio gaktiklaulio viršutinės šakos lūžimas, o taip pat nubrozdinimai juosmens ir galūnių srityse. M. M. dėl kaukolės pamato lūžimo pakauškaulio žvyno dešinės pusės sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 tomas, b.l. 189-190)

2022-03-08 specialisto išvada Nr. 139/2022 (09) nurodyta, kad V. Ž. klinikiniais duomenimis konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų sumušimas kairėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimas po smegenėlių dešinio pusrutulio minkštaisiais dangalais, kaukolės pamato kaulų lūžimas dešinės užpakalinės duobės srityje, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžimas, o taip pat nubrozdinimai veide. V. Ž. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo, kuris iš dešinio momenkaulio srities nusitęsia pakauškaulio žvyną, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1 tomas, b.l. 194-195)

2022-07-22 “Compensa Vienna Insurance Group“ ADB pateikė duomenis, kad V. Ž. atlyginta 9000 eurų neturtinė žala. (2 tomas, b.l. 30)

2022-07-22 „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB raštas pateikė duomenis, kad R. M. atlyginta 9000 eurų neturtinė žala. (2 tomas, b.l. 31)

Kauno teritorinė ligonių kasa surašė pretenziją dėl 4910,10 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 103-108), pateikė raštą, jog ieškinio nereikš (t. 1, b.l. 109).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis M. M., vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 127 p. reikalavimus- nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas tamsiu paros metu, neįvertino meteorologinių sąlygų, esant šlapiai kelio dangai, viršijo šioje kelio atkarpoje leistiną maksimalų (50 km/h) greitį, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusius pėsčiuosius į R. M. ir V. Ž., juos kliudė, t. y. įvyko eismo įvykis. Šio eismo įvykio metu R. M. ir V. Ž. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padaryti sunkūs nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d , sudėtį.

Nukentėjusysis R. M. pareiškė ieškinį dėl 21000.00 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b.l. 72-75), šią žalą prašo priteisti iš civilinių atsakovų: kaltinamojo M. M. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, taip pat prašo priteisti iš šių atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti-500 eurų ( 1t., b. l. 76). Ieškinyje nurodo, jog eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą vertina 30000 eurų. Dalį žalos- 9000 eurų- draudimo bendrovė atlyginusi. Pasirinkdamas tokį žalos dydį ieškinyje nurodo teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl eismo įvykio, dydžių. Nurodo, jog, šio įvykio pasekmės R. M. labai skaudžios, juntamos ir iki šiol ir bus jaučiamos visą likusį gyvenimą. Išmokėta draudimo kompensacija neproporcingai maža atsiradusioms pasekmėms. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Šiuo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra liekamieji reiškiniai, tiek patiriami dvasiniai išgyvenimai, tiek sumažėjusios bendravimo galimybės, tiek sutrikdytas normalus ir įprastinis nukentėjusiojo gyvenimo ritmas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis- civilinis ieškovas R. M. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi Kauno klinikinėje ligoninėje, taip pat buvo reabilitacijoje. Buvo sugipsuota koja, operacinis gydymas nebuvo taikytas. Dar ir dabar kartais koją „surakina“, kartais iš vis nepajudina kojos, negali sulenkti. Nuo mažens viena koja trumpesnė ir ta pati buvo sužalota eismo įvykio metu, tačiau iki eismo įvykio dėl kojos sveikatos problemų nebuvo. Šiuo metu turi išduotą siuntimą kojos kompiuterinei tomografijai atlikti, tačiau medicininių dokumentų pateikti negali. Nuo vaikystės nustatytas neįgalumas dėl rankos nevaldymo. Prašomas priteisti žalos dydis dėl patirtų sužalojimų, skausmų, būna, kad galvą skauda, tvinksi galva, neaišku, kaip bus su galvos skausmais senatvėje. Po dubinkaulio lūžio tirpsta apatinė kūno dalis, tačiau dar neištirta nuo ko. Eismo įvykio metu mokėsi Marijampolėje profesinio rengimo centre ir šiuo metu ten tęsia mokslus.

