Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. pateikė ieškinį teismui, jame prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-347-733/2009 priteistą išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovė A. S. nuo ieškinio pareiškimo dienos moka išlaikymą dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius atsiliepimo argumentus: medicinos dokumentų išrašą ir sąskaitos išrašą. Kolegija, atsižvelgdama į pateiktų papildomų įrodymų pobūdį bei jų ryšį su atsakovės atsiliepimo argumentais (atsakovė pateikė sąskaitos išrašą, nes ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė galbūt nuslėpė pajamas, gautas iš Užimtumo tarnybos, o medicinos dokumentų išrašo data yra vėlesnė nei pirmosios instancijos teismo sprendimo data), priima šiuos papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

7. Šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas padidinti teismo sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį.

8. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

9. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

10. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

12. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

13. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

15. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

16. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

17. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas padidinti 2009 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-347-733/2009 iš atsakovės A. S. priteisto išlaikymo dukrai dydį ir priteisti iš A. S. dukters išlaikymui 300 Eur, mokant šią sumą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-347-733/2009 iš atsakovės A. S. dukters A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 200 Lt (59,21 Eur) kas mėnesį iki dukters pilnametystės mokant periodines išmokas, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

19. Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia tiek padidėjusiais dukters poreikiais, tiek pablogėjusia savo finansine padėtimi.

20. Įrodinėdamas dukters poreikius, ieškinyje ieškovas rėmėsi orientaciniu 1 mėnesio minimaliosios algos (toliau – MMA) vaiko išlaikymo dydžio kriterijumi ir teigė, jog atsakovei tenka pareiga paneigti prezumpciją, kad būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti reikia 1 MMA dydį atitinkančios sumos. Taip pat ieškovas nurodė, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei 11 metų, dukrai šiuo metu yra trylika metų, pasikeitė šalies ekonominė situacija, pakilo vartojamų prekių kainos, padidėjo nepilnametės dukters poreikiai, nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. dukrai nustatyta negalia bei specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Ieškovo teigimu, vaikui augant plečiasi jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Ieškovas nurodė, jog, kai mergaitė nelanko specialiosios mokyklos, reikia patenkinti įprastus būtinuosius jos poreikius, kurių nereikia įrodinėti, nes mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas visavertis maitinimas, vitaminai, avalynė ir drabužiai, priemonės mergaitės laisvalaikiui ir ugdymui. Taip pat ieškovas teigė, jog patiria ir papildomų išlaidų, susijusių su mergaitės sveikatos priežiūra.

23. Taigi paties ieškovo pozicija posėdžio metu dėl vaiko poreikių buvo neaiški, jis nurodė neskaičiavęs, kokios konkrečiai sumos per mėnesį reikia vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, jog ieškovas posėdžio metu nebuvo atstovaujamas advokato. Ieškinyje bei apeliaciniame skunde (šie procesiniai dokumentai surašyti profesionalių teisininkų) taip pat nepateikta jokių konkrečių skaičiavimų, susijusių su sumomis, skirtinomis vaiko poreikiams tenkinti, įrodymų, pagrindžiančių papildomas 1 MMA dydį viršijančias išlaidas, tik pabrėžta, jog minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia, atsakovei tenka pareiga paneigti prezumpciją, kad vaiko poreikiams tenkinti būtina 1 MMA suma. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesio algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Realiai minimaliąją mėnesinę algą uždirbantis asmuo disponuoja suma, kuri, atskaičius mokesčius, sudaro 425–445 Eur. Šalys nurodė, jog mergaitė lanko savaitinę specialiąją mokyklą, kurioje būna penkias dienas per savaitę, kelionės išlaidos, maitinimas mokymosi laikotarpiu yra kompensuojami. Ieškovas nurodo, jog 2014 m. rugpjūčio 6 d. dukrai nustatyta negalia bei specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Neįgalumo lygio pažymoje Nr. 0072505 nurodyta, jog mergaitės neįgalumo lygis sunkus, tačiau neįgalumas 2014 m. rugpjūčio 6 d. buvo vertinamas pakartotinai. Duomenų apie ankstesnį neįgalumo lygį teismui nepateikta. Ieškovas posėdžio metu parodė, jog dukters sveikatos sutrikimai pradėjo ryškėti nuo vienerių metų amžiaus. Teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteistas išlaikymas, priimtas 2009 m. sausio 21 d., mergaitė gimusi 2007 m. birželio 25 d. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog mergaitės sveikatos būklė priimant 2009 m. sausio 21 d. teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, buvo nežinoma ar neįvertinta. Kadangi ieškovas, įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, o byloje nėra duomenų apie papildomas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas, taip pat įvertinus tai, jog mergaitė lanko savaitinę specialiąją mokyklą, kurioje ugdymas ir maitinimas kompensuojamas, konstatuotina, jog šiuo atveju vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma, atitinkanti 1 MMA dydį.

