- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 1-1009-899/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47066-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 11.30 val. ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. B., tai yra tyčia kumščiu trenkė E. B. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, po to pastūmė, dėl ko jis griūdamas į asfaltuotą kelio dangą susitrenkė kairę ranką ir kairį kelią, gulinčiam E. B. spyrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių koja į galvos sritį bei kitas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nukentėjusiojo E. B. kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. poodines kraujosruvas dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, dešinio žando srityje, smakre, kairiame žaste, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimus dešinio žando srityje, kairio žando srityje, kairio kelio sąnario srityje, muštines žaizdas dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio žando gleivinėje, kraujosruvą dešinio žando gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam E. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžis sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis K. N. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad su E. B. dukra G. B. susipažino (duomenys neskelbtini) m., po trijų savaičių ji pastojo, (duomenys neskelbtini) d. ją vedė. Paskui persikraustė gyventi pas ją. Tokie santykiai ir buvo, pasisveikindavo ir tiek, ramiai. Nesutapo jų interesai, vertybės, gyvenimo būdas ir keliai išsiskyrė. Paskui dėl vaiko lankymo ir viso kito pradėjo kištis tėvai. Buvo, kaip minėjo, vienas konfliktas su D. B., nesutarimas dėl vaiko. Žmona buvo išvykusi pas drauges, jis buvo jai pranešęs, kad nori pasiimti sūnų, tuomet E. B. žmona jį apkaltino, kad jai ranką išsuko. Tą dieną jis pats dar ilgai stovėjo su nukentėjusiojo advokatu, laukė kieme, jis jam apie dešimtą valandą paskambino, pasakė „toks ir toks, ką tu čia darai? Kokį burbulą išpūtei?“. Sakė „išeik, pakalbėsim“. Jis pasakė „ar tu dar kieme stovi?“. E. B. trečiame aukšte miegojo girtas, puolė lauk ir dar pamena, kaip G. šaukė motinai „durne, tu jo neišleisk, jis jį užmuš“. D. B. laikė duris, o E. B. kirto jai per rankas ir išsuko ranką. O kaltino jį, kad jis pats trenkdamas duris išsuko D. B. ranką. Pastoviai yra pilamas toks purvas. Konfliktai buvo žodiniai, nebuvo bendro ryšio, jie nerado su juo pačiu bendros kalbos, B. šeimai jis buvo per prastas, toks iš kaimo atvažiavęs. Pats buvo informavęs žmoną penktadienį, šeštadienį, rašė žinutes, jog atvyks pas sūnų ir sekmadienio ryte įjungęs ataskaitą tašką išsiuntė, kad tikrai matytų, jog žmona yra gaunanti žinutes. Atsakymų negavo. Atvažiavo 2020 m. lapkričio 29 d., buvo graži, saulėta diena, atvykęs matė, kad močiutė stumia vaiką, E. B. stovintį. Viskas gerai, ta prasme „va, kaip gerai, gausiu vaiką, manęs jau laukia“. Atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pasimatyti su sūnumi. Išlipo iš automobilio su nuotaika, galvojo, kad jo laukia, paims sūnų, pasivaikščios porą valandų ir gražins atgal, bet buvo užpultas. Išlipo iš automobilio ir jį iš karto užpuolė E. B., kuris sakė: „ko tu čia nori?“, „ko atvažiavai?“. Viskas vyko lauke prie akmens. Močiutė stūmė vaiką kokie 5 metrai, E. B. buvo kokių 3 metrų atstumu. Buvo ir liudytojas, kuris šiai dienai neatsirado. E. B. pradėjo ant jo pulti. Pats atsakė E. B.: „ne pas tave atvažiavau, pas sūnų“. E. B. pradėjo agresyviai pulti, tuomet pradėjo skambinti telefonu Nr. 112. Vaiką lankydavo ir iki tol. E. B. kitais kartais neišeidavo pakalbėti, matydavo, kad garažo vartai atidaryti, žolę pjaudavo, bet neišeidavo pakalbėti, kontakto su juo neturėjo. Žmona leisdavo su vaiku pasimatyti. Tris mėnesius jau neturėjo kontakto su E. B.. Gal jie ir būdavo namuose, bet neateidavo pakalbėti, kaip viskas vyksta. G. pati viena atnešdavo vaiką. Būdavo, kad į garažą nueidavo, pasiimdavo kėdutę iš G.s mašinos, į savo mašiną įsidėdavo. Kontaktų su E. B. neturėjo. Atvykus nukentėjusysis sakė „važiuok iš čia“. Matė, kad E. B. agresyvus, išgėręs, pradėjo skambinti numeriu 112, išsigando, matė, kad vaiko negaus, E. B. neadekvatus, žmonos nėra. E. B. stovėjo viduryje kelio išsižergęs, sakė: „ko nori? ko atvažiavai? pamiršk tą adresą“. Pats ėjo link močiutės, E. B. stovėjo prie akmens, viduryje tarp jų. Kažkoks E. B. judesys buvo „ko nori? ko čia atvažiavai?“. Matė, kad E. B. agresyvus, todėl pradėjo skambinti Nr. 112 ir ėjo link savo vaiko pasisveikinti, pabučiuoti. E. B. sakė: „ko čia lendi?“, „aha, čia skambini policijai“, paskui užmovė jam gobtuvą iš apačios ir kažkaip pradėjo jį mušti. Filmuotoje medžiagoje atskaitos taškai matosi, kad jie nuo akmens link jo automobilio nusigrūmė, E. B. jį puolė. Pats šaukė, rėkė pagalbos. Policijai skambindamas nurodė, dėl ko atvyko, kad yra puolamas, kad mato agresyvų žmogų, kad nežinia kuo gali baigtis, yra išsigandęs. E. B. yra stambesnis, aukštesnis žmogus, girtas, agresyvus, kalbantis pakeltu tonu, buvo nepatenkintas. Jam pačiam buvo trenkta į žandikaulį, buvo pasakyta „ką čia į policiją skambini, išsiaiškiname vyriškai“. E. B. užmovęs gobtuvą trenkė kumščiu. Pačiam skaudėjo žandikaulio pulpavimas ir šonai. Buvo suduoti smūgiai per konfliktą, buvo suduotas mažiausiai vienas smūgis į galvos sritį, į kūną mažiausiai penki, smūgiai buvo skaudūs. Nežino kodėl nerastos žymės ant kūno, gal kad pas jį patį nėra riebalinio sluoksnio, gal jo tokia kūno sandara. Jis pats kitą dieną kreipėsi į medicinos įstaigas, naktį blogai pradėjo jaustis. Pirmas smūgis jam pačiam buvo į smakrą kumščiu. Pats gynėsi, atsitraukė, atšoko, E. B. ant jo toliau puolė. Užmaukšlino jam gobtuvą, jis pats dengėsi ir vienoje rankoje laikė telefoną, nes skambino į pagalbos centrą, E. B. visą laiką smūgiavo iki pat automobilio. Smūgių nesuskaičiavo, bet tikrai kokie penki smūgiai buvo į įvairias kūno vietas. Išsilaisvindamas galėjo E. B. atsistumti. E. B. jį atrėmė į automobilį, nebeturėjo kur dingti. Jam pačiam sudavė į šonus, nugarą. Gindamasis galbūt ir galėjo viena ranka E. B. suduoti po jo smūgio į smakrą, nes jie pradėjo ristis. Galėjo E. B. suduoti per pastarojo smūgiavimą. Galėjo suduoti E. B. į galvos sritį, nes visą laiką gynėsi, vienoje rankoje laikė telefoną. Atsirėmė į savo automobilį ir neturėjo kur dingti, galėjo E. B. atsistumti, nes bandė išsilaisvinti. Jį patį prirėmė prie automobilio, bandė išsilaisvinti. Prie jo paties automobilio galo E. B. buvo jį prirėmęs. E. B. užmaukšlinęs jam gobtuvą, toliau daužė. Jam pačiam bandant išsilaisvinti ir atsistumti E. B. nuvirto. Kur nukentėjusysis nuvirto, yra asfaltuota kelio danga, kiemo trinkelės, įduba vandeniui nubėgti, nelygus paviršius, akmenys. Nuvirtęs E. B. dar laikė jo kojas. Bandė ištrūkti, ištrūkęs atsitraukė gal metrą, tuomet E. B. dar pagąsdino „ateik čia“, tuomet jis pats dar atsitraukė, o E. B. nuėjo į kiemą. Viską galėjo matyti liudytojas, kuris nebuvo nustatytas, bei močiutė kuri stūmė triratuku vaiką. Pradžioje močiutė buvo prie pat, gal kokie du metrai. Kai pradėjo ristis link paties automobilio, močiutė buvo už E. B. automobilio, prie variklio dangčio, ten jau yra įduba, močiutė dar šaukė E. B. „paleisk, užmuši“. Močiutė, kiek pamena, bandė atitraukti E. B.. Močiutė posėdžio metu to nepatvirtino, nes sūnus, savas žmogus, kaip gali patvirtinti. Močiutė įvykį matė. Močiutė kiek matė, kiek ne, bet jis pats jos siluetą dalinai matė už mašinos stovinčią. Atstumas iki močiutės buvo apie porą metrų. Visi buvo krūvoje. Ėjo į tą pusę su E. B. ir močiutė su proanūkiu. Kai buvo pačiam suduota į smakrą, močiutė buvo gal apie porą metrų. Po to močiutė buvo prie vartelių. Gal dar matė pravažiuojančios mašinos. D. B. išėjo po visko. Kiek pamena, kai pats išsilaisvino kojas, močiutė nubėgo į namus kviesti D. B.. Rėkė „D., D.“ kažką. Sudavė du, tris smūgius, ne daugiau gindamasis. Gal ir galėjo į galvos sritį, gal ir galėjo išsilaisvinant į kūno kažkurią dalį suduoti. Išsilaisvinant dalinai gal ir galėjo ir su koja kliudyti E. B.. Pats skambino pagalbos centrui Nr. 112 ir buvo ramus, kad kviečia policiją. E. B. pradėjo jį mušti, nesitikėjo tokių jo veiksmų, jam pačiam nebebuvo kur iš ten pasišalinti, buvo apglėbtas E. B. glėbyje, su užmaukšlintu gobtuvu. Nukentėjusysis dalinai jį patį sumušė, jis pats E. B. nesumušė, gindamasis galėjo jam suduoti vieną, kitą smūgį. E. B. žandikaulį galėjo susižaloti virsdamas į nelygią dangą. Bandant jam išsilaisvinti iš E. B. gniaužtų E. B. nugriuvo. Iš dalies gal ir jo paties veiksmai lėmė, kad E. B. nugriuvo, atsistumiant, dar išgėręs buvo. Pripažįsta, kad gindamasis gal ir galėjo kažką kažkaip, bet kad specialiai nustumti ar atvažiavus sumušti žmogų, tokių motyvų neturėjo ir neturi. E. B. užsidarė kiemo vartus, tuomet išbėgo D. B. ir abu pradėjo plūstis, vadintis necenzūriniais žodžiais, rodyti špygas. Jis pasiūlė E. B. žmonai durų rankeną „pačiulpti“, jam netiko posakis „ką čia šneki?“, E. B. prasidarė vartelius ir puolė ant jo. Tuomet jis pats antrą kartą skambino Nr. 112, ten 1.38 sek. pokalbis, bet dokumentuose nėra užfiksuota. E. B. puolė „ką čia žmoną įžeidinėji?“, pats pradėjo apie savo automobilį lakstyti, tuomet E. B. spyrė į automobilį, vieną, kitą vietą. Neneigia, kad gindamasis galėjo E. B. pargriauti. Abu dar apsispjaudė. Pats bėgiojo apie automobilį, paskui E. B. nuėjo į kiemą, pamatęs, kad nepagaus, apspardęs automobilį. Atvyko policijos pareigūnai, grįžo G. ir aiškinosi. E. B. rytais vaikšto tokiomis ištinusiomis akimis, tik, kad dar kraujosruvos susidariusios nuotraukoje. Jo paties gynyba tą minutę buvo adekvati. Jam pačiam sužalojimų niekas nenorėjo nustatyti. Kai nuėjo atlikti ekspertizę, ta, šiandien buvusi panelė (specialistė) stovėjo su kažkokiu vyru, kuris akivaizdžiai jai kažką aiškino. Kiek pamena, G. jam pačiam visą laiką sakydavo „mano tėvo klasiokas yra dirbantis tokioje srityje, kad tokią ekspertizę išsiims“, jis pats tik niekam neaiškino. Per ekspertizę nusirengė, niekas jo paties nebuvo prilietęs. Tai nebuvo iniciatyvus mušimasis, tai savaime viskas, nuvirto ir ištino lūžęs žandikaulis. Nėra filmuotos vaizdo medžiagos viduje. Jis pats penktadienį pranešė, kad atvažiuos. Pergalvojus, tai viskas buvo specialiai, nes žmona aiškino, kad jos tėtis toks ir toks, išeis į kiemą. Permasčius atrodo, kad viskas specialiai su tokiu nusiteikimu laukė, kad jį atgrasyti. Specialiai išsiuntė žinutes su tašku, įsijungęs ataskaitą, kad būtų pristatyta. Jei ji būtų negavusi, būtų atėjęs šauktukas ar pranešimas, kad neišsiųsta, bet visos žinutės buvo gautos. Nukentėjusiojo nestumdė, kur tokį pastumsi, tik atsistūmė tuo metu prie automobilio. Neneigia, kad gindamasis galėjo E. B. suduoti. Tas apglėbimas, jo samprotavimu, ir buvo ritimasis. Policijos pareigūnams nepaaiškino visų aplinkybių, nes per daug nesureikšmino. Niekas negalvojo, kad nuo to taip išsirutulios, kad kils tokios pasekmės. Po muštynių pats bėgo aplink mašiną. Bėgo nuo žmogaus, kuris jį puolė. Antrą kartą skambino policijai, nes galvojo, kur policija, kodėl niekas neatvažiuoja. Per antrą skambutį galėjo girdėtis jo necenzūriniai žodžiai „ateik čia, aš tave pagausiu. Tau bus blogai“. Gindamasis bandė nuo E. B. atsistumti, pabėgti. Specialiai niekas E. B. nemušė. Ranka buvo ištiesta, skambino telefonu, pirmasis pokalbis vyko 3 minutes. Iki įvykio su žmona jau negyveno kartu nuo rugpjūčio, maždaug kokius tris mėnesius. Su žmona dėl vaiko susitardavo SMS žinutėmis. Parašydavo, žmona atrašydavo, bet ne visada atrašydavo. Atvykęs jau rasdavo vaiką suruoštą. Žmona jį šiurpindavo, sakydavo „tave užblokuosiu“, bet žinutės nueidavo. Žmona visas žinutes gaudavo. Įvykio dieną gal skambino, bet ji skambučius buvo užblokavusi. Jai buvo pranešęs penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Išlipo su šypsena, galvojo, kad jo laukia. Ėjo prie sūnaus ir tuomet E. B. pradėjo pulti. E. B. neinformavo jo, kad neduos vaiko. Paskambinęs pagalbos Nr. 112, nurodė, kad atvyko pas sūnų, kurio jam neduoda išgėręs, agresyvus žmogus. Eidamas link močiutės apsižodžiavo su E. B., sakė „aš ne pas tave, pas sūnų atvažiavau“, jau rinko telefonu numerį 112. Necenzūriniai žodžiai nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo būti išsakyti, taip bandė E. B. žodžiais atgrasyti, kad jis nepultų. Sūnų pabučiavo, paskui atsistojo, buvo surinkęs Nr. 112. E. B. sakė: „ką čia skambini, ožy“, tuomet viską pranešė. Pats žodžiais norėjo išgąsdinti, kad E. B. jo nepultų, E. B. atgrasyti. Pats atsiliepusiai operatorei viską pranešė. Jį E. B. apglėbė, pradėjo ristis. E. B. pradžioje uždėjo gobtuvą ant galvos, smūgiavo. Pats nulenkė galvą, tuomet E. B. jam einant link automobilio, nulenkus galvą pradėjo boksuoti. Pats ėjo šonu. Gindamasis galėjo suduoti E. B.. Jam pačiam buvo suduoti stiprūs smūgiai. Pats daugiau muistėsi, ne smūgiavo, kad E. B. atsitrauktų. Smūgiai turi būti stipresni mušančio, puolančio asmens. Pats atvyko nekonfliktuoti. Nežino kodėl jam pačiam nenustatyti sužalojimai, nes jam skaudėjo visi šonai. Smūgių įvardinti negali, buvo boksavimas, gal 5-7 kartai. Nukentėjusysis krito gal ant dešinio šono. Po atsistūmimo E. B. griuvo ant dešinio šono. E. B. savo kojomis laikė apžergęs jo kojas. Galėjo E. B. muistydamas įspirti į kūno sritį, gal į tas pačias kojas. Į veido sritį įspirti negalėjo. Buvo bandymas išsilaisvinti, ištraukti kojas. Močiutę tuo metu matė stovinčią prie vartų. Ji turėjo matyti kaip sūnus nukrito. Ji tuo pačiu laikė vaiko triratuką. Po kurio laiko, kai B. B. šaukė „D., D.“, išsivežė vaiką į kiemą. Iš karto nesikreipė į medikus, nes buvo šoko būsenos, nesuprato kas vyksta. Tą dieną matė, kaip E. B. atrodė, matosi ir vaizdo medžiagoje. Jis pats priėjo, pabučiavo vaiką, sėdintį vežimėlyje, paskambino telefonu Nr. 112 ir ėjo link vaiko. Močiutė buvo 2 metrai link jų, o tame tarpe buvo nukentėjusysis. Pats skambino telefonu, bet ėjo link vaiko. Jie jau žodžiavosi, eidamas prie vaiko nukentėjusįjį, kuris stovėjo viduryje, apėjo. Tuomet pabučiavus vaiką, E. B. puolė, sulaukė smūgio nuo nukentėjusiojo. Praeinant rinko pagalbos Nr. 112 numerį. Atsistojo nuo vaiko, tuomet nukentėjusysis jį puolė. Dengėsi, ranka buvo atkišta, todėl E. B. ir pats galėjo galvą susidaužyti į atkištą ranką. E. B. galėjo suduoti gynybos metu. Savigynos metu galimai galėjo suduoti E. B.. Pats buvo adekvatus, psichinėmis ligomis neserga. Neneigia, kad gindamasis E. B. galėjo suduoti. Davimas vyko pokalbio Nr. 112 metu. Nepamena dabar, kaip viskas buvo iš netikėtumo. E. B. laikė jo kojas savo kojomis. Kai nugriuvo, E. B. apglėbė jo kojas savo kojomis. E. B. abi jo kojas apkabino, gulėdamas šonu. E. B. gulintis ant dešinio šono pagavo jo kojas. Nelabai gerai viską pamena. E. B. gulėjo prie jo automobilio, gulėjo šonu ir apglėbė jo kojas. Vaduojantis galėjo kliudyti asmenį. Pats atsitraukė, E. B. jį pagąsdino ir išėjo į kiemą, užsidarė vartelius. Iš G.s patvirtinimo dėl vaiko nebuvo gavęs, bet visą laiką sutardavo. Su nukentėjusiuoju tris mėnesius nebuvo bendravęs, kontakto nebuvo, sutarimo, kad E. B. jam perduos vaiką, nebuvo. Jam niekas neliepė palaukti grįžtant vaiko mamos. Nukentėjusįjį išnešė ant rankų greitoji, tiek buvo girtas. Pats pagalbos centrui pokalbio metu pasakė, kad kitam asmeniui reikia pagalbos. E. B. buvo girtas, jam bėgo kraujas. E. B. buvo atsistojęs ir išėjęs už vartų, matė iš nosies bėgantį kraują. Jei kraujas bėgo, žmogui kažkas negerai. Iki įvykio kraujas E. B. nebėgo. Po virtimo, kai E. B. atsistojo, atsirado kraujavimas. Savo veiksmus mato kaip gynybą, nuo pirmo smūgio iki pat galo, kuomet E. B. užėjo į savo kiemą. Pats muistėsi, kilnojo galvą, bandė išsilaisvinti, aplinką matė, matė bendrą vaizdą. Konfliktas baigėsi ir baigėsi pokalbis su pagalbos tarnyba, tai truko apie 3 minutes. Konfliktas prasidėjo prie akmens. Prie gyvenamojo namo stovėjo automobilis. Sklypas gal 8-9 metrai, E. B. nuvirto tarp jų mašinų ant bortelio. Matė, kad nukentėjusysis stovėjo, svirduliavo. Buvo gėręs iš vakaro. Gyveno kartu, žino koks E. B. yra išgėręs agresyvus, matė, kad gali būti problemų ir skambino pagalbos numeriu. Girdėjo kaip E. B. savo žmoną tampydavo, viskas duždavo. Žino, kad E. B. problematiškas išgėręs, todėl išvykdavo iš namų, negalėdavo būti. Vienu atveju, kada D. B. vaiką prižiūrėjo, skambino Nr. 112, nes G.s nebuvo, nežino kas jo vaiką prižiūri. Šiuo atveju skambino, nes žmogų pažinojo, matė, koks E. B. yra išgėręs. Jei nukentėjęs nebūtų tą dieną vartojęs alkoholio, konflikto nebūtų buvę. Kai pasakė „Labas, zuikeli“, tūpė prie vaiko sveikintis. Necenzūrinius žodžius rėkė atbaidant nukentėjusįjį nuo savęs, jam pačiam tuomet jau buvo trenkta. „Laba diena, užpuolė žmogus“, tai buvo jau jo paties mušimas. Pats kreipėsi į močiutę necenzūriniais žodžiais, nes ji turėjo matyti, kaip E. B. smūgiavo. Šaukiant „ką darai? Nemušk“ viskas vyko link jo automobilio. Moters balsas buvo B. B., ji buvo dviejų metrų atstumu. Šaukė pagalbos „padėkit, greičiau užmuš mane“. Nepamena, ar telefoną turėjo prie ausies, ar buvo įjungtas mikrofonas, ar atsitraukęs kalbėjo. Kai operatorė jo klausė „ar reikalingi medikai?“, E. B. jau buvo už vartų, jau po grumtynių, jau D. B. buvo išėjusi. Greičiausiai D. B. sakė „fotografuok“. Antrą kartą E. B. atsidaręs vartelius puolė, todėl vėl skambino Nr. 112. E. B. spyrė į automobilį. Buvo apsiavęs su šlepetėmis. Baugino, dar buvo agresyviai nusiteikęs, dar prieš pareigūnus šokinėjo. Nukentėjusysis galėjo susižaloti ir nuo jo gynybos veiksmų, ir nuo virtimo. Mano, kad E. B. virtimas įtakojo žandikaulio lūžį. Jam atvykus E. B. matėsi nubrozdinimai, suskirdusi lūpa, tokie minimalūs pažeidimai. Žmogus sergantis, tai nuo ligos. Gobtuvas jam pačiam akių neuždengė. Paskui su gobtuvu vaikščiojo, vaizdo įraše matosi. Dėl civilinio ieškinio nesutinka, nes jam atvykimas pas sūnų, E. B. neblaivumas sukėlė problemų. Jis netyčia, E. B. sužaloti nenorėjo. Jei būtų jam pasakę palaukti G.s, būtų jos palaukęs. Nepagalvojo, kad taip bus. Galvojo, kad žodžiais nukentėjusįjį atgrasys. Specialistės darbo specifikos nelabai suprato, tik, kad galimai kietu buku daiktu. Mano, kad griuviminės traumos metu sužalojimas padarytas. Pats atvykęs klausė „kur G.?“. Ikiteisminio tyrimo nutraukimą skundė.
