Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Dargužio ir Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. (K.) K. (toliau – M. K.) prašymą dėl pavojingo recidyvisto statuso panaikinimo ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, nuteistas subendrinta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės buvo pridėta dalis bausmės, paskirtos Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, paskiriant M. K. galutinę subendrintą 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu.

2018 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo M. K. prašymas panaikinti pavojingo recidyvisto statusą, pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies teisiniam reguliavimui ir sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuteistojo teigimu, nuo 2015 m. kovo 23 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią, nusikaltimų recidyvas yra tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo pripažįstamas recidyvistu. Naujoji BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija yra švelnesnė lyginant ją su senąja, galiojusia nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu. Šiame kontekste nuteistasis pažymi, kad iki Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas du kartus – Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiais. Šiais nuosprendžiais jis buvo nuteistas už nusikaltimus, kuriuos įvykdė dar būdamas nepilnametis, todėl yra pagrindas panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu ir sušvelninti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Prokuroro teigimu, įstatymo leidėjas, pakeisdamas BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo ir nenustatė įgyvendinimo tvarkos, todėl iki 2015 m. kovo 19 d. BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo nusikalstamas veikas padariusiems asmenims taikytinas tuo metu galiojęs nusikaltimų recidyvo pripažinimas. Prokuroro įsitikinimu, Kauno apygardos teismas M. K. skyrė teisingą bausmę ir pagrįstai pripažino jį pavojingu recidyvistu, dėl ko švelninti jam paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra. M. K. nėra atlikęs Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu.

Nuteistojo M. K. prašymas netenkinamas.

Nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BPK 3 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu remiantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalimi, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d.) buvo pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pasikeitė pagrindas, kuriam esant asmuo yra recidyvistas. Pagal naująją komentuojamo straipsnio redakciją, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Tuo tarpu ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, pripažįstant jog asmuo yra recidyvistas, pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, nevertinami asmens teistumai už nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas nepilnametis.

Pasikeitusio teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nuteistojo M. K. baudžiamąją bylą matyti, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jis buvo ne tik pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bet ir pripažintas pavojingu recidyvistu BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, numatančiu, kad nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jis turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Minima įstatymo norma (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pasikeitusi nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pasikeitęs BK 27 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, dėl asmens vertinimo kaip recidyvisto, lengvina M. K. teisinę padėtį. Aiškinant tiek BK 27 straipsnio 1 dalies, tiek to paties straipsnio 2 dalies nuostatas lingvistiškai, akivaizdu, kad aukščiau aprašyti BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai, asmens teisinės padėties švelninimui turėtų reikšmės tik tokiu atveju, jei pavojingu recidyvistu jis būtų pripažintas BK 27 straipsnio 2 dalies 2 (būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą) ir 3 (būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą) punktų pagrindais.

Šiuo aspektu analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą ir 8 punktą bei 72 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 28 d. nutartimi šios M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 135 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Kiek vėliau, Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Šiuo nuosprendžiu M. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalie 5 ir 9 punktais, buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nuosprendžiu M. K. paskirta bausme. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos neišnykus pagal komentuojamus nuosprendžius (įskaitant ir už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, padarymą) buvusiam nuteistojo teistumui, todėl, nepaisant to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiais M. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė dar būdamas nepilnametis, tačiau pavojingu recidyvistu jis buvo pripažintas dėl jo buvusio teistumo už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas visumoje suponuoja išvadą, jog vertinamu atveju BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai, susiję su nusikaltimų recidyvo sąvoka, jokios reikšmės M. K. pripažinimui pavojingu recidyvistu neturėjo, todėl jo teisinės padėties švelninimas dėl pakitusios BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijos šiuo atveju negalimas.

Iš Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio motyvų, kuriais remiantis buvo individualizuojama M. K. paskirta bausmė, matyti, kad skiriant bausmę buvo vertinamos kitos iki nuosprendžio priėmimo buvę ir minimame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, o pripažinimas pavojingu recidyvistu yra nukreiptas į ateitį, todėl skiriant bausmę vertinamas nebuvo.

Pažymėtina, kad teismas nevertina ir neturi teisės vertinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendyje nurodytų aplinkybių, lėmusių M. K. pripažinimą pavojingu recidyvistu, atsižvelgiant į BK 27 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias priimant minimą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo, panaikinant pavojingo recidyvisto statusą, atmesti.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.