Nukentėjusysis V. Ž. pareiškė ieškinį dėl 21000.00 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b.l. 92-95), šią žalą priteisti iš civilinių atsakovų: kaltinamojo M. M. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, taip pat prašo priteisti iš šių atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti-500 eurų ( 1t., b. l. 96). Ieškinyje nurodo, jog eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą vertina 30000 eurų. Dalį žalos- 9000 eurų- draudimo bendrovė atlyginusi. Pasirinkdamas tokį žalos dydį ieškinyje nurodo teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl eismo įvykio, dydžių. Nurodo, jog, šio įvykio pasekmės V. Ž. labai skaudžios, juntamos ir iki šiol ir bus jaučiamos visą likusį gyvenimą. Išmokėta draudimo kompensacija neproporcingai maža atsiradusioms pasekmėms. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Šiuo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra liekamieji reiškiniai, tiek patiriami dvasiniai išgyvenimai, tiek sumažėjusios bendravimo galimybės, tiek sutrikdytas normalus ir įprastinis nukentėjusiojo gyvenimo ritmas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis-civilinis ieškovas V. Ž. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dvi savaites buvo gydomas Kauno ligoninėje ir po to mėnesį namuose. Kauno ligoninėje tiesiog gulėjo ir gėrė vaistus. Buvo pablogėjęs regėjimas, tačiau šiuo metu atsistatęs. Įvykio metu mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre, ten mokosi ir šiuo metu, mokslai normaliai sekasi. Po įvykio skaudėdavo galvą, koją, vartojo vaistus nuo skausmo, kuriuos paskirdavo gydytoja, tačiau jų pavadinimo neatsimena, jų pastoviai vartoti nereikėjo, tik tada- kai skauda. Daugiau į gydytojus nesikreipęs. Iki įvykio lankė krepšinio būrelį, o dabar taip pat lanko, bet mažiau, taip pat suprastėjusi atmintis. Draudimo bendrovė atlyginusi 9 tūkstančius eurų neturtinės žalos. Prašo priteisti 21 tūkstantį eurų dėl skausmo, nes skausmas ir senatvėje išliks. Kaltinamasis atsiprašė.

Civilinio atsakovo atstovas J. S. paaiškino, kad draudikas sutinka, jog nukentėjusiesiems buvo sužaloti reikšmingi organai, tačiau vertinant situaciją reikia atsižvelgti į medicininius dokumentus, kuriuose yra objektyviai nurodoma gydymo trukmė, gydymo būdas, ką išsako nukentėję. Vertinant nukentėjusiųjų būklę yra svarbu ir medikamentų išlaidų dydis, o šiuo atveju byloje duomenų apie šių išlaidų dydį nėra. Išliekamųjų pasekmių nėra, buvo sparti gydymo dinamika, taikytas gydymas neinvaziniu būdu. Svarbiausia, kad buvo sparti teigiama dinamika, nukentėję yra jauno amžiaus, todėl draudikas mano, kad parinkta 9000 eurų suma kiekvienam nukentėjusiajam atitinka sužalojimų pobūdį ir patirtus sunkumus. Nukentėjusiųjų nurodomas neturtinės žalos dydis- 30 tūkstančių eurų- galimas ir būna tuomet, kai yra išliekamosios pasekmės, kai gydymas ilgas ir ne toks sėkmingas kaip šiuo atveju. Nukentėjusiųjų partirti sužalojimai (kaukolės skilimo faktas) yra didelė rizika asmeniui, bet nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir objektyviai vertinama kaip pasireiškia pats gydymas, kokius nusiskundimus išsakė, o šiuo atveju, tas gydymas praėjo sėkmingai ir sąlyginai lengvai. Neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamiesi patvirtintomis rekomendacijomis ir pagal jas nustatyta 9000 eurų suma nėra išsiskirianti pagal teismų praktiką. Nuo įvykio praėjo 10 mėnesių ir jokių medicininių dokumentų apie kilusias pasekmes bei tolesnį gydymą nepateikta. Abiem nukentėjusiesiems buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos traumų, buvo teikiamas panašus gydymas, didesnių sunkumų nebuvo išsakyta, todėl abiem išmokėtos vienodos išmokos. Jeigu nukentėjusiesiems atsirastų nauji padariniai ir kita neturtinė žala, dėl jos atlyginimo turi teisę kreiptis ir ateityje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. M. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civiliniam ieškovui padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą), taigi, šiuo atveju galima draudimo išmoka visiškai pakankama nukentėjusiųjų prašomai neturtinei žalai atlyginti