Nukentėjusysis E. B. teisme posėdyje parodė, kad K. N. yra buvęs jo žentas. Su K. N. mažai bendrauja. Prieš du metus, (duomenys neskelbtini) d., buvo jų vestuvės. Jų santykiai buvo labai šalti. Dukra su vyru gyveno pas juos namuose. Vienu momentu buvo išsikraustę ir išsinuomoję butą, norėjo atskirai gyventi, pagyveno porą mėnesių. K. N. reguliariai pabėgdavo iš namų, dukrai vienai buvo sunku, jis pats ją perkraustė namo pas save. K. N. dukrai sukeldavo psichologinį smurtą. Stengėsi su jais nebendrauti. Santykiai buvo niekiniai, stengėsi atsiriboti. K. N. dingdavo, praeidavo porą savaičių, po to atvažiuodavo su gėlėmis jo paties žmonai, atsiprašinėdavo. Buvo gal trys tokie kartai. Buvo vasaros vidurys, nupirko kelialapį, kad jie išvyktų į Palangą su vaiku. K. N. neišvažiavo, kiek girdėjo, dukra pasakė „jei išeisi, nebegrįši“ ir K. N. nebegrįžo. Jie dabar išsiskyrė. Lapkričio 29 d. buvo sekmadienis, dukra buvo išvažiavusi į parduotuvę, vaiką prižiūrėjo jo žmona ir mama. Buvo geras oras, jo žmona pasiūlė jo mamai išvežti vaiką pavežioti su vežimėliu. Pats tvarkėsi garaže, jam paskambino žmona, kad pasakytų močiutei, jog ji pervažiuotų į kitą pusę kelio, nes ji vežiojo dešine puse, kurioje kelias nelygus. Tuo momentu išėjo pasakyti ir privažiavo pilietis, išlipo. Jis pats dar sakė „sveiki“, o K. N. pasakė „atiduok vaiką“. Atsakė „vaiko negausi, parvažiuos dukra, išsiaiškinsi“, nes jis nežino kur K. N. išsiveš vaiką, neturi nei mišinukų, nei sėdynėlės, nieko. K. N. priėjo prie vaiko, lyg buvo pritūpęs ar pabučiavo vaiką, ar ne, negali pasakyti, pasakė K. N. „eik iš čia“ ir jie susistumdė. K. N. pradėjo skambinti Nr. 112. Sakė „gelbėkite, vaiko neduoda“. Susistumdė, K. N. pradėjo skambinti ir šaukė „aš tave suspardysiu“, trenkė jam į veido sritį, stūmė ir jis pats nugriuvo ant kairio šono, spardė pagal mašiną. Jam pačiam žiežirbos pradėjo eiti, nežino kiek laiko praėjo. Jo mama važiuodama su vaiku pradėjo šaukti „užmuši žmogų, žalty“. Ji pro mašiną važiavo link garažo. Žmona, išgirdusi triukšmą, išbėgo. Negali pasakyti, ar kelioms minutėms buvo praradęs sąmonę ar ne. Buvo visas kruvinas, žmona pradėjo šaukti „einam greičiau į kiemą“. Ten yra automatiniai vartai, jie įėjo į kiemą ir uždarė vartus. Buvo daug necenzūrinių žodžių, K. N. ir jo žmonai sakė „tu čiulpsi“, „jūs mano vaiko neauginsite“. Yra nufilmuota. Jie vaiko ir neaugina, o tik padeda. Atvyko policija. Pripažįsta, kad susistumdė, bet K. N. nenugriuvo. K. N. spardė jo automobilį. Paskui patį išvežė į ligoninę. Įvykis buvo apie 11.30 val.- 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie jų sklypo. Ten yra gatvė, įvažiavimas, viskas vyko ant gatvės krašto. Buvo išgėręs, jam buvo nustatytas 1,46 prom. girtumas. Ryte vartojo gėrimus ir garaže išgėrė atsipalaidavimui, jautėsi gerai. Įvykio aplinkybes prisiminė gerai, yra tikras, nes lengvas girtumas ir jautėsi gerai. Viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto dėl vaiko ir jie susistumdė. Jis K. N. pastūmė, nes K. N. artėjo prie vaiko. Vaikas sėdėjo vežimėlyje. K. N. gal buvo pritūpęs, tada jis pats priėjo ir sakė K. N. „negausi vaiko“, tada K. N. atsistojo ir jie susistumdė. K. N. praėjo pro jį prie vaiko. Pats K. N. pastūmė pirmas, pasakė „eik iš čia“. Viskas įvyko labai greitai. Norėjo K. N. atstumti nuo vaiko, kad jo neimtų. Asmuo pargriuvęs nebuvo, K. N. jokio skausmo pastūmimas sukelti negalėjo. Jis pats pastūmė ir K. N. jį atstūmė, susistumdė. Jis pats K. N. atstūmė ir K. N. trenkė. Jis pats pastūmė K. N., tuomet K. N. jam trenkė, po to jį stūmė. K. N. iki kol nugriuvo jam trenkė vieną ar du kartus, po to pastūmė, aplinkybės buvo tokios. K. N. trenkė kumščiu jam į veidą. Pats nugriuvo ant asfalto, ten mašinų aikštelė. Atsitrenkė kaire puse, kaire ranka ir kairį kelią užsigavo. Griūdamas į paviršių su galva nekontaktavo. Nugriuvus K. N. pradėjo jį spardyti. Vienintelis jo veiksmas buvo, kad pastūmė asmenį, tai pati pradžia ir jo paties kaltė. Smūgių negalėjo suskaičiuoti, bet pažiūrėjus į padarytas nuotraukas buvo visas veidas sudaužytas, lūžęs skruostikaulis, žandikaulis. Mano, kad lūžo tik nuo spardymo, nes lūžis kitoje veido pusėje nei nugriuvo. Iki įvykio kitur susižalojęs nebuvo, sužalojimų ant kūno iki įvykio nebuvo. Visi sužalojimai atsirado tik po šio įvykio. Kaltinamasis kliedi, kad jis pats galėjo pats griūdamas susižaloti. Nurodo nepagrįstai. K. N. prigalvojęs visko, pats susipažinęs su byla. Ten yra asfaltuota aikštelė ir į gatvę truputį aukščiau, bet nėra jokių bortelių. Įvykį matė jo mama B. B., paskui žmona išėjo. B. B. tuo momentu vežė vaiką toliau. Kadangi jie apsistumdė kokie 5 m paėjus į šoną, o nugriuvus dar nutolo 2 metrus, nes jo ūgis 186 cm, tai nuo liudytojos nutolo dar keletą metrų. Įvykį mama matė trumpai, pravažiuodama. Ji matė patį susistumdymą, nes buvo šalia. Smūgio sudavimą į veido sritį turėjo matyti, griuvimą turėjo matyti, sakė „užmuši žmogų, žalty“. Spardymą tikrai matė. Žmona išgirdo triukšmą, tuo momentu jis pats gulėjo ant gatvės, žmona išbėgo ir pakėlė, sakė „einam greičiau į garažą“. Žmona matė konflikto galą, jį gulintį ir dar, kad porą kartų kaip įspyrė. K. N. sakė, kad matė, jog kažkoks žmogus praėjo. Policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo atvykę. Pareigūnus iškvietė kaltinamasis. Mano, kad K. N. išsigando ir iškvietė policiją. Pareigūnai atvykę matė sumušimą. Byloje yra skambučio garso įrašas. Turbūt K. N. pirma skambino, nes jie stumdėsi. Girdėjo, kad K. N. skambina. K. N. kalbėjo „gelbėkite, man vaiko neduoda“. Suprato, kad K. N. skambina į policiją. Kitų smurtinių veiksmų kaltinamojo asmens atžvilgiu be pastūmimo neatliko. Atvyko du policijos pareigūnai, paklausė, kas atsitiko. Sakė „mane subaladojo“, pakvietė pareigūnus į kambarį, jie matė, kad visas veidas kruvinas. Kaltinamasis kalbėjo su pareigūnais lauke, sakė, kad jis K. N. davė į barzdą. Sakė, kad spardė mašiną, bet pareigūnai sakė, jog K. N. nieko nėra. Jis pats tik K. N. pastūmė, o K. N. pastūmė jį, susistumdė. Jei jis būtų smūgiavęs ir pataikęs į veidą, K. N. būtų buvę matyti. Gal stumdamas su pirštais kepštelėjo, bet jokio smūgio nebuvo. Jo ūgis yra (duomenys neskelbtini) cm, svoris - (duomenys neskelbtini) kg. Pats jau nejaunas, dėl smūgių net negalėjo atsikelti. Jis pats buvo visas kruvinas. K. N. sakė „sergi žvyneline ir nusikrapštei“, kalbėjo nesąmones. K. N. iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Ikiteisminis tyrimas pačiam buvo pradėtas ir buvo nutrauktas. Nežino, ar sprendimas yra įsiteisėjęs. Jei būtų buvę jo paties aktyvūs veiksmai, tai matytųsi ant K. N.. Negali pakomentuoti, kas tuo metu vyko, kai asmuo šaukė „ką darai, nemušk manęs. Padėkit greičiau, mane užmuš“. Tuo metu, kai buvo išsakyti žodžiai, jis jau buvo atstumtas. K. N. stūmė jį, skambino ir paskui smūgiavo. K. N. išgalvoja nurodomas aplinkybes. Jis pats K. N. gobtuvo neuždėjo, gal nepastebėjo kada stūmė, bet tikrai nedėjo, kam jį dėti. Tokio žodžio „ristis“ nevartoja, niekaip nesirito. Pats buvo nugriuvęs ant asfalto, o kaltinamasis nebuvo nugriuvęs ar suklupęs. Asmens aplink mašiną negaudė. Po to įėjo į kiemą ir užsidarė vartus. Po muštynių jis niekur nebėgo, kaltinamasis viską išsigalvoja. Sakė, kad mašiną spardė. Visi K. N. veiksmai buvo tyčiniai su tikslu jį užmušti, nes spardė vien į galvą, buvo 98% smūgių į galvą. Šonas buvo nubrozdintas nuo griuvimo. Kad pargriuvus buvo suspaudęs jo kojas, tokia aplinkybė neteisinga. Jis sakė, kad konfliktas vyko prie kaimynų ribos, o mašina buvo prie jo sklypo ribos. Tai pats 20 m nusinešė, kad K. N. ištraukdamas kojas galėjo jam įspirti. Kojų suspaudimo nebuvo. Jis pats gulėjo ir gal kažkuriuo momentu buvo praradęs sąmonę, nes buvo vien smūgiai. Netyčia taip jo negalėjo sumušti, kiek buvo kraujosruvų. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai. Jam pačiam atrodo, kad dukra prašė pareigūnų, jog iškviestų. Ankščiau tarp jų su K. nėra buvę smurtinių konfliktų. Vieną kartą buvo apsižodžiavę, nes K. N. yra labai didelis tinginys, K. N. surado darbą, o šis parvažiavo ir ant darbdavio visaip pradėjo kalbėti. Prieš skambutį į pagalbos centrą jokių veiksmų atlikta nebuvo. K. N. išlipdamas gal turėjo telefoną rankoje, o gal kišenėje. Nuo skambučio iki atsikėlimo nuo žemės praėjo gal 3 minutės. Policijos pareigūnai jiems įėjus į namus atvyko praėjus gal 10-15 minučių. Pirma gal dukra parvažiavo, paskui pareigūnai atvyko, bet nepamena. Mama pamatė pradžią ir jam nugriuvus važiuodama su vežimėliu už mašinos pro garažą, matė pro tą pusę. Ji matė tik pradžią, paskutinių smūgių nematė, bet spardymą matė. Visas įvykis, keiksmažodžiai garsiai vyko. Pats nukritęs nieko nešaukė, nes buvo tik smūgiai. Girdėjo jo pokalbį „man neduoda vaiko, mane užmuš, gelbėkit“. Nukritęs jis pats gulėjo ant šono, buvo pasisukęs šonu į K. N., kuris priešais jį stovėjo ties veidu. Smūgių galėjo būti kokį 10, jų neskaičiavo, bet juto kibirkštis. Žmona išėjo iš namo, nes išgirdo triukšmą. Sakė „E., kelkis“ ir nuėjo į kiemą. Vaizdo įrašas darytas jau įėjus pro vartus. Policijos nekvietė, buvo strese. K. N. šaukė, kad policija iškviesta. Nedarbingumą turėjo iki Kalėdų. Mėlynės ant veido buvo iki sausio mėnesio. Dėl žandikaulio buvo pas medikus, rekonstrukcijos nereikėjo. Vaikai gyveno pirmame aukšte, o jie - antrame aukšte ir stengėsi su jais nebendrauti. K. N. viskas buvo negerai, nenorėjo bendrauti. Jie gyveno pirmame aukšte, o vaikai gyveno antrame, visą buitinę techniką pasistatė trečiame aukšte. Iki tol su juo konfliktų dėl vaiko nebuvo. K. N. atvykdavo aplankyti vaiką. Visus veiksmus dėl vaiko derindavo dukra. Būdavo, kad K. N. pasiimdavo vaiką. Skyrybų procesas kibirkščiavo, dukra užblokavo telefono numerį, K. N. iš kitų skambino. Parašė žinutę, kad atvažiuos pasiimti, bet dukra negavo jokios žinutės. Nežinojo, kad K. N. atvyks. Iki incidento pats dėl neblaivumo negriuvinėjo. Be smūgių nebūtų nugriuvęs. Kaltinamasis nesiskundė skausmu, jam nereikėjo medikų pagalbos. Nepamena kas kvietė medikus, arba dukra, ar pats. Jei K. N. kvietė medikus, tai išsigando ir norėjo pats būti auka. K. N. matė kaip jis atrodė iki incidento. K. N. buvo susinervinęs, kuomet išlipo iš mašinos. Ankščiau jo žmonai buvo išsukta ranka, buvo atvykę pareigūnai. Tuomet K. N. draskėsi, dėl ko jam užlaužė rankas, liepė nusiraminti. Pats įvykio metu buvo su šlepetėmis. Šlepetės buvo kaip laukinės, ne kambarinės. Į K. N. automobilį nesmūgiavo. K. N. automobilis buvo už 20 metrų. Paties automobilis buvo prie aikštelės. Viskas prasidėjo prie akmens, kuris ribojasi su kaimynu sklypu. Įvykis vyko prie paties automobilio galinės dalies. Automobilio priekis stovėjo ne į centro pusę. Įvykus susistumdymui K. N. pradėjo skambinti, kalbėti ir pradėjo muštis. Jo paties dukra iki įvykio turėjo pretenzijų K. N. dėl vaiko priežiūros. Vaikas parvažiuodavo ne toks kaip kasdien. Pats vaiko nedavė, nes be mamos negali duoti vaiko. K. N. pastūmė, jokio smurto nebuvo, sakė „eik į šalį“. Neaišku, kur K. N. tą vaiką išsiveš, gal pas brolį į (duomenys neskelbtini) ar dar kur nors. Ieškinį palaiko. Prašo priteisti 10 000 eurų sumą. Buvo nedarbingas daugiau nei mėnesį, ligoninėje negulėjo. Negalėjo dirbti, tai sutrikdė jo reputaciją. Turėjo sudaryti sutartis, nevyko į darbą. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Negalėjo susitikti su žmonėmis, viskas sugriuvo. Nukentėjo jo darbinė veikla. Pripažįsta, kad suma yra nemaža. Jam skaudėjo visas veidas, žandikaulis, negalėjo išsižioti. Mėlynės matėsi mėnesį. Savaitę buvo stiprus skausmas, paskui mažėjo iki mėnesio. Negalėjo prasižioti, jam skaudėjo. Visą laiką vartojo vaistus, yra jautrus, naktimis nemiega. Mama, žmona, dukra yra pašiurpusios, smarkiai pergyvena. Buvo paskirti tepalai ir raminamieji vaistai. Iš pradžių buvo dedami šalti kompresai. Šiai dienai pasekmių nebėra, tik krūminiai dantys girgžda. Naktį prabudus ir vėl galvoja. Darbe melavo, sakė, kad krito medis ir susižalojo, nes jam buvo gėda. Kolektyvas nedidelis, visi kaip šeimos nariai, kaip sakysi, kad žentas taip. Jo paties psichologinė sveikata buvo bloga, buvo sugniuždytas. Buvo nevertas tokių smūgių, tiek gero yra padaręs. Viskas yra sutariama, jei K. N. iš ryto būtų atvažiavęs ir atsiprašęs, yra ne toks žmogus. Jam buvo šiurpu, nes K. N. viską meluoja. Pergyveno, nes nieko nedarė. Vartoja raminančius vaistus „Lexotanilį“. Neturtinę žalą reiktų persvarstyti. Iki įvykio nežino, ar yra vartojęs raminamuosius. Po įvykio jam pačiam buvo paskirti vaistai, jie yra receptiniai. Kadangi įvykio metu jis pats buvo neblaivus, tai reikėjo atsinešti pažymėjimą, kad apmokėtų Sodra. Iki šio įvykio sužalojimų ant jo paties kūno nebuvo. Jam yra psoriazė ir dabar veidas toks.