24. Iš bylos medžiagos matyti, jog mergaitei dėl jos sveikatos būklės mokama 264 Eur per mėnesį dydžio šalpos neįgalumo pensija, taip pat 114 Eur per mėnesį dydžio priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija ir 2019 m. jai buvo mokama 69,92 Eur dydžio išmoka vaikui. Posėdžio metu ieškovas parodė, jog išmoka vaikui siekia 100 Eur. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba, iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Papildoma išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Papildomai mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šiuo metu bazinės socialinės išmokos dydis sudaro 39 Eur. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog 2020 m. mergaitei turėtų būti mokama 100 Eur dydžio išmoka vaikui, tą posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas. Taigi per mėnesį mergaitei mokamų išmokų suma, pagal teismui pateiktus duomenis, iš viso sudaro 478 Eur.

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

26. Vertinant Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad šiame įstatyme yra konkrečiai įvardyti subjektai, turintys teisę gauti šalpos išmokas, tarp jų – neįgalumą turintys asmenys, taip pat tėvai – už neįgalumą turinčių vaikų slaugą namuose. Šių išmokų tikslas yra užtikrinti minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams) (Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, teikdama šią šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 51 punktas).

27. Pasisakydama dėl šalių dukrai skirtos priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, kolegija pažymi, jog Tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti. Teisę gauti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Įvertinusi kompensacijos mokėjimo tikslą ir jos subjektus, kolegija daro išvadą, jog tikslinė priežiūros išlaidų kompensacija pagal savo prasmę atitinka nutarties 21 ir 22 punktuose nurodytas išmokas, todėl dėl šios išmokos taip pat gali būti taikoma nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

28. Vadovaujantis 25 ir 26 nutarties punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, šalių dukrai skirtino išlaikymo suma turėtų būti mažinama valstybės mokamų išmokų suma. Išmokos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius.

29. Ieškovas teigia, jog jo turtinė padėtis pablogėjo, nes nuo 2013 m. balandžio 4 d. nustatyta, jog jis tik iš dalies darbingas, darbingumo lygis – 35 proc. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas 2019 metais gavo 175,17 Eur netekto darbingumo pensiją, 2020 metais – 189,26 Eur netekto darbingumo pensiją. Ieškovui nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės, kito registruotino turto jis neturi. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovas parodė, jog papildomai, dirbdamas nekvalifikuotus darbus, užsidirba apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovė neturi savo vardu registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Nuo 2012 m. spalio 11 d. jai nustatytas dalinis darbingumas, kurio lygis yra 45 proc. Atsakovės pajamas sudaro tik 168 Eur šalpos neįgalumo pensija, daugiau jokių pajamų atsakovė negauna. Šiuo metu atsakovė teikia vaikui 57,92 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Pati atsakovė gyvena su mama, kuri prisideda prie atsakovės išlaikymo.

31. Ieškovas teigia, jog atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad susirastų savo sveikatos būklę atitinkantį darbą ir prisidėtų prie vaiko išlaikymo. Kolegija pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdama į tai, jog atsakovės darbingumo lygis siekia tik 45 proc., įvertinusi jai nustatytą diagnozę, atsakovės gyvenamąją vietą ir esamą situaciją šalyje, tai, jog atsakovė registruojasi Užimtumo tarnyboje, kolegija daro išvadą, jog atsakovės galimybės susirasti darbą yra objektyviai ribotos ir negalima teigti, jog ji nededa jokių tam pastangų.

32. Taigi, nors ieškovas įrodinėjo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl sumažėjusio darbingumo lygio, tačiau atsakovės darbingumo lygis taip pat sumažėjo. Kolegija pripažįsta, kad ieškovui tenka didesnė materialinio aprūpinimo našta, nes dukters gyvenamoji vieta nustatyta su juo, tačiau ieškovo turtinė padėtis objektyviai geresnė. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, išlaikymo negali būti priteisiama daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovės turtinė padėtis neleidžia didinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio.

33. Įvertinusi vaiko poreikius, vaiko per mėnesį gaunamų išmokų sumą, tėvų turtinę padėtį, kolegija daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos pakeisti vaikui teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

34. Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo neteisėtumo nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

37. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, išlaidų. Prašymą grindžia pinigų priėmimo kvitu.

38. Nors apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, tai, jog ieškovas atstovavo vaiko interesams, sunkią šalių turtinę padėtį, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtų teisinga, protinga ir sąžininga bylinėjimosi išlaidų neskirstyti. Tą pinigų sumą, kuri galėtų būti ieškovo mokama atsakovei jos patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, tikslingiau panaudoti vaiko poreikiams patenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.