Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta M. S. sumažinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23 val. iki 6 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo metu skirti įpareigojimai:

- dalyvauti elgesio pataisos programose;

- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčio vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi M. S. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 25 d. 7 val. 36 min. iki 2020 m. liepos 25 d. 14 val. 15 min. (viena para).

Procesas dėl pateikto (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 400,38 Eur, nutrauktas, nes asmuo atlygino padarytą žalą. Procesas dėl nukentėjusiojo M. B. pateikto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nutrauktas. Nukentėjusiojo M. B. pateiktas civilinis ieškinys dėl 7 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Priteista iš M. S. nukentėjusiajam M. B. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš M. S. nukentėjusiajam M. B. priteista 1 000 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. S. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas – 401 Eur, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. S. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas – 10 827 Eur, esančias (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose ,– sumažintas iki 4 000 Eur, uždraudžiant ja disponuoti, bet leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iš šios sąskaitos 350 Eur suma ir paliktas iki visiško nukentėjusiojo civilinio ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.5. Pažymi, jog teismas skirdamas poveikio įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, taip pat turi vertinti jo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, jo amžių, užimtumą, galimų nusikaltimų tęstinumą, tačiau šios pareigos teismas nesiėmė, o tik formaliai paskyrė griežčiausias poveikio priemones. Pažymi, jog teismas net nesiaiškino ar jis sutiktų atlikti nemokamus darbus. Mano, jog šiuo atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra proporcinga, nėra išlaikyta pusiausvyra tarp jo padarytos atsitiktinės veikos ir skirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta intensyvia priežiūra prašo netaikyti intensyvios priežiūros, taip pat sumažinti paskirtos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nuteistojo prašymas tenkinamas iš dalies.

7. Dėl intensyvios priežiūros ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo.

8. Apeliaciniu skundu M. S. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskirti intensyvią priežiūrą su įpareigojimais. Apelianto teigimu intensyvi priežiūra ir įpareigojimai yra per griežtos priemonės.

9. Vertinant šių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, apylinkės teismas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (6 mėnesiams) M. S. paskyręs intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimą nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kartu paskirdamas ir baudžiamojo poveikio priemones, įstatymo nuostatų nepažeidė.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, bei taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pastebėtina, nors nuteistasis pridėdamas papildomus dokumentus (darbo sutartį) nurodė, kad turi darbo santykius (duomenys neskelbtini), todėl tokios griežtos intensyvios priežiūros ir baudžiamojo poveikio priemonių įgyvendinimas yra nepagrįstas, kolegijos vertinimu, paskirta kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, priešingai nei savo skunde pabrėžia nuteistasis, nesudaro jam kliūčių įsidarbinti ir užsiimti darbine veikla Lietuvoje. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog tokia kontrolė ypatingai ribotų nuteistojo laisvę ir būtų per griežta priemonė siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kaip konkrečiai nustatytas priežiūros laikas pažeidžia apelianto teises

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas parinko būtent tokio pobūdžio poveikio priemones. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonių bei intensyvios priežiūros paskyrimo, tačiau, parinkdamas ir paskirdamas šias priemones, pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šiame kodekse numatytas baudžiamojo poveikio priemones – intensyvią priežiūrą bei pareigas. Todėl taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas neturėtų paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016 ir kt.). Šiuo atveju, nuteistojo motyvavimas, kad teismo skirta intensyvi priežiūra 6 mėnesiams su baudžiamojo poveikio priemonėmis per griežtos, atmestina. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Dėl neturtinės žalos.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog negalės išvykti į (duomenys neskelbtini) užsidirbti, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiojo gydymosi trukmę, ar kilusias pasekmes jo sveikatai, į tai, kad nukentėjęs nusikaltimo metu niekur nedirbo, kaip ir šiuo metu, todėl neturtinė žala turi būti mažinama.

14. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Savo ruožtu teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-487/2020).

15. Nagrinėjamu atveju M. B. prašė iš M. S. priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nekentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs apatinio žandikaulio lūžimu. Iš medicinos dokumentų išrašų buvo matyti, kad 2020 m. liepos 27 d. nukentėjusysis buvo stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) kliniką, 2020 m. rugpjūčio 1 d. iš jos išleistas ambulatoriniam gydymui. 2020 m. liepos 27 d. atlikta operacija vietinėje nejautroje (operacija ir pooperacinis periodas praėjo be komplikacijų). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktų medicininių dokumentų turinį, pagrįstai sprendė, jog nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų M. S. veiksmų, kurie nulėmė chirurginės operacijos būtinybę, nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, visavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą.

16. Pirmosios instancijos teismas įvertino, tai, kad nukentėjusiajam atlikta operacija nebuvo itin sudėtinga, jos metu jis nepatyrė jokių komplikacijų. Byloje taip pat nebuvo jokių duomenų apie tai, kad dėl žandikaulio lūžio nukentėjusysis dar turės būti operuojamas ar kaip nors kitaip gydomas ateityje, nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų gyvenimo kokybę ateityje. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad M. S. nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų, nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas kumščiu, smūgiuota tik vieną kartą, smurtinius veiksmus nutraukė pats nuteistasis. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumą aplinkybių, kad M. S. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, nebuvo nesiekta sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, be to, M. S. savo kaltę pripažino, kritiškai įvertino savo poelgį, nurodė, kad gailisi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturtinę žalą sumažino iki 4 000 Eur.

17. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, neginčityna kad nukentėjusiajam dėl nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala. Kita vertus, teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, pilnai neįvertino byloje esančių šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra įvairūs (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–338-697/2015, 2K-511-693/2015, 2K-314/2012, 2K-377-222/2017, 2K-15-648/2017, Nr. 2K-113-303/2019, 1A-240-238/2021, 1A-217-383/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatė per didelį (4 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes nepakankamai atsižvelgė į kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 2 000 Eur, kuri priteistina iš M. S. (CK 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 d.). Aukštesniojo teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti:

Iš M. S. nukentėjusiajam M. B. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.