Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. M.. Vaikui gimus šalys kartu kaip šeima gyveno septynis mėnesius. Santykiams nutrūkus, sūnus liko gyventi su ieškove, jos senelių bute. Ieškovė rūpinasi visais vaiko poreikiais ir prižiūri jį viena. Atsakovas kurį laiką su vaiku bendravo, tačiau ilgesniam laikui nepaimdavo, kartu neatostogavo, pats noro auginti vaiką nėra pareiškęs, todėl nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas neprisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors šiuo matu šalių vaikas ugdymo įstaigos nelanko, tačiau dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, yra alergiškas kai kuriems maisto produktams, todėl reikia skirti papildomas pinigines lėšas atostogoms prie jūros, vitaminams bei tam tikriems specialiems maisto produktams. Šių metų rugsėjį vaikas pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl jo poreikiai augs. Vaikui augant, jam yra nuolat reikalingos ugdymo priemonės, drabužiai pagal sezoną, avalynė, visapusiška sveikatos priežiūra bei visos kitos priemonės normaliam vaiko ugdymui bei vystymuisi užtikrinti, todėl sūnaus išlaikymui ir būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 500 Eur suma. Iš atsakovo vaiko išlaikymui pritiestina suma sudaro po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, kadangi rūpinasi mažamečiu vaiku. Gauna 140 Eur dydžio socialinę pašalpą, 70 Eur dydžio išmoką vaikui. Atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. neteikia šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistina 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, susidariusi iki ieškinio teismui pateikimo dienos (įsiskolinimą skaičiuojant po 250 Eur už 6 mėn.).

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu atsakovas teigė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tarnyba neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. M. priteisimo galimai atitinka vaiko interesus ir prašoma priteisti 250 Eur per mėnesį suma galėtų būti pakankama berniuko poreikiams tenkinti. Nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Atstovė papildomai paaiškino, kad ieškinio pateikimo dieną ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau dabar yra įsidarbinusi ir gauna darbo užmokestį. Teismui pateiktoje vaiko poreikių lentelėje yra įtrauktos ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kurią vaikas pradės lankyti šių metų rudenį, išlaidos. Joje nurodyta metinė komunalinių mokesčių vidurkio suma apskaičiuota dalinant visas komunaliniams mokesčiams patiriamas išlaidas dviem asmenims, gyvenantiems bute. Prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma priteistina nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, kuomet atsakovas nusišalino nuo vaiko auklėjimo ir nebeteikė jam išlaikymo, iki ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, tačiau jam išreiškus norą bendrauti su vaiku, ieškovė sutinka derinti bendravimo tvarką tarpusavio sutarimu.

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas jam įteiktas tinkamai – šeimos nariui (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

9. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo įrašo kopijos matyti, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Remiantis bylos duomenimis (Tarnybos išvada, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) bei ieškovės atstovės paaiškinimais, šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove.

10. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštaravo. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu atsakovas nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (e. b. 1. 53.). Tarnybos išvadoje ir ieškovės aplinkos sąlygų tyrimo akte taip pat nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šeima tarnybai nėra žinoma. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko teisių pažeidimus byloje nėra.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui.

13. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

14. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.

15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vertinant sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 500 EUR, pateikė į bylą poreikių lentelę, kurios duomenimis vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga: maistui – 140 Eur, drabužiams, avalynei – 70 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, lavinimo priemonėms – 40 Eur, komunaliniams mokesčiams – 70 Eur, mokesčiui už darželį – 70 Eur, atostogoms – 30 Eur, pramogoms, laisvalaikiui – 20 Eur (e. b. 1. 9.).

16. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti poreikiai vaiko maistui, drabužiams, avalynei, atostogoms ir laisvalaikiui yra realūs ir protingo dydžio. Neaišku kodėl higienos poreikių tenkinimui reikalinga 30 Eur per mėnesį suma, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių (2 metai), tokia suma galimai dar reikalinga sauskelnėms. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių vaiko sveikatos problemas, dėl kurių sveikatos priežiūrai reikėtų skirti net po 30 Eur per mėnesį. Padidinta atrodo ir lavinimo priemonėms ieškovės nurodyta net 40 Eur per mėnesį suma. Bylos duomenimis, ieškovė gyvena jos senelei B. G. nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute (e. b. 1. 55-56.) Nors ieškovės atstovė nurodė, kad komunalinių paslaugų išmokos dalintinos dviem asmenims, remiantis buities tyrimo aktu, bute gyvena trys asmenys, kas reiškia, jog vidutiniškai išlaidos komunalinėms paslaugoms siektų net 210 Eur per mėnesį (70 x 3). Tokio dydžio šių išlaidų įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė poreikių lentelėje taip pat nurodo išlaidas ugdymo įstaigos paslaugoms, tačiau prašo priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą ir už laikotarpį kuomet vaikas ugdymo įstaigos dar nelankė.

