Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-12-332/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-03
Bylos Nr.: 1A-12-332/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė, Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis: Ž. N., R. B.
Nukentėjusysis: A. D., M. L.
Advokatai: Vytautas Bučius

Kategorijos

1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-332/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50128-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.2.20.3.1.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždiui,nuteistajam Ž. N.,gynėjams advokatams Raimondai Klimienei, advokatui Vytautui Bučiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir Ž. N. bei nukentėjusiojo A. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. B. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, Ž. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, paskirtos bausmės vykdymas Ž. N. atidėtas 2 metams, įpareigojant Ž. N. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 24 d. 9.35 val. iki 2018 m. gegužės 25 d.18.08 val.

Iš Ž. N. priteista Kauno teritorinės ligonių kasų naudai 513,67 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš Ž. N. priteista A. D. 2 500 Eur neturinės žalos atlyginimo. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo M. L. civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo patenkintas ir iš Ž. N. priteista M. L. 200 Eur neturinės žalos atlyginimo. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. Ž. N. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, M. L. atėjus pasinaudoti taksi automobilių paslaugomis, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas bei demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, įžūliu elgesiu sutrikdydamas visuomenės rimtį ar tvarką, panaudojo fizinį smurtą prieš M. L. – tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. L. į veidą ir tokiu būdu sukėlė M. L. fizinį skausmą.

