Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismui 2019 m. vasario 26 d. buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltinamas tuo, kad jis, 2015 m. birželio 4 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie Nemuno upės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kumščiu sudavė vieną smūgį M. G. į veidą, padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą 31, 41, 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

5. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies ar 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

6. Pažymėtina, kad kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 straipsnyje ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

7. Iš šioje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jis yra pakankamai aiškus, išsamus, jame yra nurodyti visi BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, aiškiai aprašyta veika, kuria kaltinamas V. A., nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, pasireiškę padariniai, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti duomenys nurodyti BPK 219 straipsnyje, t. y. kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Tai, kad kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra, konstatavo ir apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

8. Iš skundžiamos nutarties turinio (nesant tai pagrindžiančių motyvų), galima tik numanyti, jog teismas perdavė bylą prokurorui tyrimui papildyti, padaręs išvadą, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, tačiau kaip pagrįstai skunde nurodo prokurorė, tokie pažeidimai nutartyje nenurodyti, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šioje byloje esančio kaltinamojo akto trūkumai ar baudžiamojo proceso pažeidimai (kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties -neatlikti tam tikri įrodymų rinkimo veiksmai) trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme nenustatė ir aukštesnysis teismas.

9. BPK 1 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje, numatyta, kad byla turi būti išnagrinėta teismo per kuo trumpiausią laiką. Taigi, žiūrint sistemiškai, BPK yra įtvirtintas proceso greitumo reikalavimas, kuris taikomas visam procesui, t. y. tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek teisminiam procesui.

10. Kaip teisingai skunde nurodo prokurorė, BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą procesinį veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus ir netgi pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar veikos kvalifikavimą (BPK 256, 287 straipsniai). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas sprendė, jog byloje reikalinga atlikti liudytojų parodymų patikrinimą vietoje, tačiau su kuriais iš jų ir dėl kokių konkrečiai aplinkybių nenurodė, kaip ir dėl eksperimento atlikimo, tuo tarpu spręsdamas, jog byloje reikalinga skirti fonoskopinę ekspertizę, jos reikalingumą grindė kaltinamojo ir jo gynėjo išreikštomis abejonėmis dėl garso įrašo tikrumo, tačiau net ir esant poreikiui nutartyje nurodytus veiksmus atlikti, įvertinus BPK 287 straipsnyje numatytas teismo teises, tai nesudaro pagrindo bylą perduoti prokurorui, nesant prokuroro prašymo.

11. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodoma prokurorės skunde, minėtų veiksmų atlikimo reikalingumas yra abejotinas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nusikalstama veika galimai buvo padaryta 2015 m. birželio 4 d., t. y. daugiau nei prieš penkis metus, todėl akivaizdu, jog bylos nagrinėjimas (tyrimas ikiteisminio tyrimo metu) yra užsitęsęs, kas yra nesuderinama su jau minėtu proceso greitumo reikalavimu. Be to, nuo įvykio praėjęs laikotarpis neabejotinai turėjo įtakos liudytojų galimybei tiksliai prisiminti įvykio aplinkybes, kas atsispindi ir jų parodymuose, todėl liudytojų parodymų tikslinimas atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kai jie teigia įvykio nematę ar jau nebeprisimenantys jo aplinkybių, nėra tikslingas. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje netgi nenurodyta, su kuriais iš liudytojų reikėtų atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir kokioms aplinkybėms patikrinti ar patikslinti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, parodymų patikrinimas vietoje ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas tiek su kaltinamuoju (tuo metu turėjusiu spec. liudytojo statusą), tiek su nukentėjusiuoju M. G. bei liudytoju L. G..

12. Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl eksperimento tikslingumo. BPK 197 straipsnis apibrėžia eksperimentą kaip procesinį veiksmą, kuris skirtas liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti, kada atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami reikiami bandymai. Atliekant eksperimentą, galima patikrinti įvykio ar reiškinio suvokimo, stebėjimo galimybę (matomumą ar girdimumą), tam tikrų veiksmų atlikimo galimybę ir pan. Atliekant šios rūšies eksperimentus, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kad būtų galima užtikrinti objektyvų bandymų procesą ir rezultatus. Eksperimentas turi būti atliekamas sąlygomis, kuo panašesnėmis į tas, kuriomis vyko tiriamasis įvykis (vieta, laikas, apšvietimo, meteorologinės, garsinės sąlygos, naudojami daiktai, greitis ir pan.). Pažymėtina, kad eksperimentas nėra būtinas procesinis veiksmas, jis atliekamas priklausomai nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, vertinant objektyvias galimybes atlikti eksperimentą ir gauti bylai reikšmingos informacijos. Kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties, teismas sprendė, jog eksperimentą tikslinga atlikti, kadangi teismo posėdžio metu medicinos ekspertas nurodė, jog eksperimento atlikimas leistų pašalinti neatitikimus ir prieštaravimus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl konflikto aplinkybių, mechanizmo, tačiau byloje buvo atliktas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymų patikrinimas vietoje, akistatos, gauta aiški ir konkreti specialisto išvada dėl sužalojimo padarymo mechanizmo, kurią specialistas iš esmės patvirtino ir apklausiamas teisme, todėl dėl kokių priežasčių reikalinga atlikti dar ir eksperimentą nėra aišku. Šiame kontekste pažymėtina, kad eksperimento atlikimas neturi kelti grėsmės jame dalyvaujančių asmenų gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2010). Nagrinėjamu atveju, kai nuo įvykio yra praėję daugiau nei penkeri metai, o eksperimentas susijęs su smurtinių veiksmų imitavimu tokiomis aplinkybėmis, kokiomis buvo sužalotas žmogus, akivaizdu, kad atkurti iš esmės analogiškas aplinkybes, nesukeliant pavojaus dalyvaujančio asmens sveikatai, nėra galimybės.

13. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Šiame kontekste pažymėtina, kad aiškinantis dėl nukentėjusiojo pateikto garso įrašo darymo aplinkybių, buvus tokio turinio pokalbį patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojai, iš esmės šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir kaltinamasis (2019 m. sausio 30 d. apklausos įtariamuoju protokolas, b. l. 102, t. 4), dėl šio garso įrašo gauta specialisto išvada, todėl garso įraše užfiksuoto pokalbio vertinimas yra galimas ir neatlikus fonoskopinės ekspertizės, juolab, kad tai nėra tiesioginis įrodymas pagrindžiantis/paneigiantis kaltinimo pagrįstumą.

14. Įvertinus visumą išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad byla prokurorui perduota nesant tam įstatymu pagrįsto pagrindo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.