Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-20-xx5 netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

2. Bausmės pradžia - 2009 m. sausio 4 d., bausmės pabaiga - 2029 m. sausio 4 d. Neatlikta bausmės dalis Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dieną – 4 metai 11 mėnesių 16 dienų.

5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nuvertinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 3 d. nutarties byloje Nr. 1S-3-493/2023 išaiškinimai dėl Komisijos nepilnos sudėties, byloje nesant duomenų, kad Komisijos nariai posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Gynėjo teigimu, Komisijos sudarymo, jos posėdžio procedūros teisėtumas yra teisės klausimas, patenkantis į lygtinio paleidimo problematiką, o procedūros nesilaikymas vertintinas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 3 d. nutarties byloje Nr. 1S-3-493/2023, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kontekste bei remiantis administracinės kompetencijos teismų praktika.

5.5. Skunde pažymima, kad skundžiama nutartimi nuteistojo teisinė padėtis bloginama, kadangi primenamos seniai nebegaliojančios nuobaudos, kas reiškia ne tik netinkamą taikytinos teisės aiškinimą, bet ir faktinį pakartotinį nubaudimą, nors tos nuobaudos seniai išnykusios.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo gynėjo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi M. K., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad visiškai nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.

8. Atsižvelgiant į skundo argumentus pirmiausia reikia pastebėti, kad iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, 21 ir 22 punktų formuluotės matyti, kad Komisijai nėra draudžiama dirbti, jei komisijos posėdyje nedalyvauja kuris nors jos narys, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju ši nuostata buvo įvykdyta - Komisijos posėdyje dalyvavo ne tik pirmininkė, tačiau ir pirmininko pavaduotojas bei dar du Komisijos nariai. Nors skunde teigiama priešingai, negalintiems dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariams nėra nustatytos pareigos savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam pateikti raštu, tačiau jie tokią teisę turi, savo nuomonę gali pateikti iki komisijos posėdžio pradžios. Tokiu atveju raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Šiuo konkrečiu atveju Komisijos narių, nedalyvavusių Komisijos posėdyje, nuomonės pateiktos nebuvo, tačiau tai, vadovaujantis aukščiau aptartu, savaime nelemia Komisijos nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pažymėtina, kad konstatuoti priešingai pagrindo nesudaro ir skunde minimoje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-3-493/2023, nurodyti argumentai, kadangi joje iš esmės pasisakyta dėl Komisijos nutarimo turinio prieštaringumo, kas šiuo atveju nėra aktualu. Šioje nutartyje teisėjų kolegijos yra konstatuota, jog „duomenų, kad Komisijos nariai posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių byloje nėra“, tačiau, reikia pažymėti, tokia pareiga, t. y. pareiga nutarime dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo privalomai nurodyti Komisijos nario negalėjimo dalyvauti Komisijos posėdyje priežastis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, nėra įtvirtinta (34 punktas). Dėl to, teismo vertinimu, 2023 m. sausio 3 d. nutartis niekaip neįpareigojo nei Komisijos, nei apylinkės teismo priimant nešališką ir objektyvų procesinį sprendimą. Nuteistojo gynėjas skunde daug dėmesio skiria ir Komisijos sudėčiai, akcentuodamas Komisijos sudarymui keliamus reikalavimus (BVK 84 straipsnio 2 dalis), tačiau tuo pačiu skunde konstatuoja, kad vis tik šie reikalavimai pažeisti nebuvo. Jokių pažeidimų nenustatė ir apylinkės teismas, tokiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Komisijos narių tiesioginio suinteresuotumo nuteistojo M. K. atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo nenustatyta. Pažymėtina, kad tokių duomenų, apart abstrakčių pamąstymų, nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, paprastai pataisos įstaigoje sudaroma viena komisija (6 punktas) dviejų metų laikotarpiui (6, 7 punktai). Dėl to vien tai, kad tos pačios sudėties Komisija, pakartotinai svarstydama M. K. lygtinio paleidimo klausimą, priėmė analogišką sprendimą - nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, nerodo nei Komisijos nusistatymo nuteistojo atžvilgiu, nei jos priimto nutarimo nepagrįstumo. Priešingi skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius nei Komisijos sudėties, nei procedūrinių pažeidimų.

9. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis).

10. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš 2024 m. sausio 2 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-20-15 matyti, kad M. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Įvertinus visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo nepritarti nuteistojo skundo argumentams dėl teigiamai M. K. charakterizuojančių aplinkybių buvimo: pastarųjų kelerių metų laikotarpiu įsitraukė į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones - sistemingai lankė ir baigė paskirtas pozityvaus užimtumo bei intervencines elgesio korekcijos programas, taip pat lankė programas, skirtas priklausomybių turintiems nuteistiesiems, skatintas keturis kartus, nuo 2023 m. lapkričio 16 d. bausmę atlikinėja Marijampolės pusiaukelės namuose, bausmės atlikimo metu 2014 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, 2016 m. - duonos gaminių kepėjo kvalifikaciją, 2022 m. - siuvėjo operatoriaus specialybę, bausmės atlikimo metu dirbo, palaiko socialinius ryšius su ilgamete drauge, lygtinio paleidimo taikymo atveju turi patvirtintą gyvenamąją ir darbo vietas. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme.

12. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

13. Šis teistumas M. K. nėra pirmasis, jis iš viso teistas tris kartus, už smurtinių nusikaltimų padarymą, yra įvykdęs du nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis. Taigi nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, kuriam įtakos turi alkoholio vartojimas. Be to, paskutinė nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų laikotarpiu. Praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme.

14. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuo 2020 m. septynis kartus vertinta M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką iki šiol iš esmės nepakito - išliko vidutinė. Kaip nurodyta 2024 m. sausio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-20-xx, rizikos pokytis su mažėjimo dinamika fiksuotas 2022 m. balandžio 15 d., gavus patvirtinimą, kad nuteistasis galės grįžti pasirinktu adresu. 2022 m. spalio 24 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. lapkričio 7 d. vertinimų metu rizikos vertinime pokyčių nenustatyta. Pirmieji reikšmingi pokyčiai „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ bei „Mąstymas ir elgesys“ srityse fiksuoti 2024 m. sausio 2 d. atlikto vertinimo metu, nustačius, kad nuteistasis lankė programas priklausomybių tema, taip pat suvokia, jog visų veiksmų eiga turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Nepaisant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčio, nuteistajam išlieka visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių – ryšiai (smurtas artimoje aplinkoje); gyvenimo stilius ir draugai (netinkamai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai); piktnaudžiavimas alkoholiu (tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio raiška); mąstymas ir elgesys (impulsyvus, agresyvus elgesys); nuostatos (lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, režimo reikalavimų nesilaikymas įkalinimo įstaigose). Reikia pastebėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl nagrinėjamu klausimu yra itin reikšmingi.

15. Nors M. K. gynėjas skunde teigia, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu savo elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, ankstesnis nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, orientuotose į elgesio ir mąstymo keitimą, buvo labiau orientuotas į asmeninio tikslo siekimą - norą lengvinti bausmės atlikimo sąlygas, nei į savianalizės įgūdžių ugdymą, kuris galėtų sumažinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinio vertinimo metu bendraujant su nuteistuoju pusiaukelės namuose, stebimi teigiama linkme pakitę nuteistojo gebėjimai atpažinti rizikos veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą, vidinė motyvacija spręsti tai ir galimų pasekmių prognozavimas. Nurodoma ir tai, kad nuteistasis suvokia, kad visų veiksmų eiga gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, tačiau kartais gali būti pernelyg orientuotas į teigiamas pasekmes, neįvertindamas galimų neigiamų pasekmių. Taigi, iš nurodyto yra akivaizdu, kad M. K. keisti mąstymą ir koreguoti savo elgesį teigiama linkme, iš tiesų siekdamas ateityje gyventi nenusikalstant, iš esmės pradėjo tik nuo 2023 m. lapkričio mėn., kuomet buvo perkeltas į Marijampolės pusiaukelės namus. Šis laiko tarpas iki socialinio tyrimo atlikimo ir išvados surašymo 2024 m. sausio 2 d. yra itin trumpas, todėl negali būti vertinamas kaip pakankama nuteistojo pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai tęsiant gebėjimų atpažinti problemas, tinkamų pykčio valdymo ir streso įveikos būdų ugdymą, taip pat užtvirtinant alkoholio vartojimo valdymo įgūdžius, kas nuteistajam turėtų ne tik pataisomąjį, bet ir prevencinį poveikį. Reikia pažymėti, kad kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje. Dėl to šie aspektai negali būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo įtvirtinti. Tokį teismo įsitikimą formuoja ir nuteistajam paskirtų nuobaudų bei paskatinimų santykį, jų skyrimo laikas - nuteistasis drausmine tvarka baustas 28 kartus, skatintas - 4 kartus. Sutiktina su skundo argumentu, kad nuobaudos negaliojančios, tačiau tik visų nuteistąjį bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma leidžia spręsti apie mąstymo ir elgesio pažangos buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju matoma, kad paskutinė nuobauda už alkoholio vartojimą (1,3 prom.) nuteistajam skirta 2020 m. liepos 15 d., skatinimai skirti 2022 m. kovo 31 d., birželio 15 d., rugsėjo 6 d., spalio 27 d. Šie duomenys patvirtina, kad tęsdamas resocializacijos procesą laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis turėtų užtikrinti pozityvių pokyčių stabilumą, įtvirtindamas teigiamą elgesio modelį, kas neabejotinai patvirtintų realiai pozityvia linkme keičiamą mąstymą.

16. Įvertinęs dar išlikusius M. K. kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad vėl lygtinai paleistas jis sugebės tinkamai šiuos veiksnius valdyti. Teismo vertinimu, pakartotinis nusikalstamumas nepaisant jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių rodo, jog nuteistojo polinkis nusikalsti susiformavo itin jauname nuteistojo amžiuje. Nors, pažymėtina, tik atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nuteistasis ir pradėjo daryti pažangą keisdamas savo pasaulėžiūrą bei suvokimą, jis dar turi patirti nusikalstamo elgesio nulemtus suvaržymus, tokiu būdu siekiant neabejotino jo elgesio pokyčio ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties nepagrįstumo nerodo ir tam tikrų pasikartojančių frazių kartojimas, kadangi skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Reikšmingų duomenų įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo asmenybės korekcija šiuo metu dar nėra pakankama, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.