Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2023 m. sausio 12 d. nutarimo netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 8 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, jam paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 20 metų laisvės atėmimo. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 4 d., pabaiga – 2029 m. sausio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundas atmetamas.

5. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį M. K. charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis M. K. įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2017 m. dirbo pagalbiniu darbininku, nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ skalbyklos darbininko pareigose, nuo 2022 m. balandžio mėnesio užsiima individualia veikla. Nuteistasis 2014 m. (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą, išklausė 240 akademinių valandų ,,Duonos gaminių kepėjo“ neformaliojo profesinio mokymo programos kursą, geba gaminti ir kepti duonos gaminius. (duomenys neskelbtini) M. K. mokėsi profesinio rengimo centre siuvėjo-operatoriaus specialybės ir ją įgijo. Kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo VĮ ,,M. A.“ arba nuteistųjų valgykloje, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Nuteistasis pataisos namuose palaiko socialinius ryšius su drauge. M. K. lanko pozityvas užimtumo priemones, tris kartus skatintas už gerą mokymąsi, socialinės reabilitacijos programų lankymą. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, įgyjant specialybę, dirbant, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

8. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu itin neigiamai nuteistąjį M. K. charakterizuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka eilė kriminogeninių veiksnių: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. K. du kartus teistas už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą (kvalifikuotas nužudymas), todėl jam būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį smurtinį nusikalstamą elgesį, o tai liudija, kad ankstesni teistumai už analogišką nusikalstamą veiką ir atliktos bausmės įkalinimo įstaigose nepasiekė bausmės tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis nusikalsdamas. Praeities teistumai liudija ir tai, kad M. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio, gebės tarpusavyje kylančius konfliktus spręsti taikiu būdu, juo labiau, kad jo atžvilgiu jau buvo taikomas lygtinio paleidimo institutas, tačiau praėjus kiek daugiau, nei metams, nuteistasis įvykdė antrąjį labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą.

9. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis labai sunkius smurtinius nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta turėjęs polinkį per dideliam alkoholio vartojimui, neblaivus būdavo linkęs konfliktuoti su aplinkiniais, smurtauti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių sėkminga probacijos taikymo galimybe nuteistojo atžvilgiu ir tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje gebės atsispirti alkoholio vartojimui, juo labiau, kad net ir bausmės atlikimo metu yra net 15 kartų baustas už alkoholio vartojimą, 1 kartą baustas už apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir aplinkybės, kad jis, būdamas laisvėje, konfliktus dažnai buvo linkęs spręsti destruktyviais būdais, panaudodamas fizinę jėgą, atvirai reikšdamas agresiją, gali būti nepakankami atsparus stresiniams dirgikliams. Nuteistasis ne visuomet numato galimas savo veiksmų pasekmes, dažnai apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, iškilus stresinei situacijai ar konfliktui, gali ir vėl naudoti fizinį smurtą kitų atžvilgiu, juo labiau, kad ir bausmės atlikimo metu nuteistasis net 3 kartus baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitą asmenį. Svarbu paminėti, kad nuteistasis M. K. bausmės atlikimo metu net 36 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kas patvirtina, kad net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis negeba paklusti taisyklėms, keisti savo netinkamą elgesį. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino padarytos žalos. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis M. K. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kvalifikuotą savo tėvo nužudymą, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata, gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti, juo labiau, kad praeityje, kaip minėta, jau yra teistas už kvalifikuotą nužudymą. Nors ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis M. K. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nepažeidinėti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 5 metai 11 mėnesių 23 dienos, paskirta bausmė – 20 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Gynėjas skunde akcentuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas ignoravo Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties byloje Nr. 1S-3-493/2023 išaiškinimą dėl Komisijos neteisėtumo. Pažymėjo, kad trys iš komisijos narių buvo tie patys, kurie dalyvavo priimant panaikintą Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Pažymėtina, kad įstatymų reglamentavimas nedraudžia tai pačiai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pakartotinai svarstyti lygtinio paleidimo klausimą tam pačiam nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad Komisijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimas buvo panaikintas dėl šališkumo, o priešingai – dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų (Komisijos išvadų prieštaringumas, netikslumas dėl Komisijos narių balsų pasiskirstymo), todėl, kolegijos vertinimu, vien tai, kad pakartotinai klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nagrinėja ta pati Komisija, savaime nesudaro pagrindo abejoti jos priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, konstatuojama, kad Komisijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimas, priešingai, nei teigia gynėjas, priimtas ištaisius minėtoje Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytus procedūrinius pažeidimus. Nesutiktina ir su gynėjo argumentu, kad nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą priėmė neteisėtos sudėties Komisija, kadangi 3 iš 5 komisijos narių yra Lietuvos kalėjimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų darbuotojai. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimas buvo priimtas dalyvaujant 5 Komisijos nariams, todėl konstatuojama, kad Nuostatų 21 punkto, priimant skundžiamą nutarimą, buvo laikomasi. Atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu, t. y. Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui.

14. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, EŽTT praktikos, pažymėtina, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos. Be to, akcentuotina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

15. Skunde nuteistojo M. K. gynėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymo „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo“ Nr. V-245 teisėtumo patikros. Gynėjas teigia, kad minėto Aprašo 27, 28 punktų nuostatos, kiek jos susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir elgesio programų metodikų neviešinamu, užkertą kelią nuteistajam minėtą metodiką apskųsti, įvertinti, ar ji buvo pritaikyta tinkamai, o taip pat ir atitinkama linkme koreguoti savo elgesį. BPK 234 straipsnio 5 dalies 31 punkte yra įtvirtinta galimybė atidėti bylos nagrinėjimą, jei įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo, kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas. Vis dėlto, teismas teisės aktus tiria tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto teisėtumo. Tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl šalių pozicija šiuo klausimu teismui nėra privaloma. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir gynėjo prašymą, konstatuotina, kad jis nėra grindžiamas argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą abejoti dėl nurodyto Aprašo prieštaravimo įstatymo normoms. Be to, nurodytos aplinkybės esminės įtakos lygtinio paleidimo taikymui neturi, skunde nėra ginčijama nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagrindo abejoti tyrimą atlikusių specialistų kompetencija taip pat nėra. Pažymėtina, kad nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės ir rekomendacijos yra aiškiai nurodomos Komisijos nutarime, todėl įgyvendindamas šias priemones M. K. gali sėkmingai mažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

16. Nors gynėjas skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsakė į visus jo skundo argumentus, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl esminių gynėjo skundo argumentų, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį M. K. charakterizuojančius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir išsamiai pasisakė, kodėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas nuteistajam M. K. netaikytinas.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. K. gynėjo advokato V. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.