Liudytoja G. N. teissme posėdyje parodė, jog K. N. yra buvęs sutuoktinis. Su K. N. bendrauja tik dėl vaiko klausimų, daugiau nebendrauja. Šiai dienai konfliktų nėra. Buvo išvykusi apsipirkti, grįžtant paskambino mama ir pasakė: „greičiau grįžk, yra stipriai sumuštas tėtis“. Antru skambučiu mama paaiškino, kad yra atvykęs K. N.. K. N. teigė, kad jis ją prieš atvykstant informavo žinute, tiek telefoniniu skambučiu, bet policijoje telefonas buvo patikrintas ir nėra gavusi nei skambučių, nei žinučių prieš tą įvykį, nes jo telefono numeris buvo užblokuotas. Viską žino tik iš tėčio, mamos pasakojimų, pati įvykio nematė, tik grįžusi pamatė stipriai sumuštą tėtį ir kvietė medicinos pagalbą, nes reikėjo skubiai šviesti galvą. Grįžo adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo: jos močiutė (viduje su jos vaiku), mama, tėtis buvo už vartų, ir tuo pačiu metu kai grįžo, atvyko policijos pareigūnai. Vienu metu atvyko pareigūnai ir ji, nes ji grįžo iš vienos pusės, o pareigūnai atvyko iš kitos. Mama ją informavo telefoniniu skambučiu apie įvykį. K. įvykio vietoje buvo ir ją filmavo, kokiu tikslu jis tai darė, nežino. Nematė pas K. jokių sužalojimų. Klausė tik savo namiškių kas įvyko. K. N. vartojo necenzūrinius žodžius, net nebuvo įmanoma susikalbėti su žmogumi. Jos močiutė aiškino, kad išvažiavo gatve pavėžinti sūnų su dviratuku ir apsisukusi pamatė kaip privažiavo automobilis. Kaip viskas įvyko, močiutė realiai nematė, tik matė jau kaip spardė, nes tuo metu močiutė ėjo ir užsisuko už automobilio. Kaip tėtis pavirto, močiutė nematė. Mama išgirdo šaukiančią močiutę ir atbėgusi matė, kaip K. N. spyrė jos tėčiui į galvą ir ne vieną kartą. Kodėl įvyko konfliktas, tiksliai pasakyti negali, bet prieš įvykį yra gavusi ne vieną grasinimą. Galvoja, kad galbūt tai buvo net planuota. Yra sulaukusi daug žinučių „geriau 10 metų atsėdėsiu kalėjime nei tu būsi laiminga“, arba „sudeginsiu, sunaikinsiu“, tos žinutės visos yra ir tai buvo prieš įvykį. K. N. nėra prieš ją pakėlęs rankos, bet visą santuokos laiką naudojo psichologinį smurtą. Kartu gyveno labai trumpai. Dėl vaiko auginimo sutaria tiek, kiek yra teismo nutartis, bando su tuo dalyku susigyventi. Tėtis gyvenime prieš ją nėra diržo panaudojęs ar smurtavęs prieš. Nemano, kad turi įtakos tai, kad tėtis buvo išgėręs. E. B. buvo namuose, niekur nevažiavo, atvyko K. N.. Tėtis yra ramaus būdo žmogus. Tuo metu šoko būsenoje manė, kad E. B. nėra išgėręs. Tėtis kalbėjo, ėjo į greitosios automobilį, važiavo į policijos komisariatą. Yra užfiksuotas lengvas girtumo laipsnis, nesupranta ir to pasakymo, kad pats galėjo nugriūti. Su tėvu bendravo, tėtis paaiškino, kad jie kažkiek lyg ir apsistumdė. K. N. tėtį pervertęs pradėjo spardyti. Suprato, kad tėtis tam tikrą laiką buvo praradęs sąmonę ir pats nelabai pamena, kiek spyrių gavo. K. N. jos tėvų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. K. N. kalbėjo, kad gynėsi, o daugiau buvo necenzūriniai žodžiai, konkrečiai vaizdo nepamena. Jos tėtis gydėsi, buvo nedarbingas daugiau nei mėnesį laiko, vaikščiojo pas psichologus. Ji šiai dienai irgi vaikšto pas psichologus, nes sunkiai atsigauna. Ji pati vaizdo įraše nebuvo matoma. Jie iš karto po įvykio pasitraukė į kiemą, užsidarė vartus ir tuomet pradėjo filmuoti, nes tik tada suprato, kas įvyko. Ji pati grįžo, sustojo paklausti, ką jis padarė, pareigūnai jos paprašė nekonfliktuoti. Galėjo būti pasakytas ir jos žodis vienoks ar kitoks žodis, bet pareigūnai juos išskyrė. Gyveno pas jos tėvus per visą santuokos laiką gal tris mėnesius. Santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio, o išsituokė (duomenys neskelbtini) metais. Prieš tai gyveno nuomojame bute, nes prieš tai K. N. buvo sukonfliktavęs su jos mama, įvykis buvo neužfiksuotas, bet buvo išsukęs stipriai ranką. K. N. tiesiog pats nenorėjo ten gyventi, ji pati nusprendė nuomotis butą kol pagimdys. Po vaiko susilaukimo jų santykiai pašlijo, K. N. buvo nelojalus, ji pati nusprendė, kad grįš gyventi pas tėvus. Po to dar buvo susitaikę gal kokį mėnesį. Jų gyvenimas buvo toks, kad K. N. grįžta pas ją, supyksta nežinia ant ko, tuomet išvažiuoja savaitei ir vėl grįžta su gėlėmis, atsiprašinėdavo jos tėvų. Su tėvais gyveno atskirai, kadangi K. N. nenorėjo bendrauti, nei švęsti šventes, jie pas tėvus neidavo. K. N. nuo pat pradžių nepatiko jos tėvai. K. N. yra konfliktiškas, didelis „degtukas“, viskas turi būti pagal jį, jo nuomonė viršiausia. Jo charakteris yra baisus, žiūrint į tai, kokį psichologinį smurtą ir jo padarinius padarė, nežino kada baigsis jos apsilankymai pas psichologus. Viskas vyko lapkričio 29 dieną. Tėčiui visur bėgo kraujas, mėlynės ant akių. Sužalojimai buvo labai ilgai, gal pusantro mėnesio ir šiai dienai dar yra blogai, reikia kreiptis pas gydytojus. Žandikaulis lyg sugijo, bet dar negerai. K. N. po įvykio atsiprašyti nebandė. Kelios minutės po įvykio gal yra, kai K. N. dar bandė jos tėtį plūsti, bet ji nebekreipė dėmesio. Dėl mamos rankos išsukimo nurodė, jog situacija buvo tokia, kad ji suplanavo susitikti su draugėmis ir švęsti Kalėdas. K. N. pasakė „aš atimsiu vaiką“, sustabdė ją prie parduotuvės, atėmė vaiko automobilinę kėdutę, atėmė pirkinius, išdraskė dovanas, ji išėjo susitikti su draugėmis. Grįžus namo rado iškviestą policiją, K. N. bandė įsiveržti pas juos į namus, nors jie tuo metu nebegyveno, mama nesitikėjo tokio išpuolio ir mama darydama duris bandė uždaryti, nes matė, kad K. N. yra agresyvus, tokiu būdu išsuko jai ranką. Mama laikė duris, o K. N. per jėgą jas traukė. Tuo metu, kuomet buvo išsukta mamai ranka, tėčio namuose nebuvo. Ji pati buvo užblokavusi K. N. telefono numerį visiškai, kad nei paskambintų, nei parašytų. Po įvykio gavo įžeidžiančias žinutes. Būna, kad į tą pačią žinutę dėl vaiko pasiėmimo arba atidavimo įdeda vieną ar du sakinius visada. Ji pati negavo K. N. SMS žinučių prieš įvykį, pareigūnai patikrino. Konflikto iniciatorius jiems pykstantis būdavo K. N.. K. N. su tėčiu susitikdavo tik laiptinėje, jei grįždavo namo. K. N. neidavo pas jos tėvus. Jos tėtis nebūna girtas. Tokių atvejų, kad kas nors iš jos tėvų būtų varęs lauk, nėra buvę. Tarp jų kilus konfliktui sakydavo „važiuok iš namų“, nes jai yra geriau vienai pačiai. Tėvai į šiuos reikalus nėra įsikišę. Jos tėvai niekada nekonfliktuoja. Visi yra šokiruoti, nežino kada atsigaus, lankosi pas psichologus, ir tėtis buvo. Tėvas turi gerti raminamuosius, dažnai prabunda dėl panikos priepuolių. Padaryta žala didelė ir tikriausiai visam gyvenimui. Į darbą po įvykio tėtis eiti negalėjo, darbe nebuvo gal pusantro mėnesio. Turėjo tai slėpti, atrodė tikrai kraupiai ir gėda visuomenei pasakyti, kad atvažiavo į namus ir sumušė. Intereso iš kaltinamojo dėl atsiprašymo nebuvo. Iki to laiko gyveno atskirai, vaiką pasiimdavo porai valandų, tiek pasiimant vaiką, tiek atiduodant K. N. ją įžeidinėjo, todėl neapsikentusi perspėjo jį, kad užblokuos ir užblokavo. Tėvams yra pasakiusi, kad ji pati duoda vaiką ir pati jį pasiima. Tuo metu jau buvo pateikę ieškinį, draugišką sutartį skirtis.
Liudytoja B. B. teisme posėdyje parodė, kad K. N. - buvęs anūkės vyras. Konfliktų su juo jai nėra buvę, piktumų neturi. Ryte atėjo pas sūnų E. B.. Marti paprašė pavežioti jos anūką, proanūkį. Pati vežiojo vaiką, nuvažiavo į priekį (duomenys neskelbtini) gatve, grįžo atgal, paskui pamatė mašiną, sustojo, išlipo K. N.. Buvo priėjęs prie vaiko, šaukė „jūs mano vaiko neauginsite“, plūdosi. Sūnus gal neleido K. N. prieiti, ji nežino. Kaip įvyko viskas, ji nematė, tik pamatė sūnų gulintį ir kaip jam kelis kartus spyrė K. N.. Dar sušuko „ką darai, užmuši žmogų“. Sūnus šaukė „vežk vaiką į namus“. Ji vežė vaiką į garažą, nes per garažą jie įeina. Išėjo marti, ji pati nemokėjo vežimėlio atsegti, atbėgo marti, atsegė. K. N. spyrė kelis kartus į veidą, į čia (parodė pilvo, krūtinės sritį). Ji pati važiavo su vežimėliu, buvo gal apie 3 m atstumu. Automobilis buvo sūnaus pastatytas, bet ji žiūrėjo į vaiką, kad tik pravažiuotų ir neatkreipė dėmesio. Toje vietoje, kur matė, yra medis, kitoje pusėje akmenys, stovėjo automobilis. Objektų, kurie trukdytų matyti jų veiksmus, turbūt nebuvo. K. N. sūnui spyrė stovėdamas. Kaip nugriuvo E. B., ji nematė, pamatė tik gulintį ant asfalto. Ten yra žvyras ir asfaltas prasideda, tiksliai nepamena. Nematė, kad sūnus tą dieną vartojo alkoholį. Atėjo apie 11.00 valandą ir vežiojo vaiką. Jai neatrodė, kad sūnus yrą vartojęs alkoholio. Po įvykio sūnų išvežė į ligoninę ir ji pati išėjo namo, ji pas juos negyvena. Po įvykio sūnų matė gal apie pusvalandį. Jai sūnus neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio, tik buvo pritrenktas. E. B. tikrai pats nepargriuvo, ji neįsivaizduoja kaip gali pargriūti. Su sūnumi apie įvykį nekalbėjo, šių aplinkybių, kas įvyko iki to, kai ji pradėjo matyti, ji nežino. K. N. sakė „jūs neauginsit vaiko“. Ji žiūrėjo tik į vaiką, galvojo, kad jei K. N. temps tą vaiką, ji išsigąs, ką tada daryti. E. B. sakė „parvažiuos G. ir žinokitės su tuo vaiku“, o K. N. norėjo paimti vaiką. Ji matė tik E. gulintį ant žemės, nugriuvusį. Ji pusvalandį buvo namuose ir vaiką žiūrėjo, jie visi aiškinosi aplinkybes lauke, ką jie aiškinosi, negirdėjo. Matė kaip spyrė, daugiau nematė. Situaciją geriau prisiminė policijoje, ten galėjo viską paaiškinti detaliau, jau praėjo tiek laiko. Galima remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, viskas yra parašyta teisingai. Įvykį matė marti D. B., kuri buvo kambaryje ir kai visi pradėjo šaukti, išėjo. Ji pati vaiką įvežė į namus ir vaiką žiūrėjo, jų nesiklausė. Kaltas K. N., jei atvažiavo prie namų ir kelia tokias riaušes. Vieną kartą anksčiau K. N. marčiai vos rankos neišsuko. Visas įvykis truko gal 10 minučių, neilgai, negali tiksliai pasakyti. K. N. pirmas priėjo prie jos. Sūnus prie jos nepriėjo. Ten nemažas tarpas kol parvažiavo su vežimėliu, o jie tuomet matyt susimušė. K. N. priėjo prie vaiko, pasisveikino ir grįžo atgal, su E. kalbėjosi, o ji pati važiavo. Pravažiuojant pro mašiną, pažiūrėjo ir pamatė, kad jos sūnus kruvinas guli, K. N. jį spardo. Sūnus sakė „vežk vaiką į namus“, sakė „žiūrėk į save, jau akimis nematai“, buvo visos išpampusios. Išsigando, nes K. N. yra neprognozuojamas, nežinia kas jam užeis. Buvo įvykis, kad vos marčiai rankos neišsuko, jai apie tą įvykį pasakojo. Ji nežinojo, kad K. N. atvyks. Sūnus atėjo iš garažo, kad ji su vaiku važiuotų kita puse gatvės, tuo momentu atvažiavo K. N. mašina, paskui pasakė grįžti atgal. Iki įvykio sužalojimų pas sūnų nebuvo. Ji nematė, kad sūnus savaime eidamas nugriūtų. Nematė, kad sūnus K. N. būtų atlikęs smurtinius veiksmus. K. priėjo prie vaiko, pabučiavo vaiką ir nuėjo atgal prie E.. E. gal tuo metu buvo prie mašinos, nepamena. K. N. nenorėjo vaiko paimti, bet galvojo gal paims. K. N. nuėjo į priekį link E., ji paskui pravažiavo pro mašiną. Pravažiavus pamatė jau gulintį E. B., gal tai truko 5 minutes, nežino. Ar marti pati išgirdo tą bruzdesį, nepamena. Ji pati įvežė vaiką pro garažą, nemokėjo jo atsegti iš vežimėlio ir išbėgo D. B., atsegė vaiką. Paskui ji pati nuėjo su vaiku. Ką darė D. B., nematė. Sūnus išgėręs neagresyvus. Jis yra geras žmogus.
Liudytoja D. B. teisme parodė, kad santykių su kaltinamuoju nėra, nes negyvena pas juos, su juo nesusitinka. Lapkričio 29 dienos ryte aprengė anūką ir išleido su močiute pasivaikščioti. Neužilgo, praėjus gal 10-15 min. močiutė pradėjo šaukti „D., muša E., bėk greičiau“. Pati tuo metu jau ruošėsi praustis, buvo namo viduje. Močiutei sakė „vežk vaiką į garažą“. Pas juos buvo atidaryti vartai. Išbėgusi dar matė kelis smūgius. K. N. dar sakė, kad kažkokį liudytoją matė. Močiutė šaukė, kad atsegtų vaiką, tai ji pati dar atsegė vaiką. Kada E. atsikėlė, ji pati nematė. Sakė „užsidarome vartus“. Užsidarė vartus, K. N. pradėjo šaukti „jūs vaiko neauginsite“, bet jie ir neaugina, jie dirba. K. N. smurtavo prieš E. B.. Ji pati pamatė kuomet močiutė pašaukė, išbėgo pro vartelius. Pamatė, kad spyrė, bet į kurią sritį, tiksliai pasakyti negali. Ar į veido sritį, ar petį spyrė, buvo stresas. E. gulėjo ant žemės, o K. N. stovėjo. K. N. šaukė „kviesiu policiją“. K. N. gal pamatė visas pasekmes, ką padarė, ir šaukė, kad kvies policiją. Po įvykio vyrą išvežė į ligoninę. Jai vyras pasakojo, kad K. N. privažiavus vyras pasisveikino, o paskui K. N. šaukė „atiduokit vaiką“, ji tų subtilybių nežino, nes nebuvo, ji pati matė tik kelias sekundes. Tik įėjus už vartelių pamatė vyro veidą, visą kruviną, ištinusį. Neįsivaizduoja, kad nuo griuvimo taip asmuo susižalotų. Ar vyras tuomet buvo neblaivus, nežino. Pat nematė, kad vyras vartojo alkoholinius gėrimus. Paskui nuvykus į ligoninę ištyrė kraują, nustatė. Jie ryte atsikėlė, ji nežinojo, ar jis vartojo alkoholį. Su vyru kartu vaiką išleido, vyras vaikščiojo, ėjo į garažą, dirbo kažkokius darbus. Ji prieš įvykį vyrą matė prieš 10-15 minučių. Jai nepasirodė, kad vyras yra neblaivus, kad galėtų pats pargriūti. Tyrimo metu visas aplinkybes nurodė teisingai. Nemeluoja, kad K. N. spyrė vyrui į veidą. Kaip K. N. galėjo matyti, ar ji buvo išėjusi, jei K. N. tuo metu spyrė jos vyrui. Jis kalba tokias aplinkybes, K. N. praktiškai jų nepažįsta. Jų šeima yra normali. Konflikto turbūt niekas nematė, tik močiutė, jos uošvienė B. B.. B. B. sakė šaukė „ką tu darai?“, matė, kad spyrė. Su vyru gyvena (duomenys neskelbtini) metus, konfliktų nebuvo, kaip kiekvienoje šeimoje gal pasipyksta, bet kaip K. N. per apklausą sakė, tai absurdas, to nebuvo. Jie su dukra gyveno atskirai, apačioje, į jų gyvenimą nesikišo. Jos vyras nelinkęs į smurtą, yra nekonfliktiškas. K. N. vieną sykį matė agresyvų, iškvietė policiją, jai išsuko ranką, ranka buvo mėlyna. Ji dėl to niekur nesikreipė. Po to K. N. atvyko su gėlėmis, atsiprašė. K. N. kaip su G. susipykdavo, trenkdavo durimis ir išvykdavo. Paskui atvykdavo pas G. su gėlėmis ir jį vėl priimdavo. Jie būdavo darbe, nežinojo kaip jie ten gyveno. Vieta, kur viskas vyko, buvo prie automobilio, pagrindas buvo kaip žvyras, galima įvardinti asfaltuota vieta. Negali pasakyti, ar ji pati išbėgdama pro vartelius prasilenkė su uošviene. Jai pačiai nereikėjo praeiti pro vartelius, ten netoli stovėjo jų mašina, o jo automobilis buvo toliau iš kitos pusės. Pati pamatė gulintį vyrą. Močiutė šaukė „atsek vaiką“. Pati arti nepriėjo, matė tik šonu gal 5 metrų ar mažesniu atstumu. Močiutė jau buvo garaže, ji atsegė vaiką ir močiutė užėjo į viršų. Viskas vyko greitai, sekundžių reikalas. Vyras jau buvo atsikėlęs, jie užsidarė vartelius. Nepamena kada pradėjo filmuoti, gal tuoj pat. Užsidarius vartus kieme vyras nebuvo išėjęs į gatvę. Atvykus policijai vyras išėjo. Ji pati filmavo močiutę, vežiojančią vaiką, nes norėjo dukrai nusiųsti, kad močiutė išvežė vaiką į lauką ir išeis. Pateiktos vyro nuotraukos yra darytos tą pačią dieną po įvykio. Visi rūbai buvo kruvini, jis nuėjo persirengti, todėl kitoje nuotraukoje su kitais rūbais. Į greitosios automobilį vyro nelydėjo. Jiems būnant kieme K. N. šaukė „neauginsite mano vaiko, jūs esate žvyneliniai, užkrėsite vaiką“, šaukė ant vyro, kad alkoholikas, vartojo keiksmažodžius, šaukė „aš iškviečiau policiją“ ar „kviečiu policiją“, tiksliai nepamena. Policijos pareigūnai atvyko neužilgo, už kiek laiko, nepasakys, nes buvo didelis stresas. Filmavo ne visą laiką iki policijos atvykimo. Jei neklysta, atvyko pareigūnai pirmiau nei dukra grįžo. Dar buvo nubėgus į kambarį pažiūrėti vaiką, ten užtruko minutę. Iki to įvykio jokių sužalojimų pas vyrą nebuvo. Sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų. Įvykis labai įtakojo vyro gyvenimą. Visi geria raminamuosius. Vyrui buvo ilgas nedarbingumas. Jis negalėjo eiti į darbą, negalėjo valgyti, buvo sulaužytas žandikaulis, net gerti negalėjo. Sužalojimai buvo ilgai matyti 4-5 savaites, jis lankėsi pas chirurgą. Išgyvenimai dideli, tokie dalykai pas juos išliks visą laiką. K. N. buvo kažkoks piktumo protrūkis, buvo susinervinęs, nežino jo psichikos, motyvų. Ji nemano, kad reikia taip žmogų spardyti, o ar išprovokavo ar ne, pati nepasakys. Vyras sakė, kad dar jis su K. N. pasisveikino. Kad K. N. po įvykio buvo sužalotas, to nesimatė. K. N. tik šaukė, spjaudė ant jų. Nežinojo, kad K. N. turi atvykti. Močiutė vežiojo vaiką, vyras jai pasakė, kad močiutė važiuotų šaligatviu. Ji pati tik išlindusi pro duris vyrui sušuko, kad pasakytų, jog močiutė vežiotų vaiką šaligatviu.