2. Be to Ž. N. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pro neužrakintas duris įsibrovęs į gyvenamą patalpą, įrengtą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš patalpoje buvusius A. D. ir M. L., t. y. rankomis, kojomis ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – atsinešta beisbolo lazda bei kambaryje buvusiu metaliniu vamzdžiu suduodami ne mažiau keturis kartus A. D. per rankas ir kojas, tokiu būdu padarydami A. D. kairio alkūnkaulio diafizės ir kairės plaštakos IV piršto pirštikaulio diafizės lūžimus, dešinės plaštakos V piršto proksimalinio pirštikaulio bazės lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir taip padarė A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat suduodami ne mažiau vieną kartą M. L. per rankas, tokiu būdu padarydami muštinę žaizdą kairiame alkūnės sąnaryje, ir taip padarė M. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. R. B. nuteistas už tai, kad jis siekė paveikti nukentėjusįjį M. L., o būtent: 2018 m. birželio 27 d. laikotarpiu nuo 9:10 val. iki 9:40 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), trumpojo pasimatymo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. L. metu, liepė M. L. pakeisti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau duotus savo parodymus įtariamojo Ž. N. naudai, sakydamas, kad už tai jo „nenuskriaus“.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. D. nesutinka su nuosprendžiu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jam padarytą sužalojimą, į padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat nurodo, kad nuosprendis Ž. N. atžvilgiu yra neteisingas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-10-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad po bylos grąžinimo toliau nagrinėti teisme jokie nauji įrodymai dėl jo kaltės nebuvo pateikti, tačiau teismas padarė išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nors prieš tai 2019-05-09 nutartyje teismas buvo nurodęs, jog kaltinime nenurodytas būdas, kuriuo buvo siekiama paveikti nukentėjusįjį, kokius konkrečius melagingus parodymus buvo prašoma duoti. Dėl to apeliantas teigia, kad neaišku, kokie įrodymai leido teismui padaryti išvadą dėl jo kaltės. Apeliantas taip pat skunde teigia, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp jo nuvykimo į pataisos namus pas M. L. ir M. L. melagingų parodymų davimo. Nurodo, kad tikslo daryti nusikaltimą neturėjo, kad į (duomenys neskelbtini) pataisos namus susitikti su M. L. važiavo per tarpininkus sužinojęs, kad pats M. L. jo ieško, kad nežinojo, ko iš jo tikisi M. L.. Mano, kad teismas nepagrįstai jo duotus parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos poziciją ir rėmėsi nenuosekliais M. L. parodymais, nes pats M. L. pripažino, kad tikėjęsis gauti pinigų už parodymų keitimą, bet jų negavęs, pakeitė parodymus. Nurodo, kad M. L. patvirtino, kad pokalbio su juo (apeliantu) metu jokia pinigų suma nebuvo įvardinta, t. y. nei jis siūlė M. L., nei pats M. L. prašė konkrečios pinigų sumos, kad įkalinimo įstaigoje prie jo priėję jo nurodyti asmenys, primindavo „žinai, ką reikia sakyti“. Pažymi, kad M. L. asmenybė yra nestabili, tai patvirtino policijos pareigūnas V. G., kuris parodė, kad M. L. yra priešiškai nusiteikęs prieš policijos pareigūnus, kad vieną dieną duoda parodymus, kitą dieną atsisako juos duoti. Tokia nukentėjusiojo būsena jautėsi ir teisme. M. L. asmenybės nestabilumą patvirtina ir tai, kad jis, kerštaudamas Ž. N., per klaidą subadė Ž. N. kaimyno D. V. automobilio padangas. Apeliantas mano, kad teisme papildomai neapklausus M. L., liko nenustatyta, kada M. L. davė teisingus parodymus, kada juos keitė.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. N. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-10-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisingas ir nepagrįstas, teismas neteisingai kvalifikavo jo veikas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas jo kaltę grindė prielaidomis. Teigia, kad jis nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė ir byloje nėra surinkta patikimų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad jis padarė BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pažymi, kad teismas 2019-05-09 nutartimi bylą perdavęs prokurorui tyrimui papildyti dėl kaltinamojo akto trūkumų, tačiau panaikinus šią nutartį, bylą nagrinėjo tas pats teismas ir jokie nauji įrodymai dėl jo kaltės nebuvo pateikti. Dėl to apeliantui neaišku, kodėl bylą nagrinėjęs tas pats teismas bylos duomenis vertino kitaip nei panaikintoje nutartyje, kad iš nuosprendžio taip ir liko neaišku, kokie bylos duomenys teismui leido padaryti priešingą išvadą dėl jo kaltės. Nurodo, kad tiek tyrimo metu, tiek teisme jo parodymai buvo nuoseklūs, priešingai nei nukentėjusiojo M. L., nes nukentėjusysis pirmos apklausos metu neteisingai nurodė įvykio dieną ir laiką, nenurodė, kad iš jo buvo kas pagrobta, o tik papildomos apklausos metu nurodė, kad iš jo kišenės jis (apeliantas) ištraukė 350 Eur ir mobiliojo ryšio telefoną, kurio nei abonentinio numerio, nei IMEI numerio nukentėjusysis nežino, tai nebuvo nustatyta ir tyrimo eigoje. Apeliantas nurodo, kad liudytojas M. L. teisme nurodė taksi automobiliu vežęs M. L. iš automobilių stovėjimo aikštelės kaltinime nurodytu laiku, tačiau nurodė, kad nevežė sumušto žmogaus, kad pinigų jis turėjo ir nieko nepasakojo. Be to, specialisto išvadoje Nr. G297/2017(10) nenurodyta, kad M. L. veide būtų nustatyti padaryti sužalojimai. Teigia, kad liudytojo M. L. parodymai ir specialisto išvada paneigia vaizdo įrašą ir nukentėjusiųjų M. L. ir A. D. parodymus, jog jis sudavė smūgį M. L. į veidą, kad M. L. po suduoto smūgio veide (paakyje ir lūpose) buvo mėlynės, žandikaulis buvo išsuktas, perkreiptas. Apeliantas neneigia, jog įvykio metu girtą M. L. išvarė iš automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau M. L. nesudavė nei vieno smūgio. Teigia, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti, kad aikštelėje jis buvo nufilmuotas (vaizdo medžiagoje savęs nepažįsta), be to, vaizdo įraše matomas asmuo smūgio M. L. nesuduoda, matyti tik pakelta ranka. Pažymi, kad vaizdo įrašas yra nekokybiškas, todėl šis įrodymas nepagrįstai nurodytas kaip jo kaltę patvirtinantis įrodymas. Taip pat apeliantas nurodo, kad nei vienas byloje liudytoju apklaustas taksi vairuotojas nepatvirtino, jog 2017-09-24 jis taksi stovėjimo aikštelėje prieš ką nors būtų naudojęs smurtą, liudytojas M. L. nurodė, kad „iš pletkų“ girdėjo, jog jis (apeliantas) išvarė girtą žmogų iš aikštelės. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nesužalojo A. D., kad pirminiuose parodymuose tiek A. D., tiek A. L. nurodė, kad juos sumušė jiems nepažįstami trys asmenys. Šias aplinkybes patvirtino į įvykio vietą atvykęs policininkas K. R. bei liudytojos V. P. ir B. K.. A. D. parodymai, kuriuose jis įvardina jį (apeliantą), kaip vieną iš jį užpuolusių asmenų, turi būti vertinami kritiškai, kadangi jis su nukentėjusiuoju A. D. jau seniai konfliktuoja. M. L. pirmos apklausos metu konkrečiai nurodė, kad tarp jį ir A. D. sumušusių trijų asmenų jo (apelianto) nebuvo, tik mano tuos asmenis pasamdęs jis (apeliantas). Apeliantas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, kad negalėjimas nurodyti, kur buvo veikos padarymo metu ar tai, kad jo mobiliojo ryšio telefonas nebuvo prisijungęs prie jokio mobiliojo ryšio bokšto, nėra patvirtinimas, kad jis galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką.

