- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- 1N-44/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00014-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pirm.), Svajūnas Knizleris, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- K. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. Kauno apygardos teismo 2010-12-15 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, subendrinta bausme laisvės atėmimu 19 metų. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi prie subendrintos bausmės pridėta Kauno rajono apylinkės teismo 2005-04-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų, ją atliekant pataisos namuose.
Kauno apygardos teismo 2010-12-15 nuosprendis įsiteisėjo 2011-01-05.
Nuteistasis K. K. 2011-02-05 Kauno apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, jog nespėjo laiku paduoti apeliacinį skundą dėl svarbių aplinkybių: po teismo paskelbto nuosprendžio buvo labai sukrėstas, patyrė psichologinę traumą; neturėjo materialinės galimybės pasisamdyti gynėją, dėl suėmimo negalėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, pats negalėjo pateikti skundo, nes buvo etapuojamas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namus per Lukiškių tardymo izoliatorių, o nuo 2010-12-23 iki 2011-01-05 laikomas Vilniaus pataisos namų karantine.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010-02-25 nutartimi K. K. prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atmetė. Teismas konstatavo, jog nuteistasis K. K. nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nuteistojo nurodyta psichologinė trauma ir sukrėtimas dėl paskelbto nuosprendžio yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurių pagrįstumo teismas neturi galimybės patikrinti. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas neužkerta kelio suimtajam per tardymo izoliatoriaus ar pataisos namų administraciją kreiptis nemokamos teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jei asmuo neturi galimybių pasirinkti sau tinkamo gynėjo pagal BPK 50 straipsnio 2 dalį. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nuteistajam, nors jis ir neturi teisinio išsilavinimo, pačiam parašyti apeliacinį skundą. Tokiu atveju jo gynyba užtikrinama BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. K. skundu prašo minėtą apygardos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Nuteistasis mano, jog skundžiama nutartis nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes. Nuteistojo manymu, jo nurodytos priežastys turėtų būti pripažintos itin svarbiomis. Jis po paskelbto Kauno apygardos teismo nuosprendžio patyrė didelę psichologinę traumą. Neturėdamas teisinio išsilavinimo nesuvokė kur ir ką rašyti. Be to, jo, kaip ne teisininko, parašytas skundas būtų buvęs nekvalifikuotas ir nebūtų buvęs priimtas, todėl jo pateikimas teismui būtų buvęs beprasmis. Jis nepasinaudojo nemokama teisine pagalba, nes ją jau turėjo Kauno apygardos teisme, tačiau gynėjas nesurašė apeliacinio skundo ir jo teismui nepateikė. Taip pat pažymi, kad nuo 2010-12-23 jis buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, todėl konvojavo metu, o po to ir pataisos namuose karantino metu, neturėjo sąlygų parašyti apeliacinį skundą. Teismas šių faktų nepatikrino. Nuteistojo manymu, neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti, būtų pažeistas teisingumo principas, nenagrinėta jo gynybos pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. K. skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis K. K. praleido BPK 313 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
BPK 314 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju nustato teismas. Priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą ar kitą dokumentą (pvz. suinteresuoto asmens liga, stichinė nelaimė ar pan.).
Nuteistasis K. K., prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad jis po nuosprendžio paskelbimo patyrė psichologinę traumą, neturėjo lėšų pasisamdyti gynėją, dėl suėmimo neturėjo galimybės kreiptis nei į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, nei pats pateikti skundą.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo prašyme nurodytus argumentus, konstatavo, jog nuteistasis nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo skunde nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis. Kaip jau buvo minėta, priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą. Visos nuteistojo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo jo valios. Nuteistasis teigia, jog jis po paskelbto jam nuosprendžio patyrė didelę psichologinę traumą, tačiau toks nuteistojo teiginys, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, yra deklaratyvus, nes nėra galimybės patikrinti jo pagrįstumo. Objektyvių (medicininių) duomenų, kad po paskelbto nuosprendžio nuteistasis patyrė psichologinių ar kt. susirgimų, byloje nėra. Nuteistojo skundo teiginys, jog jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, po nuosprendžio paskelbimo nesuvokė kur ir ką rašyti, prieštarauja bylos medžiagai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog 2010-12-15 teismas, paskelbęs nuosprendį, išaiškino nuteistajam nuosprendžio apskundimo laiką, tvarką, bausmės vykdymo ypatumus. Nuteistasis patvirtino, jog jis nuosprendžio apskundimo laiką ir tvarką, bausmės vykdymo ypatumus suprato (t. 7, b.l. 105). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti nuteistojo skundo argumentą, jog skundo nesurašė ir teismui nepateikė jo gynėjas, kreipėsi į nuteistąjį pirmosios instancijos teisme gynusį advokatą R. G. Šis advokatas paaiškino, jog pirmosios instancijos teisme jis gynė nuteistąjį K. K. pagal teisinių paslaugų sutartį. Tačiau Kauno apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį jo įgaliojimai šioje byloje baigėsi. Nauja teisinių paslaugų sutartis parašyti K. K. apeliacinį skundą ar ginti jį apeliacinės instancijos teisme sudaryta nebuvo, o teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą advokatas neturi teisės. Todėl apeliacinis skundas parašytas nebuvo (t. 7, b.l. 152-153). Be to, pažymėtina, jog nuteistojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo valiai (BPK 312 straipsnio 4 dalis). Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas taip pat negali būti svarbia priežastimi dėl kurios nuteistasis neturėjo galimybės paduoti apeliacinį skundą. Suimtas nuteistasis per tardymo izoliatoriaus ar pataisos namų administraciją gali kreiptis tiek dėl nemokamos pagalbos į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, tiek pats pateikti skundą.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad K. K. praeityje yra teistas, jam Kauno rajono apylinkės teismo 2005-04-01 nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad naujo nuosprendžio paskelbimas ir griežtos bausmės paskyrimas nebuvo aplinkybė, sukėlusi nuteistajam didelę psichologinę traumą, dėl kurios jis neturėjo galimybės pasirūpinti savalaikiu nuosprendžio apskundimu apeliacine tvarka.
Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog nuteistasis K. K. nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.