Liudytojas G. G. teisme parodė, kad asmenys – K. N. ir E. B. matyti, bet asmeniškai nepažįstami, tik kas liečia tarnybines pareigas. Datos nepamena, bet dirbo (duomenys neskelbtini) su J. K. ir gal apie 10.00 val. ryte, adreso nepamena, kažkur (duomenys neskelbtini), gavo iškvietimą, kad vyksta grumtynės tarp vyrų ir kad net pokalbio metu girdisi tos grumtynės. Prašė paskubėti, skubėjo. Iš pradžių nelabai rado adresą, bet paskui jaunuolis pasitiko. Ekipaže buvo su „Body“ kamera ir viską, ką matė, fiksavo. Iš pradžių nelabai galėjo ką suprasti, nes abi pusės konfliktavo, rėkavo, bandė atskirti, atskyrė, bandė bendrauti, bet nelabai buvo aišku. Kaltinamasis sakė, kad jį užsipuolė, vyras su juo grūmėsi, krito, kad jis skambino į BPC. O kita pusė sakė, kad atvažiavęs jaunuolis pradėjo konfliktuoti, jį puolė ir panašiai. Sužalojimai matėsi tik vyresniam vyrui. Kraujas bėgo gal iš lūpos, tiksliai nepasakys, matėsi kraujo lašų ant žemės ir pas juos kieme. Konfliktas, kaip suprato, kad jaunuolis atvažiavo aplankyti savo mažametį vaiką, o dukros tėvas anūko nenorėjo duoti ir kilo konfliktas. Vietoje nelabai suprato, kas ten ir kaip. Įvykio nematė, bet sužalojimai aiškiai matėsi vyresniam vyrui. Jaunesniam vyrui lyg nieko, buvo tik apspjautas džemperis ar striukė kraujais. Sakė, kad automobilį apspardė. Kadangi suprasti neišėjo, vyko aiškintis į komisariatą. Kiek suprato, pareiškimą parašė ir viena, ir kita pusė. Buvo parašyta iškvietimo fabuloje, kad girdisi grumtynės. Tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai, galima jo apklausos protokolu remtis. Ką jaunuolis tiksliai aiškino, negali pasakyti, bet buvo susijaudinęs, labai daug kalbėjo, kartojo tą patį per tą patį. Sakė, kad atvažiavo, jo draugės ar sužadėtinės tėvas jį užsipuolė, vijo lauk, iškeikė necenzūriniais žodžiais, susikibo, nugriuvo. Nepamena, kad skundėsi skausmu. Gal kalbėjo, kad jam trenkė, bet nepamena. Atvykus vietoje buvo abi konflikto pusės. Juos pasitiko jaunuolis, jie priėjo prie vartų, ten gal buvo kita pusė ir jo žmona dar, nežino. Vartai gal buvo praverti. Bendravo, jie išėjo iš už vartų. Jei gerai pamena, iškvietė greitąją pagalbą. Veidas buvo kruvinas, bet kraujas nebėgo nei iš nosies, nei antakio. Dėl sužalojimų pats medikų neklausė. Pasiliko bendrauti su juos iškvietusiuoju asmeniu. Kolega nuėjo į namą pakalbėti, po to atvyko dukra, advokatas, nes jie pykosi dėl vaiko. Asmuo, kvietęs policijos pareigūnus, į medikus nesikreipė. Buvo apžiūrėtas tik vyresnis vyras, kuris buvo išvežtas į ligoninę, su juo kartu vyko dukra, o jaunesnį vyrą išsivežė į komisariatą. Komisariate aiškinosi aplinkybes, suprato, kad rašė pareiškimą. Pats pareiškimo nepriėmė. Automobilį apžiūrėjo, kažkokių sugadinimų automobiliui nebuvo, nei įlenkimų, bet matėsi nutrintos dulkės, lyg kažkas būtų buvę ir pats asmuo nurodė, kad ten spardė. Kaltinamasis nurodė, kad iš pradžių jį užsipuolė, susikibo, jam trenkė, paskui nukrito nukentėjusysis, po to atsistojo ir apie automobilį jį gaudė. Kraujo lašai turėjo būti fiksuoti, tai buvo už kaltinamojo automobilio gal per metrą ir pas juos kieme. Pamena, kad kaltinamasis bandė nurodyti, kurioje vietoje nugriuvo nukentėjusysis, bet lyg vienoje vietoje, kitoje, sunkiai prisiminė. Ten išstumdyto žvyro nebuvo. Pats vyko su juo į policijos komisariatą. Jei apklausos metu sakė, tai tikriausiai taip buvo, jog kartu vykęs asmuo sakė rašys pareiškimą, nes jam E. B. sukėlė fizinį skausmą. Buvo kalba apie liudytoją, bet liudytojo nustatyti neišėjo. Jį labai netiksliai apibūdino, nebuvo kaip rasti. Ar nukentėjusysis buvo blaivus, nežino, bet abu asmenys buvo agresyvūs, vienas ant kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo vienas kitą. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis neblaivus. Jaunesnis vyras nurodė, kad buvo žmogus, kuris matė, kad jis kažkur toliau stovėjo. Jis negalėjo nurodyti amžiaus ar kur asmuo gyvena, bandė nurodyti kaip apsirengęs, bet sunkiai sekėsi. Jei matė ir kažkas buvo, tai gal asmuo toliau stovėjo.
Liudytojas J. K. teisme parodė, kad kaltinamasis, nukentėjusysis matyti, asmeniškai nepažįstami. Tiksliai aplinkybių nepasakys, bet gavo iškvietimą, kad susimušė asmenys. Atvykus asmenys buvo vietoje. Nepamena kokius veiksmus vietoje priėmė. Vienas iš asmenų buvo pristatytas į komisariatą, o kitą išvežė medicinos ekipažas. Kiek pamena, viskas vyko dėl vaiko, susipyko, daugiau detalių nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu aplinkybes nurodė teisingai. Nepasakys kuris kurį sumušė. Pagal žmonių pasakojimą vienas asmuo sakė, kad jį užpuolė, kitas - kad jį. Atvykus pirmą informaciją gavo, galbūt moteris iš šeimos sakė, kad vyresnis vyras nukentėjo, jei neklysta, jo žmona. Vyresnis vyras buvo sužalotas, jei gerai pamena, jam buvo sumuštas veidas. Nepamena, ar juos pasitikęs jaunuolis buvo sužalotas. Kas vyko jam užėjus į namus pas nukentėjusįjį, pasakyti negali. Galima remtis jo tarnybiniu pranešimu. Gali būti, kad jo turima kūno kamera neveikė. Greitosios pagalbos prireikė vyrui dėl sužalojimų. Jei gerai pamena, jie iškvietė greitąją pagalbą. Ar buvo nusiskundimų iš kito asmens, nepamena. Sužalojimus nukentėjusiajam matė. Įvykio vietoje buvo moteris ar dvi, bet, jei gerai pamena, tai buvo šeimos nariai. Kas kvietė policiją, nepasakys, žino, kad gavo pranešimą. Kas juos pasitiko, dabar nepamena. Kiek pamena, vyko konfliktas dėl vaiko priežiūros, sukonfliktavo ir susimušė. Nepamena pokalbio namuose, tikriausiai diskutavo apie patį įvykį. Surašė tarnybinį pranešimą. Galbūt išeinant iš namo buvo jo darbiniai blankai, nes einant nešasi blankus.
Specialistė K. Š. teisme posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis, nukentėjusysis matyti iš atliktos apžiūros. E. B. buvo nustatyti sužalojimai, kurie įrašyti išvadoje, nustatyta, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kitam asmeniui objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Dvi duotas specialisto išvadas dėl E. B. sužalojimų tvirtina, naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai sprendžia, jei kažkas būna neaišku, ar nauji duomenys, tuomet reikia pateikti papildomą specialisto išvadą. Matyti, kad buvo kažkokių neaiškumų. Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti griuviminės traumos metu dėl trinkelių dangos. Po to tyrėja vykdė apklausą, jai paaiškino, atsakymą davė remiantis tuo, kad išorinių sužalojimų žaizdos paakių srityje nebuvo, kas rodytų trinkelės aštrų kampą, ir paties lūžio lokalizacija. Kad būtų šimtaprocentinis atsakymas, reiktų daryti eksperimentinį bandymą, ar sužalojimas gali būti padarytas tokiu būdu. Pagal literatūros šaltinius visi duomenys teigia, kad dažniausiai būna tiesioginis trauminis ar atšokant kažkokiam kietam bukam daiktui ir griuvimas priskiriamas prie didesnių, masyvesnių kaulų lūžių, kur eina ir nosis kartu, skruostas ar lūžio linijos nusitęsia. Linksta prie to, kad tai yra tiesioginis trauminis poveikis ar tiesiogiai suduota, ar tarkim, atsitrenkiant. Procentiškai dėl išvados pasakyti negali, bet apklausoje sakė, kad labiausiai tikėtina. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai skyrėsi apklausos protokoluose, kurie jai buvo atsiųsti, kitos aplinkybės nebuvo žinomos 100 procentų, todėl buvo duotas toks atsakymas. E. B. pamena iš pirminio vaizdo, žmogų matė, griuviminei traumai sužalojimai nėra būdingi, kad taip nukristi ir visi sužalojimai vienu metu. Visi sužalojimai, išskyrus kairio kelio sąnario srityje esantį nubrozdinimą, pagal papildomą užduotį galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu, buku daiktu, kažkokiu ribotu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Kietas, bukas daiktas gali būti žmogaus plaštaka, kumštis. Pavyzdžiui, būna grumtynės, tiesiog čia teoriškai, kartais būna nebūtinai turi suduoti, kažkur atsitrenkia. Pagal žalojimą būtų kiti daiktai: pėda, batas. Kadangi lūžis yra vienoje pusėje, dažniausiai būna nosies skersiniai lūžiai, tuomet būna patekėjimai, neatmetama galimybė, kad gal dešinėje pusėje nuo patekėjimo kraujosruvos po akimi ir galėjo atsirasti, bet šios junginių kraujosruvos, kai pats akies junginys yra raudonas, tas dažniausiai būdinga smūginiam, tiesioginio trauminio poveikio metu atsirandančiam sužalojimui. Tarkim, prie nosies būna patekėjimai nosies išoriniame paviršiuje ar skruosto srityje į pačias akių jungines, kur yra obuoliai, dažniausiai, tai yra tiesioginis trauminis poveikis. Turi būti suduota į akies sritį, priklausomai, kuri kraujagyslė trūksta, kad ta akies junginė prisipildytų krauju. Kraujosruvos vokų srityje į skruosto sritį galėjo patekėti, bet iš nukentėjusiojo akies išburkimo turėjo būti pati akies sritis traumuota. Kompiuterinė galvos tomografija aprašo veido minkštuose audiniuose potrauminius komponentus, dešinėje daugiau nei kairėje, vadinasi, jie mato gilesniuose sluoksniuose kraujo sankaupą, pabrinkimą, patinimą. Tas rodo, kad buvo smūgis. Patekėjimo atveju dažniausiai kraujas paviršiniame sluoksnyje, o kuomet minkštuosius komponentus aprašo, tai būna raumeniniame sluoksnyje kraujo filtratas ar panašiai. Sužalojimai apatinės lūpos gleivinės dešinėje, vidinis paviršius, kiek praktikoje tenka susidurti, dažniausiai nuo smūgio į tam tikrą sritį, į dantis, kontaktas gaunasi su dantimi, smūgis išorinis, bet traumuojasi dantys. Tai nuo smūgio į sąlytį su dantimis. Kad atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus, kaip nurodyta papildomos išvados metu, vertino kiekvieną sužalojimą atskirai. Minėta žaizdelė, pats dantis, kad ir smulkus, bet taip pat skaitosi kaip kietas, bukas daiktas. Tą žaizdelę vertinant atskirai, ji dėl atsitrenkimo, tai tas smūgis, kaip paaiškino mechanizmą. Daug sužalojimų. Visi sužalojimai galėjo atsirasti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. Išvada duota, kad mažiausiai penki, nes skaičiuodami trauminius poveikius, skaičiuojama masyvesniu daiktu, kumščiu, batu, kiek sužalojimų gali padaryti vienu metu, tai stambių grupių yra penkios, bet neatmeta, kad kiekvienas sužalojimas galėjo būti dar kažkuo, tai trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau. Nubrozdinimai kairio kelio srityje galėjo atsirasti ir kietu, buku daiktu suduodant ir griuvimo metu į plokštumą kontaktuojant. Dėl žasto sužalojimo, priekinis paviršius viršutinis trečdalis, tokia lokalizacija ir pats dydis kraujosruvos labiau rodo, kad tai kietas bukas daiktas buvo ar atsitrenkiant, ar suduodant tiesiogiai. Atsitrenkiant į plokštumą toks sužalojimas negali būti padarytas. Žastas – vienas smūgis, kairysis kelias - antras, mažiausiai trys smūgiai galėjo būti į galvos sritį, bet smakrą, lūpų sritis atskirai galima išskirti, nes tai labai grubus grupavimas. Sužalojimai negalėjo įvykti nuo vieno veiksmo, mažiausiai reikėjo penkių trauminių poveikių. Smūgis gali būti į veidą ir tuo momentu kritimas į kelį, toks veiksmas. Viskas vyko atliekant nukentėjusiojo asmens apžiūrą, dokumentais patvirtintas tik lūžis, atlikta kompiuterinė tomografija. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku. Plius pagal sužalojimų spalvinius, lokalizacijas jie atitiko įvykio intervalo laiką.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis K. N. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo E. B. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų D. B., B. B., G. N., J. K., G. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialistės K. Š. teisme duoti paaiškinimai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- policijos pareigūnės N. K. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020-11-29 11.35 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neblaivų (1,46 prom.) E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), konflikto metu sumušė kartu negyvenantis dukters sutuoktinis K. N., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau 20 smūgių. Nukentėjusysis dėl sužalojimų buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam nustatytas neblaivumas (1,46 prom), galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas, viršutinio žandikaulio lūžimas, abiejų vokų srities sužalojimo, nubrozdinimo ir hematomos. Po apžiūros išleistas ambulatoriškai (1 t., b. l. 5);
- policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2020-11-29 11.34 val, į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs K. N. pranešė, kad atvažiavo pasiimti vaiką, o jam neduoda. Pranešėjas kieme konfliktuoja su pažįstamu vyru, fone grumtynės, moters balsas. Nepilnamečių 1, GMP nereikalinga. Prašė paskubėti. Taip pat užfiksuota informacija: 13.55 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos Š. telefoninis pranešimas, kad dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, viršutinio žandikaulio lūžimo, abiejų akių vokų srities sužalojimo, nubrozdinimo ir hematomos, neblaivų (1,46 prom.) 12.18 val. GMP ekipažas pristatė B. E., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris teigė, kad kieme buvo sumuštas pažįstamų. Ambulatoriškai. 2020-11-30 13.11 val., iš Radviliškio ligoninės gautas slaugytojos M. pranešimas, kad dėl įtariamo smegenų sukrėtimo 13.02 val. kreipėsi K. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris sako, kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) 2020-11-29. Išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. 16.55 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos B. pranešimas, kad K. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris 14.03 val., atvežtas iš Radviliškio ligoninės, nustatytas galvos, krūtinės ir pilvo sumušimas. Taip pat iš užfiksuotos informacijos matyti, kad 2020-11-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47037-20 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl K. N. sumušimo (1 t., b. l. 8-13); ??
- 2020-11-29 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. K. tarnybiniu pranešimu „Dėl gauto pranešimo“, kuriame nurodyta, kad 2020-11-29 patruliuojant kartu su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyr. postiniu G. G., iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo 11.41 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas kieme konfliktuoja su pažįstamu vyru, fone grumtynės, moters balsas, minėjo, kad atvažiavo pasiimti vaiką, o jam neduoda. Nepilnamečių 1, GMP nereikalinga. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko akivaizdžiai blaivus pranešėjas K. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad šiuo metu vyksta skyrybos su žmona G. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. Žmona su vaiku A. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodytu adresu atvyko pasiimti savo vaiko, apie atvykimą prieš tai G. N. pranešė SMS žinute. Nesulaukęs atsakymo jis nuvyko pas žmonos tėvus. Atvykęs automobiliu, pastebėjo šalia gatve vaiko vežimėlį stumiančią močiutę B. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir gatvėje prie namo stovėjusį žmonos tėvą E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pranešėjas išlipęs paklausė E. B., kodėl G. neatsako į skambučius bei SMS žinutes, ko pasekoje E. B. pradėjo konfliktuoti bei šaukti „koks tavo reikalas, negausi vaiko“. Įvykus konfliktui E. B. pradėjo stumdyti pranešėją bei rankomis sudavė į veidą bei įvairias kūno vietas ne mažiau nei 10 smūgių. Grumtynių metu E. B. pargriuvo ant žemės bei susižalojo veidą. Akivaizdžių sužalojimų ant K. N. veido matyti nebuvo. Grumtynių metu E. B. vieną kartą spyrė iš kojos į šalia stovėjusio pranešėjo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį bei dešinės pusės galinės keleivio dureles. Automobilis neapgadintas, turtinė žala nepadaryta, pretenzijų nereiškė. K. N. pageidavo rašyti pareiškimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Akivaizdžiai neblaivus (kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas) E. B. paaiškino, kad išėjo į gatvę pasivaikščioti kartu su savo mama B. B. bei anūku A. N.. Jiems vaikščiojant gatvėje prie namo sustojo automobilis, iš kurio išlipęs K. N. pradėjo konfliktuoti, buvo agresyviai nusiteikęs. Konflikto metu jis užsipuolė E. B. bei rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau nei 20 smūgių, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant E. B. veido buvo matyti akivaizdūs sužalojimai, bėgo kraujas. Atvykęs GMP ekipažas E. B. tolimesnei apžiūrai išsivežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. B. B. nurodė, kad jos sūnų E. B. užsipuolė ir sumušė K. N., kuris pirmas pradėjo konfliktą bei pirmas smūgiavo. G. N. nurodė, kad konflikto nematė, namuose nebuvo. Konflikto metu pašalinių liudytojų nepastebėta. Konflikto metu nepilnametis nenukentėjo. K. N. aplinkybių tikslinimui atvyko į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK (1 t., b. l. 14-16).
2020-11-29 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjo J. K. tarnybinis pranešimas „Dėl gauto pranešimo“, kuriame nurodyta, kad 13.55 val. iš VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos Š. telefoninis pranešimas, kad dėl galvos plaukuotos dalies paviršinio sužalojimo, viršutinio žandikaulio lūžimo, abiejų akių vokų srities sužalojimo, nubrozdinimo ir hematomos GMP ekipažas pristatė neblaivų (1,46 prom.) 12.18 val. E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris teigė kieme buvo sumuštas pažįstamų. Ambulatoriškai (1 t., b. l. 17);
- 2020-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolo kopija iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-47037-20, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra šalia (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje stovi automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi šalia įvažiavimo į kiemą. Kiemo įvažiavimo danga - trinkelės. Ant trinkelių prie įvažiavimo, kieme ir už automobilio galinės dalies ant kelio yra raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmes. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 145-158);
- 2020-12-03 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 1511/2020(04), kurioje nurodyta, kad remiantis E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: 1. E. B. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, dešinio žando srityje, smakre, kairiame žaste; kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis; odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, kairio žando sityje, kairio kelio sąnario srityje; muštinės žaizdos dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio žando gleivinėje; kraujosruva dešinio žando gleivinėje; viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžis. 2. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2020-11-29, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. 3. E. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, dešinio žando srityje, smakre, kairiame žaste; kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis; odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, kairio žando srityje; muštinės žaizdos dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio žando gleivinėje; kraujosruvos dešinio žando gleivinėje; viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžis padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. 4. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. 5. E. B. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 51-52);
- 2021-02-01 paskirta papildoma užduotis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriui atlikti papildomą E. B. kūno tyrimą, atsakant į klausimus: 1) ar ant E. B. kūno esantys sužalojimai būdingi griuviminei traumai, ar tiesioginiam smūgio sudavimui, jei taip, tai nurodyti kiekvieno sužalojimo konkretų padarymo mechanizmą; 2) ar E. B. nustatytas sužalojimas - viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžis, galėjo atsirasti griuviminės traumos metu, veidu atsitrenkiant į trinkelių bortelį, asfaltuotą kelio dangą (1 t., b. l. 53-56);
- 2021-03-12 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta papildoma specialisto išvada Nr. pG 201/2021(04), kurioje teismo medicinos ekspertė K. Š., atsakydama į užduotyje pateiktus klausimus: 1. Ar ant E. B. kūno esantys sužalojimai būdingi griuviminei traumai ar tiesioginiam smūgio sudavimui, jei taip, nurodyti kiekvieno sužalojimo konkretų padarymo mechanizmą? 2. Ar E. B. nustatytas sužalojimas - viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžis galėjo atsirasti griuviminės traumos metu, veidu atsitrenkiant į trinkelių bortelį, asfaltuotą kelio dangą?; pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad: 1. Vertinant E. B. nustatytus sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, dešinio žando srityje, smakre, kairiame žaste; kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis; odos nubrozdinimai dešinio žando srityje, kairio žando srityje; muštinės žaizdos dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kairio žando gleivinėje; kraujosruva dešinio žando gleivinėje; viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžis galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkus į kietą buką daiktą ir /ar paviršių. 2. Mažai tikėtina, kad E. B. nustatytas viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžis galėjo būti padarytas klausime nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 57-58);
- 2021-04-01 specialistės K. Š., kuri atliko E. B. kūno tyrimus, paaiškinimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad specialistei K. Š. uždavus klausimą - kokiais duomenimis remiantis pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad E. B. nustatytas viršutinio žandikaulio dešinės kaktinės ataugos lūžis galėjo būti padarytas griuviminės traumos metu veidu atsitrenkiant į trinkelių bortelį, asfaltuotą kelio dangą?, parodė, kad atsakymas duotas remiantis lūžio lokalizacija, išorinių sužalojimų, muštinės žaizdos nebūvimu. Labiausiai tikėtina, kad šis lūžis buvo padarytas kontaktu su kietu, buku daiktu metu, pavyzdžiui suduodant smūgį, spiriant ir panašiai. Pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę kietu buku daiktu gali būti laikomas tiek kumštis, tiek kojos pėdos, tiek ir bet koks kitas kietomis, bukomis savybėmis pasižymintis daiktas. Šio lūžo padarymas nėra būdingas griuviminės traumos metu kontaktu su plokštuma - trinkelės, lygus grindinys ir panašiai (1 t., b. l. 61-64);
- 2020-11-30 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvados Nr. G 1510/2020(04) kopija iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-47037-20, kurioje nurodyta, kad remiantis K. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: K. N. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir galimybės vertinti sužalojimo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 159, 160);
- 2020-12-23 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvados Nr. pG 1550/2020(04) kopija iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-47037-20, kurioje nurodyta, kad remiantis turimais duomenimis, K. N. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020-11-30 diagnozuoti S00.88 (pagal TLK-10-AM diagnozių klasifikatorių - kitų galvos ričių paviršinis sužalojimas), S20.40 (pagal TLK-10-AM diagnozių klasifikatorių - kitas krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas, nepatikslintas), S30.0 (pagal TLK-10-AM diagnozių klasifikatorių - nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas) sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės pagrįstos subjektyvia simptomatika bei sąvokos „paviršinis sužalojimas“, „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). VšĮ Radviliškio ligoninėje 2020-11-30 diagnozuotas S06.0 (pagal TLK-10-AM diagnozių klasifikatorių - smegenų sukrėtimas) sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyvia simptomatika ir nėra pagrįsta objektyviais neurologiniais traumavimo požymiais bei nėra patvirtinta gydytojo specialisto (pvz., neurologo). Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra galimybės vertinti sužalojimo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 161-163);
- 2020-12-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad K. N. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P8 lite“ (2 t., b. l. 13-15);
- 2020-12-03 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Huawei P8 lite“, paimto iš K. N. 2020-12-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūra. Apžiūros metu peržiūrėjus telefone esančias SMS žinutes, „Messege“ susirašinėjimo programą, informaciją apie skambučius - duomenys nufotografuoti ir pridėti prie protokolo. 2020-12-03 gavus K. N. prašymą, 2020-12-03 priėmus nutarimą - mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P8 lite“ pagal pakvitavimą grąžintas K. N. (2 tomas, b. l. 16-30); ??
- 2020-12-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja D. B. pateikė kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 120-122);
- 2020-12-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kompaktinio disko, paimto iš liudytojos D. B., apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: atidarius failą matomi du įrašai ir dvi fotonuotraukos. Peržiūrimas įrašas: filmuojama šviesiu paros metu, matomas už metalinių vartų, prie gatvės stovintis K. N., kelkraštyje pastatytas automobilis tamsios spalvos. Girdisi moters balsas „o kas tau neduoda jį“. K. N. sako „aišku neduoda“. Ant jo veido sužalojimų nesimato. Moters balsas „kada nedavė?“ K. N. sako „kas man davė, aš G. prieš dvi dienas parašiau, kad pasiimsiu vaiką“. Girdisi vyro balsas „ne tavo reikalas, kai bus teismo sprendimas, gausi valandas“. K. N. sako „o kur kurva yra vaiko interesai, avine tu bled“. Girdisi vyro balsas „koks tavo tėvo interesas“. K. N. sako „sucha tu bled“. Filmuojamas E. B.. Jis stovi iš kiemo pusės prie uždarytų metalinių vartų. Ant jo veido, kairės rankos plaštakos matosi kraujas. Girdisi moters balsas „jezau, jezau kas dedas, tokių cirkų neturėjom, kiaule, tu kiaule, tau negėda, a tau negėda, kiaule tu“. K. N. sako „negėda nachui, aš gyniausi bled, pažiūrėsim kas čia bus“. Girdisi moters balsas „nu bet ir paršas tu esi, jezau abdukciją dabar išsiimsim tikrai, siaubas“. Girdisi vyro balsas „pyzda ir viskas dabar jam pyze“. Girdisi moters balsas „gerai, nesvarbu E., tuoj pat atvažiuoji, tuoj G.“. Girdisi vyro balsas „G. grįš iš parduotuvės“. Moters balsas girdisi „jo ji nusipirko pampersų“. K. N. sako „iš parduotuvės, kavinėj sėdi“ (ne visi žodžiai girdisi). Girdisi moters balsas „į kavinę nuvažiavo sriubos paimti“. K. N. sako „suka bled nachui mano vaiko neauginsi nachui žertvele“. Rodo špygą. Girdisi moters balsas „va tau asile“. Girdisi vyro juokas. Girdisi moters balsas „aš tau žertvelė“. Girdisi vyro balsas „augintojas asile“ (visų žodžių nesigirdi). K. N. sako „pačiulpk gaidį mano vaiko žvyneline neapkrėsi kūrva asile bled“. Girdisi moters balsas „ji neapkrečiama ta liga“. K. N. sako „apkrečiama ir dar kaip nachui“. Girdisi moters balsas „ar tu sergi ja?“ K. N. sako „tu sergi ir tu sergi, abudu gulit nachui“ Girdisi moters balsas „siaubas, nu siaubas, nu tu tikrai žmogeli, nu siaubas“. K. N. sako „atvažiavau vaiką, mane čia stumdo aš vaiką negaliu pasiimti savo“. Girdisi moters balsas „tu turi prie motinos pasiimti vaiką“. Girdisi vyro balsas „jokios galimybės tau nėra“. K. N. sako „jokios galimybės, čia tu vadovauji, čia tu vadovauji tam paradui?“. Girdisi vyro balsas „jokios galimybės tu neturi“. K. N. sako „čia tu vadovauji tam paradui, kokią tu galimybę turi“. Girdisi moters balsas „kiaule tu kiaule taip žmogų subaladot, tuoj pat greitąją kviesim“. K. N. sako „gerai aš iškviečiau ir greitąją“. Girdisi moters balsas „labai gerai, imk E. filmuok“. Peržiūrimas įrašas: filmuojama dienos metu, filmuojama iš toli, filmuojama apsirengusi tamsiais rūbais moteris, kuri gatve vežimėliu vežioja vaiką. Peržiūrimos dvi nuotraukos, jose matomas E. B., ant jo veido - paakiuose matosi patinimai ir kraujosruvos (1 t., b. l. 123-127);
- 2020-12-14 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skaitmeninė garso įrašo kopija su užfiksuotu K. N. skambučiu informacinėje sistemoje 2020-11-29 11.34 val. (1 t., b. l. 130);
- 2020-12-16 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus su užfiksuotu K. N. pranešimu, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: laba diena. Operatorė: sveiki, jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu 112, prašome palaukti kol atsilieps operatorė. Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: Von nachui asile mano vaiko bled, eik sakau gaidy, o suspardysiu aš tave kūrva, žiertva tu kūrva, kūrva susmirdęs bled, von iš čia tik nachui asile (girdisi fone kitas vyro balsas, žodžių negalima suprasti), von nachui. Operatorė: laba diena. Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: laba diena, užpuolė žmogus bled, norėjau atvažiavau vaiką pasiimti, gatavs bled (visų žodžių nesigirdi). Operatorė: ar (duomenys neskelbtini)? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: ach tu žertva, ach tu žertva, matei bled. Operatorė: kalbėkit su manim jeigu paskambinote. Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: bled nori vaiką pasiimti. Operatorė: kokia gatvė (duomenys neskelbtini), kokia gatvė ? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini). Operatorė: kur vyksta konfliktas kieme? Ar girdit alio? Su kuo konfliktuojate alio? (girdisi fone bruzdesys, panašus garsas į telefono mygtukų spaudinėjimą). Ar girdit? Ar girdit? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: ką darai manęs nemušk kurva. Fone vėl girdisi bruzdesys, panašus garsas į telefono mygtukų spaudinėjimą) Operatorė: ar girdit mane alio. Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: eikit bled, žmonės, ko tu bled nori (girdisi fone moters balsas, žodžių negalima suprasti) padėkit greičiau užmuš mane bled. Operatorė: tai su kuo mušatės su moterim, su kuo? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: su vyru. Operatorė: kiek jų yra? Kiek ten vyrų yra? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: kaip sakot? (fone girdisi vyrų balsai, žodžių suprasti negalima) Operatorė: kiek jų yra, kiek tų vyrų yra, giminaičiai? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: čia suaugęs. Operatorė: giminaitis jums ar draugas ? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: joks giminaitis, aš atvažiavau vaiko pasiimti, man vaiko neduoda. Operatorė: sakykit savo telefono numerį koks? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: (duomenys neskelbtini) Operatorė: (duomenys neskelbtini) alio (fone girdisi vyro balsas, visų žodžių negalima suprasti „sucha bled“) Operatorė: medikai reikalingi ? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: nereikalingi. Operatorė: pasitraukit, pasitraukit nuo konflikto, pasitraukit, (duomenys neskelbtini), butas yra? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: nėra, čia nuosavas namas. Operatorė: nuosavas namas, eikit iš kiemo, eikit iš kiemo. Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: aš lauke, net ne kieme. Operatorė: kiek nepilnamečių vaikų? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: yra mažametis pusantrų metų. Operatorė: tai vienas vaikas, taip? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: taip, greičiau. Operatorė: savo telefono numerį dar pasakykite ? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: (duomenys neskelbtini). Operatorė: vardas, pavardė jūsų (fone girdisi vyro balsas „palik man vaiką alkoholike greičiau tiktai“), vardas, pavardė jūsų, vardas, pavardė jūsų alio? (fone girdisi vyriškai balsai, žodžių negalima suprasti), vardas, pavardė? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: K. N.. Operatorė: K., pavardė? Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: N.. Operatorė: pasitraukite nuo konflikto, laukite pareigūnų, viso gero. Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: greičiau galima. Operatorė: galima greičiau, kartoju telefoną (duomenys neskelbtini)... Girdisi vyro balsas, panašus į K. N.: (duomenys neskelbtini)... Operatorė: tvarkoj, laukit policijos (1 t., b. l. 131-133);
- policijos paslaugų savitarnos svetainės užklausa - atsakymas, iš kurio matyti, kad 2020-12-02 14.24.56 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresnioji tyrėja E. L. kreipėsi į šią svetainę dėl BODY kamerų Nr. B0F1EC5F50C6 ir Nr. B0F1EC6171C0 įrašų pateikimų nuo 2020-11-29 11.35 val. iki 2020-11-29 12.35 val. Pateiktas atsakymas 2020-12-02 15.46.11 val. ir nurodyta, kad BODY kameros Nr. B0F1EC5F50C6 rasta 9 įrašai, BODY kameros Nr. B0F1EC6171C0 tinkamų įrašų nerasta (1 t., b. l. 134-135);
- 2020-12-28 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusio pareigūno su BODY kamera, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: peržiūrimi 8 failai: ant ekrano matoma data ir laikas: 2020-11-29 11.49 val. Filmuojama šviesiu paros metu, filmuojama gatvė. Prie pareigūno prieina G. N. ir sako „medikus galit iškviesti, yra stipriai sumuštas žmogus“. Gatvėje, netoli namo stovi K. N.. Jis sako „sveiki aš kviečiau policiją“. Pareigūnas prieina prie K. N.. K. N. sako „laba diena“. Pareigūnas sako „sveiki, rankas ištrauk“. Pro kiemo vartus išeina E. B., jis sako pareigūnui „užpuolė“. Ant E. B. veido matosi kraujas. K. N. sako „kas užpuolė, atvažiavau pasiimti vaiką, jis man pradėjo, vaiko negausi“ (visų žodžių nesigirdi). E. B. nueina į kiemą. Girdisi E. N. balsas „viskas, rašau pareiškimą dėl“, visų žodžių nesigirdi. Pareigūnas eidamas link namo vartų sako „kiek metų vyrui?“ E. B. sako „(duomenys neskelbtini)“. Kieme stovi D. B.. E. B. sako „užpuolė, skyrybos vyksta“. G. N. sako „aš rašau pareiškimą, kad jis mane seka visą laiką“. E. B. eidamas pro vartus sako „atvažiavo vaiko, aš žiūriu su vežimėliu čia ant gatvės, čia važiavo, močiutė vežioja, dukra buvo išvažiavusi į parduotuvę pampersų, tas atvažiavo“. Pareigūnas sako „neikit, neikit“. E. B. sako: „ką jūs čia dabar norit, mane puolat“. Pareigūnas sako „nieko, nieko, ne, ką jūs“. E. B. rodydamas ranka į veidą sako „pažiūrėkit į viską“. Pareigūnas sako „nereikia eiti konfliktuoti“. E. B. nueina į namo kiemą. Pareigūnas nueina pas E. B. ir sako „žiūrėkit, vaiką vežiojot?“ E. B. sako „močiutė vežiojo, o aš vaikščiojau ant gatvės, atvažiavo žentas, nu jie yra neišsiskyrę, sako duok tą vaiką, sakau neduosiu, kur dukra, dukra sakau į parduotuvę išvažiavo pampersų, man davė į liulį, nu kaip žinai, mes pasistumdėm ir pradėjo mane daužyti ir viskas tuo ir pasibaigė“. Pareigūnas sako „kurioj čia vietoj?“. E. B. ranka rodo „čia ant gatvės“. Girdi K. N. balsas „kas tave daužė, kas tave daužė?“ E. B. rodo rankomis į veidą, pakraipo pečiais. D. B. sako: „jam turėtų būti apribotos teisės čia važiuoti“. E. B. sako: „aš jį galėčiau sudaužyti drąsiai, bet jisai mane sudaužė“. Pareigūnas sako „čia nereikia nieko daužyti dabar“. D. B. sako: „matot kokį veidą padarė“. E. B. sako: „aš tai rašysiu pareiškimą“. Pareigūnas sako: „gerai, gerai, atvažiuos medikai, pažiūrės kaip jaučiatės“. E. B. sako: „nieka čia baisaus nėra, tik nosį pramušo“. Pareigūnas sako: „čia tik nosis“. E. B. sako: „nosis, galva, ką aš žinau, aš nematau“. Girdisi fone D. B. balsas „tik nosis, nematai savęs“. E. B. sako: „kaip jis čia spjaudėsi, skrepliavosi, filmavau, turiu visą medžiagą, mane piderasu vadino, mano žmonai sako pačiulpsi tu man ir taip toliau, nu žiauru, yra nufilmuota, skrepliavosi, čia viskas.“ Girdisi fone K. N. balsas „atvažiavau vaiką pasiimti, mane čia užsipuolė“, visų žodžių nesigirdi. Girdisi fone G. N. balsas „kas tau davė vaiką iš vis?