7. Teismo posėdyje nuteistojo R. B. gynėja adv. R. Klimienė prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis Ž. N. prašė jo ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus patenkinti. Nuteistojo Ž. N. gynėjas prašė Ž. N. apeliacinį skundą patenkinti ir jo ginamąjį išteisinti. Prokuroras prašė nuteistųjų ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

8. Nuteistieji Ž. N. ir R. B., nesutikdami su jų atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. BPK 301 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistųjų kaltę teismas grindė būtent byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, t. y. vertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl R. B. ir Ž. N. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pateikdamas išvadas ir motyvus, BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė.

11. Nuteistieji skunduose kelia klausimą, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad jie kalti, nors tas pats teismas 2019-05-09 nutartimi bylą buvo grąžinęs prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų, po to, kai byla buvo grąžinta nagrinėti teisme teismas jokių naujų įrodymų nesurinko.

12. Iš bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-05-19 nutartimi byla buvo perduota prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto (t. 6, b. l. 40–43). Šioje nutartyje apylinkės teismas buvo nurodęs, kad kaltinamajame akte nenurodytos ar neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius, jog yra neaiškios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos, numatytos BPK 255 straipsnyje. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą dėl nepagrįsto bylos perdavimo tyrimui papildyti, 2019-06-11 nutartimi apylinkės teismo 2019-05-09 nutartį panaikino, pripažinęs, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, o 2019-05-09 nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai gali būti ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 6, b. l. 68–71). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis aukštesnio teismo išaiškinimo, anksčiau nustatytus nuteistiesiems Ž. N. ir R. B. suformuluotus kaltinimus patikslino. Be to, 2019-05-09 nutartyje bylą nagrinėjęs teismas nepadarė išvadų dėl Ž. N. ar R. B. kaltės, todėl priimdamas skundžiamą nuosprendį nepadarė ir priešingų išvadų. Įrodymai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bus aptariami šiame sprendime pasisakant dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų. Taigi, tai, kad bylą nagrinėjo tas pats teismas ir padarė nuteistiesiems nepriimtinas išvadas dėl jų kaltės, nelaikytinas BPK pažeidimu ir nerodo, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė šališkas teismas.

Dėl Ž. N. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį

13. Nuteistasis Ž. N. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes jis smūgio automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiajam M. L. nesudavė, o tik išvarė iš aikštelės, kadangi M. L. buvo girtas. Teigia, kad jo nekaltumą įrodo liudytojo M. L. parodymai, specialisto išvada dėl M. L. padarytų sužalojimų.

14. Tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

15. Nukentėjusysis M. L. teisme (t. 5, b. l. 114–118) parodė, kad jis atėjo į automobilių aikštelę, matė, kad prie savo automobilio buvo Ž. N., kuris jam pasakė „ko čia vaikščioji po tuos (duomenys neskelbtini)“, jis Ž. N. atsakė, kad „ne tu tuos (duomenys neskelbtini) nusipirkai, ne tu uždrausi po juos vaikščioti“, po to Ž. N. priėjo prie jo ir kumščiu sudavė jam į veidą, spyrė iš kojos, pradėjo jį mušti, atėmė jo turėtus 300 Eur, šių muštynių metu buvo sudaužytas jo mobiliojo ryšio telefonas. M. L. taip pat parodė, kad po to, kai Ž. N. jam sudavė smūgius, Ž. N. išvažiavo, o jis išėjo iš aikštelės, vėliau nuvyko pas pusbrolį A. D. į garažą, jam papasakojo apie įvykį. Į policiją tą dieną iš karto nenuėjo, galvojo, gal pavyks su Ž. N. susitaikyti ir pastarasis atiduos pinigus, todėl su A. D. vakare buvo nuėję pas jį į namus. Nežino, dėl ko jį Ž. N. sumušė.

16. Iš esmės tokius pačius parodymus apie tai, kad automobilių aikštelėje prie jo priėjęs Ž. N. sudavė smūgį į veidą, nukentėjusysis M. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo (t. 1, b. l. 29, 31–32, 42–43, 50–52; t. 4, b. l. 116–117, 130–131). Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. L. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 89–91) ir šios apklausos metu nukentėjusysis M. L. parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje jį sumušė ne Ž. N., o kitas asmuo. Po šios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją papildomai ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas nukentėjusysis M. L. įvardijo priežastis, kodėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kardinaliai skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pradžioje. Nukentėjusysis M. L. nurodė, kad mėnesį prieš jo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją pas jį į pataisos namus buvo atvažiavęs jam nepažįstamas asmuo, kuris liepė sakyti, kad nieko nebuvo, kad Ž. N. jo gatvėje nesumušė, kad jokių pinigų neatėmė, kad už tai jo „nenuskriaus“ (t. 4, b. l. 116–117). Nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakeitė dėl jam padaryto poveikio bei tikėdamasis už tai gauti atlygį – 500 Eur, kuriuos nukentėjusiojo nuomone, jam skolingas Ž. N. už jo sumušimą, atimtus pinigus ir sudaužytą mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiojo M. L. nurodytą melagingų parodymų davimą pas ikiteisminio tyrimo teisėją priežastį patvirtina M. L. rašytų laiškų savo motinai bei nukentėjusiajam A. D. turinys (t. 2, b. l. 46–50, t. 5, b. l. 162). Tą pačią melagingų parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją priežastį M. L. nurodė ir teisme. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-04 baudžiamuoju įsakymu M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už melagingų parodymų davimą apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. 5, b. l. 170–171). Šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad M. L. parodymai, duoti 2018-08-08 ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie tai, kad automobilių aikštelėje jį sumušė ne Ž. N., o kitas asmuo, yra melagingi. Dėl šios priežasties tikėti M. L. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais nėra pagrindo.

17. Atsižvelgiant į šias visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusiojo M. L. parodymai, išskyrus jo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dėl jo sužalojimo aplinkybių yra vienodi ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

18. Nors nukentėjusiojo sužalojimo veide fakto nepatvirtina specialisto išvada, tačiau nukentėjusiojo M. L. parodymus apie tai, kad Ž. N. jam sudavė smūgį į veidą, patvirtina nukentėjusiojo A. D., liudytojų B. K., D. L. parodymai, vaizdo įrašas. Nukentėjusysis A. D. parodė, kad pas jį po pietų, apie 15-16 val., atėjęs M. L. pasakojo, kad Ž. N. jį aikštelėje sumušė ir ištraukė pinigus, kad M. L. paaky buvo mėlynė, „veidas nusuktas“. Liudytoja B. K. teisme parodė, kad ji matė, kad M. L. veide – paaky ir lūpoje buvo mėlynė, „žandikaulis perkreiptas“. Liudytoja D. L. teisme parodė, kad M. L. jai sakė, kad jį sumušė Ž. N., kad M. L. nosis buvo truputį pakrypusi, mėlynių nesimatė. Iš bylos matyti, kad pagerinus vaizdo įrašą, nustatyta, kad vyriškis iš kairės rankos kumščiu smogia į dešinės pusės galvos sritį ties dešine ausimi (t. 1, b. l. 161–162, 164-66, 175–183, 184–185). Pirmosios instancijos teisme peržiūrėjus šį vaizdo įrašą nuteistasis Ž. N. nurodė neatpažįstantis savęs šiame įraše, tačiau nukentėjusysis A. D. parodė, kad atpažino ir Ž. N., ir nukentėjusįjį M. L. (t. 6, b. l. 20).

