- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-3-493/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00014-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 81/04-1248 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. K. (toliau – ir M. K.) Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2009 m. sausio 4 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2029 m. sausio 4 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) – 6 metai 1 mėnuo 25 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 81/04-1248, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo M. K. atžvilgiu.
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistojo M. K. gynėjas advokatas V. Sirvydis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, pritariant Komisijos nutarime išdėstytoms išvadoms, nuteistojo gynėjo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį, Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde taip pat prašoma skundo nagrinėjimo metu sustabdyti skundo nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo.
4.1. Nuteistojo gynėjo skunde nurodyta, kad Komisijos sudėtis buvo neteisėta, kadangi ne mažiau kaip 4 iš 5 Komisijos narių yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų darbuotojai. Tuo tarpu BVK 164 straipsnio 1 dalyje įsakmiai reglamentuota, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Šiuo konkrečiu atveju net 80 procentų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narių sudarė Kalėjimų departamentui ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnai. Marijampolės apylinkės teismas nutartyje neneigia, kad keturi komisijos nariai iš septynių yra Kalėjimo departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnai, tačiau nepagrįstai teigia, kad jie nesudaro daugiau kaip 50 procentų Komisijos narių. Tuo labiau, kad BVK 164 straipsnio 1 dalyje nėra konkrečiai pasisakoma, ar šis reikalavimas yra taikytinas visai Komisijos sudėčiai, ar sudėčiai ad hoc, tačiau bet kuriuo atveju Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudėtis, priėmusi M. K. nepalankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo, buvo neteisėta, o neteisėtos sudėties priimtas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas dėl M. K. lygtinio nepaleidimo iš pataisos įstaigos yra savaime neteisėtas ir naikintinas.
4.2. Skunde taip pat teigiama, kad Komisijos nutarimas yra itin prieštaringas, jame yra net dvi rezoliucinės dalys, taip pat, nepagrįsta ir nutarimo motyvuojamoji dalis, o pačiame nutarime išdėstyti argumentai yra formalūs ir deklaratyvūs. Nors apylinkės teismas sprendė, kad dvi rezoliucinės nutarimo dalys, kurios aiškiai prieštarauja viena kitai, yra rašymo apsirikimas, tačiau nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad tokia situacija turėtų būti vertinama kaip aiškus įrodymas, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, būdama neteisėtos sudėties, „konvejeriniu“ būdu štampuoja dokumentus, kurie konkretiems nuteistiesiems sukelia itin nepalankias teisines pasekmes. Tuo tarpu apylinkės teismas ne tik toleruoja tokius esminius skundžiamo nutarimo trūkumus, bet teigia, kad fakto aplinkybės apie M. K. gali būti pritaikomos bet kuriam nuteistajam. Skunde kritikuojami tokie pirmosios instancijos teismo motyvai, akcentuojant, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdymo teisingumo regimybę. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir skundo argumentus dėl to, kad M. K. buvo patvirtintos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą.
4.3. Skunde teigiama, kad M. K. jau yra atlikęs didelę dalį itin ilgos laisvės atėmimo bausmės, o jo individualios savybės, pastangos integruotis į visuomenę, individualių reabilitacijos programų vykdymas buvo nuvertintas, sureikšminant vienintelį tikslą – nubaudimą, vertinant padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nors Bausmių vykdymo kodekse bausmės tikslai orientuoti ne tik į vienintelį tikslą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveikia tiek pačią nuteistojo asmenybę ir jo socialinius ryšius bei siekia vienintelio tikslo – nubaudimo. Tuo tarpu tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad pagal bendrą taisyklę nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, taip paneigiant lygtinio paleidimo institutą, neįvertinant ilgo laiko, kurį M. K. atlieka bausmę. Tuo labiau, kad M. K. Marijampolės pataisos namuose psichoaktyvių medžiagų nevartoja, visuomet stengėsi dirbti, įgijo vidurinį išsilavinimą, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, yra motyvuotas išlaikyti dukrą. Be to, M. K. kituose pataisos namuose buvo sužalotas, tačiau šis faktas niekaip nevertintas, nors būtent lygtinis paleidimas leistų M. K. jaustis saugesniam.
4.4. Komisija ir teismas taip pat neskyrė didesnio dėmesio Socialinio tyrimo išvadai, nevertino statinių ir dinaminių nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rodiklių santykio, nenurodė, kokiu būdu M. K. galėtų sumažinti jam nustatomą riziką dar labiau. „OASys“ metodika yra patvirtintina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Visgi, nuteistojo skundo išsprendimui bei Socialinio tyrimo išvados surašymui aktualiu laikotarpiu buvo priimtas naujas teisės aktas – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo“. Šio Aprašo 27 ir 28 punktuose nustatytas norminis reguliavimas, pagal kurį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos yra neviešinamos, metodikų vadovai prieinami tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams. Bet kuriam nuteistajam, taip pat ir M. K., itin aktualios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, kurios itin didele dalimi yra nulemtos nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodikų taikymo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad teisė negali būti nevieša. Ne tik nuteistasis ir jo gynėjas, bet ir bet kuris kitas subjektas, suinteresuotas teisės taikymu, jau vien dėl esminio teisės požymio – viešumo, turi turėti teisę susipažinti su taikytina teise. Situacija, kurioje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika nėra prieinama ne tik nuteistajam, bet ir nutartį dėl skundo priėmusiam teismui, reiškia negalimumą teisėtais proceso veiksmais ir būdais patikrinti, kiek tokių metodikų buvo laikomasi M. K. atžvilgiu. Skunde teigiama, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymas „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo“ Nr. V-245 27, 28 punktai, nuteistojo M. K. manymu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtinto skaidrumo, 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės ir 7 punkte įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms principų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 punkte numatytos asmens teisės susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Tuo tarpu tyrimo metodikos neatskleidimas ir negalimumas net susipažinti su pačia metodika yra esminis nuteistojo teisių pažeidimas, kadangi nuteistasis turi teisę ne tik susipažinti su tyrimo metodika, bet ir siūlyti teismui vertinti, kiek Socialinio tyrimo išvada atitinka tokią metodiką, taip pat ir, susipažinus su norminiu reguliavimu ir pasitelkus specialiąsias žinias, ginčyti pačią metodiką. Šis klausimas yra svarbus, kadangi nuteistasis ir jo gynėjas ginčija M. K. nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, manydami, kad ji turėtų būti ne vidutinė, o žema. Ir, jeigu apeliantai turėtų teisę susipažinti su šiuo konkrečiu atveju taikytomis „OASys“ metodikomis, galėtų tai įrodyti konkrečiais skaičiavimais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas tenkinamas iš dalies.
5. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, įvertinęs skundo argumentus konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
6. BPK 360 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. BPK 360 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priima vieną iš šių nutarčių, t. y. 1) atmesti skundą, 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Taigi, galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) priima apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Komisijos priimtą nutarimą.
7. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo skundo, jame keliamas klausimas dėl Komisijos sudėties teisėtumo, teigiant, kad daugiau nei 50 procentų Komisijos narių yra Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojai. Su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (Nuostatų 7 punktas). Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-235 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ sudaryta šios sudėties 7 narių Komisija – I. K., Marijampolės pataisos namų Antrojo Resocializacijos skyriaus viršininkė (Komisijos pirmininkė); I. S., Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė nuteistųjų įskaitos klausimais (Komisijos pirmininkės pavaduotoja); R. L. (visuomenės atstovas); D. M., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas; L. S., Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus specialistė; A. O. (visuomenės atstovas); D. V. (visuomenės atstovė). Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. spalio mėn. įsakymu 2022 m. spalio mėn. įsakymu dėl įsakymo Nr. V-235 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ pakeitimo vietoje I. S. Komisijos nariu paskirtas K. L., Marijampolės pataisos namų 1-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkas (Komisijos pirmininkės pavaduotojas);“; vietoje R. L. – R. R. L. (visuomenės atstovė). Pažymėtina, kad Probacijos tarnyba nuo 2022 m. liepos 1 d. yra tiesiogiai pavaldi Teisingumo ministerijai, todėl akivaizdu, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija laikantis Nuostatų 6-7 punktų reikalavimų ir 4 iš 7 Komisijos narių visuomenės ir Probacijos tarnybos atstovai.
8. Kita vertus, nuostatų 21 punktas numato, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Tuo tarpu negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje (Nuostatų 22 punktas).
9. Teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta, kad Komisijos posėdis, kuriame svarstytas M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, įvyko 2022 m. lapkričio 10 d. (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolas Nr. 81/04-1218), b. l. 61). Komisijos posėdyje dalyvavo 5 nariai: Komisijos pirmininkė I. K., Komisijos pirmininko pavaduotojas K. L. ir Komisijos nariai L. S., D. M. ir R. R. L.. Kaip jau minėta, Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-235 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ Komisija buvo sudaryta iš 7 narių. Taigi, 2022 m. lapkričio 10 d. Komisijos posėdyje nedalyvavo 2 Komisijos nariai, duomenų, ar šie Komisijos nariai posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių byloje nėra, taip pat, minėti Komisijos nariai savo nuomonės raštu nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors posėdyje, kuriame buvo svarstomas apelianto lygtinio paleidimo klausimas kaip to reikalauja Nuostatų 22 punktas dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tačiau darytina išvada, kad nuteistojo M. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo išnagrinėjo nepilna komisijos sudėtis, duomenų, kad Komisijos nariai posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių byloje nėra.
10. Šiame kontekste taip pat pritartina apeliacinio skundo teiginiams, jog Komisijos nutarimas ir jame padarytos išvados yra prieštaringos. Pažymėtina, kad minėtas nutarimas, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, turi dvi procesinio sprendimo rezoliucines dalis, kurios prieštarauja viena kitai, t. y. vienoje rezoliucinėje dalyje nurodoma „taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą“, o kitoje rezoliucinėje dalyje nurodoma „netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą“. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokie netikslumai laikyti rašymo apsirikimu, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, kadangi netinkamomis formuluotėmis yra keičiama Komisijos nutarimo esmė. Neaišku, kokiomis aplinkybėmis vadovaujamasi rašymo apsirikimu laikant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, o ne priešingai. Be to, Komisijos nutarime nurodyta, kad Komisijos posėdžio metu 1 Komisijos narys balsavo už lygtinį paleidimą, o 4 Komisijos nariai prieš. Visgi, iš byloje esančio Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad 5 Komisijos nariai balsavo prieš. Tokiu būdu, nustatyti Komisijos nutarimo netikslumai yra esminiai, apsunkinantys nuteistojo teisę ginčyti jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą, sudarantys pagrindą abejoti Komisijos narių priimtu procesiniu sprendimu.
11. Aukščiau išdėstytų duomenų visumoje įvertinus tai, kad pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje pataisos namuose buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurių vėlesnėse proceso stadijose (skundą nagrinėjant teisme) ištaisyti negalima, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas: klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam M. K. grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo.
12. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimas yra neteisėtas ir lygtinio paleidimo klausimas turi būti svarstomas iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų skundo argumentų, susijusių su lygtinio paleidimo netaikymo pagrįstumu, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 81/04-1248 ir bylą, sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos taikymo nuteistajam M. K. priimti, grąžinti nagrinėti iš naujo Marijampolės pataisos namų (Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.