Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, teistas: 1) 2002-10-11 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d., 272 str. 2 d., 42 str. 2 d. 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.. 2003-12-23 Šiaulių r. apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos ir paskirta galutinė bausmė 35 paros arešto, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant tęsti mokslą ir be institucijų kontroliuojančių bausmės vykdymo atidėjimą žinios nekeisti gyvenamosios vietos. 2004-10-18 Šiaulių r. apylinkės teismo nutartimi nuo bausmės atleistas; 2) 2009-12-22 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str., 1 d., 180 str., 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., skirta subendrinta 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. padarė nukentėjusiajam M. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2020-07-25 07.19 val. (duomenys neskelbtini)dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam M. B. į žandą ir taip padarė nukentėjusiajam M. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio žandikaulio abipusį lūžį, pleištakaulio šoninės sparninės ataugos plokštelės lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio ir pleištakaulio šoninės sparninės ataugos plokštelės lūžio nukentėjusiojo M. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos

Baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytas žalas. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis M. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, tačiau nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus (1 t., b. l. 139-150- 151-153), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 155), nedirbantis (1 t., b. l. 156). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. M. S. nors ir yra teistas, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, t. y. teistumui išnykus, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, juos vertino kritiškai, pažadėjo daugiau nebenusikalsti, atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam ir Šiaulių ligonių kasoms. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-07-25 07.36 val. iki 2020-07-25 14.15 val. (1 t., b. l. 163, 165).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 185-186).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 400,38 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 118-123). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta suma. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. S. padarytą turtinę žalą atlygino (2 t., b. l. 33), todėl procesas nutrauktinas.

Nukentėjusysis M. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 10826,47 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85-108). Ieškinyje nurodė, kad nusikalstama veika jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam buvo atlikta operacija vietinėje nejautroje, kurios metu įdėti dvižandikauliniai įtvarai, reponuoti lūžgaliai ir dantų sąkandis fiksuotas elastine fiksacija. Taikytas medikamentinis gydymas, paskirti antibiotikai bei vaistai nuo skausmo. Po operacijos rekomenduota 5 savaites nešioti įtvarus. Turtinę žalą sudaro: išlaidos medikamentams – 136,86 Eur; kelionėms į gydymo įstaigas – 124,15 Eur; išlaidos specialiam minkštam maistui – 565,46 Eur. viso 826,47 Eur. Kaltinamasis savo nusikalstama veika pažeidė jo teisę į sveikatą bei asmens neliečiamybę. Patirtas fizinis smurtas, prievarta ir sužalojimai suteikė jam ne tiktai fizinių skausmų, bet ir dvasinių sukrėtimų, skausmų ir išgyvenimų, pajuto nepatogumus ir pažeminimo jausmą ne tik smurtautojo, bet ir draugų, artimųjų, kaimynų akivaizdoje. Gydymas iki šios dienos dar nėra baigtas. Apsunkintas yra maisto kramtymas, dantys labai jautrūs, reaguoja į šaltį, būtina kooreguoti sąkandį. Yra priverstas kasdien vartoti vaistus nuo skausmo. Tolimesnis gydymas bus tęsiamas pas ortodontą, kurio priežiūroje bus mažiausiai metus laiko. Po operacijos įtvarus turėjo nešioti 8 savaites vietoje 5 savaičių. Daugiau nei 2 mėnesius maistą valgė per šiaudelį, ko pasekoje neteko 15 kg svorio. Visą tą laikotarpį teko būti namuose, nes dėl įtvarų buvo apsunkintas bendravimas su aplinkiniu pasauliu. Didžiulį stresą patyrė ne tik jis, bet ir jo artimi žmonės, tėvai. Įvertinus jo patirtus negatyvius išgyvenimus, emocinio streso ir pažeminimo sunkumą bei intensyvumą, apatinio žandikaulio abipusio lūžio sužalojimo sunkumą, patirto skausmo stiprumą ir užsitęsusį gydymo laikotarpį dėl sužaloto apatinio žandikaulio, dėl jo psichinės būsenos, mano, jog teisingas neturtinės žalos dydis būtų 10 000 Eur. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teisiamajame posėdyje. Taip pat patikslino savo civilinį ieškinį, nurodydamas, kad turtinę žalą mažina iki 500 Eur, ir laiko, kad kaltinamasis šią žalą jau yra atlyginęs. Taip pat mažina savo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos, nurodydamas, kad neturtinės žalos prašo 7000 Eur.

Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. S. veikdamas tyčia, vieno rankos smūgio sudavimu į veidą nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžimu. Iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad 2020-07-27 nukentėjusysis buvo stacionarizuotas į VŠį Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, 2020-08-01 iš jos išleistas ambulatoriniam gydymui. 2020-07-27 atlikta operacija vietinėje nejautroje (operacija ir pooperacinis periodas praėjo be komplikacijų). Rekomenduota: dvižandikaulinių įtvarų nuėmimas po 5 savaičių; analgetikai esant skausmui; gera burnos higiena; minkštas maistas 3 mėnesius; vengti fizinio krūvio 2 sav.

Įvertinus į bylą pateiktų medicininių dokumentų turinį, nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų M. S. veiksmų, kurie nulėmė chirurginės operacijos būtinybę, nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, visavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą. Tačiau nukentėjusiajam atlikta operacija nebuvo itin sudėtinga, jos metu jis nepatyrė jokių komplikacijų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl žandikaulio lūžio nukentėjusysis dar turės būti operuojamas ar kaip nors kitaip gydomas ateityje. Nors nukentėjusysis teismo posėdyje ir nurodė, kad turėtų ir toliau tęsti gydymą ir preliminarios gydymo išlaidos yra įtrauktos į neturtinės žalos dydį, tačiau jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų apie tai nepateikė. Nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų gyvenimo kokybę ateityje. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad M. S. nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų. Nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas kumščiu, smūgiuota tik vieną kartą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, sudavęs smūgį, kaltinamasis tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė pats. Taigi, M. S. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, juo kaltinamasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Be to, kaltinamasis savo kaltę pripažino, kritiškai įvertino savo poelgį, nurodė, kad gailisi. Todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 4000 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo, procesas nutrauktinas, nes kaltinamasis atlygino dalį padarytos žalos - 500 Eur ir nukentėjusysis savo ieškinio šioje dalyje teisiamajame posėdyje atsisakė.

Siekiant užtikrinti pateiktą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 400,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė 2020-11-23 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. S. nuosavybes teise priklausančius 401 Eur, esančius jo asmeninėse banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant disponuoti abejose sąskaitose po 350 Eur kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 193-194). Kadangi pateiktas civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Siekiant užtikrinti pateiktą nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 10826,47 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė 2020-11-26 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. S. nuosavybes teise priklausančius 10827 Eur, esančius jo asmeninėse banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant disponuoti abejose sąskaitose po 350 Eur kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 193-194). Kadangi pateiktas civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra mažintinas ir paliktinas iki visiško pateikto civilinio ieškinio atlyginimo.

Nukentėjusįjį M. B. byloje atstovavo advokatė Rita Roščenkovienė. Iš advokato pateiktų kasos pajamų orderių Serija LAT Nr. 852658, 852686 ir 852680, matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 1000 Eur. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas.

Dokumentai - 3 vnt. kompaktinių diskų paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti M. S. sumažintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini)buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo metu skirti įpareigojimus:

- dalyvauti elgesio pataisos programose;

- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčio vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi M. S. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-25 07.36 val. iki 2020-07-25 14.15 val. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl pateikto Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 400,38 Eur, nutraukti, nes asmuo atlygino padarytą žalą.

Procesą dėl nukentėjusiojo M. B. pateikto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Nukentėjusiojo M. B. pateiktą civilinį ieškinį dėl 7000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiajam M. B. 4 000 (keturis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiajam M. B. priteisti 1 000 (vieną tūkstantį) Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. S. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas – 401 Eur, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. S. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas – 10827 Eur, esančias AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose ,– sumažinti iki 4 000 Eur, uždraudžiant ja disponuoti, bet leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iš šios sąskaitos 350 Eur suma ir palikti iki visiško nukentėjusiojo civilinio ieškinio atlyginimo.

Dokumentus - 3 vnt. kompaktinių diskų palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .