Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-217-383/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-04
Bylos Nr.: 1A-217-383/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32941-2015-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
Kaltinamasis: V. A.
Nukentėjusysis: M. G.
Advokatai: Gintas Matulevičius, Gvidas Byčius

Kategorijos

1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-383/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32941-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1., 2.4.6.5.2 (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Dangirai Vidutienei,išteisintajam V. A., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,nukentėjusiojo M. G. atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato Gvido Byčiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. birželio 4 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kumščiu sudavė vieną smūgį M. G. į veidą, padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą 31, 41, 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektus, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė M. G. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra surinkta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti V. A. kaltu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas Gvidas Byčius prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti, V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam bausmę ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti.

3.1. Skundu nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis. Teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, surinkti įrodymai įvertinti netinkamai, neištyrus jų teisiamajame posėdyje. Teismas nuosprendyje išvardino visus įrodymus, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau darydamas įrodymų vertinimą, jį nepagrindė konkrečiais įrodymais, o apsiribojo tik faktų konstatavimu, pvz.: „V. A. duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tiesiogiai įvykį stebėjusiems liudytojų parodymams“, kai nurodyti ir apklausti liudytojai kaip tik aiškina, kad įvykio nestebėjo ir gerai nematė. Teismas matomai vadovaujasi tik su V. A. atvykusioje kompanijoje apklaustais liudytojais. Teismas nenurodė, kuo pagrįsta išvada, kad liudytojas G. L. turėjo matyti kaip V. A. po grumtynių ant pievutės sudavė smūgį nukentėjusiajam, kai byloje nustatyta, kad buvo nakties metas ir teritorija nebuvo apšviesta, todėl akivaizdu, kad liudytojas ir galėjo nematyti smūgio sudavimo, juo labiau, kad tai įvyko staiga ir truko akimirką.

3.2. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina vienintelis liudytojas L. G., nes byloje apklausti iš kiti liudytojai, pvz. liudytoja A. G. nurodė, kad M. G. grįžo sumuštas, kraujuotomis dantenomis, žandikaulis buvo su tarpu ir ji vežė jį į priėmimo skyrių ligoninėje, ten buvo pareigūnai, bet M. G. nenorėjo su jais kalbėtis, nes negalėjo. Teigė, kad buvo ir A., kuris norėjo įsitikinti, ar tikrai lūžęs žandikaulis, prašė parodyti nuotrauką, sakė, kad nuo jo smūgio negali taip būti, vėliau susirašinėjo jis su M. G., norėjo tartis dėl atlygio, ji buvo susitikime su V. A., kuris pripažino savo kaltę. Teismas šių parodymų nevertino.

3.3. Atstovas pažymi, jog teismas remiasi tik prielaidomis, kad M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą galėjo sąlygoti jo brolio L. G. veiksmai, tačiau teismas nenurodo kaip brolis galėjo įtakoti sužalojimą, nenurodo, kuo paremta tokia išvada. Be to, teismas iškėlė abejonę, kodėl M. G. po įvykio iškart nevyko į gydymo įstaigą, o vėliau atvažiavus policijos pareigūnams atsisakė paaiškinti sužalojimo aplinkybes. Vis dėlto, teismo posėdžio metu M. G. aiškiai pasakė, kad namuose norėjo susitvarkyti, o policijos pareigūnams nieko negalėjo paaiškinti, nes dėl sunkios traumos negalėjo kalbėti, jam labai skaudėjo. Be to, pareiškimas pateiktas policijai iškart grįžus iš Kauno klinikų stacionaro, anksčiau jis neturėjo tokių galimybių. Teismas nesiaiškino, kodėl po medikų pranešimo ir atvykus policijos pareigūnams, jie patys nepradėjo tyrimo be nukentėjusiojo pareiškimo, nors trauma buvo akivaizdi.

3.4. Skunde akcentuojama, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad kaltininkas dirba priešgaisrinėje tarnyboje, gerai pažįstamas su policijos pareigūnais, kurie vilkino tyrimą ir darė kliūtis bylos perdavimui teismui, tik po daugelio skundų pavyko tyrimą perduoti kito komisariato pareigūnams ir byloje ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas. Dar 2017 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismas, nutartimi atmesdamas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos skundą, nurodė, kad pagal M. G. pareiškimą ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. birželio 12 d., tą pačią dieną jis pripažintas nukentėjusiuoju, 2015 m. birželio 30 d. apklaustas L. G., kurie nedviprasmiškai parodė, jog sužalojimus padarė V. A., o pastarasis ir neneigė konflikto, tačiau klausimas dėl įtarimų pateikimo nebuvo išspręstas praėjus 2,5 metų. V. A. apklaustas vos vieną kartą spec. liudytoju 2015 m. lapkričio 4 d., tai teismas pripažino, kad tyrimas yra vangus. Teismas taip pat nurodė, kad įvertinus M. G., L. G., A. G., R. G. parodymų visumą, pateiktame garso įraše užfiksuotą pokalbį iš esmės patvirtinantį minėtų asmenų parodymus bei M. G. sužalojimo aplinkybes.

3.5. Skunde atstovas taip pat pažymi, kad M. G. pateiktas CD diskas su pokalbiu turiniu yra neaiškus dėl įrašo kokybės ir vietomis nesuprantamas, tačiau posėdžio metu nebuvo bandymų neaiškumus pašalinti. Jame aiškiai girdėti, kaip A. sutinka atlyginti ,,už dantį“, o prie kompaktinio disko, buvo pateikta ir pokalbio išklotinė, kurios turinys yra aiškus. Visos kitos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad V. A. bandė pastoviai išsisukti ir jo parodymai yra tik gynybos taktika. Jau akistatos metu tarp nukentėjusiojo ir V. A., atstovui paklausus, ar jis dalyvavo derybose, jis pasinaudojo savo teise neatsakyti į šį klausimą. Teismo posėdžio metu jis pripažino, kad dalyvavo derybose, tačiau nurodė, kad savo balso neatpažįsta pokalbio įraše. Apklausti susitikime asmenys akivaizdžiai patvirtino visas aplinkybes, kurios užfiksuotos ir įraše, todėl neaišku, kuo vadovaujantis teismas nusprendė, kad V. A. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja tiesiogiai įvykį stebėjusiems liudytojams. Teismas netinkamai įvertino ir pateiktas SMS žinutes, nes jos patvirtina nuketėjusiojo parodymus, kad V. A. siekė susitikimų ir susitarimų, tad šie įrodymai visumoje patvirtina įvykio aplinkybes ir V. A. kaltę sužalojimo padaryme.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo M. G. atstovas, prokurorė Dangira Vidutienė palaikė nukentėjusiojo atstovo paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o išteisintasis V. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato Gvido Byčiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su V. A. išteisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

8. V. A. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė kaltinamąjį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra surinkta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti V. A. kaltu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą galėjo sąlygoti jo brolio L. G. veiksmai. Pažymėjo, kad neaišku kodėl M. G. iškart po įvykio nevažiavo į gydymo įstaigą, o vėliau, atvažiavus policijos pareigūnams, atsisakė paaiškinti sužalojimo aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. A. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl V. A. kaltės. Dėl šių aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinusi ištirtus įrodymus, nustatė, jog V. A. 2015 m. birželio 4 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje kumščiu sudavė vieną smūgį M. G. į veidą, padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą 31, 41, 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektus, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė M. G. sveikatą. Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

11. Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė: nukentėjusiojo M. G., liudytojų M. J., K. B., R. G., T. K., L. Ž., L. G., D. Š., A. Š., T. A., A. G., G. B., G. L., D. Š., D. A., K. S., T. S., R. B. parodymais, eksperto A. J. paaiškinimais, parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis (t. 1 b. l. 108-113), tarnybiniu pranešimu (t. 1 b. l. 5), protokolu-pareiškimu (t. 1 b. l. 3), specialisto išvadomis (t. 1 b. l. 11, 84-85, t. 4 b. l. 63-64), daiktų apžiūros protokolu su priedais (t. 2 b. l. 64-65, t. 3 b. l. 1-6, 22-23, 24, 25), apžiūros protokolu (t. 4 b. l. 65-74).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad V. A. nesunkiai sutrikdė M. G. sveikatą, kumščiu sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą.

13. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

14. Išteisintasis V. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog įvykis buvo 2015 m. birželio 4 d. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Ten jis nuvyko kartu su D. Š., A. Š. ir T. A.. Buvo daug automobilių, žmonių, tame tarpe ir nukentėjusysis M. G.. Tarp jo ir M. G. įvyko žodinis konfliktas. M. G. buvo stipriai girtas. Pats buvo visiškai blaivus, nes tą vakarą turėjo susitikti su mergina. Buvo ir M. G. brolis. M. buvo atsisėdęs, atsirėmęs tarp mašinų, ant sparno. Jiems apsižodžiavus, M. G. spyrė jam į koją, nuspyrė batą. Atsitraukęs toliau nuo mašinų tarpo, ant trinkelių, jis pritūpė pasitaisyti batą. Tuo momentu M. G. šoko ant jo, užsipuolė. Abu griuvo, vertėsi ant pievos, pradėjo voliotis. Vienu momentu, kai jis buvo ant M. užsigulęs, vieną ranką laikė paguldęs ant žemės, šis jam dūrė su nykščiu į akį. Pajuto smūgius į kuprą. Nusiėmęs jo ranką, atsisukęs pamatė, kad M. brolis spiria koja. Jis jokio smūgio M. nesudavė. Neįmanoma, kad virsdamas jis galėjo suduoti. M. brolio smūgis į galvą, jį „išjungė“. Kai jis atsipeikėjo, jie buvo išvykę. Tai buvo apie 23 val., buvo prietema. Jį laikė pakėlęs D. Š.. Daugiau jokių konfliktų nebuvo. Po kurio laiko, M. G. gavęs jo numerį, skambino norėdamas su juo susidoroti, pasiūlė atvykti į tą pačią vietą. Taip pat M. skambino T. A., domėjosi juo. Buvo ligoninėje, nes jį pasikvietė pats M. G.. Pradžioje pastarasis sakė, kad sumuš. Vėliau pasakė, jog yra ligoninėje. Jis galvojo, kad šis juokauja. Nuvažiavo pažiūrėti. M. G. pasakė, kad jam lūžęs žandikaulis. Pasiteiravus kaip tai galėjo nutikti, M. atsakė, kad nenori kalbėti, nori vykti į Kauno klinikas. M. motina puolė į isteriją, ji pasakė, kad jeigu M. nieko nenori, pasiims ji moralinę žalą. Jam buvo sudarytas spaudimas, bijojo prarasti darbą. Galvojo, kad paprašys „kapeikas“, kurias paduos ir bus paprasčiau. Dėl to, kad M. G. brolis jį suspardė, jis parašė pareiškimą policijoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. M. G. parodymų tada net nedavė. Ikiteisminis tyrimas pagal jo pareiškimą buvo nutrauktas. Jeigu pats būtų įrašinėjęs pokalbį, viskas būtų skambėję kitaip. Jo neinformavo, kad pokalbis įrašinėjamas. Mano, jog M. G. galėjo sužaloti jo brolis. Kai M. G. brolis jam spyrė, jo koja galėjo nusprūsti ir tada galėjo pataikyti savo broliui. Visi sakė, kad jį išjungė M. brolis. Nepasakys tiksliai kuriuo metu įvyko viskas. Po įvykio ėjo į policiją rašyti pareiškimo, bet persigalvojo ir neparašė. Pareigūnas užsirašė jo telefono numerį ir laiką kada buvo atvykęs. Vėliau jis parašė pareiškimą, nes pradėjo viskas komplikuotis ir reikėjo įrodinėti savo tiesą. G. jam skambino, nuo įvykio praėjus valandai, gal daugiau, buvo po 24 val., sekanti para. Nepatikėjo, kad jam žandikaulis lūžęs. Kalbėjo aikštelėje, lauke. Anksčiau konfliktų su M. G. nebuvo. Nepripažįsta byloje pateikto M. G. civilinio ieškinio. Jis užsuko pasveikinti su gimtadieniu D. Š., kuris išgėrinėjo su A. Š.. Po sumušimo, atsigavęs, jis nebuvo priėjęs prie M. G.. Prieš važiuojant į ligoninę jis buvo susitikęs su mergina ir su ja buvo prie ligoninės. L. Ž. pats paskambino, pasikvietė pas save į namus. Jis nuvyko. L. Ž. įvardino jį peštuku, pasakė, kad paduos pinigų ir viskas bus gerai. L. Ž. nurodė, kad yra giminės su G. Po įvykio juto M. G. provokacijas. M. G. vis sakydavo, kad jis susimokėtų.

15. Iš aukščiau išdėstytų išteisintojo V. A. parodymų visumos matyti, kad jis neneigė paties fakto, kad tarp jo ir nukentėjusiojo M. G. kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes, tačiau neigia vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (nurodo, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu vartojo smurtą – M. G. spyrė jam į koją, po to šoko ant jo ir užsipuolė, dūrė nykščiu į akį). Apeliacinės instancijos teismas išteisintojo parodymus atmeta ir vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad ji paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

16. Aukščiau išdėstyti ir aptarti išteisintojo V. A. parodymai prieštarauja bylos duomenims – nukentėjusiojo M. G., liudytojų L. G., A. G., R. G. parodymams, garso įraše ir SMS žinutėse užfiksuotoms aplinkybėms bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2015 m. birželio 4 d. vakare jis su draugu T. K. nuvažiavo automobiliu į prieplaukos aikštelę. Taip pat buvo T. K. draugė D. Š.. Ten atvyko V. A. su kompanija: T. A., D. Š.. Prieplaukos aikštelėje buvo daugiau žmonių. Ligoninėje jam nustatė girtumą, galėjo būti 0,7 promilės. V. A. buvo girtas, jis šventė D. Š. gimtadienį. D. buvo blaivi, T. K. – truputį išgėręs. Jis nebuvo pažįstamas su V. A., pirmą kartą jį matė. V. A. pradėjo kabinėtis, grasinti, aiškinti. Nežino, dėl ko šis taip elgėsi. Jis kelis kartus pasakė jam, kad šis eitų tolyn ir paliktų jį ramybėje. Kai V. A. pradėjo pulti, jie susigrūmė, vartėsi ant pievos. Atbėgęs jo brolis išskyrė juos. V. A. jį provokavo, kad būtų grumtynės. Šis puolė jį, o jis ėmė gintis. Prieš puolimą, jie buvo tarp mašinų. Jiems parvirtus pievoje, jis buvo apačioje, o V. A. ant viršaus. V. A. jam smūgiavo, jis gynėsi, buvo užsidengęs galvą. Atbėgęs jo brolis nutraukė V. A. nuo jo. Tada jis atsistojo ir nuėjo toliau. Po to jis šnekėjo su broliu, sėdėjo ant automobilio „Audi A6“ vairuotojo pusės priekinio sparno ir rūkė. Pakėlęs akis pamatė, priėjusį V. A., kuris ranka sudavė jam vieną smūgį. Jis gavo stiprų smūgį į žandikaulį, į kairę pusę, su dešinės rankos kumščiu. Tada jis parkrito ant kapoto, buvo trumpam praradęs sąmonę. Jam atsikėlus, V. dar bandė jį tampyti. Brolis puolė vėl skirti. Brolis išvežė jį namo, nes jis pasijuto blogai. Jam grįžus pas savo draugę, kuri yra medikė, ši jį apžiūrėjo ir jie nusprendė, kad jam reikia vykti į ligoninę. Jis jautė skausmą. Veidrodyje matė savo dantis, kurie buvo lūžę. Ligoninėje peršvietė ir patvirtino, kad yra lūžę, siuntė į Kauno klinikas. Ten gydėsi ilgai, buvo išmušti 2 dantys, juos pašalino. Teko tvarkyti nuskilusius dantis. Žandikaulis skilo 2 vietose – apačioje ir šone prie ausies. Jam padaryta 5000 Eur neturtinė žala. Po kiek laiko V. A. klausinėjo kiek jis nori pinigų, siūlė už vieną dantį 500 Eur, o už visa kita - nieko. Po įvykio apie 2 mėnesius nėjo prasižioti, teko valgyti per šiauduką, malti maistą, pasikeitė jo išvaizda, burna pilna metalų, negalėjo dirbti. Jautėsi blogai, patyrė nepatogumus, prarado pasitikėjimą savimi, bijo žmonių. Gaisrininką Ž. pažįsta seniai, jie yra giminės, nieko jo neprašė. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, akcentuotina, kad jie nekito, išliko nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas jais vadovaujasi kaip pagrįstais ir patikimais.

17. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo L. G. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Liudytojas parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis. 2015 m. birželio mėnesio vakarą jis su draugu G. L. atvažiavo į prieplauką. Išgirdo konfliktuojančius M. ir V., buvo ir necenzūrinių žodžių. Jie pykosi dviese, nuėjo iki pievos, buvo imtynės, paskui atsistojo. Ant pievos labiau dominavo V. Po to M. atsisėdo ant jo mašinos sparno, rūkė. Tada priėjo V. ir kirto nukentėjusiajam vieną kartą ranka į veido sritį. M. krito ant mašinos, paskui atsikėlė. V. norėjo tąsyti jį toliau. Po smūgio brolis pasijuto blogai. Kai M. su V. rutuliojosi ant pievos, jis ėjo juos atskirti. V. buvo girtas, šventė draugo gimtadienį. Brolio girtumas buvo nedidelis. Kai broliui buvo suduotas smūgis, jis buvo šalia, prie savo mašinos. Po įvykio V. norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Tyrimo metu dar nurodė, kad matė kaip iš burnos po smūgio jo brolis išspjovė kraują, susiėmė už veido. Patvirtino, kad jo brolį M. G. mušė tik V., kuris buvo neblaivus, svirduliavo ir elgėsi agresyviai. V. buvo tramdomas jo aplinkos asmenų, jį kažkas laikė, nes jis šūkavo, buvo agresyviai nusiteikęs, vis kabinėjosi prie brolio, stumdė, provokuodamas muštis (t. 1 b. l. 30, t. 2 b. l. 52-53). Pažymėtina, kad L. G. yra tiesioginis įvykio liudytojas, patvirtinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, t. y. kad tarp V. A. ir nukentėjusiojo kilo muštynės, išteisintasis smogė nukentėjusiajam į veido sritį. Šiais parodymais teisėjų kolegija vadovaujasi kaip patikimais, kadangi atitinka kitus byloje esančius įrodymus, jiems neprieštarauja bei nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojo M. J. (policijos patrulis) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. dirbo kartu su tyrėju K. B. ir iš budėtojo gavo pranešimą apie VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, esantį vyrą su galvos trauma. (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriuje jie rado jauną vyrą, kurį apžiūrinėjo medikai. Minėtas vyras buvo neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi su juo bendraujant, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Asmuo teigė, kad dėl įvykio viską pats išsiaiškins, tai jo asmeninis reikalas, dabar nieko nerašys, įvykio aplinkybių nepasakojo. Jį apžiūrėję medikai sakė, kad įtaria jam žandikaulio lūžimą, todėl jis buvo nukreiptas į LSMU Kauno klinikas (t. 1 b. l. 35-36). Šio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino. Tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. dirbant su patruliu M. J. nakties metu, apie 01.45 val., gavo budėtojo pranešimą, kad su galvos trauma į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi M. G.. Nuvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, M. G. atrodė neblaivus. Asmuo atsisakė paaiškinti aplinkybes, teigė, kad tai jo asmeninis reikalas, išsiaiškins pats, pareiškimo nerašys, jokių pretenzijų neturi. Jį apžiūrėję medikai paaiškino, kad įtariamas M. G. žandikaulio lūžimas ir išsamesniam tyrimui nukreips į Kauno klinikas (t. 1 b. l. 32-33).

19. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. G. parodė, kad naktį iš 2015 m. birželio 4 d. į birželio 5 d. jai paskambino sūnus M., kvietė atvažiuoti į ligoninę. Sūnus M. buvo išbalęs, jis daug nekalbėjo. Nuėjus šviestis, jam kažkas skambino, kalbėjo apie gaisrininką. Ji paskambino savo sesers vyrui L. Ž., kuris dirba gaisrinėje. Išėjus iš priėmimo, lauke laukė V. ir Š.. V. buvo išgėręs. Sūnui buvo 2 vietose sulaužytas žandikaulis, išmušti 2 dantys, buvo nuskeltų dantų. Atvykus policijos pareigūnams, sūnus nerašė pareiškimo, teigdamas, kad susitars. Buvo spaudimas, V. laukė sūnaus. L. Ž. sakė, kad nerašyti pareiškimo, gal susitarsim. V. buvo atvažiavęs pas ją į darbą. V. A. laikė save kaltu apie savaitę. Jie su V. buvo pas advokatą, kuris turėjo surašyti susitarimą. Derybų buvo daug. Jie buvo sutarę, kad iš karto duoda 2 000, o paskui – 1 000 dalimis. Sūnui grįžus iš Kauno klinikų, ji, M., jo sugyventinė ir V. A. buvo susitikę degalinėje. Tuo metu M. telefonu ji padarė garso įrašą. Pokalbis buvo dėl žalos atlyginimo. Tuo metu V. aiškino, kad neturi pinigų, kad dantys pigiau kainuoja. Liudytojos R. G. nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos A. G. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis yra jos vaiko tėvas, buvęs sugyventinis. 2015 m. birželio 5 d. ji buvo namuose, kai apie vidurnaktį grįžo M. G.. Matė, kad jis buvo susierzinęs. Šis jai paaiškino, kad susimušė. Pamatė jo sužalojimus, bėgo kraujas iš burnos, dantenos buvo kraujuotos, lyg judėjo žandikaulis. Ji nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. M. apžiūrėjo daktaras, jam padarė rentgeno nuotrauką ir pasakė, kad yra lūžęs žandikaulis, išsiuntė į Kauno klinikas. M. paskambino savo mamai, kuri, į ligoninę, atvažiavo su broliu. Po to į ligoninę atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau M. nenorėjo su jais šnekėti, norėjo greičiau važiuoti į Kauną. Kai išėjo į lauką, ten buvo atvažiavęs A., taip pat buvo mergina. Bandė šnekėtis, V. A. norėjo pažiūrėti M. rentgeno nuotrauką. V. A. pasakė, kad nuo jo smūgio negali būti, jog lūžo žandikaulis. Iš pradžių A. norėjo tartis dėl žalos atlyginimo su M.. Prisimena, kad M., jo mama ir ji važiavo į susitikimą su V. A. (duomenys neskelbtini) degalinėje. Pokalbis vyko lauke, jie bandė susitarti.

20. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad įvykis buvo prieš 5 metus, tiksliai nepamena. Buvo išgėręs, atvyko su drauge D. Š. ir M. G.. Buvo vakaras, prietema. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinus parodymus, juos patvirtino) parodė, kad kažkuriuo metu nuėjo į krūmus ir išgirdo riksmus. Pamatė, kad ant pievos guli M. ir V., šalia buvo L.. M. sužalojimo aplinkybių nematė, nes buvo nuėjęs į krūmus ir apsvaigęs nuo alkoholio, nekreipė dėmesio kas vyksta (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33652-15, t. 1 b. l. 16-18). Apylinkės teisme apklausta liudytoja D. Š. parodė, kad prieš daugiau, nei 4 metus birželio mėnesį ji, T. K., K. S. atvyko su mašina į prieplauką. Kai ji stovėjo lauke, niekas nekonfliktavo. Nematė jokių susistumdymų, muštynių. Buvo prietema. Ji sėdėjo mašinoje, nes lauke buvo vėsu. Atsisėdęs į mašiną išvažiuojant T. K. pasakojo, kad susimušė V. su M.

21. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas L. Ž. parodė, kad išteisintasis V. A. yra bendradarbis, o M. G. – žmonos sesers sūnus. Apie įvykį jis sužinojo 2015 m. naktį iš birželio 4 d. į birželio 5 d., kai jam paskambino žmonos sesuo R. G., kuri klausė ar gaisrinėje jis pažįsta V. Ji sakė, kad atsitiko bėda, sūnui sulaužė žandikaulį. Jis patarė neskubėti rašyti pareiškimo, gal susitaikys. Pradžioje patarpininkavo, nes norėjo, kad viskas susitvarkytų žmogiška prasme. Jis kalbėjo apie įvykį su V., kuris darbe priėjo prie jo, buvo pasimetęs, klausė ką daryti. Kadangi M. buvo po žandikaulio operacijos, todėl davė R. G. numerį ir liepė jam kalbėtis su ja. Po kelių dienų pas jį atvažiavo V. A., sakė nesiseka tartis, prašė jo tarpininkauti, kad sumažintų pinigų sumą.

22. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. 2015 m. vasaros pradžioje jis buvo (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo T. A., D. Š. ir V. Kitam automobilyje buvo D. Š., T. K., M. G.. Bendravo lauke, kai įvyko konfliktas tarp V. ir M. Atsisukęs jis pamatė, kad V. ir M. voliojasi ant pievos. Paskui pribėgo L. G. ir spyrė. Nematė, kuriam L. pataikė. Kai L. spyrė, jie dar voliojosi, buvo susikibę. Kiek pamena, buvo dar šviesu. Pradžioje tarp V. ir M., buvo žodinis konfliktas. Jis pats buvo išgėręs, vartojo alkoholį. Tą dieną buvo D. Š. gimtadienis. V. negėrė. Liudytojas T. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad išteisintąjį, nukentėjusįjį pažįsta. 2015 m. birželio mėn. jis savo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kartu su juo atvažiavo V. A. ir A.. V. negėrė, sakė turi kažkur važiuoti. Lauke buvo šviesu. Išlipę prie automobilio jie kalbėjosi. Buvo konfliktas, kurį pradėjo M. G., kuris puolė V. Pastarasis gavo smūgį į žandą, susiėmė už dešinės pusės žando. Puolė antrą sykį, pargriuvo ant žolės, grūmėsi. Paskui pribėgo M. G. brolis, pradėjo skirti, spardyti. Spyrė su koja. Kai brolis spyrė, M. buvo viršuje V. M. G. sėdo į mašiną ir išvažiavo, pravažiuodamas per atvirą langą sušuko: „jums dabar visiems šakės“. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. nurodė kiek kitokias aplinkybes (pagarsinus parodymus, juos patvirtino), t. y. kad M. G. pirmas pradėjo kabinėtis prie V. A.. Išteisintasis pasilenkė pasitaisyti batą ir tuo metu prie jo pripuolė M. G.. Jie susistumdė, susigrūmė prie jų automobilių ir taip pasistumdydami abu nuėjo už automobilių, kur yra pieva, pargriuvo ant žolės, šalia aikštelės. Tai matė stovėdamas lauke prie savo automobilio, atsirėmęs į automobilio galinę dalį. Tada jo automobilis stovėjo galine dalimi į pievą. Jie abu pradėjo ant pievos grumtis. Grūmėsi toliau nuo visų stovinčių automobilių. Kol grūmėsi ant pievos, kiek jis matė, tai į automobilius jie negalėjo atsitrenkti, grūmėsi ant lygios pievos. Matė, kad jie gulėjo ant pievos šonais. Netrukus prie jų pribėgo M. G. brolis, kuris pradėjo spardyti V. A., matė, kad pataikė spirdamas jam į nugaros sritį, taip pat sudavė ir kumščiais keletą smūgių V. A. į galvos sritį. Tai pamatęs ėjo prie jų, D. Š. juos išskyrė. Iš liudytojo T. A. parodymų visumos matyti, kad juose yra tam tikrų netikslumų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nenurodė aplinkybės, kad M. G. smogė V. A. į veidą bei nurodė, kad L. G. V. A. ne tik spardė, bet ir jam smūgiavo kumščiais į galvą. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad šio liudytojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie kito, galimai siekiant draugui V. A. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl dalis parodymų vertintina kritiškai, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

23. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad su V. A. dirba viename kieme, o M. G. pažįsta iš matymo. 2015 m. vasaros pradžioje jis su savo draugų kompanija buvo prieplaukos aikštelėje. Buvo jau prietema, jis, D. A. ir V. Š. sėdėjo automobilyje. Išgirdo, kad lauke vyksta neramumai. Matė du vaikinus gulinčius ant pievos. Vienas vaikinas pribėgo ir spyrė į tuos abudu gulinčius. Vaikinai atsistojo. Po to apie 10 min. jie aiškinosi. Jis atpažino V. gulintį, o vėliau, kai atsistojo - ir M.. Vaikinai raičiojosi ant pievos, suėmę vienas kitą, kaip imtynėse. Priartėjus trečiam asmeniui, muštynės baigėsi. Jie patys buvo toli.

24. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. L. parodė, kad 2015 metais, galėjo būti birželio mėnesis, jis su M. G. ir jo broliu atvažiavo į prieplauką, vienu automobiliu. M. G. buvo išgėręs. Ten matė A., nežino ar šis buvo išgėręs. Jis nematė konflikto tarp G. ir A., taip pat nematė, kad stumdytųsi, vartytųsi. Apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1 b. l. 35-36) liudytojas parodė, kad matė kaip M. G. kažko konfliktavo su V., tačiau muštynių, susistumdymo tarp jų nematė. Pastebėjo, kad M. laikė ranka suėmęs savo veidą, matė, kad kažkas jam negerai.

25. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. Š. parodė, kad 2015 m. birželio 4 d. buvo jo gimtadienis. Šventė namuose su A. Š.. Vėliau pasveikinti atėjo V. A.. Nutarė važiuoti į miestą. V. paskambino T. A., šiam atvažiavus, keturiese išvažiavo į prieplauką. Kai atvažiavo, viename automobilyje už vairo sėdėjo jo sesė, taip pat buvo jos draugas K. S. ir M. G.. Jie pasistatė automobilį šalia sesės automobilio. Buvo kitų automobilių, žmonių. Jie visi kalbėjosi. Atsisukęs jis pamatė M. G. su V. A. gulinčius ant žemės. V. buvo ant M., laikė rankas. Tuo metu M. brolis pribėgo, spardė V. A. į galvą. Pradėjo skirti tuos žmones. Jam skirti padėjo A. Š.. Jie pastūmė į šoną M. brolį, tada išskyrė V. su M.. V. gerti atsisakė. Savo automobilį pasistatė šalia jų automobilio. Kai L. spyrė V., M. gulėjo ant nugaros, V. buvo ant viršaus. L. pataikė V. į veido sritį. Apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1 b. l. 13-14) liudytojas D. Š. parodė, kad konfliktas tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo prasidėjo nuo apsižodžiavimo tarpusavyje be priežasties. Po to jie pradėjo kalbėtis pakeltu tonu ir, suėmę vienas kitam už pečių, norėjo vienas kitam suduoti. Po to liudytojas nuėjo kiek toliau pakalbėti su sese, kai atsisukęs pamatė, kad ant pievos guli M., o jį buvo užgulęs V., šalia stovėjo M. brolis.

26. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. A. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. 2015 m. birželio mėn. pradžioje jis su V. Š. ir G. B. buvo (duomenys neskelbtini). Vyko konfliktas, ginčas, matėsi iš toli. Jis matė kaip tarpusavyje susigriebė V. A. ir M. G.. Po to jie krito ant pievos, pasivartė. V. buvo užkritęs ant M., ant viršaus. Tada priėjo G. brolis, kuris spyrė 1-2 kartus, kažkur į galvos sritį. Paskui priėjo Š. ir juos išskyrė. M. pirmas spyrė V. Pradžioje konfliktas vyko tarp mašinų, paskui stumdėsi, ėjo susikabinę ir krito ant pievos.

27. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo pažįstami. 2015 metų birželio mėnesio pradžioje, buvo pusbrolio D. gimtadienis. Jį pasiėmė pusseserė D. Š. su savo draugu T. K.. Nepamena ar jų ekipaže buvo M. G.. Prieš tai jis buvo vartojęs alkoholį. Jie nuvyko (duomenys neskelbtini), ten stovėjo, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atvažiavo V. su savo kompanija. Paskui įvyko konfliktas, V. ir G. susiėmė. Nežino dėl ko šie konfliktavo, jis bendravo su pussesere. Jie buvo susikabinę dviese, prie jų buvo trečias asmuo. Šio asmens jis nepažinojo. V. A. ir M. G. gulimoje padėtyje vartėsi ant pievos, o trečias žmogus buvo šone, lyg truputį atsitraukęs. Matė kaip pusbrolis su A. juos išskyrė. Tuo metu V. buvo ant viršaus. Pamena, kad po to jie apsižodžiavo, išsiskirstė, sėdo į mašinas ir išvažiavo. M. G. vartojo alkoholį kartu su juo.

28. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo kolega, nukentėjusiojo nepažįsta. Prisimena, kad prieš 5 metus, savo kabinete kalbėjo su V. A., kuris jam sakė, kad jis yra kaltinamas negerais dalykais, nežino ar yra parašytas pareiškimas policijoje. Kaip aukštesnysis vadovas, jis informavo darbuotoją, kad šis yra pareigūnas, kuris, priimant į tarnybą, buvo supažindintas su vidaus tarnybos statutu, pareigūnų etikos kodeksu, pareigūnas neša atsakomybę pats už save, atsiradus priežastims kiekvieno pareigūno atveju yra pradedami tarnybiniai tikrinimai, paskui viskas priklauso, nuo to kokios yra išvados. Kai darbuotojas įsidarbina į įstaigą, jis turi pagal sutartį išdirbti tam tikrą stažą. Jei pareigūnas dėl savo aplinkybių išeina iš darbo, jis turi apmokėti pinigus (duomenys neskelbtini) mokyklai. V. A. klausė, kiek tuo metu jis tiksliai turi stažo, kiek reikėtų sumokėti už mokslą. Tada jie apytiksliai suskaičiavo stažą. Jei anksčiau laiko pareigūnas išeina iš tarnybos, tada yra teikiamas pranešimas (duomenys neskelbtini) mokyklai. Visa situacija išaiškėjo 2018 metų pradžioje, tad buvo tarnybinis pranešimas. V. A. atėjo pas jį ir pasakė, kad buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) policiją. Surašė tarnybinį pranešimą valdybos viršininkui apie situaciją. Valdyboje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. V. A. elgesys buvo svarstomas tarnybinėje etikos komisijoje, kuri nuobaudos neskyrė. Pamainos vadas išteisintąjį charakterizavo teigiamai.

29. Apylinkės teisme apklaustas R. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti. Apklausiamas tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio mėnesio pradžioje, jam dirbant (duomenys neskelbtini) budėtoju, apie 23 val. į policiją atėjo jaunas vyras, kuris neprisistatė ir paklausė ar nėra parašyto pareiškimo dėl konflikto vykusio prie (duomenys neskelbtini). Jis jo paklausė kada ir kur tiksliai viskas buvo, o šis atsakė, kad maždaug prieš pusvalandį prie tilto išgertuvių metu kilo tarp jaunimo konfliktas, smulkmenų neaiškino. Paklausus kas ten vyko, šis paaiškino, kad buvo trumpos muštynės. Jis pasakė, kad dėl to įvykio niekas nesikreipė ir pareiškimas joks neparašytas. Tada vyriškis pradėjo svarstyti, ar rašyti pareiškimą. Nesimatė išorinių požymių, kad asmuo būtų sumuštas. Vyriškis nesakė, kad būtų buvęs sumuštas. Vyriškis pasakė savo telefono numerį, jeigu kas nors kreiptųsi, dėl minėto įvykio aplinkybių, išsiaiškinimui. Tada jis paklausė vyriškio, jo vardo ir pavardės, bet jis nieko nesakė ir išėjo iš komisariato. Po šio asmens išėjimo iš komisariato, praėjus apie 2 valandoms, buvo gautas telefoninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus, kad su galvos trauma kreipėsi vyras, kurio buvo nurodytas vardas ir pavardė. Išsiuntė operatyvinėje grupėje dirbusius pareigūnus, kurie grįžę iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus paaiškino, kad vyras, kuris buvo pristatytas su galvos trauma išvežamas į Kauno klinikas ir pareiškimą rašyti atsisakė (t. 1 b. l. 63-64).