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiųjų ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau-ir CK ) 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2d.).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu abiem nukentėjusiesiems buvo konstatuoti galvos kaulų lūžimai, kojų kaulų lūžimai ir kiti sužalojimai, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip kad nurodo civilinio atsakovo atstovas, abiem nukentėjusiesiems buvo taikomas panašus gydymas, atsirado panašios pasekmės, todėl ir neturtinės žalos dydis yra iš esmės vienodas. Nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, tam tikri liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol. Nukentėjusieji dėl sužalojimų pobūdžio ir gydymo stacionare tam tikrą laiką negalėjo judėti, patys save apsitarnauti, tačiau tokia būsena truko neilgą laiką. Sudėtingas intervencinis gydymas nebuvo taikomas ir nėra numatytas taikyti. Tačiau nukentėjusieji nurodo, jog pasekmes jaučia iki šiol- skauda galvą, kojas. Abu nukentėjusieji patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų, susijusių su galvos kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, pasekmėmis ateityje. Pagal medicininius kriterijus, žmogaus galvos smegenys yra sudėtingiausia žmogaus kūno sritis. Ji kontroliuoja visų organų ir sistemų darbą, užtikrina gyvybiškai svarbių funkcijų išsaugojimą, tačiau, deja, negalima jos atkurti. Bet koks skirtingo sunkumo galvos kaulų sužalojimas yra pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Ir jeigu nors ir sugebama išgyventi po trauminio smegenų sužalojimo, pasekmės išlieka, todėl jų pergyvenimai dėl ateities yra pagrįsti. Vien formalus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sveikatos sutrikdymo mastas (šiuo atveju sunkūs sveikatos sutrikdymai), nėra pakankamas individualizuojant neturtinės žalios dydį. Net ir „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose“, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. “įsakymu Nr. 1K-367, kuriomis remiasi civilinis atsakovas , nurodyta , kad „neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui.“ Taigi, pagal šias taisykles nustatytas iki 12 MMA neturtinės žalos dydis yra tik rekomendacinis.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020). Suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti būtinų kriterijų visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos įvertinus nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pavyzdžiui, netektas darbingumo lygis, negalėjimas savimi pasirūpinti, negalėjimas judėti, negalėjimas suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir kt. ). Kaip matyti iš nukentėjusiųjų paaiškinimų, byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų, nukentėjusieji dėl eismo įvykio patyrė galvos kaulų lūžius, kraujo išsiliejimus po smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimus, kojų kaulų lūžimus ir kitus mažesnius sužalojimus. Dėl galvos kaulų lūžių nustatyti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Nukentėjusieji buvo gydomi stacionare ir ambulatoriškai, tačiau sudėtingas intervencinis gydymas nebuvo taikomas, sunkių traumos pasekmių ir komplikacijų nekilo, gydymas ilgą laiką neužtruko. Taip pat nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkūs padariniai nukentėjusiųjų sveikatai sukėlė jiems neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl būsimų pasekmių jų sveikatos būklei, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ateityje), jog dėl patirtų sužalojimų ir gydymo jie jautė didelį fizinį skausmą, tam tikrą laiką negalėjo judėti ir savimi pasirūpinti. Nukentėjusieji yra labai jauno amžiaus ir pagrįstai jaučia didelį susirūpinimą dėl galvos traumos galimų pasekmių ateityje. Taigi, nukentėjusiųjų patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiųjų patirtą žalą net 30 000 Eur suma. Pažymėtina, kad šiuo metu sunkių ir negrįžtamų sveikatos sutrikdymo pasekmių nenustatyta, nukentėjusiųjų socialinis gyvenimas, bendravimo galimybės, iš esmės nepasikeitę. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, jis automobilį vairavo blaivus. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą, ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020). Atsižvelgiant į aptartų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus (kuriuos sudaro ne vien konstatuotų sužalojimų pobūdis, mastas), taip pat įvertinęs nurodytą teismų praktiką, iš kurios matyti, kad eismo įvykio bylose, kai asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, priteisiama nuo 5 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, kad 12 000 Eur žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus kiekvieno iš nukentėjusiųjų sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja pirmiau aptartai teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros. Kadangi dalį neturtinės žalos-kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 9000 eurų civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ jau atlyginęs, įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, todėl nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams neatlyginta neturtinės žalos dalis -kiekvienam po 3000 Eur- priteistina iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, o ieškinys kaltinamajam dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo paslaugoms, tame tarpe ir išlaidos civiliniam ieškiniui parengti, apmokėti, šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytai turtinei žalai, jų atlyginimą reglamentuoja BPK 106 str. 2 d. Nukentėjusiųjų prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (1 tomas, b. l. 72, 96), todėl priteistinos iš kaltinamojo M. M., kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 500 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1 p ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. M. M. neteistas, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas, viena iš jų- už kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su važiavimo per pėsčiųjų perėjas reikalavimų pažeidimu (ANK 417 str. 4 d.). Kaltinamasis nedirba, mokosi.

Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis mokosi. Nukentėjusiųjų atsiprašė, po eismo įvykio domėjosi jų sveikatos būkle, nukentėjusieji mano, kad kaltinamasis pakankamai jau įvertino savo atsakomybę ir jie neprieštarauja, kad kaltinamasis M. M. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas sprendžia, kad taip pat yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis M. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Kaltinamasis baustas administracine tvarka 2 kartus, tačiau tik viena M. M. skirta nuobauda savo pobūdžiu yra susijusi su BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika. Paskirta bauda sumokėta. Kaip matyti iš teismų praktikos (pvz. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-490-397/2021) tokio paties ir dar kelių administracinių nusižengimų, tarp jų ir leistino greičio viršijimas, eismo įvykio sukėlimas)ankstesnis padarymas, nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo tyčiniais veiksmais siekė pažeisti Kelių eismo taisykles, neparodo jo siekio ignoruoti taisykles bei nepaisyti įstatymų. Tokie pažeidimai turėtų būti vertintini kaip asmens neapdairumas ar patirties vairuojant neturėjimas, tačiau ne kaip susiformavęs neigiamas požiūris į įstatymus. M. M. anksčiau nėra teistas, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, mokosi, jo asmenybė charakterizuojama teigiamai. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Šiuo atveju kaltinamojo civilinė atsakomybė yra apdrausta privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą), taigi, šiuo atveju galima draudimo išmoka visiškai pakankama nukentėjusiųjų prašomai neturtinei žalai atlyginti, apie tai žinojo kaltinamasis ir būtent dėl šios priežasties jis pats žalos neatlygino. Pats kaltinamasis jokios įtakos draudimo bendrovei dėl atlygintinos žalos dydžio neturi galimybės ir teisinio pagrindo daryti, tai nepriklauso nuo jo veiksmų ir valios. Nukentėjusieji , nesutikdami su jau išmokėtu žalos atlyginimu, pareiškę ieškinį civiliams atsakovams draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamajam. Nors šiuo atveju pats kaltinamasis žalos neatlygino, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog kaltinamajam, apsidraudusiam civilinę atsakomybę, turi būti privaloma nors kažkokia tai pinigine išraiškos dalimi prisidėti prie patirtos žalos atlyginimo. Susiklosčiusios aplinkybės, jog draudiminiais santykiais ir iš jų išplaukiančiomis išmokomis, kuriomis pasidengia ar tai dalinis žalos atlyginimas ar galimai visiškas, neeliminuoja nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygos išpildymo, jei kaltininkas visiškai tiesiogiai neprisideda prie jų atlyginimo ( Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutartis byloje Nr.1A-51-485/2018). Taigi šiuo atveju dalinis žalos atlyginimas išmokant draudimo išmoką vertintinas kaip tinkamas žalos atlyginimo sąlygos įgyvendinimas BK 40 str. 2d. 3 p. prasme. Be to teismas sprendė, kad žalai atlyginti pilnai pakanka draudimo išmokos, neatlyginta žalos dalis priteistina tik iš draudimo bendrovės ir pareigą atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį pagal CK 6.254 str. 2d. turi draudikas, o ne kaltinamasis, jis nėra atsakingas už draudiko veiksmus sprendžiant dėl žalos atlyginimo.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos G. M. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoju. Ją apibūdinantys duomenys (neteista, nebausta, dirba, charakterizuojama gerai), artimi šeimyniniai ryšiai, o taip pat tarpusavio santykiai, rodo, jog ji verta teismo pasitikėjimo, galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, vadovaujantis BK 40 str., M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą- padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo, įvertinus laiduotojos asmenines savybes, taikytinas laidavimas be užstato, o laidavimo terminas - 1 metams.

Kaltinamasis BK 281 str. 3 d. numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, tam reikalinga naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nors M. M. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, tačiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai- leistino greičio viršijimas, pareigų pėstiesiems nevykdymas- yra grubūs, sukėlę gana reikšmingas pasekmes- sunkius kūno sužalojimus dviem pėstiesiems, todėl siekiant paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų nuskalstamų veikų, suvoktų, jog negali būti nenubaustas, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad jis šią veiką padarė blaivus, gailisi, mažesniam negu vidurkis laikotarpiui. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos.

Taip pat, siekiant paveikti, kad asmuo, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką suvoktų, jog negali būti nenubaustas, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, o atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ( nedirba, mokosi), artimesnė minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

M. M. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir perduoti laiduotojos G. M., gim. (duomenys neskelbtini)F, atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2022-03-03.

Skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- 20 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą, Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :

-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę- specialiosios teisės sustabdymą- nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinių ieškovų R. M. ir V. Ž. ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, Ukmergės g.280, Vilnius, civiliniams ieškovams neturtinei žalai atlyginti:

-R. M. 3000 (tris tūkstančius) eurų;

-V. Ž. 3000 (tris tūkstančius) eurų;

Likusioje dalyje civilinį ieškinį civiliniam atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamajam M. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. M. advokato atstovavimo išlaidas nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams:

-R. M. 500( penkis šimtus) eurų;

-V. Ž. 500( penkis šimtus) eurų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-automobilį BMW - WERKE, valst. nr. (duomenys neskelbtini) automobilio raktelius, dokumentus, grąžintus G. M., palikti jai disponavimui be apribojimų;

- 3 kompaktinius diskus, kuriuose yra nepilnamečių R. M., K. P. apklausų vaizdo įrašai, vietos vaizdo įrašas, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.