17. Visgi, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą nurodoma minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius (šiuo metu ji sudaro 534 Eur per mėnesį), tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydžio neginčijo. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu atsakovas nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo.

18. Be to, svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė, gyvendama su vaiku, turi skirti jam daugiau laiko, todėl turi mažesnes galimybes gauti didesnes pajamas.

19. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Vis dėl to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad negalėtų savarankiškai, be valstybės pagalbos tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Darytina išvada, kad valstybės mokama vaiko išmoka iš jo poreikių neatimtina, o šalys vaiko išlaikymui turi skirti minimalios mėnesio algos dydžio sumą.

21. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Visgi kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

22. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesio pajamos sudaro 1 329 Eur neatskaičius mokesčių. Duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius byloje nėra. Taip pat nepateikta duomenų apie jos ribotą darbingumą ar kitas priežastis, kurios mažintų jos galimybes teikti išlaikymą vaikui.

23. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), bendros beveik 5000 Eur vertės. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas registravo savo vardu 2021-03-24. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2021-03-16 yra (duomenys neskelbtini) narys. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Tarnybos išvadoje be kita ko nurodoma, kad apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu, atsakovas nurodė, kad sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu ir papildomai pažymėjo, kad ketina susirasti darbą, todėl mano, kad 250 Eur per mėnesį vaiko poreikių tenkinimui skirti galės.

24. Atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas ir dėl kurių jis negalėtų teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo ne tik minimaliems, bet ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

25. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga didesnė 500 Eur per mėnesį suma, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, kad atsakovas patvirtino galintis ir sutinkantis mokėti prašomo dydžio išlaikymą, ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 250 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022-02-24) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (tokiai išlaikymo mokėjimo datai atsakovas taip pat neprieštaravo).

26. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

27. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios pilna apimtimi, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo

29. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 500 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2021-08-01 (kai atsakovas, jos teigimu, nebeteikė išlaikymo) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-02-24). Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė skaičiuoja vertinant, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 250 Eur per mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 6 mėnesius.

30. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

31. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

32. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys kaip šeima gyveno 7 mėnesius po vaiko gimimo, atsakovas tuo metu tinkamai rūpinosi vaiku, prisidėjo prie jo išlaikymo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nustojo teikti išlaikymą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, kitokių aplinkybių nenurodė, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui, nepateikė.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja ne pagal įsiskolinimo metu nustatytą minimalios algos dydį, bet įvertinęs įsiskolinimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi ir vaiko poreikiais.

34. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama jį po 250 Eur per mėnesį. Iš į bylą pateiktos vaiko poreikių lentelės duomenų matyti, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių sumą įeina dar nepradėtos lankyti ugdymo įstaigos išlaidos (po 70 Eur per mėnesį). Teismas pažymi, kad, nors laikotarpiu, kuomet atsakovas neteikė šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo, vaikas dar nelankė ugdymo įstaigos, vis dėlto, manytina, kad mažinti išlaikymo dydį šia suma nėra pagrindo, kadangi tuo metu šalių nepilnametį vaiką prižiūrėjo ieškovė, kuri antrus metus buvo motinystės atostogose ir pagal esamą teisinį reglamentavimą neturėjo galimybės dirbti bei gauti 100 procentų darbo užmokesčio. Taigi atsakovas privalėjo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo išlaidų. Duomenų, kad ir jo turtinė padėtis tuo metu buvo prastesnė nei dabar jis nepateikė, tokių aplinkybių nenurodė. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu jis nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

35. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas po 250 Eur per mėnesį, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-11-29 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta 2022-08-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 534,70 Eur. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 534,70 Eur.

38. Iš atsakovo taip pat priteistinas valstybei mokėtinas žyminis mokestis. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškinio pateikimo metu buvo mokėtinas 85 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinas 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 34 Eur (150 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 187 Eur žyminis mokestis.

39. Byloje susidarė 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos, tenkinus ieškinio reikalavimus, taip pat priteisiamos iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 204,92 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės D. B. ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. vasario 24 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės D. B. nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 204,92 Eur (du šimtus keturis eurus devyniasdešimt du euro centus) žyminio mokesčio, procesinių dokumentų siuntimo ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 534,70 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.