30. Apylinkės teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas A. J. patvirtino savo pateiktas išvadas ir paaiškino, kad M. G. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas, t. y. apatinio žandikaulio priekinėje dalyje tarp kairės pusės ir dešinės pusės pirmųjų kandžių vidurinėje dalyje ir taip pat ties kairiu kampu, ties aštuntuoju dantimi. Asmens apžiūros metu medikai nurodė, kad veidas asimetriškas, t. y. viena pusė smūgio pasėkoje – paburkusi ir atviras lūžimas ties 41-31 dantimis (priekinėje dalyje). Smūgio metu į kairio žando sritį įvyko lūžimas, tuo pačiu dislokavosi apatinis žandikaulis, įvyko lūžimas priekinėje dalyje ir pažeista buvo gleivinė. Apžiūrėdamas, gydytojas – odontologas pateikė išvadą, kad buvo taip pat padaryti minimų dantų defektai. Matomai, smūgio metu – dantys buvo sukasti. 38 dantis buvo pašalintas, nes buvo lūžimo zonoje, tokie dantys yra jau negyvybingi. Tokie sužalojimai padaromi smūgio metu, gana nemaža jėga. Galėjo būti ir ranka, ir koja. Jei būtų veikęs kitoks daiktas, jo pobūdis, paviršius turėtų atsispindėti išorėje, odoje. Dažniausiai avalynė nepalieka išorinių požymių, nebent būtų specifiniai paviršiai. Iš medicininių dokumentų matėsi, kad anksčiau traumų asmeniui nebuvo nustatyta. Tokio pobūdžio sužalojimas (užgriūvant ant kieto, buko daikto) gali atsirasti, tačiau turi būti ir kiti papildomi sužalojimai kitose kūno vietose. Šiuo atveju kitų sužalojimų nebuvo. Per 10 dienų nubrozdinimai išnykti negalėjo.

31. V. A. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei aukščiau išdėstytas liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir eilė rašytinių įrodymų. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. G., liudytojas L. G. parodė įvykio aplinkybes siejant su įvykio vieta (t. 1 b. l. 108–113, 117-122). 2015 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. birželio 5 d. apie 1.40 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad į priėmimo skyrių su galvos trauma kreipėsi M. G., kuris paaiškinti įvykio aplinkybes kategoriškai atsisakė, teigdamas, kad tai jo asmeninis reikalas (t. 1 b. l. 5). 2015 m. birželio 12 d. M. G. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2015 m. birželio 5 d. apie 00.30 val. jį sumušė V. A., sudavė smūgius kumščiu į veidą. Kauno medicinos klinikose jam nustatytas žandikaulio lūžis bei išmušti/nuskelti dantys (t. 1 b. l. 3). Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. G. padaryta dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas 31, 41 ir 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektai. Be to, pašalintas 38 dantis iš lūžimo zonos. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, laiku. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Kitose kūno vietose sužalojimų nėra. M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 d. (t. 1 b. l. 11, 84–85). 2018 m. gegužės 31 d. daiktų apžiūros protokole su priedu aprašyta CD laikmenos apžiūra, atlikta garso įrašo stenograma. Nustatyta, kad pateikta nuotrauka su SMS pranešimais - Text Message 17:02, penktadienis: ,,Sveikas. Gali kalbės?“, ,,Negaliu narkozi baiges visai nepasneku“, ,,Kiek tau reiks paduot e? Da nesuskaiciavai?“, ,,Neskubam paleis is kauno grysiu pasnekesim“, ,,Ok duok žinot“, ,,17: 38, šiandien“, ,,Nesupyk 6h niekam nespeju gal galim ant 7 susitikt (duomenys neskelbtini)?“ (t. 2 b. l. 62-65, t. 3 b. l. 1–6, 22–25, 75-76). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2018 m. gruodžio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad įraše: (duomenys neskelbtini) iš kompaktinės plokštelė CD. Nr. 1 garso kokybė pagerinta (t. 4 b. l. 63–64). Apžiūros protokole užfiksuota, jog po garso kokybės pagerinimo atlikta papildoma garso įrašo apžiūra, užfiksuotas visas girdimas pokalbis tarp asmenų. Įraše girdimi dviejų vyriškių ir dviejų moterų balsai. Užfiksuotas sekęs pokalbis. Iš pokalbio turinio matyti, jog vienas vyras nesutinka su žalos atlyginimu, nurodo, kad tokių pinigų neturi, pabrėždamas, kad gali sumokėti tik už išmuštą dantį, bet taip pat pateiks pareiškimą dėl jo paties sužalojimo. Perklausant garso įrašą girdimi ir tam tikri V. A. ir M. G. pokalbio fragmentai, susiję su įvykiu. Iš pokalbio turinio pažymėtina, jog vyras (V1) nurodė, kad ,,pirms netrenkiau tau“, ,,o tavo brolis atėjęs trenkė man į galvą“, ,,jeigu jūs ant manęs rašot pareiškimą, aš ant jo brolio parašau“. Vyras (V) nurodė, kad: ,,o tu kada man trenkei ant ,,audės“ kapoto sėdėjau“, po ko seka: ,,V1- ,,Kai man (nevartotinas žodis) į snukį, kai man“, V - ,,Bet aš tavęs nemušiau. Atsiprašau, aš tavęs nemušiau, o tu mane sumušei. Jau išsiskyrėm viskas tvarkoj, išskyrė mus. Aš sėdėjau ant mašinos kapoto, o tu atėjai ir iš pasalų man trenkei į veidą“. V1 - ,,Kaip iš pasalų“. Taip pat, vyras (V) nurodo: ,,Aš būčiau galvojęs, kad tu man trenksi, aš jau būčiau stovėjęs stoikėj“. Po ko seka, vyras (V1): ,,Kaip tu negalvojai, kad tau pasakė, tu sako sėsk važiuok iš čia. Sako sėskit važiuok iš čia“. Taip pat fiksuota: V1: ,,Bet aš pirmas netrenkiau, pirmas netrenkiau“. V - ,,Aš irgi netrenkiau tau“. V1- ,,Nu tai va, o tavo brolis trenkė išprovokavo“. Vyras (V1) taip pat pokalbio metu nurodė: ,,Galėsim tada žaisti šitaip, bet tai aš jums sakau tiesiai šviesiai, paimam surašom lapus aš ant tavo brolio nerašau pareiškimo, tu ant manęs nerašai“ (t. 4 b. l. 65–74). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išteisintojo V. A. kaltės turinį patvirtina aukščiau įvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad išteisintasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. G. sveikatą.