19. Teisme liudytojai G. V., V. D., D. R. parodė, kad nieko nežino apie įvykį, kurio metu būtų sumuštas M. L., kad tokio įvykio nematė ar kad nebuvo įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje. Taigi, šių liudytojų parodymai nepaneigia nukentėjusiojo M. L. parodymų ir juos patvirtinančių įrodymų. Nors skunde Ž. N. teigia, kad jo nekaltumą patvirtiną liudytojo M. L. parodymai, jog pastarasis sumušto žmogaus nevežė, tačiau liudytojas M. L. yra nuteistojo Ž. N. pažįstamas, apie įvykį teisme buvo apklaustas praėjus pusantrų metų po įvykio ir paties nuteistojo Ž. N. iniciatyva, be to, teisme parodė, kad įvykio pats asmeniškai nematė, tik girdėjo „pletkus“, kad aikštelėje įvyko muštynės, kad Ž. N. išvijo iš aikštelės girtą žmogų (t. 6, b. l. 19–20). Taigi, liudytojo M. L. parodymai nepatvirtina Ž. N. parodymų, kad jis nesužalojo nukentėjusiojo M. L..

20. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo M. L. parodymai apie sužalojimą, išskyrus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra vienodi, tokius jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusįjį M. L. automobilių stovėjimo aikštelėje sužalojo būtent nuteistasis Ž. N.. Kadangi nukentėjusysis M. L. buvo sužalotas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tai suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam M. L. į veidą, nuteistasis elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip pažeidė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, todėl nuteistojo Ž. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Dėl to nuteistojo Ž. N. prašymas jį išteisinti netenkinamas.

Dėl Ž. N. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

21. Nuteistasis Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat neigė sužalojęs M. L. ir A. D. garaže, teigė, kad nukentėjusieji jį apkalba. Tokie Ž. N. teiginiai yra nepagrįsti.

22. Nukentėjusysis M. L. ir nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad kai jie vakare sugrįžo į garažą, po pusvalandžio į garažą įsiveržė Ž. N. ir du nepažįstami asmenys, kurie beisbolo lazda ir garaže rastu metaliniu strypu bei rankomis ir kojomis juos sumušė. Nukentėjusieji A. D. ir M. L. parodymus, kad juos garaže sumušė Ž. N. ir dar du nepažįstami vyrai, davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 29, 31-31, 42-4350-52, 73-74, 77, 80-81, 88-89, 96, 99-100, 127-128; t. 4, b. l. 116-117, 130-131,159-160). Nukentėjusysis A. D. duotus parodymus patvirtino ir akistatos su Ž. N. metu (t. 3, b. l. 154-156).