“ (visų žodžių nesigirdi, nes kalba vienas per kitą). E. B. garsiau sako: „negali tu imti, avine tu kūrva“. Pareigūnas sako: „nerėkit, nerėkit čia“. Girdisi fone G. N. balsas „tau viskas bus taip apribota“, visų žodžių nesigirdi. E. B. sako: „neturi jokios teisės, jisai pinigų nemoka“. Pareigūnas sako: „čia dar kaip suprantu teismai, visi procesai nesibaigia ane“. E. B. sako: „tuoj advokatas atvažiuos“. Pareigūnas sako: „ai jūs pasikvietėt“. E. B. sako: „viskas, ans neturi nei pinigų, nei nieka“. D. B. sako: „E., dabar nieko nešnekam, tuoj pat atvažiuos advokatas“. Pareigūnas sako: „nu kvieč“. E. B. sako: „vis tiek pareiškimą rašysim, tai turi nustatyti, kokie sužalojimai, viskas“. Fone girdisi K. N. balsas „pareiškimą aš rašysiu, tu mane apipuolei, aš atvažiavau vaiko pasiimti“. D. B. sako: „vaiką turi prie mamos pasiimti“. Filmuojama iš toli, už namo vartų, matosi ir šiek tiek girdisi kaip kitam pareigūnui K. N. sako: „dabar ant manęs visi puola, atvažiuosi į kiemą gausi į galvą, ateis mano tėvas, pastoviai naudoji psichologinį smurtą“, visų žodžių nesigirdi. Pareigūnas sako: „kur vaikas?“ E. B. sako „viskas gerai, kambaryje yra“, visų žodžių nesigirdi. Pareigūnas sako: „kiek jam metų?“ D. B. sako „metai trys mėnesiai“. D. B. kviečia į kiemą G. N., ji neina. 11.54 val. D. B. sako: „G., būk žmogus, tuoj pat atvažiuos advokatas ir pašnekės, aš suprantu tau šokas yra, bet pažiūrėk“, visų žodžių nesigirdi. G. N. grįžta į kiemą. G. N. sako: „jisai gal narkotikų apsivalgęs, aš galiu patikrinti jį?“. Pareigūnas sako: „kaip jūs patikrinsit?“. G. N. sako „ta prasme, jūs galit patikrinti“. Pareigūnas sako: „ne, tai mes neturim kaip patikrinti dabar“. E. B. sako: „medikai“. G. N. sako: „tuoj patikrinsim mes viską, man jisai vaiką pasiims, kai tėtį taip sumušė, jis man vaiką pasiims“? 11.56 val. pareigūnas išeina iš kiemo prie K. N.. K. N. sako: „nu ir kas buvo kai aš atvažiavau“, tai sako kieme esantiems asmenims. Pareigūnas sako: „gerai, gerai“. K. N. sako: „dabar jie visi ant manęs puola supranti, atvažiavau 11.30 val. vaiką pasiimti. Pareigūnas sako: „pasiėmėt sakot?“ K. N. sako: „nepasiėmiau, močiute staigiai va įstūmė, gatavs visas į kiemą, jinai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir dirba, va čia jis man va tiesiai bumpt į barzdą (rodo ranka į smakrą, kur sudavė), aš gyniausi taip (rodo dešine rankos alkūne užsidengė galvą ir staigiu judesiu atsitraukė) ir jis nuvirto ant tos nosies, šonu ir viskas čia nieko nebuvo, dabar aš tokį primušiu, tu pasižiūrėk, va čia tas veidas kruvinas, ant manęs spjovė per vartus užsidaręs, nes aš paėjau toliau, sako kodėl pas tave veidas kruvinas yra, todėl, kad jis man skreplį spjovė (visų žodžių nesigirdi) aš savo vaiką negalėsiu pasiimti, jinai dirba (duomenys neskelbtini) išvažiavusi, o seneliai mat vaiką augina, nėra įstatymo, kad aš vaiko negaliu pasiimti“ Pareigūnas sako: „dar vyksta procesas?“. K. N. sako: „jo vyksta, vis tiek aš pilną teisę, vaiko interesai ir tėvo turi būti vienodi, aš pilną teisę turiu vaiką pasiimti“. Pareigūnas sako: „nesat susitarę kažkokį laiką“? K. N. sako: „nesam, bet aš ją informavau 11.30 val., kad pasiimsiu vaiką šiandien“. Pareigūnas sako: „ai, paskambinot šiandien?“ K. N. sako: „rašiau žinutę, ji mane ignoruoja, supranti, atvažiavau, tas iš karto, tik išlipau iš mašinos, va čia močiutė stūmė vaiką, sako ko tu čia atvažiavai, ko tu čia nori, aš pas vaiką, ne pas tave atvažiavau, aš į kiemą niekur neinu, va čia viskas vyko, jis matė sako pyzdik iš kiemo, sakau nebegąsdink, aš paėmiau telefoną skambinti 112, per visą tą pokalbį moteris girdėjo, ten pradėjome stumdytis, aiškintis, nu ir pradėjom čia ristis sakau, čia dar į mašiną spyrė, aš čia aplink mašiną lakstyti“. Pareigūnas sako: „kurioj čia vietoj virtot?“ K. N. sako: „čia kažkur nuvirto“ (rodo vietą ant važiuojamosios kelio dangos, prie stovinčių automobilių), viskas čia įvyko, sakau, žmogus ėjo, atsistojęs, va ten va stovėjo, čia tikrai bus koks vietinis, kuris matė, kaip viskas prasidėjo. Fone girdisi E. B. balsas: „tas privažiavo sako“, visų žodžių nesigirdi. Fone girdisi G. N. balsas, žodžių negalima suprasti. K. N. priėjęs arčiau prie namo vartų sako: „tai gerai aš mamą informavau, galvoji, kad aš nepasiimsiu vaiko“. G. N. sako: „man nieko neinformavai, nes esi užblokuotas“. K. N. sako: „aš tau parašiau žinutę, aš tau parašiau žinutę, tu ją gavai“. G. N. sako: „užblokuotas esi“. K. N. sako: „eikit sekėjai, pagal ryšius galėsit pasižiūrėti, kur kas seka, pagal telefono išklotines, pagal viską, ikiteisminis kai prasidės, pasižiūrėsim“. Fone girdisi E. B. balsas „tavo motina sakė, kad tau negerai su galva“. K. N. sako: „tai tau negerai su galva“. Pareigūnas sako: „ei žiūrėkit, mes čia vidury dienos nesirėkausime, supraskit“. K. N. sako: „tai va rėkauja“. Pareigūnas sako: „nekreipk dėmesio“. Girdisi fone E. B. balsas „tavo švogeris, sesuo, visi sakė, tau negerai su galva, pirmiausia reikia pasigydyti galvą, tada jau pradėsim šnekėti.“ K. N. sako: „ką su tavi šnekėsi, kad tu amžinai sakai, aš tave užmušiu, pakarsiu, sudaužysiu, į kiemą nesirodyk“. Fone girdisi E. B. balsas, visų žodžių nesigirdi: „tau į neurologinį pirmiausia, sakei pačiulpk, tai viskas nufilmuota, vaikeli“. K. N. sako: „tai gerai filmuok, gerai, gerai, alkoholike, alkoholike, tu prasmirdęs bled“. Girdisi fone E. B., D. B. balsai, žodžių negalima suprasti. K. N. sako: „jūs mano vaiko neauginsit, o jinai, pasižiūrėsim tikrai neauginsit“. Pareigūnas sako: „kas yra, aš nesuprantu“. K. N. sako: „ant ko ant tavo tėvo rašysiu, kad užpuolė mane“. K. N. pareigūnui sako: „jie dabar čia trise, keturiese, penkiese ant manęs puola, galvoj, (duomenys neskelbtini) turi, policija valgo, advokatai valgo, teisėjai valgo, žinai čia va, vaikeli, prieš vėją nepapūsi, nieko nepadarysi, aš savo vaiko negaliu lankyti, negaliu susitikt, negaliu būti su vaiku“. K. N. sako: „aš paskambinau“. 12.02 val. pareigūnas sako: „čia apsistumdėt, o smūgių kažkokių buvo, nebuvo?“ K. N. sako: „nieko čia nebuvo, apsistumdėm ir viskas, jisai stambus gatavs yra ir jis čia virto ant tos žemės, viskas, dar jis kur čia buvo įsikibęs, striukė nesuplėšyta“. K. N. nusivelką striukę, ją apžiūrinėdamas sako: „ čia bled jis apspjovė mane nachui, todėl, kad jis per tą spjovė kraujais“. K. N. užsivelka striukę ir sako: „va tą liudininką reik man, pavažiuočiau su mašina, aš jį surasčiau, ne jis čia va stovėjo, viską žmogus matė, bet jis staigiai už kiemų ta gatvele ir nuėjo, atvažiavau, pasistačiau mašiną, ateinu pas vaiką, vaiką (žodžių nesigirdi), ta kita močiute užstoja triratuku, ta prasme, nepasiimt, taip apsikabint, pasibučiuot su vaiku, jis man iškart duod, nachui tu čia nepageidaujamas esi ir aš iškart matau, kad jis agresyvus yra ir skambinu 112 ir jis tik pamatė, kad skambinu 112 (rodo, kad tuo metu veidą buvo nukreipęs į telefoną) ir man mukt į barzdą, aš taip atsitraukiau, mes pradėjome grynai ristis ir nuvirto“. Pareigūnas sako: „nesutariat?“ K. N. sako: „nesutariam dėl vaiko, dėl to kad jie kišasi, jinai pastoviai (duomenys neskelbtini) dirba, (duomenys neskelbtini) dirb, žinai, jiem reikalinga yra ta dukra, aš ją norėjau išsivest, mes kitur būtume gyvenę, visos sąlygos, viskas, o jie čia pasilik pas mane, aš tau butą užrašysiu, namą, ten statos regioniniam parke, (duomenys neskelbtini) užrašysiu, tą vaiką (kitų žodžių nesigirdi), ji pastoviai dirbanti (duomenys neskelbtini), dabar yra motinystės teisės, kai jie turi (duomenys neskelbtini), jinai pastoviai dirba toj (duomenys neskelbtini), tėvai būna su vaiku, dėl to jinai ir mane ignoruoja, aš parašiau, atvažiuosiu pas vaiką, jinai dabar man nieko neatrašė, parašiau 11.30 val. jai ir atvažiavau čionais pas vaiką, čia nieko nebūtų buvę, būčiau pasiėmęs tą vaiką, valandą, dvi būtume pasivaikščioję lauke ir viskas ir vėl parvežęs atgal tą vaiką“. Pareigūnas sako: „šiaip duoda?“ K. N. sako: „retai, tada kada sugalvoja, pagal nuotaiką, nori duoda, nori neduoda“. 12.05 val. atvyko greitoji med. pagalba. Medikai nueina į namo kiemą. Pareigūnas su K. N. pasilieka stovėti prie gatvės. Medikai nusiveda E. B. į greitosios med. pagalbos automobilį. K. N. sako: „kaip suprantu, aš vaiko negausiu?“ Girdisi fone G. N. balsas: „tai negausi ir bus apribotas apskritai aplink mūsų namus“. K. N. sako: „kas apribos, ar teismas apribojo ką nors, ar nuosprendis koks nors yra“? Kalba pareigūnas, nesigirdi ką sako dėl triukšmo, pro šalį važiuoja automobiliai. Pareigūnas sako: „bus teismas, paskirs“. K. N.: „jie vyksta, dabar aš lauksiu du mėnesius, reikia vaikų teisėms pranešti“. Pareigūnas sako: „ar jūs norit vaikui stresą įvaryti?“. K. N. sako: „tai aš būčiau pasiėmęs vaiką gražiuoju, dvi valandas pasivaikščiojęs lauke ir grąžinęs jiems. Pareigūnas sako: „nu tai tvarkoj, kas dabar per problemos?“ K. N. sako: „aš vaiko noriu“. Pareigūnas sako: „tai dabar jūs su mumis važiuosit į komisariatą“. K. N. sako: „galit nufotografuot, jis man mašiną spardė ir vieną, ir kitą pusę, jis mane čia užpuolė (rodo ranka), ne kieme kažkur, o čia ant gatvės, yra liudininkas, žmogus matė, ten stovėjo ir žiūrėjo.“ Fone girdisi G. N. balsas, žodžių suprasti negalima. K. N. sako: „buvo aišku, vaiką stumdė, tu parduotuvėje dirbai“. 12.16 val. pareigūnas klausia: „spyrė į automobilį prieš muštynes ar po?“ K. N. sako: „po muštynių aš bėgau aplink mašiną, jisai mane vijos, aš va anoj pusėj buvau“. Nuėjęs parodo prie automobilio priekio, nuo gatvės pusės. Pareigūnas sako: „o jis kaip veidą susižalojo?“ K. N. sako: „jis čia pavirto, mes ritomės, stumdėmės, aš gyniausi ta prasme, o jis ant manęs puolė, aš stūmiau va taip, jis ir nuvirto“ (rodo vietą priešais namo vartus, arčiau važiuojamosios kelio dalies). Pareigūnas: „kur tiksliai?“. K. N. sako: „va čia, nu va toj vietoj“. Pareigūnas sako: „dabar parodykit automobilį, kur čia spyrė?“ Filmuojamas automobilis „Audi“ markės (valst. nr. nesimato, automobilis stovi šalikėlėje, netoli įvažiavimo į namo kiemą). K. N. rodo, kad spyrė į automobilio galinę dalį (nesimato konkrečios vietos), jis sako: „ir spyrė į dureles, čia va spyrė taip, aš bėgau aplink mašiną, kai vytis pradėjo, čia spyrė ir va čia (rodo automobilio dešinės pusės galines dureles), apgadinimų nėra“. Pareigūnas sako: „čia dar kraujo matos“ (ta vieta nefilmuojama). K. N. sako: „va ten stovėjo žmogus (rodo ranka į gatvę), pasirodė gal senyvo amžiaus, be kepurės, gal dar palauks ir pareis atgal, bet jis tikrai čia stovėjo ir viską matė, mes pradėjom, varyk iš čia, vaiko negausi“. 12.19 val. K. N. stovėdamas prie namo, ant važiuojamos kelio dalies sako: „kai buvo paėmęs, aš skambinu 112, ten įrašinėjama viskas yra, ten šaukiau: gelbėkit, padėkit, greičiau atvažiuokit (visų žodžių nesigirdi). K. N. vaikščiodamas keliu sako: „va toj vietoj (rodo prie šalikėle stovinčio automobilio, markės valst. Nr. nesimato) aš atvažiavau, va ten pasistačiau mašiną, ta močiutė atstumia vaiką, čia priėjau, pasiimsiu vaiką, sako „ko tu čia nori, ko atvažiavai?“, aš ne pas tave atvažiavau, pas vaiką, kur G., ta žmona mano vadinama, sako nėra, į parduotuvę išvažiavo, o daugiau ji parvažiuoja nuo kavinės, nuo (duomenys neskelbtini), čia per aplinkelį ir va čia atvažiavo, pastatė mašiną, ir dirbo tuo tarpu (duomenys neskelbtini)“. K. N. sako: „jis spjovė man ant veido, spjovė jis ant manęs“. Pareigūnas sako: „ant kaktos biškį yra“. K. N. sako: „nei čia kas konfliktą kėlė, nei čia dar kažką, būčiau gražiai va pasiėmęs vaiką pasivaikščiojęs lauke porą valandų ir parvežęs, viską, kėdutę turiu, jokių problemų niekada nebūdavo, dabar matai jinai dirba (duomenys neskelbtini), tas išgėręs gatavas amžinai, pastoviai man grasinimai: tu į kiemą neįeisi, aš ir taip į kiemą niekada neinu, atvažiuoju, va čia vaiką ant gatvės pasiimu, viskas ir išvažiuoju su vaiku, po to atgal parvežu, pastoviai gausi į galvą nuo tėvo, nesirodyk jam. Kai pamatė, kad aš 112 renku, kad policiją išsikviesti, tada mane už galvos ir va taip čia į barzdą (rodo kaip trenkė, visų žodžių nesigirdi) ir nuvirto, jo niekas nemušė, nedaužė, aš čia aplink mašiną laksčiau, skambinau 112, kad greičiau atvažiuotų“. K. N. su policijos pareigūnais išvažiuoja į policijos komisariatą (1 t., b. l. 136-141); ?
- 2020-12-31 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekant akistatą tarp nukentėjusiojo E. B. ir įtariamojo K. N., dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2020-11-29 ryte dukra G. N. išvažiavo į parduotuvę apsipirkti, apie 11 val., jo mama B. B. išėjo į lauką su anūku ir jį vežiojo vežimėliu (duomenys neskelbtini) gatve. Jis darbavosi prie namų. Jo žmona D. B., būdama namuose, paskambino jam ir pasakė, kad pasakytų B. B., kad vaiką pervežtų į kitos gatvės pusėje esantį šaligatvį. Jam išėjus į gatvę, kažkur apie 11.15 val., tikslaus laiko neprisimena, tuo momentu privažiavo pilietis K. N. prie jo namo įvažiavimo. Išlipęs pradėjo šaukti: „atiduokit man vaiką“ ir praėjęs pro jį nuėjo link vaiko, kuris buvo apie 25 m atstumu nuo jo. Jo mama B. B. vaiką su vežimėliu stūmė link namų. K. N. priėjo prie vaiko, pritūpė, kaip norėdamas paimti vaiką, jis priėjęs pasakė jam, kad negaus to vaiko be G. N. sutikimo. K. N. rankomis atstūmė nuo vaiko, jie susistumdė, po to jis šaukdamas: „aš tave suspardysiu“ smogė jam kumščiu į veidą, vieną, du kartus, tiksliai nepamena. Jis nugriuvo ant važiuojamosios kelio dangos, netoli namų, prie netoli stovinčio jo (E. B.) automobilio. Nugriuvo ant kairio šono, neprisimena, kad būtų galvą trenkęs į asfaltuoto kelio dangą. Griūdamas susitrenkė kairę ranką ir kairį kelią į asfaltuotą kelio dangą. Kažkuriuo momentu buvo praradęs sąmonę, juto smūgius į galvą, jam atrodo, kad K. N. jam spyrė į galvą, kiek smūgių buvo spirta į galvą, pasakyti negali, nes neprisimena, bet mano, kad galėjo spirti ne mažiau 10 smūgių. Jo mama matė tą įvykį, mama pradėjo šaukti kažką, žmona, išgirdusi šaukimą, išbėgo į gatvę, sakė eiti į kiemą. Jis atsikėlęs įėjo į kiemą ir jie užsidarė automatinius vartus, kad K. N. nebepultų. Neprisimena, ar žmona matė, kaip jį K. N. mušė, gal matė kelis smūgius. Toliau buvo iš K. N. pusės įžeidinėjimai. K. N. nei vieno smūgio nesudavė. K. N. savo veiksmais jam sulaužė žandikaulį. Įtariamasis K. N., išgirdęs nukentėjusiojo E. B. parodymus, parodė, kad su E. B. parodymais sutinka iš dalies. 2020 m. lapkričio 27 ir 28 d. G. N. parašė SMS žinutes, kad norės susitikti su vaiku. Iš jos jokio atsakymo negavo, bet ir anksčiau jokių atsakymų negaudavo. 2020-11-29 apie 11.30 val., automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas nuvažiavo, adresu (duomenys neskelbtini), pasimatyti su vaiku. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė močiutę B. B., stumiančią vežimą su vaiku link namų. Taip pat matė gatvėje, ant važiuojamosios kelio dalies stovintį E. B., jis stovėjo ties savo namu. Automobilį pasistatė prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, ant važiuojamosios kelio dalies, namo vartų neužstatė. Išlipęs iš automobilio ėjo link savo vaiko, kuris buvo apie 10 m atstumu nuo jo, kažkur prie kaimynų įvažiavimo. Praeinant dar E. B. paklausė, kur G., jis pasakė „ne tavo reikalas, ko tu čia nori, ko tu atvažiavai?“. Jis buvo neblaivus, agresyvus. Jis priėjo prie vaiko, atsitūpė, pabučiavo jį. Kai atsistojo, E. B. puolė ant jo „dink“, stovėjo vienas prie kito. Pamatęs, kad E. B. yra agresyvus, surinko Nr. 112, prašė pagalbos. Kai buvo nuleidęs galvą, telefone rinko Nr. 112, E. B. kumščiu jam vieną kartą trenkė į dešinį žandikaulį, jis nuo jo atbulomis bandė atsitraukti, ėjo link savo automobilio, jis jam užmovė jo striukės kapišoną bei dar jam du kartus trenkė į galvą, kumščiais trenkė į nugarą, į abu šonus, bendrai galėjo suduoti ne mažiau 5 kartus. E. B. jį nustūmė taip iki jo automobilio, jis į jį atsirėmė. E. B. kumščiu smūgiavo į viršutinę kūno dalį, tai yra į galvą, krūtinę, galėjo mažiausiai keturis kartus suduoti, buvo jį apglėbęs. Jis bandė išsilaisvinti, stūmė jį nuo savęs, galėjo E. B. netyčia suduoti. Jam bandant išsilaisvinti, E. B. galimai neišlaikė pusiausvyros ar jam susipynė kojos ir jis pargriuvo ant asfaltuotos kelio dangos. E. B. pargriuvęs dar laikė savo kojomis apžergęs jo kojas, jis bandė iš jo ištrūkti. Jam bandant išsilaisvinti, galėjo netyčia E. B. įspirti. Jam išsilaisvinus, E. B. atsistojo, pasakė „ateik čia“, ėjo link jo, dalinai jis gainiojosi jį aplink automobilį, tai yra buvo paėjęs apie 1 metrą link jo, jis nuo jo atsitraukė. E. B., pamatęs, kad jo nepagaus, nuėjo į namo kiemą, užsidarė vartus, tada iš namo išėjo D. B.. Ją, kaip suprato, pakvietė B. B., nes matė, kaip konflikto metu ji nuėjo link namo, vaiką palikusi lauke. D. B. negalėjo matyti įvykio. Po to jie vienas kitą žemino, vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, vienas ant kito spjaudė. To žodinio konflikto metu E. B. buvo išėjės į gatvę, apspardė jo automobilį, gainiojo jį aplink automobilį. E. B. tyčia nei vieno smūgio nesudavė, jo tyčia nespardė, tik gindamasis netyčia galėjo jam suduoti, įspirti. Įtariamasis K. N., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kokias įvykio aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, ar nurodė tiksliai kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė E. B.?, parodė, kad buvo šoko būsenoje, todėl galėjo ne visas įvykio aplinkybes nurodyti. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - ar iki įvykio E. B. ir jo šeimos nariams yra vartojęs fizinį smurtą?, parodė, kad niekada. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - kokius konkrečiai veiksmus E. B. atžvilgiu atliko?, parodė, kad jokių tyčinių veiksmų neatliko. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - kai teigė, kad buvo puolamas E. B., ar gynėsi?, parodė, kad kai E. B. jį laikė, galėjo kliudyti tik muistydamasis, išsisukinėdamas. Kai nebuvo laikomas, E. B. nei vieno smūgio nesudavė. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - kaip galėjo atsirasti sužalojimai E. B. po konflikto?, parodė, kad jis ne specialistas. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - kokius sužalojimus matė ant E. B. iki konflikto ir kokius sužalojimus po konflikto, iš kur kraujas atsirado ant E. B. veido?, parodė, kad iki įvykio pastebėjo, kad E. B. lūpa žaizduota, bet nekraujavo, veidas „šašuotas“, po įvykio matė ant jo veido kraujo, kraujas atsirado nuo griuvimo, griūdamas galėjo susitrenkti veido sritį. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - ar po įvykio jam buvo reikalinga medicininė pagalba?, parodė, kad tą dieną į medikus nesikreipė, kreipėsi kitą dieną, jam svaigo galva, pykino, skaudėjo kūną. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - kokie dėl įvykio jam buvo nustatyti sužalojimai?, parodė, kad nebuvo informuotas. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - kokius matomus sužalojimus pats sau užfiksavo?, parodė, kad vizualiai matančių sužalojimų ant savęs nematė, jautė barzdos patinimą, skausmą. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - ar per visą situaciją, kuri buvo, laiko visus savo veiksmus tinkamus?, parodė, kad taip. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - tai dienai su kuo buvo sutarę dėl vaiko paėmimo, ar gavo patvirtinimą?, parodė, kad G. N. informavo SMS žinute, atsakymo negavo, tai ne pirmas kartas, kai negavo atsakymo, atvažiuodavo ir pasimatydavo be jokių problemų su vaiku. Įtariamasis K. N., atsakydamas į nukentėjusiojo E. B. įgalioto atstovo advokato D. V. klausimą - dėl kokių priežasčių kreipėsi į policiją, ar turi pretenzijų šiai dienai dėl E. B.?, parodė, kad pranešė apie savo atžvilgiu patirtą smurtą. Ar turi pretenzijų E. B. - nekomentuos (2 t., b. l. 35-40);