32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, V. A. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, įrodo aukščiau aptarti įrodymai – nuoseklūs nukentėjusiojo M. G. parodymai, kad sužalojimus jam padarė būtent V. A., smogdamas į veido sritį ir taip padarydamas žandikaulio lūžį. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino tiesioginis įvykio liudytojas L. G., kuris matė kaip iš pradžių susikibę nukentėjusysis ir išteisintasis grūmėsi ant pievos, o po to V. A. smogė nukentėjusiajam į veidą. Liudytojai M. J. ir K. B. patvirtino, kad, nuvykus į ligoninę, medikai nurodė, kad nukentėjusiajam įtaria žandikaulio lūžį. Liudytoja R. G. patvirtino aplinkybę, kad jos sūnui M. G. 2 vietose buvo sulaužytas žandikaulis, išmušti 2 dantys, buvo nuskeltų dantų. Liudytoja A. G. patvirtino aplinkybę, kad tą naktį po įvykio grįžusiam namo M. G. iš burnos bėgo kraujas, dantenos buvo kraujuotos, apžiūrėję medikai konstatavo žandikaulio lūžį. Liudytojas T. K. patvirtino matęs, kad ant pievos gulėjo M. ir V., šalia buvo L. Liudytojai A. Š., G. B., D. Š., K. S. iš esmės nurodė panašias aplinkybes, kaip ir liudytojas T. K., t. y. kad nematė paties konflikto kilimo tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo, tačiau matė kaip ant pievos grūmėsi V. su M. Liudytojas A. Š. dar nurodė, kad po to pribėgo prie besimušančiųjų L. G. ir spyrė V. A.. Liudytojas D. Š. nurodė, kad grumtynių metu V. buvo ant M., laikė rankas, o pribėgęs M. brolis spardė V. A. į galvą. Aplinkybę, kad grumtynių metu V. buvo ant viršaus, patvirtino ir liudytojai K. S., D. A.. Liudytojas D. A. patvirtino matęs kaip susigriebė V. A. ir M. G., po to jie krito ir grūmėsi ant pievos, o priėjęs G. brolis spyrė 1-2 kartus. Liudytoja D. Š. nurodė, kad jai T. K. pasakojo, kad V. susimušė su M.. Liudytojas G. L. nurodė nematęs konflikto tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo, tačiau apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime (L. G. atžvilgiu), parodė, kad M. G. kažko konfliktavo su V. A., matė, kad M. laikė ranka suėmęs savo veidą, matė, kad kažkas jam negerai. Liudytojas T. S. patvirtino, kad kalbėjo su V. A., kuris nurodė, kad yra kaltinamas negerais dalykais, nežino, ar yra parašytas pareiškimas policijoje ir kiek turi stažo ir kiek reikėtų sumokėti už mokslą, jei išeitų iš tarnybos tokiu atveju. Po įvykio su išteisintuoju bendravo ir liudytojas L. Ž., kuris nurodė, kad V. buvo pasimetęs, klausė ką daryti, prašė tarpininkauti, tariantis dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Liudytojas R. B. patvirtino, kad į policijos komisariatą buvo atėjęs jaunas vyras, kuris klausė, ar nėra parašyto pareiškimo dėl konflikto, vykusio prie (duomenys neskelbtini). Visų šių liudytojų, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės susijungia į nuoseklią, logišką, tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų grandinę. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi šių liudytojų, nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, juos laiko patikimais, kadangi liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės buvo nuoseklios nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o šioje byloje apklausti liudytojai T. K., A. Š., G. B., G. L., D. Š., D. A. tokias pačias aplinkybes nurodė ir kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors didžioji dalis šioje byloje apklaustų liudytojų nematė lemiamo sužalojimo padarymui V. A. smūgio nukentėjusiajam M. G., kadangi, kaip dalis liudytojų teigė, nebuvo į susikoncentravę į konfliktą, linksminosi, vartojo alkoholį, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokio pobūdžio bylose įprastai gali ir nebūti konfliktą mačiusių asmenų (net ir matę konfliktą liudytojai gali nematyti konkrečių smūgių, kadangi žodinis konfliktas gali vystytis labai greitai ir peraugti į smurtinius veiksmus, o liudytojai paprasčiausiai nesitiki, kad bus suduoti smūgiai, todėl nekreipia dėmesio į asmenų veiksmus), todėl itin svarbūs tampa konflikte dalyvavusio nukentėjusiojo parodymai, jų vertinimas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to, įvertintina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo eilę kartų nutrauktas, dalis asmenų, mačiusių įvykį, ikiteisminio tyrimo pareigūnams tapo žinomi pirmosios M. G. apklausos metu, vykusios 2015 m. birželio 12 d., tačiau jų apklausas pradėta vykdyti tik 2015 m. spalio mėnesį, todėl liudytojai tam tikrų detalių galėjo ir nebeatsiminti. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo M. G. nurodytas aplinkybes patvirtino aukščiau aptarti liudytojų parodymai (tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai), rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyrus ir įvertinus byloje esančius netiesioginius įrodymus, konstatuojama, kad jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Tiek teismo medicinos eksperto A. J. paaiškinimai, tiek byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. 2015 m. birželio 12 d. M. G. pareiškime nurodoma, kad jam sužalojimus padarė būtent išteisintasis.

33. Teismo vidinį įsitikinimą dėl V. A. kaltės sustiprina ir tai, kad po įvykusio konflikto, V. A. sužinojus, kad nukentėjusysis pradėjo domėtis apie jį galimai sužalojusį asmenį, išteisintasis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje tuo metu buvo M. G., domėjosi jo sveikatos būkle. Be to, V. A. buvo susitikęs su M. G. po gydymosi stacionare, ką patvirtina ir šio susitikimo metu daryto garso įrašo metu užfiksuotos aplinkybės (t. 4 b. l. 65-74). Šio susitikimo metu buvo tariamasi dėl žalos atlyginimo M. G.. Aplinkybę, kad po įvykio V. A. tarėsi dėl žalos atlyginimo su M. G., patvirtina liudytojų L. G., R. G., A. G., L. Ž. parodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats V. A. 2017 m. gegužės 3 d. akistatos su M. G. metu atsakyti į klausimą, ar po įvykio jis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir kalbėjosi apie žalos atlyginimą, atsisakė atsakyti, nors apklausiamas įtariamuoju šios aplinkybės išteisintasis jau neneigė, paaiškindamas, kad sutiko tartis su M. G., bijodamas būti atleistas iš darbo, pripažino, kad garso įraše užfiksuotas jo balsas. Vis dėlto, nelogiška būtų asmeniui bijoti atleidimo iš darbo, jei išties būtų nieko nepadaręs (nesužalojęs nukentėjusiojo). Tarimasis dėl žalos atlyginimo yra svarbus netiesioginis įrodymas, patvirtinantis taip pat kaltę. Be to, tiek pats V. A., tiek liudytojas R. B. patvirtino, kad iškart po kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. G., išteisintasis buvo nuvykęs į policijos komisariatą pasidomėti, ar jo atžvilgiu nėra parašytas pareiškimas. Dėl aptariamo įvykio bendravo ir su liudytoju L. Ž., prašydamas šio tarpininkauti tariantis dėl žalos atlyginimo. Toks V. A., kaip neva nekalto asmens, elgesys kelia abejones ne tik jo paties nuoširdumu, bet ir jo parodymų patikimumu bei objektyvumu, juo labiau, kad jo versiją visiškai paneigia byloje esantys įrodymai.