23. Iš pirminių M. L. ir A. D. parodymų matyti, kad nei M. L., nei A. D. neparodė, jog vienas iš trijų įsibrovusių vyriškių buvo Ž. N., kad Ž. N. juos sumušė, nukentėjusieji įvardino vėlesnių apklausų metu. To priežastį nukentėjusieji įvardijo tuo, kad jie iš pradžių tikėjosi su Ž. N. susitarti taikiai, tačiau to padaryti nepavykus, jie įvardino, kad vienas iš juos sumušusių asmenų buvo Ž. N.. Nors M. L., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paneigė, kad jį garaže Ž. N. taip pat sumušė, tačiau vėlesnių apklausų metu ir teisme M. L. parodė, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją duodamas parodymus apie Ž. N. melavo, tikėdamasis gauti atlygį. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-04 baudžiamuoju įsakymu M. L. yra nuteistas už melagingų parodymų davimą apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nukentėjusiųjų A. D. ir M. L. parodymus patvirtina liudytojų V. P. ir B. K. parodymai, jog jos ryte rado sumuštus A. D. ir M. L., kad kambaryje buvo išmėtyti daiktai (t. 1, b. l. 196–197; t. 2, b. l. 24–25; t. 5, b. l. 120–122). Šios liudytojos parodė, kad A. D. joms pasakė, jog tai padarė Ž. N. su draugais. Kaip liudytojas apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas K. R. parodė, kad B. K. nurodė, jog jos sūnų A. D. ir jo draugą M. L. galėjo sumušti taksi vairuotoju dirbantis Ž. N., jei ne jis, tai su jo žinia, kadangi jie nuolatos pykstasi (t. 2, b. l. 10–11; t. 5, b. l. 175). Taip pat kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai V. G., V. M. parodė, kad jie ligoninėje apklausė A. D., kad vėliau į policijos komisariatą atvykęs A. D. skambino Ž. N. sakydamas, kad šis prisipažintų ir atlygintų žalą, tada jis nereikalaus tyrimo, kad Ž. N. nesutikus, A. D. jį įvardijo kaip vieną iš trijų jį ir M. L. garaže sumušusių asmenų (t. 5, b. l. 157–158). Nukentėjusiesiems M. L. ir A. D. padarytus sužalojimus patvirtina specialistų išvados. Specialisto išvadoje Nr. G 297/2017(10) nurodyta, kad M. L. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl muštinės žaizdos kairiame alkūnės sąnaryje, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai minima lazda ir pan., sužalojimas padarytas mažiausiai vienu smūgiu, būdingesniu smūgio sudavimui (t. 1, b. l. 58). Specialisto išvadose Nr. G298/2017(10) ir Nr. pG85/2018(10)-G298/2017(10) nurodyta, kad A. D. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kairio alkūnkaulio diafizės lūžimo, kairės plaštakos IV piršto pirštikaulio diafizės lūžimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinės kraujosruvos plaštakose, dešinės plaštakos V piršto proksimalinio pirštikaulio bazės lūžimo, kad šie sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 4 tiesioginių smūgių pasekoje, kad labiausia tikėtina, kad sužalojimai padaryti kokiu nors aplinkos daiktu, pvz. minima beisbolo lazda, o kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galėjo gautis tiek nuo smūgio lazda, tiek ir suduodant smūgį ranka ar spiriant koja, tiek ir ginantis ar dengiantis nuo smūgių, kad sužalojimai nebūdingi griuvimui (t. 1, b. l. 146–147, 151–152). Visuma šių paminėtų įrodymų laidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiųjų M. L. ir A. D. parodymai apie tai, kad juos sumušė Ž. N. su dviem nenustatytais asmenimis, yra nuoseklūs, juos patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

24. Nuteistasis Ž. N. skunde teigia, kad nukentėjusiojo A. D. parodymai yra nenuoseklūs ir jais negalima tikėti dėl to, kad A. D. jam siuntė grasinančias ir įžeidžiančias SMS žinutes, kad tarp jų vyksta konfliktai. Nukentėjusysis A. D. apylinkės teisme neigė rašęs šias SMS žinutes nuteistajam Ž. N.. Pirmosios instancijos teismas šiomis SMS žinutėmis nesirėmė priimdamas nuosprendį, nurodęs, kad pateiktos SMS žinutės tik iš vieno telefono numerio ir nenurodyta į kokius atsakymus jos rašytos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šių SMS žinučių turiniu, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad žinutės siųstos tik iš vieno telefono numerio, neaišku kam jos siųstos (į kokį telefono numerį) ir neaišku į kokias žinutes jos rašytos. Pastaroji aplinkybė ir tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo vyksta įvairūs konfliktai, ką teisme patvirtino nukentėjusieji M. L. ir A. D. bei pats nuteistasis Ž. N., nepaneigia nukentėjusiojo A. D. parodymų, kad jį sužalojo Ž. N. ir kiti du nepažįstami asmenys.

25. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu neturi alibi ir jo mobiliojo ryšio telefonas nebuvo prisijungęs prie jokio mobiliojo ryšio bokšto, kas paneigia jo versiją, kad jis negalėjo būti nusikaltimo vietoje, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinės teismo padaryta išvada dėl Ž. N. alibi, jo nesinaudojimo mobiliuoju ryšiu nusikaltimo padarymo metu, nėra jo kaltės patvirtinimas. Ši Ž. N. inkriminuota nusikalstama veika įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

26. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo M. L. parodymai, išskyrus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir nukentėjusiojo A. D. parodymai apie jų sužalojimą yra vienodi, tokius jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiuosius M. L. ir A. D. garaže sužalojo būtent nuteistasis Ž. N. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. N. kaltė sužalojus nukentėjusiuosius A. D. ir M. L. A. D. garaže įrodyta ir teisinga kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

27. Nuteistasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad jis jokio poveikio nuvykęs į pataisos namus pas nukentėjusįjį M. L. nedarė, neliepė pastarajam pakeisti parodymų Ž. N. naudai ir nesiūlė jokio už tai atlygio. Nuteistasis R. B. teisme pripažino, kad jis buvo nuvažiavęs pas M. L. į pataisos namus paties M. L. kvietimu, kad pasimatymo metu pats M. L. kalbėjo apie tai, kad jei jis gaus pinigų, tai duos Ž. N. palankius parodymus.

28. Nuteistojo R. B. kaltę įrodo nukentėjusiojo M. L. parodymai. Nukentėjusysis M. L. teisme parodė, kad jis R. B. nepažįsta, ir nebuvo jo matęs, kad R. B. atvyko pas jį į pataisos namus ir pasimatymo metu pasakė, kad atvyko dėl Ž. N., sakė sakyti, kad nieko nebuvo, nieko nedarė, ir jeigu gerai kalbės, laisvėje neturės problemų, kad bus atsiskaityta, „uždėta ant parduotuvės“. M. L. taip pat parodė, kad pinigai jam nebuvo pervesti, kad po šio R. B. apsilankymo pataisos namuose, prie jo prieidavo pataisos namuose nepažįstami asmenys ir sakydavo, ar jis žino, ką kalbėti per teismą, kad po šio pokalbio su R. B. jis savo parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakeitė. Tokius parodymus nukentėjusysis M. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 116–117). Nukentėjusiojo M. L. parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštas, kuriame nurodyta, kad trumpajame pasimatyme su M. L. buvo R. B. (t. 2, b. l. 37–39; t. 4, b. l. 148). Nukentėjusysis M. L. nuteistąjį R. B. atpažinimo pagal nuotrauką metu atpažino kaip jį pataisos namuose lankiusį asmenį, kuris liepė keisti parodymus (t. 4, b. l. 120–129). Be to, nukentėjusiojo M. L. parodymus patvirtina jo rašytas laiškas savo motinai D. L., kuriame M. L. jos prašė paskambinti tyrėjai ir pasakyti, kad jis jokių pretenzijų neturi ir nori, kad jį paliktų ramybėje (t. 2, b. l. 44–45, 46–50). Aplinkybę, kad M. L. dėl parodymų keitimo buvo daromas poveikis, patvirtina nukentėjusiojo A. D. tyrėjai pateikti keturi M. L. rašyti laiškai, iš kurių A. D. supratęs, kad M. L. yra daromas poveikis (t. 4, b. l. 162–163). Atsižvelgiant į tai, kad R. B. pataisos namuose nukentėjusįjį M. L. lankė 2018-06-27, Ž. N. prašymas atlikti jo akistatą su M. L., nes Ž. N. teigimu „akistata pakeistų visą bylos esmę“ (t. 4, b. l. 79), prokuratūroje buvo gautas 2018-07-30, o M. L. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atlikta 2018-08-08 (t.4, b. l. 89-91), daroma išvada, kad nukentėjusysis M. L. anksčiau tyrimo metu duotus parodymus pakeitė, parodydamas, kad jį ir A. D. sumušė ne Ž. N., o kitas asmuo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo pakeitė būtent po nuteistojo R. B. apsilankymo pas jį pataisos namuose. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-04 baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad M. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė melagingus parodymus. Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo davė parodymus naudingus Ž. N., t. y. davė tokius parodymus, kokius jam liepė duoti pas jį į pataisos namus atvykęs R. B..

29. Nuteistasis R. B. skunde teigia, kad jo parodymus, jog jis pas M. L. į pataisos namus važiavo paties M. L. prašymu, patvirtina liudytojo S. D. parodymai. Nors liudytojas S. D. teisme parodė, kad kažkas jam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose prašė informuoti R. B., kad pastarojo ieško M. L. iš (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojas S. D. asmens, kuris jam tai pasakė, neįvardijo. Vertinant liudytojo S. D. parodymus, pastebėtina, kad S. D. ir R. B. yra draugai, kartu atliko bausmę, nei vienas iš jų asmeniškai anksčiau nukentėjusiojo M. L. nepažinojo, o (duomenys neskelbtini) pataisos namų pranešimas liudija, kad S. D. bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laiku nebuvo etapuotas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kur bausmę atlikinėjo nukentėjusysis M. L.. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad liudytojo S. D. parodymai vertinami kaip nepatikimi ir jie nepaneigia nuoseklių nukentėjusiojo M. L. parodymų, kad R. B. jam padarė poveikį dėl parodymų keitimo.

30. Atsižvelgiant į nuoseklius nukentėjusiojo M. L. parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys, daroma išvada, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. B. darė poveikį nukentėjusiajam M. L., kad pastarasis duotų Ž. N. palankius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, tarp R. B. nuvykimo į pataisos namus į pasimatymą su M. L. ir nukentėjusiojo M. L. parodymų pakeitimo pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra priežastinis ryšys. Tokie R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamą nuosprendį dėl nuteistojo R. B. nuteisimo nėra pagrindo naikinti ir apeliantą išteisinti.

Dėl nukentėjusiojo A. D. apeliacinio skundo

31. Nukentėjusysis A. D. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nesutinka su Ž. N. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, tačiau išsamesnių argumentų nenurodė.

32. Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas įvykdęs plėšimą nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu, t. y. ne tik sumušęs nukentėjusįjį A. D., bet ir iš jo pagrobęs pinigus, mobiliojo ryšio telefoną. Įvertinęs nenuoseklius nukentėjusiųjų A. D. ir M. L. parodymus apie tai, kur nusikaltimo metu buvo padėti pinigai, telefonai, kad nukentėjusiojo A. D. mobiliojo ryšio telefonas nebuvo surastas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis A. D. turėjo 1 230 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Ž. N. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį suformuluoto kaltinimo dalis dėl 1 230 Eur ir mobiliojo ryšio telefono pagrobimo iš A. D. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, todėl ši kaltinimo dalis buvo pašalinta iš kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytai išvadai dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pagrindžiančių duomenų nepakankamumo ir Ž. N. veikos iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl to keisti skundžiamą nuosprendį dėl Ž. N. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį remiantis nekonkrečiu nukentėjusiojo A. D. apeliaciniu skundu ir reikalavimu, nėra pagrindo.

33. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas Ž. N. ir R. B. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, jas subendrindamas ir atidėdamas bausmių vykdymą, BK 54, 61, 63, 75 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pastebėtina, kad nei nuteistasis Ž. N., nei nuteistasis R. B., nei nukentėjusysis A. D. neskundžia nuteistiesiems paskirtų bausmių.

34. Nukentėjusysis A. D. savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į jam padarytą sužalojimą, padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš tokio nukentėjusiojo skundo teiginio galima suprasti, kad nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu dėl iš Ž. N. priteistos atlyginti žalos dydžio.

35. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 2 028 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 92–95; t. 4, b. l. 164–165). Nukentėjusysis A. D. nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro iš jo nusikaltimo metu pagrobta pinigų suma, mobiliojo ryšio telefono vertė, sugadinti daiktai. Objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiajam padarytą tokio dydžio turtinę žalą, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats nukentėjusysis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

36. Nustačius, kad Ž. N. padarė jam inkriminuotus nusikaltimą, nukentėjusiųjų A. D. ir M. L. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti priteisti pagrįstai, nes nukentėjusysis M. L. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis A. D. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – sumušimo – patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dėl sužalojimų lokalizacijos (rankose, galvoje, veide), todėl atsižvelgiant į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, daroma išvada, kad nukentėjusiųjų naudai priteisti 200 Eur (nukentėjusiajam M. L.) ir 2 500 Eur (nukentėjusiajam A. D.) neturtinės žalos atlyginimai nėra per dideli, atitinka proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jų keisti.

37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo nuosprendį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

atmesti nuteistųjų R. B. ir Ž. N. bei nukentėjusiojo A. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Nijolė MatuzevičienėZigmas Kavaliauskas