- 2021-01-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju E. B., eiga. Protokole užfiksuota: nukentėjusysis E. B., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini) namu, prie jam priklausančio automobilio „Chrysler Town &Country”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parodo vietą, kur stovėjo, kai atvažiavo įtariamasis K. N., ir paaiškina, kad įvykio metu tas pats automobilis maždaug stovėjo toje pačioje vietoje bei kad įvykio metu nebuvo ant asfaltuotos važiuojamosios kelio dangos sniego. Paėjęs link namo įvažiavimo 6,90 m, E. B. parodo ant važiuojamosios kelio dalies vietą, kur K. N. pasistatė automobilį „Audi” markės ir paaiškina, kad automobiliu K. N. užstatė dalį įvažiavimo į kiemą. E. B. nueina į tą vietą, kur stovėjo, kai atvažiavo K. N. ir nuo tos vietos paėjęs 17,50 m link (duomenys neskelbtini) namo, ties (duomenys neskelbtini) namu parodo vietą, kur tuo metu buvo jo motina B. B. su anūku ir paaiškina, kad, kai įtariamasis E. N. atvažiavo, ji ėjo link namų. E. B. paėjęs nuo tos vietos 8,90 m link (duomenys neskelbtini) namo, ant važiuojamosios kelio dalies parodo vietą, kur tuo metu buvo B. B. su anūku, kai prie anūko priėjo įtariamasis K. N. ir paaiškina, kad įtariamasis K. N. buvo atsitūpęs prie vaiko, kad tarp jo ir įtariamojo K. N. įvyko žodinis konfliktas dėl anūko paėmimo, jį įtariamasis K. N. pastūmė, nebuvo pargriuvęs. E. B. paėjęs nuo tos vietos 5,30 m., ties (duomenys neskelbtini) namu, prie automobilio „Chrysler Town &Country”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kelio, ant asfaltuotos ant dangos, kurią šiuo metu dengia sniegas, parodo vietą, kur jį pargriovęs spardė K. N. ir paaiškina, kad jie besistumdydami atsidūrė prie minėto automobilio, kad jam įtariamasis K. N. kumščiu trenkė nemažiau kaip vieną kartą į veidą, po smūgių nugriuvo, nugriuvo ant kairio šono, susitrenkė kairį kelią ir kairę ranką į asfaltuotą kelio dangą, jam tada įtariamasis K. N. spyrė nemažiau kaip 10 kartų į galvą, buvo praradęs sąmonę. E. B., ties (duomenys neskelbtini) namu, arčiau namo pusės, parodo vietą, kur tuo metu buvo B. B. su anūku, kai jį mušė ir paaiškina, kad paskui ji nubėgo kartu su anūku link namų kviesti pagalbos. E. B. paėjęs lik namo įvažiavimo parodo, namo įvažiavimą, pro kurį išbėgo į gatvę D. B., ir paaiškina, kad ji galėjo matyti, kaip dar kelis kartus jam įspyrė įtariamasis K. N.. E. B., nuėjęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ties garažu, parodo vietą, kur stovėjo su žmona D. B., kai po įvykio konfliktavo žodžiu su įtariamuoju K. N. ir paaiškina, kad kiemo automatiniai vartai buvo uždaryti, juos K. N. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, jį apspjaudė (1 t., b. l. 67-76);
- 2020-12-31 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekant akistatą tarp liudytojos B. B. ir įtariamojo K. N. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, liudytoja B. B. parodė, kad 2020-11-29, valandos nebeprisimins, būdama pas sūnų E. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į lauką pavežioti proanūkį A. N.. Marti D. jos parašė pavežioti po lauką A.. G. N. namuose nebuvo, ji buvo išvykusi su reikalais. Ji proanūkį vežimėliu vežiojo (duomenys neskelbtini) gatve. Sūnus E. iš pradžių buvo garaže, paskui išėjo į gatvę pasakyti, kad ji pereitų į kitą gatvės pusę, kur yra šaligatvis ir toj pusėj važinėtų proanūkį. Jai su proanūkiu jau einat lik namų, pro šalį pravažiavo automobilis ir sustojo prie sūnaus namo, ties įvažiavimu, įvažiavimo neužstojo. Iš automobilio išlipo K.. Jis šaukdamas „vaiko neauginsit, jūs žvyneliniai, vaiką užkrėsit“, ėjo į tą pusę link jos. K. prie savo sūnaus nepriėjo, jam niekas neleido, E. jam užstojo kelią. Ji daug nieko nematė, stovėjo nuo jų apie 20 metrų atstumu. Susijaudino, bijojo eiti link jų. Nematė, ar jie tarpusavyje susistumdė, kas pirmas pradėjo konfliktą, taip pat nematė, kad sūnus E. būtų mušęs K. N.. Ji pradėjo eiti link namų. Priėjus pamatė E. gulintį gatvėje ant asfalto, prie automobilių, jį kojomis spardė K.. K. spyrė sūnui į veidą, į pilvą, nebeatsimena kiek kartų. Neatsimena, ar kumščiais mušė. Sūnaus veidas buvo kruvinas. Ji pradėjo šaukti: „užmuši žmogų, ką tu čia darai“. Marti D., išgirdusi triukšmą, išbėgo iš namo. Tada ji su proanūkiu grįžo į kambarį, kas toliau vyko, nebežino. Įtariamasis K. N., išklausęs liudytojos B. B. parodymus, parodė, kad nesutinka su parodymais. 2020 m. lapkričio 29 d. apie 11.30 val. automobiliu „Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo aplankyti sūnaus A., adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė B. B., stumiančią vežimą su jo sūnumi link namų. Matė gatvėje ant važiuojamosios kelio dalies stovintį E. B., jis stovėjo netoli savo namo, prie akmens. Automobilį pasistatė prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo, ant važiuojamosios kelio dalies. Išlipęs iš automobilio iškart ėjo link savo sūnaus A., kuris buvo apie 10 m atstumu nuo jo, prie kaimynų įvažiavimo. Praeinant dar E. B. paklausė, kur G., jis pasakė: „ne tavo reikalas, ko tu čia nori, ko tu atvažiavai?“. Jis pasakė, kad ne pas jį atvažiavo, pas savo vaiką. Gal ir pasakė jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių. Jie apsižodžiavo, E. B. buvo neblaivus ir agresyvus. Jis priėjo prie vaiko, atsitūpė, pabučiavo jį. B. B. meluoja teigdama, kad jis prie vaiko neprisilietė. Ji dar pasakė: „va, tetis atvažiavo“. Kai atsistojo, E. B. puolė ant jo sakydamas: „dink“, stovėjo vienas prie kito arti. B. B. stovėjo šalia, todėl visas įvykio aplinkybes turėjo matyti. Pamatęs, kad E. B. yra agresyvus, iškart surinko Nr. 112 ir paprašė pagalbos. Kai buvo nuleidęs galvą ir telefonu rinko numerį 112, E. B. kumščiu jam vieną kartą trenkė į dešinį žandikaulį, bandydamas nuo jo atsitraukti ėjo nuo jo atbulomis link savo automobilio, jis dar užmovė jo striukės kapišoną jam ant galvos bei dar du kartus trenkė į jam galvą, kumščiais trenkė į nugarą, į abu šonus, bendrai galėjo suduoti ne mažiau kaip penkis kartus. Taip jį E. B. nustūmė iki jo automobilio, jis net į jį atsirėmė. Po to E. B. kumščiu jam smūgiavo į viršutinę kūno dalį, tai yra į galvą, krūtinę, galėjo bendrai suduoti ne mažiau kaip keturis kartus, buvo jį apglėbęs. Bandė išsilaisvinti, stūmė jį nuo savęs, galėjo gindamasis E. B. netyčia suduoti. Jam bandant iš jo išsilaisvinti, E. B. pargriuvo ant kelio. Jis jo nestūmė, jis galimai neišlaikė pusiausvyros ar jam susipynė kojos. E. B. pargriuvęs dar laikė savo kojomis apžergęs jo kojas, jis bandė iš jo ištrūkti, viena ranka laikė už jo striukės rankovės. Jam bandant išsilaisvinti, galėjo netyčia E. B. įspirti. Jam išsilaisvinus, E. B. atsistojo ir pasakė: „ateik čia“, jis ėjo link jo, jis nuo jo atsitraukė. E. B., pamatęs, kad jo nepagaus, nuėjo į namo kiemą, užsidarė vartus, tada iš namo išėjo D. B.. B. B. meluoja teigdama, kad spardė E. B., ji užstoja sūnų. B. B. dar šaukė: „E., baik“, juto, kad ji yra šalia, lygtai ji bandė dar juos išskirti, lyg už striukės buvo suėmusi E. B.. D. B. išbėgo į gatvę tik tada, kai ją pakvietė B. B.. B. B. jo sūnų verkiantį paliko vežimėlyje prie vartelių, o pati nulėkė D. šaukti. Liudytoja B. B., atsakydama į tyrėjos klausimą - kokie buvo jos veiksmai, kai pamatė konfliktą?, parodė, kad ji į konfliktą nesikišo, nebandė ginti sūnaus, tik sakė: „užmuši žmogų, ką darai“, tikrai nematė, kad sūnus E. B. būtų mušęs K. N.. Ji D. B. nekvietė į lauką, ji pati išgirdusi triukšmą išbėgo į gatvę. K. N. kalba netiesą. Proanūkis neverkė, jo vežimėlį buvo užstūmusi už mašinos, kad neišsigąstų, vaikas vienas nebuvo paliktas. Liudytoja B. B., atsakydama į įtariamojo K. N. gynėjos advokatės D. J. klausimą - kai pamatė gulintį sūnų, kur buvo tiksli vieta?, parodė, kad E. B. gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, prie savo automobilio. Liudytoja B. B., atsakydama į įtariamojo K. N. gynėjos advokatės D. J. klausimą - kiek maždaug truko konfliktas tarp jos sūnaus ir K. N.?, parodė, kad negali pasakyti, dėl amžiaus neprisimena, bet kažkur minutę laiko (2 t., b. l. 53-57);
- 2021-02-02 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekant akistatą tarp nukentėjusiojo E. B. ir liudytojos B. B., dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2020-11-29 apie 11.30 val., bet tikslaus laiko neprisimena, mama B. B. (duomenys neskelbtini) gatve vežimėliu vežiojo anūką A., jis darbavosi kieme. Žmona D. B., būdama kambaryje, jam paskambino ir pasakė, kad savo mamai pasakytų, jog ji su anūku pereitų į kitą gatvės pusę ir jį vežiotu šaligatviu. Jis išėjo į gatvę tai pasakyti, jo mama tuo metu grįžinėjo link namų. Tuo metu automobiliu „Audi“ atvažiavo K. N.. Jis išlipęs iš automobilio agresyviai buvo nusiteikęs, iš kart pasakė: „atiduok vaiką“. Jis jam pasakė, kad vaiko negaus, nes namuose nėra G.s. Mama buvo tuo metu prie akmens, kur ribojasi jo ir kaimynų sklypai. K. N. priėjo prie A., jis buvo pritūpęs prie vaiko sėdinčio vežimėlyje. Jis jam pasakė, kad vaiko negaus be G.s sutikimo. Jis tada atsistojo, telefonu pradėjo kažkam skambinti, mano, kad Bendrajam pagalbos centrui, girdėjo kaip sakė: „neduoda vaiko, gelbėkit“. Žodinio konflikto metu su juo susistumdė, pagrasino, kad jį (E. B.) suspardys. K. N. kumščiu trenkė jam ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, kiek tiksliai smūgių sudavė neprisimena, tada pastūmė ir jis griuvo ant asfaltuotos kelio dangos, prie netoli stovinčio automobilio. Nugriuvo ant kairio šono, neprisimena, kad būtų galvą trenkęs į asfaltuotą kelio dangą. Griūdamas susitrenkė į asfaltuotą kelio dangą kairę ranką ir kairį kelią. Kai nugriuvo, dar sąmonės nebuvo praradęs, kadangi pamena K. N. smūgius iš kojos į galvą, ne mažiau penkių smūgių, tačiau eigoje galėjo būti praradęs sąmonę. Tada jau neprisimena kas vyko. Kadangi mama buvo netoli, mano, kad ji turėjo matyti įvykį. Girdėjo šaukiančią mamą, liepiančią K. N. nusiraminti. O jei gerai pamena, jis liepė mamai vežti vaiką namo. Jis gulėjo ant žemės, todėl nematė kur mama su anūku nuėjo. Žmona, išgirdusi triukšmą, išbėgo į gatvę, sakė eiti į kiemą. Jis atsikėlęs įėjo į kiemą ir jie užsidarė automatinius vartus, kad K. N. nepultų. Toliau buvo tik žodinis konfliktas su K. N.. Liudytoja B. B., išklausiusi E. B. parodymus, parodė, kad sutinka su jo parodymais. Įvykio metu buvo šoko būsenoje, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisiminė. Dėl savo amžiaus galėjo neprisiminti kai kurių įvykio detalių. Kai K. N. atvažiavo, jis buvo priėjęs prie savo vaiko, pritūpė prie jo, nepamena, ar pabučiavo savo sūnų, vaiko jis į rankas nebandė paimti. Ji tuo metu išsigando, bijojo, kad vaiko nepaimtų, nes ateidamas link sūnaus K. N. šaukė: „jūs mano vaiko neauginsit, esat alkoholikai, žvyneliniai“. Dėl streso visų įvykio aplinkybių neprisimena. Tik matė, kaip E. jau gulėjo ant žemės, jo veidas buvo kruvinas, jis gulėjo ant kažkurio šono, šalia jo stovėjo K. N.. To momento, kaip sūnus E. buvo pargriautas, nematė, nes visą dėmesį buvo nukreipusį į proanūkį. Jai E. sušaukė, kad vaiką vestų namo. Pravažiuojant su vaiku matė, kaip K. N. spyrė E. į kojas, veidą, pilvo sritį, trenkė kumščiu į veidą. Dabar jau neprisimena, kiek tiksliai smūgių K. N. sudavė sūnui E.. Tikrai matė, kaip K. N. mušė sūnų E., dar jam sakė: „žalty, pasitrauk, neužmušk žmogaus“. Ji nebandė jų skirti, nes buvo išsigandusi, pirmiausia rūpinosi proanūkiu, su proanūkiu nuvažiavo į namo kiemą, paskui nuėjo į kambarį. Jai su proanūkiu važiuojant link namų, į kiemą išbėgo marti D.. Kas toliau vyko kieme, nematė (1 t., b. l. 92-95);
- 2020-12-31 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikus akistatą tarp liudytojos D. B. ir įtariamojo K. N., dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, liudytoja D. B. parodė, kad 2020-11-29 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Uošvienė B. B. vežiojo lauke anūką A. N., vyras E. B. buvo namo garaže, vaikščiojo po lauką. Apie 11 val., tikslaus laiko neprisimena, išgirdo uošvienės B. B. šaukimą: „D., gelbėk, E. muša, bėk, žiūrėk“. Ji iš kambario išbėgo į lauką, E. gulėjo ant kelio, už vartų, prie jų automobilio. Matė, kaip K. N. spyrė E. į veido sritį. Dėl streso neprisimena tiksliai kiek kartų spyrė į veidą, vieną ar du kartus. Ji pasakė uošvienei, kad vežtų vaiką į vidų. Nematė, kaip E. atsistojo, ji jam pasakė, kad greit eitų į kiemą ir užsidarytų vartus. Atsistojęs E. su K. N. nekonfliktavo, jis iš kart nuėjo į kiemą. Tada pamatė ant E. B. veido kraujo, patinimus. Būnant už namo vartų, K. N. išvadino juos įvairiais necenzūriniais žodžiais. E. B. iš kiemo nebuvo išėjęs į gatvę. Įtariamasis K. N., išgirdęs liudytojos D. B. parodymus, parodė, kad nesutinka su parodymais ir nurodė, kad, kai po konflikto K. B. atsistojo nuo žemės ir kai nuėjo savo namo į kiemą, užsidarė vartus, tik tada D. B. išėjo iš namo į lauką. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurį filmavo telefonu E. B., paskui D. B.. D. B. paties konflikto nematė. Ji meluoja teigdama, kad jis E. B. spyrė į veidą. D. B. net nebuvo išėjusi iš kiemo į gatvę. D. B. gina savo vyrą, todėl meluoja. E. B. dar buvo išėjęs į gatvę, jis antrą kartą puolė ant jo, jis nuo jo lakstė aplink mašiną, apspardė automobilį. Įtariamasis K. N. į liudytojos D. B. klausimą - ar žiūrėdamas į akis gali taip meluoti?, parodė, kad jis nemeluoja. Liudytoja D. B., atsakydama į įtariamojo K. N. gynėjos advokatės D. J. klausimą - kur tuo metu buvo jos uošvienė, kai ją šaukė?, parodė, kad nematė. Liudytoja D. B., atsakydama į įtariamojo K. N. gynėjos advokatės D. J. klausimą - kaip charakterizuotų savo vyrą?, parodė, kad E. B. nėra konfliktiškas, jis nėra smurtavęs nei jos, nei vaikų atžvilgiu (2 t., b. l. 45-48).
Pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių.
K. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, teigdamas, kad 2021 m. lapkričio 29 d. atvyko pasiimti savo sūnaus, apie atvykimą buvo pranešęs savo buvusiai žmonai G. N. žinutėmis, tačiau jokio atsakymo nebuvo gavęs. Atvykęs pamatė, jog buvusios žmonos močiutė stumia jo vaiką triratuku, taip pat pamatė stovintį E. B.. Vos jam išlipus iš automobilio E. B. pradėjo agresyviai klausti, ko čia atvažiavo, buvo neblaivus, todėl pats išsigando, pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė, jog atvyko pas sūnų, kurio jam neduoda išgėręs, agresyvus vyras. Tuomet ėjo link vaiko, kuris buvo su močiute, o tarp jų stovėjo E. B.. Pabučiavo vaiką, atsistojo ir tuomet E. B. užmovė gobtuvą jam ant galvos ir pradėjo jį mušti, trenkė kumščiu į žandikaulį-smakrą, dar mažiausiai penkis kartus smogė į kūną. Pats atsitraukė, atšoko, bet ant jo toliau puolė. Gindamasis galėjo viena ranka suduoti E. B. į galvos sritį kelis smūgius, nes kitoje rankoje laikė telefoną. E. B. galėjo galvą susidaužyti į atkištą jo ranką. E. B. atrėmė jį į jo automobilį, jam bandant atstumti E. B., šis nuvirto. Nuvirtęs ant nelygios dangos E. B. gulėjo šonu ir dar laikė kojomis jo kojas. Išsilaisvindamas gal ir galėjo su koja kliudyti E. B., galėjo jam įspirti į kūno sritį, be ne į veido sritį. Tuomet išbėgo D. B. ir ji su E. B. užsidarė kiemo vartus. Matė E. B. iš nosies bėgantį kraują, kuris atsirado po virtimo. E. B. virsdamas galėjo susižaloti žandikaulį. Po to E. B. ir D. B. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais ir rodyti įvairius gestus. E. B. puolė ant jo, pats lakstė aplink savo automobilį ir antrą kartą skambino numeriu 112, E. B. apspardė jo automobilį, abu apsispjaudė. E. B. pamatęs, jog jo nepagaus, nuėjo į kiemą, tuomet atvyko policijos pareigūnai. Didžiąją dalį konflikto matė močiutė, kuri buvo netoliese su jo vaiku.
Šie kaltinamojo K. N. paaiškinimai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, nes ji iš dalies prieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams, todėl teismas šiais kaltinamojo paaiškinimais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims.
Nukentėjusysis E. B., duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklus ir nurodė, jog jo mama vežiojo anūką lauke, tuo metu paskambino žmona D. B. ir liepė mamai pasakyti, kad su vaiku važiuotų į kitą kelio pusę, kur yra lygesnis kelias. Išėjęs pamatė, kad atvažiavo K. N., kuris vos išlipęs pradėjo konfliktuoti. K. N. priėjo prie vaiko, tuomet jie susistumdė. Pats pirmas K. N. pastūmė, pastūmęs liepė K. N. eiti iš čia, pasakė, kad vaiko negaus, kol negrįš dukra G. N.. Jokio gobtuvo K. N. ant galvos nedėjo. Tuomet K. N. pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir rėkti „gelbėkite, vaiko neatiduoda“. Jie susistumdė, K. N. vieną ar du kartus smogė jam kumščiu į veido sritį, stūmė ir jis nukrito ant kairio šono, užsigavo kairę ranką ir kelį, šonas buvo nubrozdintas, tuomet K. N. jį spardė, pagrinde į galvą, lyg ir buvo praradęs sąmonę. Griūdamas su galva į paviršių nekontaktavo. Iki įvykio sužalojimų neturėjo. Jo mama B. B., važiuodama su vaiku pro šalį link garažo, pradėjo šaukti „užmuši žmogų, žalty“, ji matė dalį įvykio. Tuomet išbėgo žmona D. B. ir pradėjo šaukti, jog greičiau eitų į kiemą. Įėjo į kiemą ir užsidarė vartus. K. N. spardė jo automobilį, buvo išsakyta daug necenzūrinių žodžių. Įvykio metu buvo išgėręs, bet jautėsi gerai, viską atsimena. Asmens aplink mašiną negaudė, į K. N. automobilį nesmūgiavo. Tapačiai E. B. parodė ir 2021 m. sausio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 67-70).
Kaip matyti, kaltinamasis K. N. bei nukentėjusysis E. B. neneigia, jog K. N. atvyko pasimatyti su vaiku, tarp jų įvyko konfliktas, konflikto pagrindine priežastimi buvo tai, kad atvykusiam K. N. buvo neleista pasiimti vaiko. Pirmasis K. N. pastūmė E. B.. Aplinkybę, jog vyko konfliktas, patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys (1 t., b. l. 8-13), iš kurių matyti, jog 2020 m. lapkričio 29 d. 11.34 val. gautas K. N. skambutis, kuriuo jis pranešė, kad jam neduoda vaiko, GMP nereikalinga. Tačiau tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis skirtingai nurodo ir vertina toliau vykusias įvykio aplinkybes. Tarp kaltinamojo paaiškinimų ir nukentėjusiojo parodymų esančių netikslumų nepavyko pašalinti ir 2020 m. gruodžio 31 d. vykusios akistatos metu (2 t., b. l. 35-39).