34. Vertinant byloje pateiktą garso įrašą su jame užfiksuotu nukentėjusiojo ir išteisintojo pokalbiu, pokalbio stenogramą, matyti, kad V. A. nesutinka su nukentėjusiojo prašomu žalos atlyginimu, kadangi teigia tokių pinigų neturintis, nurodydamas, kad gali sumokėti tik už išmuštą M. G. dantį ir jei nukentėjusysis kreipsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, išteisintasis taip pat pateiks pareiškimą dėl jo sužalojimų brolio L. G. veiksmais. Pokalbyje užfiksuotos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo ir L. G. parodymus, kadangi pokalbio metu aiškinamasi apie kilusio konflikto aplinkybes (kuris kuriam ir kokiomis aplinkybėmis pirmasis smogė). Be to, tarpusavio susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo, patvirtina, kad būtent V. A. pirmasis parašė nukentėjusiajam, kol pastarasis dar buvo ligoninėje (ši išvada darytina iš atsakymo žinutės, kurioje nukentėjusysis teigia, kad baigiasi narkozė, negali kalbėti). Be to, iš susirašinėjimo turinio matyti, kad vėl tariamasi dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Šis susirašinėjimas, vertinant kitų byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat netiesiogiai patvirtina V. A. kaltę.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad sužalojimus nukentėjusiajam M. G. galėjo padaryti ir jo brolis L. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apylinkės teismo argumentas visiškai nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad sužalojimus nukentėjusiajam galėjo padaryti kiti asmenys. Be to, akcentuotina, kad net nelogiška būtų versija, kad L. G., pamatęs, kad jo brolis mušasi su išteisintuoju ir bandydamas jam padėti, būtų spyręs savo broliui į veidą, juo labiau, kad liudytojų parodymais nustatyta, kad V. A. buvo užgulęs nukentėjusįjį, kai jie grūmėsi ant pievos. Be to, liudytojas D. Š. patvirtino, kad L. G. spirdamas pataikė V. A. į galvą. Taip pat šią aplinkybę nurodė ir liudytojas G. B., apklausiamas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)).

36. Apeliacinės instancijos teismas šio nuosprendžio 14 ir 15 punktuose aptarė išteisintojo nurodytas aplinkybes, jo parodymų vertinimą. Vis dėlto, apygardos teismas, vertindamas išteisintojo parodymų turinį, akcentuoja ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. A. kategoriškai tvirtino, jog įvykio metu buvo sužalotas ir jis, nurodydamas, kad jam buvo smūgiuojama į nugarą, galvą, po šių smūgių jis net prarado sąmonę, iš draugų sužinojo, kad šiuos veiksmus jo atžvilgiu atliko L. G., tačiau, šios aplinkybės nepasitvirtino, kas leidžia pagrįstai abejoti išteisintojo parodymų patikimumu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015 m. gruodžio 15 d. prokurorės Dangiros Vidutienės nutarimu L. G. atžvilgiu nutrauktas). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. A. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. G. atžvilgiu pradėjimo, pateikė tik po to, kai jo paties atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kaip nurodė pats V. A., viskas pradėjo komplikuotis ir reikėjo įrodinėti savo tiesą; M. G. pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė 2015 m. birželio 12 d., o V. A. – 2015 m. birželio 15 d.). Įvertintina ir tai, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. birželio 12 d., gavus M. G. pareiškimą, kuriame V. A. jau buvo įvardintas kaip galimai nukentėjusįjį sužalojęs asmuo, tačiau apie įvykį, specialaus liudytojo statusu, išteisintasis buvo apklaustas tik 2015 m. lapkričio 4 d. (prieš tai jau apklausus eilę liudytojų). V. A. įtarimai pareikšti tik 2017 m. gruodžio 7 d. po Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, kurioje buvo aiškiai suformuluota tokia būtinybė, priėmimo.

Dėl bausmės

37. Teismas, skirdamas bausmę V. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į išteisintojo asmenybę, bylos aplinkybes. V. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. A. savo kaltės nepripažino, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, išteisintasis priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Šioje byloje nėra nustatyta V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. A. skiriama švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, jos terminą nustatant – 1 metams, kadangi, kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią bausmės rūšį.

38. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teigiamą išteisintojo asmenybę, jam vietoj intensyvios priežiūros, skiriami įpareigojimai: per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinių ieškinių

39. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. G. yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltininko jo naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad patyrė didelį išgąstį, skausmą, nepatogumus. Po įvykio teko gydytis, nustatytas žandikaulio lūžis dvejose vietose, išmušti dantys. Ilgai negalėjo normaliai valgyti, skaudėjo visą burną. Patyrė ir psichologinį smurtą, nes išteisintasis jam sakė, kad šis nieko nepasieks, kadangi yra pareigūnas. Prarado pasitikėjimą savimi, persekioja netikrumo ir baimės jausmas. Jam atrodo, kad visi iš jo juokiasi, vengia išeiti į miestą, blogai miega, dažnai sapnuoja to vakaro įvykius. Pasidarė labai uždaras, nervingas, jaučiasi nesaugus, irzlus ir piktas (t. 4 b. l. 84). Pažymėtina, kad nukentėjusysis M. G. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių patirtas atstovavimo išlaidas, todėl šioje dalyje prašymas atmetamas.

40. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017).

41. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

42. Bylos duomenimis – nukentėjusiojo M. G., liudytojų L. G., R. G., A. G. parodymais, teismo medicinos eksperto A. J. paaiškinimais, teismo medicinos specialisto išvadomis, nustatyta, kad nukentėjusiajam M. G. dėl tyčinių neteisėtų V. A. veiksmų buvo padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas 31, 41, 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis M. G. jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus, kadangi 6 dienas buvo gydomas stacionare, apatinis ir viršutinis žandikauliai imobilizuoti tarpžandikauliniais įtvarais su tempimu. Vėliau nukentėjusysis gydėsi ambulatoriškai, buvo priverstas valgyti specialiai paruoštą maistą, kurį galėjo valgyti tik per šiaudelį, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, jam reikalinga lankytis pas odontologus. Po sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas, nes buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, sužalojimas padarytas labiausiai matomoje kūno vietoje – veide. Nukentėjusysis iki šiol išgyvena dėl sutrikdytos sveikatos, negalėjo kurį laiką lankytis viešumoje. Kaltinamasis V. A. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, nusikalstamą veiką padarė tyčia. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į išteisintojo turtinę padėtį, suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 2 000 Eur, kuri priteistina iš V. A. (CK 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

43. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 356,77 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (t. 4 b. l. 48-51). Iš pateikto civilinio ieškinio bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam M. G. dėl padaryto sužalojimo 2015 m. birželio 5 d. viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo suteiktas gydymas (radiologo, ortopedo traumatologo paslaugos), nuo 2015 m. birželio 5 d. iki birželio 10 d. nukentėjusysis buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (atliktas dantų pašalinimas ir rekonstrukcija), gydymo išlaidas sudarė 356,77 Eur, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta dėl V. A. padarytų nusikalstamų veiksmų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš V. A. civiliniam ieškovui priteistinos 356,77 Eur gydymo išlaidos (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

44. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu. CD laikmena su SMS žinutėmis ir garso įrašu (t. 2 b. l. 64), CD laikmenos su garso įrašais (2 vnt., perduotos su byla) – paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

V. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės laiką uždrausti lankytis nuo 18 valandos kavinėse, restoranuose ir baruose.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. A. nukentėjusiajam M. G. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 356,77 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 77 ct ) gydymo išlaidas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su SMS žinutėmis ir garso įrašu (t. 2 b. l. 64), CD laikmenas su garso įrašais (2 vnt., perduotos su byla), palikti saugoti byloje.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas