Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Vilmos Sakalauskienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių.

Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiojo N. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „G.“ nukentėjusiojo naudai priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. K. nukentėjusiojo N. P. naudai priteista 600 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. (toliau – M. K.) buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 20.19 val. (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 128 punktų reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesulėtino vairuojamos transporto priemonės greičio, kad laiku galėtų pastebėti kliūtį ir sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ar kliūtį apvažiuoti nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepastebėjo dešinėje kelkraščio pusėje, ta pačia (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, sustojusio automobilio „BMW E5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį, dėl ko, įvykus eismo įvykiui, buvo sužalotas su juo automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavęs keleivis A. B., kuriam konstatuota abiejų blauzdų sumušimas ir nubrozdinimai, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sužaloti automobilio „BMW E5“ vairuotojas R. M., kuriam klinikiniais duomenimis konstatuota juosmens srities sumušimas, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir keleivis N. P., kuriam klinikiniais duomenimis, konstatuota kitų sričių celiulitas, galvos plaukuotosios dalies žaizda bei kraujo išlaja į minkštuosius audinius, peties, žasto ir kelio sumušimas, kitas krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas dešinio kelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Vilma Sakalauskienė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir pripažinti M. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 MGL dydžio baudą.

2.2. Prokurorė nurodo, kad iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 paskutinius metus matyti, kad M. K. administracine tvarka yra baustas 4 kartus: 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį – vairavo automobilį ir vežė daugiau keleivių nei nustatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, taip pat baustas 2016 m. birželio 2 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – vairavo automobilį, nesilaikė visu būtinųjų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo važiuojamosios dalies krašto, suko nuo dešinės važiuojamosios dalies krašto, dėl ko nedavė kelio motociklo vairuotojui ir su juo susidūrė, eismo metu sugadintos abi transporto priemonės. Taip pat 2017 m. rugsėjo 26 d. baustas administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį – vairavo automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusios pėsčiosios; 2018 m. birželio 24 d. administraciniu nurodymu baustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį – viršijo leistiną greitį (leistinas greitis 90 km/h, o važiavo 186 km/h). Prokurorė atkreipia dėmesį, kad M. K. vairuotojo pažymėjimą įgijo 2016 m. ir per tokį trumpą laiką padarė net kelis itin grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o už vieną iš jų jam net gi buvo laikinai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Prokurorės teigimu, iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kurią padarė M. K., padarymo aplinkybių akivaizdu, jog panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymas rodo, jog jis iš ankstesnių nusižengimų nepasimokė ir tai nėra atsitiktinis nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymas, todėl pagrindo daryti išvadą apie BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą nėra. Prokurorė nurodo, kad M. K. daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai sunkėja, o eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta net trijų žmonių sveikata, įvyko būtent dėl to, kad M. K. grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Vilmos Sakalauskienės apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti M. K. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam galutinę bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK normų, patikrina skundžiamą nuosprendį neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, t. y. nagrinėjamu atveju patikrina ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. atžvilgiu taikė laidavimą.

7. Prokurorė savo abejonę dėl to, kad M. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, grindžia ankstesniais jo (M. K.) padarytais administraciniais nusižengimais. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas (t. 2, b. l. 82 – 83) patvirtina aplinkybę, kad anksčiau M. K. administracine tvarka buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip nurodo ir pati prokurorė savo apeliaciniame skunde, anksčiau M. K. paskirtos nuobaudos nebegalioja. Iš minėto registro duomenų matyti, kad asmeniui paskirtos baudos yra sumokėtos. Prokurorė savo skunde teigia, kad M. K. vairuotojo pažymėjimą įgijo 2016 m. ir per tokį trumpą laiką padarė net kelis itin grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o už vieną iš jų jam net gi buvo laikinai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas nesutinka su prokurorės pozicija, kad ankstesni M. K. padaryti administraciniai nusižengimai yra itin grubūs. Kaip matyti iš minėto registro išrašo, M. K. administracine tvarka yra baustas už tai, kad vairavo automobilį ir vežė daugiau keleivių, negu nustatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje (2016 m. balandžio 19 d.), vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo važiuojamosios dalies krašto, suko nuo dešinės važiuojamosios dalies krašto, dėl ko nedavė kelio motociklo vairuotojui ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės (2016 m. gegužės 6 d.), vairavo automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties juostą įėjusios pėsčiosios (2017 m. rugsėjo 26 d.) bei vairuodamas transporto priemonė, viršijo leistiną 90km/h greitį (2018 m. birželio 24 d.). Apygardos teismo vertinimu, M. K. padaryti administraciniai nusižengimai nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo tyčiniais veiksmais siekė pažeisti Kelių eismo taisykles, neparodo jo siekio ignoruoti taisykles bei nepaisyti įstatymų. Kaip nurodė ir pati prokurorė, teisę vairuoti M. K. įgijo 2016 metais, o tuo metu jo padaryti administraciniai nusižengimai, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti vertintini kaip asmens neapdairumas ar patirties vairuojant neturėjimas, tačiau ne kaip susiformavęs neigiamas požiūris į įstatymus.

8. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik viena M. K. skirta nuobauda savo pobūdžiu (eismo įvykis) yra susijusi su BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, tačiau už minėtą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nebegalioja. Nuo minėto administracinio nusižengimo padarymo iki nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos padarymo buvo praėję kiek daugiau nei 4 metai, todėl nėra pagrindo teigti, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių ir pažeidinėti įstatymus. M. K. anksčiau nėra teistas, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl jo asmenybė charakterizuojama teigiamai. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

9. Prokurorė savo skunde teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. K. nurodė, kad ką reiškia būti laiduotoju, ji supranta tik iš dalies. Prokurorės teigimu, moteris anksčiau įtakos savo sūnaus elgesiui nepadarė, dėl ko apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl M. K. motinos tinkamumo nagrinėjamu atveju būti laiduotoja. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Sprendžiant klausimą dėl J. K. tinkamumo būti laiduotoja pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ji yra M. K. motina, neteista, jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, dirba ir darbdavio yra charakterizuojama teigiamai. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad J. K. yra verta teismo pasitikėjimo, o jos paaiškinimai, duoti teisme, nesuteikia jokio pagrindo abejonėms dėl jos galimybių daryti teigiamą įtaką M. K.. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Prokurorė savo skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima abejoti laiduotojos tinkamumu. Kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 90) J. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš dalies supranta kas yra laidavimas ir užtikrins, jog sūnus daugiau nebedarytų jokių pažeidimų. Tokia J. K. pozicija leidžia teigti, kad moteris aiškiai supranta laidavimo esmę. Galimybę daryti teigiamą įtaką paprastai paneigia tai, kad laiduotojas ir kaltininkas nėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, retai susitinka, bendrauja nereguliariai, jų nesieja glaudūs santykiai. Kaip matyti iš moters parodymų, ji apie sūnaus padarytą nusikalstamą veiką sužinojo iš karto, šeimoje buvo kalbėtasi apie šią situaciją, todėl akivaizdu, kad jos ir M. K. ryšiai yra pakankamai glaudūs, kad moteris galėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino J. K. tinkamumą būti laiduotoja, dėl ko prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl laiduotojos netinkamumo atmestini kaip nepagrįsti.

10. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos laidavimo taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido pagrįstai. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamos abejonės paneigtos bylos duomenimis, todėl jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Vilmos Sakalauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.