Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą dėl 2024 m. sausio 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-505 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prokurorė nurodo, kad iš pateiktos medžiagos matyti, kad M. K. atlieka bausmę už nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį nepataisomas pasekmes - nužudymą, jis nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiu, pripažintinas pavojingu recidyvistu. Teistas 3 kartus, už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, du kurių nužudymai sunkinančiomis aplinkybėmis. Jam buvo 17 metų kai pirmą kartą buvo teisiamas už nužudymą. Pastarasis nusikaltimas ne pirmas tokio pobūdžio ir būdingas ankstesniems. Padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamumo vertinimu, todėl privalo būti vertinama veikos, už kurias nuteistasis buvo pripažintas kaltu, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Prokurorės teigimu, dar negalima daryti išvados apie akivaizdžius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Atlikus vertinimus nustatyta, kad M. K. rizika pakartotinai nusikalsti išlieka vidutinė, o teisės pažeidėjo kriminalinė istorija (jaunas amžius, smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimų modelis) rodo, kad M. K. nusikalstamo elgesio pasireiškimui daugiausiai įtakos turėjo netinkamas gyvenimo būdas: didelis alkoholio vartojimas, neigiamai charakterizuojančių draugų kompanijos. To pasėkoje, asmuo pavartojęs alkoholio tampa impulsyvus, demonstruoja agresyvų elgesį siekdamas savo poreikių patenkinimo, konfliktus laisvėje dažnai sprendė destruktyviais būdais naudodamas fizinę jėgą, atvirai reikšdamas agresiją, nepaisydamas jam taikomų apribojimų. Šiuo atveju, ryšių sritis, taip pat aktuali, kadangi nuteistojo įvykdytas smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį - tėvą. Jam vis dar nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: Ryšiai (smurtas artimoje aplinkoje); Gyvenimo stilius ir draugai (netinkamai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai); Piktnaudžiavimas alkoholiu (tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio raiška); Mąstymas ir elgesys (impulsyvus, agresyvus elgesys); Nuostatos (lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, režimo reikalavimų nesilaikymas įkalinimo įstaigose).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BPK 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad M. K. nuteistas 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – buvo 4 metai 11 mėnesių 16 dienų.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 28 kartus baustas drausminėmis nuobaudos, nuobaudos negaliojančios. Bausmės atlikimo metu 8 kartus baustas žodine tvarka. Nuteistasis turi finansinį įsiskolinimą, kurio nemoka. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjimo Specializuotoje bausmės atlikimo vietoje, kurioje nuteistieji intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos (iki 2022 m. gruodžio 31 d. pusiaukelės namai). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Pokytis su mažėjimo dinamika fiksuotas srityse- „Piktnaudžiavimas alkoholiu - šiuo metu su vartojimu neturi problemų, lankė programas priklausomybių tema; „Mąstymas ir elgesys“ srityje - suvokia, kad visų veiksmų eiga turi tiek teigiamų tiek neigiamų pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai: Statiniai: Kriminalinė istorija (sunkėjantys, smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimų modelis). Dinaminiai: Ryšiai (smurtas artimoje aplinkoje); Gyvenimo stilius ir draugai (netinkamai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai); Piktnaudžiavimas alkoholiu (tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio raiška); Mąstymas ir elgesys (impulsyvus, agresyvus elgesys); Nuostatos (lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, režimo reikalavimų nesilaikymas įkalinimo įstaigose). Nutarime nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos, kas leidžia manyti, kad asmens impulsų kontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Taip pat, atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė, t. y. 4 metai 11 mėnesių 16 dienų. Komisijos teigimu, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nutarime nurodoma, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, atliktą bausmės dalį, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Skunde keliamas klausimas dėl Komisijos sudėties teisėtumo, teigiama, kad Komisija nesivadovavo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 3 d. nutartyje byloje Nr. 1S-3- 493/2023, nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas pažymi, jog analogiškas skundo argumentas buvo nurodomas ir skunde dėl 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. RV-20-171 dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Šiuo atveju Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, buvo išaiškintos nuostatas reglamentuojančias Komisijos sudarymo tvarką ir argumentuotai atmestas nurodytas pareiškėjo gynėjo skundo argumentas. Nuteistajam apskundus 2023 m. vasario 10 d. teismo nutartį, 2023 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, nuteistojo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Pakartotinai atsakant į šiuo metu pateikto skundo argumentą, nuteistajam išaiškintina, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau – Nuostatai), nustato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką. Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. 22 punktas numato, jog negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas komisijos posėdyje nedalyvaujančiam komisijos nariui nenumato imperatyvaus reikalavimo pranešti apie svarbias savo komisijos posėdyje nedalyvavimo priežastis. Formuluotė „negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios“, taip pat aiškiai nustato galimybę pateikti nuomonę, bet ne pareigą.

Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Kaip jau minėta, Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimas buvo priimtas dalyvaujant 4 Komisijos nariams, todėl konstatuojama, kad Nuostatų 21 punkto, priimant skundžiamą nutarimą, buvo laikomasi. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu, t. y. Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui.

Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo gynėjo skundo argumentas dėl Komisijos sudėties neteisėtumo atmetamas kaip nepagrįstas, teismo vertinimu skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis ankščiau teistas du kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą - nužudymą. Ankščiau taip pat buvo teistas už nužudymą. Nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu. Nuteistajam yra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, kuriam įtakos turi alkoholio vartojimas. Teismo vertinimu, nors nusikalstamos veikos sunkumas buvo įvertintas teismo priimant nuosprendį, tačiau vertinant nurodytus duomenis lygtinio paleidimo instituto kontekste, šių duomenų negalima visiškai sumenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausminėmis nuobaudomis baustas 28 kartus, 8 kartus baustas žodine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Matyti, jog nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba laikytis nustatytų reikalavimų. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog nuo 2020 metų nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka. Su šiuo argumentu teismas sutinka, tačiau vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo kontekste, t. y. nuo 2009 metų, nuteistasis sistemiškai iki 2020 metų darė tvarkos pažeidimus, dėl ko negalima teigti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu yra pasiekti. Teismas pažymi, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir tai jog nuo 2020 metų nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas.

Teismo vertinimu, Komisijos nutarime išdėstytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės kaip visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, jų kiekį ir reikšmingumą, į nusikalstamą veiką už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie nuteistojo asmenybę, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai jog nuteistasis dar nėra pasirengęs gyventi laisvėje.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo metu buvo vertinta 7 kartus. Pirmasis vertinimas buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 17 d. Visų vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad vertinimu atliktų 2022 m. spalio 24 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. lapkričio 7 d. rizika buvo nustatyta nepakitusi. Ta aplinkybė, jog vertinimo atlikto 2024 m. sausio 2 d. metu buvo nustatyta pakitusi mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nesudaro absoliutaus pagrindo teigti, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra akivaizdžiai sumažinta. Kaip matyti, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2009 m. sausio 4 d. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ne tik, kad akivaizdžiai nesumažino, tačiau dar 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo nustatytas rizikos didėjimas, kaip minėta 2022 m. spalio 24 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. lapkričio 7 d. rizika buvo išlikusi nepakitusi, dėl to matyti jog nuteistojo elgesio pokyčiai nėra nuoseklūs.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nuteistajam nustatyti 6 kriminogeniniai veiksniai iš kurių tik vienas – kriminalinė istorija (sunkėjantys, smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimų modelis) yra statinis, likusieji – ryšiai (smurtas artimoje aplinkoje), gyvenimo stilius ir draugai (netinkamai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai), piktnaudžiavimas alkoholiu (tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio raiška), mąstymas ir elgesys (impulsyvus, agresyvus elgesys), nuostatos (lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, režimo reikalavimų nesilaikymas įkalinimo įstaigose), dinaminiai. Teismas pažymi, jog nuteistasis siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi dėti maksimalias pastangas siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 11 mėnesių 16 dienų), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis šiuo metu atlikdamas bausmę dalyvauja įvairiose programose, įvykdė IRP numatytas priemones, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.