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo E. B. parodymus, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, detalizuoti, patvirtina teisiamojo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kai tuo tarpu kaltinamojo K. N. versija jokiais objektyviais duomenimis patvirtinta nebuvo. Kaip matyti, K. N. pokalbio metu su Bendrojo pagalbos centro operatore išsakytos frazės, kad jį puola, muša, rodo, jog gynybinė pozicija jau buvo iš karto dirbtinai kuriama. Toliau K. N. teigė, jog E. B. jam ne kartą smūgiavo - trenkė kumščiu į žandikaulį-smakrą ir dar mažiausiai penkis kartus smogė į kūną. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams K. N. nurodė, jog jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą bei įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 14-16), tačiau po įvykio ant jo kūno nebuvo matyti jokių smurto žymių. Nors jis ir teigė dėl pablogėjusios sveikatos vykęs į gydymo įstaigą, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1510/2020(04) ir Nr. pG 1550/2020(04) (1 t., b. l. 159-163) nurodyta, kad, remiantis turimais duomenimis, K. N. objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimo nenustatyta. Dar daugiau, iškart po įvykio atvykę policijos pareigūnai taip pat pažymėjo, jog akivaizdžių sužalojimų ant K. N. nematė.
Kaip rodo bylos medžiaga, įvykį iš dalies matė liudytoja B. B.. Šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Liudytoja B. B. parodė, jog jai vežiojant proanūkį išėjo sūnus E. B., tuo metu atvažiavo mašina, iš kurios išlipo K. N.. Ji bijojo, kad K. N. norės paimti vaiką, E. B. to neleido, sakė, jog parvažiuos G. ir tada išsiaiškins. Ji žiūrėjo tik į vaiką, galvojo, jei vaiką temps, ką reikės daryti. Tuojau ėjo su vaiku į namą. Toks liudytojos B. B. elgesys parodo, kad ji suvokė, jog tuojau pat gali kilti konfliktas, todėl nebevežiojo vaiko lauke, o ėjo į namo vidų. Toliau B. B. parodė, jog eidama pamatė gulintį sūnų E. B., K. N. stovėdamas gulinčiam E. B. spyrė kelis kartus į veidą, pilvo ir krūtinės sritį, ji pradėjo rėkti „ką darai, užmuši žmogų“, tuo metu išbėgo D. B., kuri atsegė vaiką, ir B. B. su vaiku nuėjo į vidų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ši liudytoja iki įvykio E. B. matė paskutinį – jis ėjo pasakyti, kad vaiką vežtų kitoje kelio pusėje ir jokių akivaizdžių sužalojimų pas E. B. nematė. Teismas, vertindamas liudytojų B. B. ir G. N. parodymų patikimumą, nustatė, jog tapačias aplinkybes liudytoja B. B. buvo nurodžiusi ir savo anūkei G. N., kuri jas atpasakojo duodama parodymus teisme.
Įvykio pabaigą iš dalies matė ir liudytoja D. B., kuri parodė, kad išgirdo, kaip B. B. pradėjo šaukti „D., muša E., bėk greičiau“. Bėgdama dar atsegė vaiką, pamatė, kaip E. B. gulėjo ant žemės, o K. N. stovėdamas jam spyrė, K. N. šaukė „kviesiu policiją“. Įėjus su nukentėjusiuoju K. B. užsidarė vartus, daugiau jie išėję nebuvo. Po konflikto filmavo. Filmuota medžiaga D. B. buvo pateikta 2020 m. gruodžio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu (1 t., b. l. 120-122), o 2020 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 123-125) užfiksuota, kad atlikta ir aprašyta šių vaizdo įrašų apžiūra. Minėtame apžiūros protokole matomas už metalinių vartų matomas stovintis K. N., kiemo viduje yra D. B. ir E. B., ant kurio veido ir kairės rankos plaštakos matosi kraujas. Kaltinamasis po įvykio elgiasi agresyviai, įžeidinėja B., jo leksika pilna necenzūrinių žodžių, sužalojimų ant jo nematyti. Liudytoja G. N. įvykio metu namuose nebuvo, tačiau parodė, jog jai grįžus namo, pas K. N. nematė jokių sužalojimų. K. N. yra impulsyvus, sunkaus charakterio, nuo pat pradžių nesutarė su jos tėvais, todėl jie nebendravo.
Liudytojai G. G. ir J. K. iš esmės abu nurodė tapačias aplinkybes, kad atvykus į įvykio vietą, aiškinosi įvykio aplinkybes, sužalojimai matėsi tik vyresniam vyrui, jaunesniam buvo tik apspjautas džemperis, konfliktavo abi pusės. Šiuos pareigūnų parodymus patvirtina ir byloje esantis pareigūno J. K. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 14-16) bei 2020-12-28 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusio pareigūno kamera, apžiūra.
Nors liudytojos D. B., B. B. ir G. N. su nukentėjusiuoju E. B. susijusios artimais giminystės ryšiais, tačiau jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklūs, detalizuoti, juos patvirtino kitų liudytojų parodymai, taip pat ir rašytinė bylos medžiaga, parodymus šios liudytojos davė būdamos įspėtos pagal LR BK 235 straipsnio nuostatas dėl melagingų parodymų davimo, todėl netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Akivaizdu, kad E. B. mušimą matė B. B., kuri matė, kaip gulinčiam E. B. K. N. spyrė kelis kartus į veidą, pilvo ir krūtinės sritį, bei D. B., kuri matė, kaip E. B. gulėjo ant žemės, o K. N. stovėdamas jam spyrė. Be liudytojų parodymų aplinkybę, kad E. B. buvo akivaizdžiai sužalotas, patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės (1 t., b. l. 8-13) duomenys, nes 13.55 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus buvo gautas med. slaugytojos Š. telefoninis pranešimas, kad dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, viršutinio žandikaulio lūžimo, abiejų akių vokų srities sužalojimo, nubrozdinimo ir hematomos 12.18 val. GMP ekipažas pristatė B. E.. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. G. ir J. K. parodė, kad ir jiems atvykus į įvykio vietą, E. B. paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes bei pasakė, kad jį sumušė K. N.. Taigi, nukentėjusiojo, minėtų liudytojų parodymai, kurie tarpusavyje yra sutampantys, rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog E. B. buvo sužalotas būtent po K. N. atliktų smurtinių veiksmų. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1511/2020(04) bei Nr. pG 201/2021(04) (1 t., b. l. 51-52, 57-58). Šias išvadas surašė specialistė ekspertė K. Š., turinti reikiamų žinių, atitinkamą ekspertinio darbo stažą. Be to, ši specialistė išvadas teikė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal LR BK 235 str. nuostatas. Specialisto išvadas K. Š. patvirtino ir teisme, paaiškino, jog mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti griuviminės traumos metu nuo trinkelių dangos. Analogiškai ji buvo nurodžiusi ir 2021 m. balandžio 1 d. paaiškinimo protokole (1 t., b. l. 61-64). Dar daugiau, nors K. N. aiškino, kad jam buvusi sutuoktinė pasakojo, jog E. B. klasės draugas atlieka ekspertizes, o atvykęs atlikti ekspertizės matė, kaip specialistė K. Š. šnekėjo su kažkokiu vyru, tačiau ši kaltinamojo versija yra absoliučiai nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad specialistė galėtų būti šališka ar kitaip suinteresuota bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus specialistės kompetenciją, tai, kad nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialistės išvadų ir paaiškinimų, teismas remiasi specialistės išvadomis ir teisme duotais paaiškinimais visa apimtimi.
Aplinkybę, jog jau prieš atliekant smurtinio pobūdžio veiksmus E. B. atžvilgiu, K. N. buvo priešiškai nusiteikęs, parodo K. N. 2020-11-29 11.34 val. vykusio skambučio bendruoju pagalbos telefonu įrašas, kuris buvo apžiūrėtas ir aprašytas 2020 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 131-133). Kaip matyti iš minėto protokolo, konflikto pradžioje K. N. iš karto pagrasino nukentėjusiajam, kad jį suspardys. Kaip pagrįstai baigiamosios kalbos metu pastebėjo prokurorė, šis garso įrašas patvirtina ne tik viso konflikto trukmę, tai yra tris minutes, bet ir priešingai nei teigia kaltinamasis, patvirtina jo atliktus smurtinius veiksmus E. B. atžvilgiu. Taip pat iš šio pokalbio turinio atsiskleidžia ir tai, jog K. N. suvokė savo veiksmų pasekmes, nes operatorei paklausus, ar nereikalinga medikų pagalba, nurodė, kad „gal žmogui ir reikalinga“, jam nereikia.
Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl kaltinamojo K. N. veiksmų vertinimo kaip būtinosios ginties.
LR BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia LR BK 28 straipsnyje nurodytas vertybes: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416-942/2016, 2K-296-719/2020).
Byloje esantys duomenys nepatvirtina kaltinamojo iškeltos versijos, kad aptariamu atveju jam buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis privalėjo gintis. Byloje nustatyta, jog pirmasis K. N. pastūmė E. B., tačiau šis veiksmas buvo kaip atstūmimas, neleidimas prieiti, pasiimti vaiko, o ne tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai, kurie nukreipti prieš kaltinamąjį K. N.. Be to, pažymėtina, jog byloje nebuvo duomenų, kad dėl šio pastūmimo K. N. būtų patyręs sužalojimus ar fizinį skausmą. Tokio pobūdžio veiksmas nebuvo toks, nuo kurio būtų reikėję gintis puolant. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog E. B. būtų turėjęs kokių nors ginklų, įrankių, dėl ko kaltinamajam intensyviai reikėtų smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, siekiant apsisaugoti nuo aiškios, realios žalos grėsmės. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atliktų veiksmų pobūdis – nukentėjusiajam sudavimas į veido sritį, o nugriuvus spardymas į galvos sritį bei kitas kūno vietas, dėl ko padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, kadangi nebuvo kaltinamojo atžvilgiu pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. N. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį E. B. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį. Įvertinus nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, kad jam prieš pastūmimą buvo suduota į veidą vieną arba du kartus (2021 m. birželio 8 d. posėdžio protokolas), t. y. nukentėjusysis teisme negalėjo tiksliai įvardinti jam prieš pastūmimą suduotų smūgių į veido sritį skaičių (jų skaičių nevieningai įvardijo ir ikiteisminio tyrimo metu: pvz., 2020-12-31 akistatos protokole minima, kad K. N. jam sudavė vieną, du kartus, tiksliai nepamena; 2021-01-21 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad jam buvo trenkta ne mažiau vieną kartą į veido sritį, o jau 2021-03-30 papildomos apklausos metu nurodė, kad jam buvo kumščiu suduota ne mažiau kaip du kartus į veidą), patikslintinas kaltinimas, nurodant, kad K. N. tyčia kumščiu trenkė E. B. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį. Šis kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo asmens teisinės padėties nesunkina.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis K. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (2 t., b. l. 100-101). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 98), nedirbantis (2 t., b. l. 92), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 93). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. N. prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kiek mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, skirti K. N. intensyvią priežiūrą šiuo atveju nėra tikslinga, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus atitinkamus įpareigojimus, be to, LR BK neįpareigoja teismo kiekvienu atveju skiriant laisvės apribojimo bausmę skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tai paliekama teismo diskrecijai (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. e1S-100-616/2021).
K. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 58-63) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 99,09 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam E. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 173-178). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., b. l. 176), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo E. B. sveikatai buvo padaryta K. N. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam E. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 99,09 Eur priteistina iš K. N..
Nukentėjusiojo E. B. atstovas advokatas D. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79-81). Ieškinyje nurodyta, kad dėl K. N. neteisėtos veikos E. B. buvo sutrikdyta sveikata, patiriant fizinį skausmą, patirti ir fiziniai sužalojimai dėl ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, daugeliu atveju – į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą, kas rodo itin asocialų kaltinamojo požiūrį į asmenį, jo sveikatą, net gyvybę. Patirti skausmai lėmė E. B. fizinius išgyvenimus, lėmė neigiamus potyrius, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjimas dalyvauti darbo veikloje sumažino jo savivertę, patyrė nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Atsižvelgiant ir į kaltinamojo neteisėtus veiksmus, jų intensyvumą, sukeltas pasekmes sveikatai, atsižvelgiant į faktą, kad tai buvo daroma jo šeimos narių akivaizdoje, neturtinės žalos minimalų dydį ieškovas vertina 10 000 Eur, nors realiai šios žalos dydis yra daug didesnis. Pažymėta, kad K. N. iki šiol nei kiek nėra atlyginęs žalos. Savo kaltės nepripažįsta, nėra nuoširdus, iš vis neigia sukėlęs kokius padarinius ar atlikęs neteisėtus veiksmus, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, poreikiais, išlaidomis, prisidedant prie jų kompensavimo. Akivaizdu, kad K. N. ciniškai žiūri į sukeltus padarinius, laikant savo elgesį visuotinai normaliu ir pateisinamu, net kuriant iliuziją, jog tai pats ieškovas patyrė sužalojimus.
Teisme nukentėjusysis E. B. palaikė civilinį ieškinį dalyje dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir paaiškino, kad buvo nedarbingas daugiau nei mėnesį, ligoninėje negulėjo. Negalėjo dirbti, tai sutrikdė jo reputaciją, turėjo sudaryti sutartis, nevyko į darbą, negalėjo susitikti su žmonėmis, viskas sugriuvo, nukentėjo jo darbinė veikla. Darbe melavo, sakė, kad krito medis ir susižalojo, nes jam buvo gėda, kolektyvas nedidelis, visi kaip šeimos nariai. Jam skaudėjo visas veidą, žandikaulį, negalėjo išsižioti. Mėlynės matėsi mėnesį. Savaitę buvo stiprus skausmas, paskui mažėjo. Visą laiką vartojo vaistus, yra jautrus, naktimis nemiega. Po įvykio buvo skirti tepalai ir raminamieji vaistai. Vartoja raminančius vaistus „Lexotanilį“. Iš pradžių buvo dedami šalti kompresai. Šiai dienai nebėra pasekmių, tik krūminiai dantys girgžda. Jo psichologinė sveikata buvo bloga, buvo sugniuždytas. Buvo nevertas tokių smūgių, tiek gero yra padaręs. Pergyveno, nes pats nieko nedarė. Naktį prabudus ir vėl galvoja apie įvykį. Apie tai, kad E. B. po įvykio patytė neigiamus emocinius išgyvenimus, patvirtino ir liudytojais apklausti E. B. šeimos nariai – žmona D. B. ir dukra G. B..
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu atkreiptinas dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, 2020 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-1075/2020 ir kt.).
Pažymėtina, jog civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo atstovo kaip teismų praktikos pavyzdys nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-1525/2012 visiškai nėra tapati šiuo atveju nagrinėjamai bylai, nes E. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, taigi, sužalojimų mastai šiose bylose yra visiškai kitokie. Tad vadovautis minėta teismo nutartimi šioje byloje nėra pagrindo.
Teismas tai pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus LR K 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ir kt.). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis E. B. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus. Nustatyta, kad K. N., suduodamas E. B. kumščiu į veidą bei spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe – į gyvybiškai svarbią galvos sritį (intensyviai panaudotas fizinis smurtas, suduoti daugybiniai smūgiai), padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, dėl to nukentėjusysis patyrė žalos sveikatai, juto fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus, stresą. E. B. buvo sumuštas artimųjų asmenų akivaizdoje, kas sukėlė dar skaudesnius išgyvenimus. Tiesa, kaltinamasis šiuo atveju nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų. Gydymosi laikotarpiu nukentėjusysis patyrė savęs realizavimo darbinėje veikloje, visavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą. Nors kaltinamojo veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, o buvo atlikti spontaniškai, prasidėjus abipusiam žodiniam konfliktui, tai neturi reikšmės sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, nes sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą į kaltinamojo veiksmų spontaniškumą nėra atsižvelgiama. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo elgesį analizuojamo įvykio metu, t. y. jis pirmas pastūmė kaltinamąjį, ko pasekoje žodinis konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimą E. B. atžvilgiu. Nukentėjusysis po patirtų sužalojimų nebuvo stacionarizuotas ligoninėje, gydėsi ambulatoriškai, jo teigimu, stipresnį skausmą juto apie savaitę, paskui skausmas mažėjo, kraujosruvos išliko apie vieną mėnesį, po įvykio vartoja raminamuosius vaistus, kiek girgžda krūminiai dantys. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio E. B. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, t. y. nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Vien tai, kad nukentėjusiajam buvo smūgiuota į galvą, taip pat kaltinamojo veiksmų intensyvumas, negali tapti viena iš pagrindinių priežasčių priteisti didesnę nei vyraujančioje teismų praktikoje sumą nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti, tuo labiau, kad šiuo atveju K. N. net nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Svarbios aplinkybės yra ir tos, kad K. N. kaltės nepripažino, kritiškai savo veiksmų nevertino, nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, sveikas, vadinasi, turi visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Tuo pačiu aplinkybė, kad šiuo metu kaltinamojo finansinė padėtis nėra gera, jis neturi pastovių pajamų (nedirbantis) negali būti pervertinta, tačiau į šią aplinkybę tai pat būtina atsižvelgti. Įvertinus padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikatai sukeltas pasekmes, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, jog 2 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga kompensacija už E. B. patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atitinkanti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai. Civiliniame ieškinyje įvardinta 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, ženkliai viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas panašaus pobūdžio bylose, o nagrinėjamu atveju pačios veikos pavojingumas, atitinkamas nukentėjusiojo elgesys konflikto metu ir kitos aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir nukentėjusiajam priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą nei paprastai priteisiama bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šiuo atveju dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui gana nuosekli ir Šiaulių apygardos teismo praktika (pvz., 2020 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-332/2020 (priteista 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2021 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021 (priteista 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2021 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-316/2021 (priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-317-519/2021 (priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo) ir kt.).
Civiliniame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti nukentėjusiojo teisę į turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu (2021 m. birželio 8 d. posėdis) nukentėjusiojo E. B. atstovas advokatas D. V. prašė teismo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, nurodydamas, kad dėl šios žalos atlyginimo gali būti kreiptasi LR CPK nustatyta tvarka. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Siekiant užtikinti pareikštus civilinius ieškinius Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2021-05-10 nutarimais (2 t., b. l. 76-78, 80-82) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į piniginės lėšas 10 099,09 Eur sumai, esančias K. N. banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. N. disponuoti iki 642,00 Eur suma, esančia šiose banko sąskaitose. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam E. B. priteistą neturtinės žalos dydį, keistinas laikino nuosavybės teisės apribojimo dydis, jį sumažinant nuo 10 099,09 Eur iki 2 599,09 Eur, nekeičiant kitų prokurorės nutarimuose nurodytų sąlygų. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. B. ir Valstybinei ligonių kasai, žalą atlyginus – panaikintinas.
LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį E. B. šioje byloje atstovavo advokatas D. V.. Bylos nagrinėjimo metu gautas advokato D. V. kasos pajamų orderis Serija DAL Nr. 8, iš kurio matyti, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. E. B. už konsultavimą ir atstovavimą nagrinėjamoje byloje sumokėjo 1 500 eurų. Teisiamojo posėdžio metu buvo prašoma šią sumą priteisti iš kaltinamojo K. N..
Kaip matyti, reikalavimas priteisti patirtas proceso išlaidas už nukentėjusiajam E. B. suteiktas advokato paslaugas yra pagrįstas rašytiniu dokumentu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo, atsižvelgia į bylos sudėtingumą (kaltinamasis kaltės nepripažino, buvo taikytas pilnas įrodymų tyrimas), apimtį (3 tomai), surengtų posėdžių skaičių (5), teisinių paslaugų kompleksiškumą, į tai, kad atstovas aktyviai dalyvavo procese, taip pat į tai, kad K. N. yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtis yra proporcinga ir atitinkanti bendruosius teisės principus, o nukentėjusiojo patirtos advokato atstovavimo išlaidos yra protingos, todėl priteistinos iš K. N. nukentėjusiojo E. B. naudai.
- mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P8 lite“, pagal pakvitavimą grąžintas K. N. (2 t., b. l. 26-30), - paliktinas neribotai K. N. nuosavybei;
- kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, garso įrašo kopija, esanti voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos;
- K. N. pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esantys voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - grąžintini K. N..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
K. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti K. N., kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
K. N. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusiojo E. B. atstovo advokato D. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš K. N. priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) nukentėjusiajam E. B. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 99,09 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš K. N. 99,09 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 9 ct) už nukentėjusiajam E. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą K. N. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 10 099, 09 Eur sumai, laikomas banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 2 599,09 Eur sumos ir palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. B. ir Valstybinei ligonių kasai, žalą atlyginus – panaikinti.
Priteisti iš K. N. E. B. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) proceso išlaidų dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti.
- mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P8 lite“, pagal pakvitavimą grąžintą K. N., - palikti neribotai K. N. nuosavybei;
- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, garso įrašo kopija, esančią voke prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos;
- K. N. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančius voke prie bylos 1-o galinio viršelio, - grąžinti K. N..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.